Byla A2-1834-587/2014
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, bei pagal suinteresuoto asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus O. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjos O. V. atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui, suinteresuotam asmeniui A. M. M., suinteresuotam asmeniui bei asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus O. J., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, nedalyvaujant pareiškėjai O. V.

2Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. M., O. J. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, bei pagal suinteresuoto asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus O. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

Nustatė

3Pareiškėja O. V. pareiškime nurodo bei paaiškino, kad 1949 m. vasario 28 d. mirė jos, pareiškėjos O. V. ir suinteresuoto asmens A. M. M. motina R. J.. Tai patvirtina Tabariškių parapijos klebono pažymos nuorašas, taip pat gimimo liudijimų nuorašai. 1950 m. vasario 07 d. pareiškėjos O. V. tėvas, M. J. sudarė antrą santuoką su S. K.. Tai patvirtina sutuoktuvių liudijimo nuorašas. Jos, pareiškėjos O. V., tėvas iki 1950 m. gyveno Mitkūnų kaime, Zapyškio valsčiuje, asmeninės nuosavybės teise valdė 1,68 ha žemės Mitkūnų kaime, taip pat 1941 metais, pasistatė šiuos statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr. ( - ). Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo nuorašas. 1950 metais, pareiškėjos O. V. tėvas buvo ištremtas iš Lietuvos, o 1967 metais mirė Archangelsko srityje taip ir nesugrįžęs į gimtuosius namus. Tai patvirtina Tabariškių klebono pažymos, taip pat mirties liudijimo nuorašai. Po pareiškėjos O. V. tėvo M. J. mirties faktiškai palikimą priėmė ir valdė jo sutuoktinė S. J.. Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ ( LR Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro) 1993 m. sausio 05 pažymėjimo nuorašas. 1992 m. gegužės 11 d. mirė pareiškėjos O. V., pamotė S. J.. Tai patvirtina mirties liudijimo nuorašas. Po S. J. 1992 m. gegužės 11 d. mirties, pareiškėja O. V., priėmė jos palikimą - asmeninius daiktus, relikvijas, taip pat gyveno Mitkūnų kaime, jos tėvo M. J. pastatytuose statiniuose, juos prižiūri, valdo, moka valstybės nustatytus mokesčius, ūkininkauja. Po S. J. 1992 m. gegužės 13 d. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tai patvirtina notaro pažymos nuorašas. Po S. J. 1992 m. gegužės 11 d. mirties, ji, pareiškėja O. V., sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai naudojosi pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr.( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), kitais statiniais, unikalus Nr. ( - ), esančiais Mitkūnų k., Kauno rajone. Šiuos statinius nuo 1992 metų pareiškėja O. V. prižiūri, savo lėšomis remontuoja, nepertraukiamai valdo. Kadangi kitokiu būdu negali įgyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl nuosavybės teisės įgijimo tikslu prašo nustatyti faktą, kad ji, O. V., įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius Mitkūnų k., Kauno rajone. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas nuosavybės įgijimo tikslu. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų ji negali gauti.

4Su suinteresuoto asmenis bei asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus O. J., pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad O. J., S. J. išlaikoma nebuvo, nes metus laiko iki S. J. mirties jai pačiai buvo reikalingas išlaikymas bei priežiūra, ją prižiūrėjo O. V. bei L. M.. Po S. J. mirties praėjo 20 metų ir O. J. neatliko nei vieno veiksmo, kuris patvirtintų jos valią priimti S. J. palikimą, todėl jos reikalavimai vertintini kritiškai. O. J. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė.

