Byla e2A-1828-803/2017
Dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Mūsų amatai“ dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, atliekant įmonės struktūrinius pertvarkymus.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą (el. b. t. I, b. l. 31–40), prašydama panaikinti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2017-01-02 įsakymą dėl darbuotojo atleidimo Nr. 4/05-1 (toliau – skundžiamas įsakymas), įpareigoti atsakovę grąžinti ją į atsakovės Pravieniškių filialo pirkimų ir pardavimų vadybininkės pareigas mokant darbo sutartyje nustatytą 950 Eur mėnesinį darbo užmokestį, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, darbo užmokestį už 2017-01-03 faktiškai išdirbtą dieną bei bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovė paaiškino, kad ji dirbo atsakovės Pravieniškių filialo pirkimų ir pardavimų vadybininke už 950 Eur darbo užmokestį per mėnesį, 2016-05-09 gavo įspėjimo lapelį dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2016-09-12 dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, 2016-10-03 gavo pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo jai buvo siūlomos kitos pareigos (Panevėžio padalinio administratorė–vadybininkė), kurio ji atsisakė dėl netinkamos darbo vietos (Panevėžys) ir netinkamo darbo užmokesčio (750 Eur), 2016-10-11 gavo kitą pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo jai buvo siūlomos kitos pareigos (organizavimo grupės sandėlio vedėja) už 750 Eur darbo užmokestį, su pareigomis ji sutiko, tačiau su siūlomu darbo užmokesčiu nesutiko, 2016-12-15 ji išsiuntė savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką atsakovei, kandidatuodama į įmonės komercijos ir rinkodaros vadovo pareigas pagal skelbimą įmonės internetinėje svetainėje, 2016-12-22 išsiuntė pakartotinį prašymą, tačiau atsakymo negavo iki šiol, 2017-01-02 17:05 val., pasibaigus įmonės darbo laikui, elektroninėmis priemonėmis jai buvo išsiųstas ir ji gavo skundžiamą įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo 2017-01-02, kuris pasirašytinai jai buvo įteiktas 2017-01-03 16:33 val., jai vis dar einant savo pareigas. Pažymėjo, kad ji apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2016-09-12 buvo informuota 2016-05-09.
  4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės vykdomi struktūriniai pertvarkymai dėl jos pareigybės yra fiktyvūs, bandoma su ja susidoroti dėl asmeninių darbdavio interesų, nes jai yra žinoma konfidenciali informacija, kurios atskleidimas galimai turėtų neigiamos įtakos asmeniškai įmonės vadovui. Teigė, kad šalinama pareigybė yra itin reikalinga, eliminuoti vadybininko pareigybę viename filiale, kai kituose filialuose tokioms funkcijoms atlikti skiriami net du darbuotojai, negali būti naudinga įmonės veiklai.