5Suinteresuotas asmuo bei asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimu O. J. bei jos atstovas pareiškime nurodo bei posėdyje paaiškino, kad nuosavybės teisių įgijimą įgyjamosios senaties pagrindu reglamentuoja LR CPK 4.68-4.71 str. Įstatymas nustato, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti teisę į daiktą, bet nei karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą. Ji yra pareiškėjos O. V. dukterėčia. Nuo vaikystės yra neįgali, buvo keletą kartų gydoma Žiegždrių psichoneurologinėje ligoninėje ir jai suteikta gydytojų komisijos 2 invalidumo grupė. Nuo pat gimimo – 1971 m. gyvena kartu su tėvais ir S. J. ir dabar gyvena ginčo gyvenamajame name ir naudojasi ūkio pastatais. Mirus 1980-12-02 jos motinai, ja rūpinosi ir ją išlaikė S. J. ir su ja O. J., kaip ir jos tėvas J. J., faktiškai sudarė vieną šeimą. Ši aplinkybė nurodyta archyvinėje pažymoje. 1991 m. gegužės mėnesio 21 d. mirė jos tėvas, J. J., o 1992m. gegužės mėn. 11 d. mirė S. J.. Po jos mirties gyvenamajame name ji, O. J., liko gyventi ir pastatais naudojosi taip kaip savo nuosavybe, jai liko visi namų apyvokos daiktai bei manta, todėl ji faktiškai priėmė S. J. palikimą. LR CK (1964m. red.) 573 str. nustatė, kad prie įstatyminių įpėdinių priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Kadangi ji faktiškai buvo išlaikoma S. J. nuo 1980 m., tai turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji buvau išlaikoma S. J. nuo 1980 m. ir po jos mirties priėmė palikimą. Šie faktai yra reikalingi nustatyti tikslu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą į S. J. palikimą. Be to, kaip matyti iš byloje esančios Kauno apskrities archyvo 2008m. gegužės mėn. 19d. pažymos Nr.V10-2741 jos pareiškime išvardinti pastatai priklausė valstiečių ūkiui, kurio šeimos galva buvo senelis M. J., o jam mirus, nuo 1958 m. iki 1967 m. pastatai priklausė kolūkiečių kiemui, kurio galva buvo jos tėvas J. J., o S. J. buvo kolūkiečių kiemo narė. Sutinkamai su LR CK 132 str. (1964m. red.) kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. 1967 m., pasibaigus kolūkiečių kiemui, ūkio galva buvo įrašyta S. J.. Tačiau J. J. ir toliau gyveno gyvenamajame name ir naudojosi ūkio pastatais, faktiškai su S. J. vedė bendrą ūkį, jo vardu liko elektros įvadas, mokėjo už elektros suvartojimą, todėl teisių į pastatus neprarado. Dėl šios priežasties jam turi būti pripažinta teisė į 1/2 dalį pastatų. Tėvui mirus ji gyveno ginčo pastatuose ir jais naudojosi, todėl sutinkami su LR CK 587 str. (1964m.red.) po tėvo likusį palikimą priėmė. Jos nurodyti faktai pareiškėjai O. V. buvo žinomi, tačiau ji nuo teismo juos nuslėpė ir net jos neįtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu. Kadangi ji tuose namuose gyveno kaip faktiška S. J. palikimo paveldėtoja, tai negalima laikyti, kad ginčo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus pareiškėja O. V. valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų. Kadangi pareiškėja O. V. nuo teismo nuslėpė esmines bylos aplinkybes, tai pareiškėjos prašymas turi būti atmestas, o taip pat nustatytas faktas, kad aš ji, O. J. S. J. buvo išlaikoma ne mažiau kaip vienerius metus ir po jos mirties priėmė palikimą. Prašo 1) pripažinti, kad J. J. nuosavybės teisėmis priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių Mitkūnų km., Kauno rajone, 2) Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad O. J. buvo daugiau kaip metus S. J., mirusios 1992m. gegužės mėn. 11 d., išlaikoma ir po J. J. ir S. J. mirties priėmiau jų palikimą.

6Suinteresuotas asmuo A. M. M. nurodo, kad sutikdama su pareiškėjos O. V. pareiškimu, nesuprato, kad O. J. neteks teisių į tėvų turėtus pastatus ir kad O. V. pasiims viską. Nurodo, kad ji nepretenduoja į jokį turtą, jai nieko nereikia, tačiau O. J. atžvilgiu yra neteisinga, kad ją meta iš tėvų namų ir O. V. sau nori pasiimti viską. Tėvų turto dalis turi tekti ir O. J., kadangi ji yra anūkė, o jos tėvas - miręs.

7Priimtinas naujas sprendimas.

8Pareiškėjos O. V. pareiškimas atmestinas.

9Suinteresuoto asmens bei asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus O. J. pareiškimas tenkintinas dalinai.

10Nustatyta, kad pareiškėjos O. V., A. M. M. ir mirusio jų brolio J. J. mama buvo R. J., tėtis – M. J., jie yra mirę (1 t. b.l. 7-15, 4 t. b.l. 4, 11). Jų mama R. J. mirė 1949-02-28 (1 t. b.l. 27), tėtis M. J. sudarė antrą santuoką su S. K. (J.). Jos, pareiškėjos O. V., tėvas iki 1950 m. gyveno Mitkūnų kaime, Zapyškio valsčiuje, asmeninės nuosavybės teise valdė 1,68 ha žemės Mitkūnų kaime (tai nustatyta įsiteisėjusius teismo sprendimu, 2 t. b.l. 16) taip pat 1941 metais, pasistatė šiuos statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr. ( - ). Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo nuorašas, kuriame nurodyta, kad turto naudotojas - S. J., daiktinės teisės neįregistruotos, archyvo pažymos (1 t. b.l. 20-22, 24, 4 t. b.l. 4). Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų M. J. 1950 m. buvo ištremtas iš Lietuvos ir 1967 m. mirė Archangelsko srityje tremtyje (4 t. b.l. 4). Ginčo pastatuose liko gyventi jo antroji sutuoktinė S. J., kuri nebuvo jo vaikų mama bei jo vaikai – pareiškėja dukra O. V., suinteresuotas asmuo dukra A. M. M. bei šiuo metu jau miręs sūnus J. J. (4 t. b.l. 4), dėl to ginčo byloje nekyla. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų ginčo pastatuose nuo vaikystės su tėvu J. J., o vėliau tik su jo likusia gyventi sutuoktine S. J. gyveno ir suinteresuotas asmuo bei asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus O. J., tai patvirtino liudytojai apklausti byloje (4 t. b.l. 46, 48, pažyma 4 t. b.l. 11). Kaip matyti iš Kauno valstybinio archyvo išduotos pažymos (1 t. b.l. 18), Kauno apskrities valstiečių DŽDT vykdomųjų komitetų jungtinio archyvo fondo dokumentuose 1945-1946 metų Zapyškio valsčiaus Virbališkių apylinkės Mitkūnų kaimo ūkinėje knygoje įrašytas J. M., Stasio ūkis. Kaip matyti iš Kauno rajono savivaldybės administracijos pažymos (1 t. b.l. 24), joje nurodyta, kad Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos ūkinę knygą Nr. 5 1998-2002 metams Namų ūkio Nr. 237 pil. S. J. gimusios 1911-08-05, mirusios 1992-05-11 vardu užregistruotas gyvenamasis namas su priestatu bei ūkiniai pastatai esantys Kauno r. sav., Ringaudų sen., Mitkūnų k. Šie pastatai nuosavybės teise priklauso S. J., įgijimo būdas ūkinėje knygoje nenurodytas. Iš Kauno rajono notarės pažymos, išduotos 2007-03-14 matyti, kad paveldėjimo byla 1992-05-11 mirus S. J. užvesta nebuvo (1 t. b.l. 30). Taigi darytina išvada, kad ginčo pastatai iki S. J. mirties nuosavybės teise buvo registruoti jos vardu ir vėliau niekas dėl jų paveldėjimo nesikreipė. Ji faktiškai juos valdė ir priėmė kaip palikimą likusį po sutuoktinio M. (M.) J. mirties faktiškai pradėdama juos valdyti. Tai nurodo ir pati pareiškėja O. V. savo pareiškime. Teisme akivaizdžiai nustatyta, kad ginčo pastatai buvo registruoti ūkinėse knygose M. J., vėliau J. J., dar vėliau – S. J. vardu, kaip ūkio galvų vardu (2 t. b.l. 4). Dėl šių aplinkybių negalima laikyti, kad jie nebuvo registruoti viešame registre, kadangi ūkinės knygos ir buvo registras, kuriame buvo registruojami statiniai kaimo, rajono vietovėse. Taigi teismas laiko, kad ginčo pastatai nuosavybės teise buvo registruoti viešame registre S. J. vardu iki jos mirties, ko pasekoje negali būti įgyti pagal įgyjamąją senatį, kurios viena iš įgijimo sąlygų – negali būti įgyjam nuosavybės teisė į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.). Buvus jiems registruotiems M. J., J. J., o vėliau – S. J. vardu, šiems asmenims mirus turėjo būti taikoma paveldėjimo teisė, ko pasekoje ginčo pastatus galėjo paveldėti turto paveldėtojai – giminaičiai bei kiti asmenys nurodyti 1964 m. Civilinio kodekso teisės normose (šiuo atveju pareiškėjos, suinteresuotas asmuo ar kt.). Be to liudytojai B. J., S. B. bei A. B. patvirtino, kad O. J. nuo gimimo gyveno ginčo patalpose kartu su tėvu J. J. ir S. J. iki jų mirties (išskyrus kai gydėsi ar mokėsi spec. mokykloje) ir buvo iš jų iškraustyta O. V. po to, kai ji per teismą nusistatė įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Šiais liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Tai, kad O. J., kaip ir ji pati nurodė, dirbdavo pas įvairius žmones ūkiuose, ten kurį laiką pagyvendavo, teismas nelaiko nuolatiniu išvykimu iš ginčo pastatų. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatantys teisės aktai šiems civiliniams teisiniams santykiams taikyti negali būti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad O. V. sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savus valdė ginčo pastatus 10 metų, priešingai, ji žinodama, kad O. J. yra jos mirusio brolio duktė ir gyveno ginčo pastatuose, jos neįtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu.