  5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškindama, kad 2016-06-28 įmonės valdybos posėdžio protokolu Nr. VĮ-13 buvo patvirtinta nauja įmonės valdymo struktūra, kurią realizuojant įmonės direktoriaus 2016-07-04 įsakymu Nr. 1/05-108 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ administracijos, Alytaus, Marijampolės ir Pravieniškių filialų, atstovybės Vakarų Lietuvos regione pareigybių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas įmonės pareigybių sąrašas, su kuriuo ieškovė susipažino pasirašytinai 2016-07-11. Teigė, kad įmonės struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi, siekiant veiklos optimizavimo ir veiklos efektyvumo didinimo, susijusio su žmogiškųjų bei materialinių išteklių, valdymo struktūros bei valdymo išlaidų pasikeitimais, darbuotojų skaičiaus optimizavimu, atsisakant perteklinių arba viena kitą dubliuojančių pareigybių. Pažymėjo, kad įmonėje vykdomų struktūrinių pasikeitimų tikslas buvo centralizuoti įmonėje vykdomą buhalterinės apskaitos veiklą, komercinę veiklą vykdyti taip pat centralizuotai tik įmonės Komercijos ir rinkodaros skyriuje, tokie struktūriniai pakeitimai, atsakovės teigimu, buvo būtini, nes įmonė nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. tapo perkančiąją organizacija, todėl visi įmonės pirkimai turi būti vykdomi centralizuotai, laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir dėl šių priežasčių bei įvertinus Pirkimų ir logistikos skyriaus bei Pravieniškių filialo pirkimų ir pardavimų vadybininko atliekamų darbų pobūdį, veiklos rezultatus, administravimo kaštus buvo nuspręsta panaikinti Pirkimų ir logistikos skyrių ir jame esančias pareigybes bei Pravieniškių filialo pirkimų ir pardavimų vadybininko pareigybę, įsteigiant Viešųjų pirkimų skyrių su skyriaus vadovo (1 etatas) ir vyriausiojo specialisto (1 etatas) pareigybėmis, taip pat buvo nuspręsta panaikinti Komercijos ir marketingo skyrių, įkuriant Komercijos ir rinkodaros skyrių, šiame skyriuje numatant naują pareigybių ir etatų skaičių.
  6. Atsakovė įrodinėja, kad centralizavus įmonės veiklą ir visų įmonės pirkimų vykdymą perdavus Viešųjų pirkimų skyriui, ieškovei negalint užimti viešųjų pirkimų vyr. specialisto pareigas, nes ji neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų (neturi aukštojo teisinio išsilavinimo), į Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadybininko pareigas jos perkelti taip pat nesant galimybės, nes šiame skyriuje esami etatai buvo palikti darbuotojams, turintiems pirmenybės teisę likti darbe, buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovę iš darbo, kartu pažymėdamas, kad ieškovė neatitiko ir Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadovui keliamų reikalavimų, ši atranka buvo sustabdyta ir ieškovė buvo apie tai informuota; ieškovė niekada nebuvo išreiškusi noro užimti įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad Įmonės valdybai pritarus naujai įmonės valdymo struktūrai įmonės direktoriaus 2016-05-05 įsakymu Nr. 1/05-78 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ administracijos, Alytaus, Marijampolės ir Pravieniškių filialų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas pareigybių sąrašas, su kuriuo ieškovė 2016-05-09 buvo supažindinta pasirašytinai, jai buvo įteikta aukščiau nurodyto įsakymo kopija. 2016-06-28 įvyko kitas įmonės valdybos posėdis, kurio metu įmonės valdyba patvirtino naują įmonės valdymo struktūrą ir su kuriuo ieškovė buvo tinkamai, detaliai, išsamiai supažindinta. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovei konkrečiai ir aiškiai buvo atskleista jos atleidimo iš darbo priežastis.
  3. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors tarp ieškovės ir atsakovės direktoriaus 2015 m. buvo kilęs konfliktas ir jų santykiai buvo konfliktiški, ji iš darbo ankstesnių struktūrinių įmonės pertvarkymų metu naikinant jos tuo metu užimamas pareigas nebuvo atleista, jai buvo pasiūlytos kitos pareigos, su kuriomis ji sutiko, todėl teismas ieškovės argumentus, jog vykdomi struktūriniai pokyčiai yra fiktyvūs, nes siekiama susidoroti su ja asmeniškai, atmetė kaip nepagrįstus.