11Taip pat teismas daro išvadą, kad negali būti tenkintinas ir O. J. reikalavimas pripažinti, kad J. J. nuosavybės teisėmis priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių Mitkūnų km., Kauno rajone, kadangi nėra tam įstatyminio pagrindo, nėra pateikta įrodymų, kad jis kokiu nors būdu įgijo būtent ½ dalį ir būtent ginčo pastatų, nenurodomas pagrindas, kuriuo jis galėjo įgyti ginčo pastatų ½ dalį (CPK 177, 178 str.). Pareiškėja O. J. nurodo, kad ji mano, kad jos tėvui J. J. priklausė ½ dalis ginčo pastatų, kadangi 2008 m. Kauno apskrities archyvo pažymoje (2 t. b.l. 4) nurodyta, kad ginčo pastatai priklausė valstiečių ūkiui, kurio šeimos galva buvo jos senelis M. J., o jam mirus nuo 1958 m. iki 1967 m. pastatai priklausė kolūkiečių kiemui, kurio galva buvo jos tėvas J. J., o S. J., t.y. jos tėvo pamotė, senelio antroji žmona buvo kolūkiečių kiemo narė, o kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi 1964 m. Civilinio kodekso 132 str. Pasibaigus kolūkiečių kiemui ūkio galva buvo įrašyta S. J., tačiau J. J. ir toliau ten gyveno, todėl neprarado teisės į turtą. Tvirtinama, kad J. J. priklauso pusė statinių todėl, kad jis gyveno kartu su S. J. kolūkiečių kieme, o kolūkiečių kiemo nariams turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau teismas laiko, kad šia nuosavybės teise pagal 1964 Civilinio kodekso 132 str. naudojosi visi šeimos nariai, o tuo tarpu be J. J. įvairiais laikotarpiais šiame kolūkiečių kieme buvo įrašyti net 6 šeimos nariai, taigi laikyti, kad J. J. priklausė ½ dalis pastatų nėra teisinio pagrindo. Be to jo mirties dieną 1991-05-21 (2 t. b.l. 11, 12) kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios nuosavybės teisės instituto nebebuvo, jis panaikintas 1990-11-27 įstatymu „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teisę turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“. Taigi teismas daro išvadą, kad pripažinti nuosavybės teisių J. J. į ginčo pastatus nėra teisinio pagrindo, tačiau kadangi teismas yra aktyvus šios kategorijos bylose, daro išvadą, kad buvo paveldėjimo santykiai tarp šeimos narių, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. J. po tėvo M. J. mirties paveldėjo jo turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, kadangi akivaizdu, kad tame pačiame ūkyje liko gyventi, dirbti ir gyveno jame iki savo mirties (1964 m.CK 587 str., CPK 177, 178 str.).

12Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad O. J. buvo daugiau kaip metus S. J., mirusios 1992 m. gegužės mėn. 11 d., išlaikoma ir po S. J. mirties priėmė jos palikimą tenkintinas.

13Kaip ir nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-26 nutartyje (3 t. b.l. 147) byloje sprendžiami paveldėjimo teisės normų, nustatančių, kad prie įpėdinių pagal įstatymą priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK

14587 straipsnio 2 dalis), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Byloje kilo ginčas dėl 1992 m. gegužės 11 d. atsiradusio turto paveldėjimo, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos 1964 m. CK normos. S. J., nebuvo sudariusi testamento, jos sutuoktinis yra miręs anksčiau, kitų įpėdinių pagal įstatymą nėra. O. J. savo reikalavimą nustatyti juridinį faktą grindžia tuo, kad ji buvo S. J. išlaikytinė ir po šios mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą. 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad prie įpėdinių pagal įstatymą priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusio išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Tai reiškia, kad reikalavimo pagrįstumui įvertinti būtina nustatyti, ar ji palikimo atsiradimo momentu: 1) buvo nedarbinga ir 2) ar ne mažiau kaip vienerius metus iki mirties buvo išlaikoma palikėjos. AT spręsdamas ginčus, atsiradusius iš iki 2000 m. CK įsigaliojimo atsiradusių paveldėjimo teisinių santykių, yra pažymėjęs, kad darbingumas paprastai apibrėžiamas kaip žmogaus sugebėjimas ir jo galimybės atlikti savo profesijos darbą arba kitus darbus visapusiškai ir nėra ribojamos fizine ar psichine negalia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-939/1999). Remiantis tuomečiu teisiniu reglamentavimu, nedarbingumas – tai žmogaus būklė, kai jis dėl labai ryškiai arba ryškiai išreikštų organizmo funkcinių sutrikimų nuolat arba ilgesnį laiką negali atlikti jokio darbo įprastinėmis arba specialiomis darbo sąlygomis, kai nedarbingumo negalima koreguoti protezavimo, kompensacinės technikos ir kitų reabilitacinių priemonių pagalba (Invalidumo nustatymo instrukcija, patvirtinta sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministrų 1991 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-4031). Neįgalumas yra tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai ar iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų (1991 m. lapkričio 28 d. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 3 straipsnio 1 dalies redakcija, Invalidumo nustatymo instrukcijos Bendroji dalis). Taigi nedarbingais laikytini asmenys, kurių darbingumas yra ribotas negalia nuo vaikystės ar dėl turėtos traumos, t. y. kurių yra sumažėjęs darbingumas dėl jų organizmo tam tikrų funkcinių sutrikimų ir dėl to jie negali atlikti darbo įprastinėmis arba specialiomis (pagal savo specialybę) darbo sąlygomis, o jų darbingumo negalima koreguoti reabilitacinėmis priemonėmis, laikytini nedarbingais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 18 d. nutartį, priimta civilinėje byloje L. L. ir kt. v. Alytaus rajono 1-asis notarų biuras, bylos Nr. 3K-3-566/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-939/1999). Taigi nedarbingumo nustatymas yra fakto klausimas, kurį teismai sprendžia pagal aptartus kriterijus vertindami byloje surinktus įrodymus. Aplinkybė, kad asmeniui nustatytas neįgalumas, yra vienas iš asmens nedarbingumą patvirtinančių įrodymų. Teismas laiko, kad O. J. nuo vaikystės buvo neįgali, nedarbinga, ar dalinai nedarbinga, nepaisant to, kad neįgalumas buvo nustatytas tik 1992-04-01, tai patvirtina epikrizė, išrašas iš medicininių dokumentų, iš ko matyti, kad gydėsi ji ne kartą, invalido pažymėjimo (2 t. b.l. 35, 7-9, 133, 143, 144) Neįgalumo nustatymas – tai nedarbingumo įforminimas, be kita ko, ir tam, jog nedarbingas asmuo gautų valstybės socialinę paramą. Neįgalumo nustatymas nereiškia nedarbingumo pradžios, bet yra anksčiau atsiradusio nedarbingumo padarinys, jo įteisinimas. Šiuo atveju byloje pateiktų medicininių dokumentų duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad O. J. nedarbinga ar iš dalies nedarbinga dėl psichikos sutrikimų nuo gimimo.