  4. Ieškovei įspėjimo laikotarpiu darbe dėl atostogų ir laikinojo nedarbingumo nebuvus 31 kalendorinę dieną jos atleidimo iš darbo diena iš 2016-09-12 persikėlė į 2016-10-12, o ne į 2016-10-04, kaip kad nurodė ieškovė, be to, tai, kad jos atleidimo iš darbo data buvo perkelta į 2016-10-12, atsakovė ieškovei nurodė 2016-10-11 rašte Nr. 11-05-1344 „Dėl atsakymo į gautą raštą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovė tinkamai pratęsė ieškovės įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą atleidimo datą perkeldama iš 2016-09-12 į 2016-10-12, ieškovės laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu jos atleisti iš darbo negalėjo, todėl pagrįstai ieškovės atleidimo iš darbo data persikėlė į pirmąją ieškovės darbo dieną po jos nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo ir atostogų, t. y. į 2017-01-02. Teismas nurodė, kad vien tai, kad buhalterė pirmą kartą teikdama pranešimą Sodrai apie ieškovės atleidimą nurodė klaidingą atleidimo datą, o vėliau ją pataisė, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2017-01-02 ieškovė iš darbo nebuvo atleista.
  5. Pasisakydamas dėl darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą, teismas atkreipė dėmesį, kad darbdavys, patvirtinęs naują įmonės valdymo struktūrą, sudarė darbo grupę atlikti darbuotojų kvalifikacijos bei pirmenybės likti darbe vertinimą. Atsižvelgdamas į gautus duomenis, darbdavys siūlė kitas pareigas ieškovei, kurių ši atsisakė. Teismas įvertindamas tai, kad ieškovės pareigų neliko, o jos vykdytos funkcijos buvo paskirstytos kitiems darbuotojams – pirkimų vykdymas pavestas Viešųjų pirkimų skyriui, o pardavimų – Komercijos ir rinkodaros skyriui, konstatavo, jog ieškovei atleista iš darbo esant teisėtam pagrindui. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčo, jog ieškovės kvalifikacija neatitiko Viešųjų pirkimų skyriuje įsteigto skyriaus vadovo, Komercijos ir rinkodaros skyriuose įsteigtų skyriaus vadovo pavaduotojo – konkursinių projektų vadovo ir logistikos vadybininko pareigybėms keliamų reikalavimų, nėra, teismas nurodė, kad atsakovė neturėjo pareigos siūlyti šių darbo vietų ieškovei.
  6. Teismas, spręsdamas dėl apmokėjimo už darbą atleidimo dieną, nurodė, kad įrodymų, jog ieškovė 2017-01-03 atliko darbines funkcijas, byloje nėra, todėl tarp šalių darbo santykiams nutrūkus 2017-01-02, pagrindo priteisti ieškovei darbo užmokestį už 2017-01-03 darbo dieną nėra, todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai darbo užmokestį už 2017-01-03.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:
    1. pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nes ieškovės pareigybė yra itin reikalinga ir ją eliminavus, tokių funkcijų reikiamybė išliko. Tai pagrindžia 2017-01-05 Tarnybinis pranešimas Nr. 8/05-3-15, kuriuo darbdavys informuotas dėl ieškovės ir dar vieno įmonės darbuotojo A. P. atleidimo, nurodant, kad nėra kam vykdyti pirkimų – pardavimų vadybininko funkcijų;
    2. ieškovė buvo kompetentinga darbuotoja. Tai atskleidžia liudytojo Pravieniškių filialo direktoriaus T. B. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad ieškovė atliko ne tik pirkimo – pardavimo vadybininkės, bet ir tam tikras vadovavimo funkcijas, kurių prašydavo direktorius ir kurioms nebuvo sukurtas etatas. Liudytojas pažymėjo, kad ieškovė pirkimo – pardavimo sutartis ir paraiškas pildė atsakingai, tad jokių pretenzijų dėl šių pareigų vykdymo nėra. Taip pat liudytojas nurodė, jog ieškovė yra daug funkcijų gebanti atlikti darbuotoja. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad įmonėje itin trūksta ieškovės pareigybės ir jos darbo našumo, nes Kaune ir Vilniuje vykdomų veiklų apimtys yra didžiausios;