15Aplinkybė, kad asmuo buvo ne mažiau kaip vienerius metus iki palikėjo mirties šio išlaikomas, kaip viena sąlygų, lemiančių teisę paveldėti mirusiojo turtą, įstatyme nedetalizuojama. Dėl to teismas, nustatęs, kad asmuo, pareiškęs reikalavimą pripažinti jį įpėdiniu pagal įstatymą pagal CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra nedarbingas, ir spręsdamas dėl antrosios (išlaikymo) sąlygos buvimo, turi remtis byloje surinktais įrodymais, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei atsižvelgti į konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas iš byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, archyvo pažymos 2 t. b.l. 4) daro išvadą, kad O. J. su tėvais (motina mirė 1980 m. gruodžio 2 d., tėvas – 1991 m. gegužės 21 d.) ir S. J. gyveno nuo gimimo (1971 m. liepos 25 d.) kaip viena šeima. O. J. procesiniuose dokumentuose ir per teismo posėdžius nurodė, kad po motinos mirties ja rūpinosi, išlaikė S. J. ir tėvas, o po šio mirties – tik S. J., šias aplinkybes teismas laiko įrodytomis (CPK 177, 178 str.). Be to teismas padarė išvadą, kad O. J. iki pamotės S. J. mirties gyveno ginčo pastatuose, kitos gyvenamos vietos ar turto neturėjo, todėl teismas daro išvadą, kad O. J. pamotė S. J. teikė jai išlaikymą gyvenamu plotu iki savo mirties, todėl daro išvadą, kad O. J. pilnai įrodė, kas S. J. ji buvo išlaikoma 1 m. iki jos mirties (CPK 177, 178 str.), ko pasekoje tenkintinas reikalavimas dėl išlaikymo fakto nustatymo (1964 m. CK 576 str.). Nustačius išlaikymo faktą taip pat tenkintinas preikalavimas nustatyti faktą, kad ji paveldėjo po S. J. mirties likusį jos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, ir nors ji nuo vaikystės buvo neįgali, tačiau kiek galėjo rūpinosi turtu kuriame gyveno po S. J. mirties, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas kad ji priėmė palikimą po S. J. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti (1964 m. CK 587 str.). Taip pat nustatytinas ir turintis juridinę reikšmę faktas, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo J. mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti, kadangi tame turte – statiniuose gyveno, jai šie statiniai buvo gyvybiškai svarbūs kaip gyvenamasis plotas, kadangi kito ji neturėjo, rūpinosi jais kaip galėjo būdama neįgali (1964 m. CK 587 str.). Teismas nustatydamas palikimo priėmimo faktus, faktiškai pradėjus turtą valdyti, dėl turto dalių nepasisako, kadangi vienam pretendentui į palikimą, nusistačius tokį faktą, nėra užkirstas kelias kitiems kreiptis dėl analogiško savo atžvilgiu fakto nustatymo, todėl akivaizdu, kad dalys paaiškės tik priėmus palikimą įstatymų nustatyta tvarka, kreipusis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo (liudijimų) išdavimo ar kt. Vadovaujantis CPK 443 str. 6 d. bylinėjimosi išlaidos nepritiestinos.

16Vadovaujantis CPK 371 , 268, 270 str., 443 str. 6 d.

Nutarė

17Priimti naują sprendimą.

18O. V. a/k ( - ) pareiškimą atmesti.

19O. J. a/k ( - ) pareiškimą tenkinti dalinai.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. gimęs 1936-07-25 (miręs 1991-05-21) priėmė palikimą po savo tėvo M. J. mirusio 1967-02-10 mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti.

21Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. a/k ( - ) priėmė palikimą po savo tėvo J. J. mirusio 1991-05-21 mirties faktiškai pradėdama jį valdyti.

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. a/k ( - ) buvo daugiau kaip metus išlaikoma S. J. mirusios 1992-05-11 ir po jos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

23Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti palikimo priėmimo tikslu.

24Kitoje dalyje O. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo atmesti.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai... 2. Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V.... 3. Pareiškėja O. V. pareiškime nurodo bei paaiškino, kad 1949 m. vasario 28 d.... 4. Su suinteresuoto asmenis bei asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus O.... 5. Suinteresuotas asmuo bei asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimu O. J.... 6. Suinteresuotas asmuo A. M. M. nurodo, kad sutikdama su pareiškėjos O. V.... 7. Priimtinas naujas sprendimas.... 8. Pareiškėjos O. V. pareiškimas atmestinas.... 9. Suinteresuoto asmens bei asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus O. J.... 10. Nustatyta, kad pareiškėjos O. V., A. M. M. ir mirusio jų brolio J. J. mama... 11. Taip pat teismas daro išvadą, kad negali būti tenkintinas ir O. J.... 12. Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad O. J. buvo... 13. Kaip ir nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-26 nutartyje (3 t.... 14. 587 straipsnio 2 dalis), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir... 15. Aplinkybė, kad asmuo buvo ne mažiau kaip vienerius metus iki palikėjo... 16. Vadovaujantis CPK 371 , 268, 270 str., 443 str. 6 d.... 17. Priimti naują sprendimą.... 18. O. V. a/k ( - ) pareiškimą atmesti.... 19. O. J. a/k ( - ) pareiškimą tenkinti dalinai.... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. gimęs 1936-07-25... 21. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. a/k ( - ) priėmė... 22. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. a/k ( - ) buvo daugiau... 23. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti palikimo priėmimo tikslu.... 24. Kitoje dalyje O. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo atmesti.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...