    3. atsakovė, vykdydama struktūrinius pertvarkymus, panaikino būtiną pareigybę, kurios funkcijas vykdė tik ieškovė ir siūlo naują pareigybę, kurios funkcijas ilgą laiką vykdo filialo buhalterės ir pagal kurią neaišku ar faktinė darbo vieta būtų suformuota apskritai, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo atveju reorganizavimas negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su ieškove;
    4. tai, jog ieškovė neatsakė į atsakovės pateiktus darbo pasiūlymus jų pateikimo dieną, jokia prasme neįrodo ieškovės delsimo, nes 2017-01-02 ji buvo darbo vietoje ir atliko darbo funkcijas, ko pasėkoje, neturėjo galimybių rimtai apsvarstyti Darbdavio pasiūlymų. Ieškovė su jai pateiktu pareiškimu dėl atleidimo iš darbo susipažino pasirašytinai tik 2017-01-03 16:33, o iki tol atsakingai vykdė savo funkcijas, būdama darbo vietoje. Darbuotojas, nepadaręs jokios klaidos ir negavęs darbo užmokesčio už išdirbtą dieną, prilyginamas asmeniui, kuris padarė klaidą, ko pasėkoje, ir nukentėjo. Toks teismo vertinimas laikytinas pažeidžiančiu ieškovės interesus ir neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus;
    5. remiantis byloje pateiktu 2017- 01-03 administratorės tarnybiniu pranešimu Nr. 8/05-3-9, Pravieniškių vadovybė ir administracija apie tarnybinį pranešimą dėl ieškovės atleidimo sužinojo tik 2017-01-03, todėl 17:33 val. ieškovė perdavė savo darbo vietą bei materialųjį turtą. Tai reiškia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė aptariamą dieną nedirbo;
    6. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo turėjo būti įteiktas prieš 4 mėnesius. Nagrinėjamoje byloje 4 mėnesių terminas yra praleistas, dėl ko tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas. Šiuo atveju teismas nepaisė DK 11 straipsnio nuostatos, numatančios, jog darbo santykiuose kilę prieštaravimai aiškintini darbuotojo naudai;
    7. atsakovė pasiūlė įmonės Pravieniškių filialo gamybos organizavimo grupės sandėlio vedėjos pareigas, nustatant 750 Eur darbo užmokestį. Ieškovė su darbo pasiūlymu sutiko, tačiau nesutiko su siūlomu darbo užmokesčiu. Šiuo darbo pasiūlymu siūlomas darbo užmokestis yra mažesnis 200 Eur. Kadangi ieškovė iki tol gavo 950 Eur darbo užmokestį, akivaizdu, kad darbo užmokesčiui sumažėjus iki 750 Eur ir Darbdaviui nusprendus atleisti Darbuotoją, išeitinė kompensacija, priklausomai nuo atlyginimo, būtų daug mažesnė, nei Darbuotoją atleidus mokant 950 Eur darbo užmokestį. Be to, šiuo metu faktinė sandėlio vedėjos darbo vieta neegzistuoja, filialo vadovas T. B. parodė, kad neturi galimybių įrengti sandėlio ir tai yra tik dokumentacijoje apibrėžta pareigybė, pagrįsta būtų teigti, jog ieškovei kyla reali rizika būti atleistai iš darbo, net ir sutikus su sandėlio vedėjos pareigybe už 750 Eur darbo užmokestį;
    8. priešingai, nei nurodo teismas, ieškovė visa apimtimi atitinka Komercijos skyriaus ir rinkodaros skyriaus vadovo bei Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybių aprašo reikalavimus. Argumentai, jog ieškovė nepajėgia taikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, jų neišmano ir neturi patirties šioje srityje, nepagrįsti jokia faktine informacija. Ieškovė su viešaisiais pirkimais dirba nuo 2015 metų, teismo posėdžio metu liudiję filialo direktorius ir pavaduotoja akcentavo, jog nusiskundimų dėl ieškovės moduliuotų pirkimų ar apskritai atliekamų pareigų, neturi. Atsakovo pabrėžtas teisinis išsilavinimas yra perteklinis ir neadekvatus. Be to, viešųjų pirkimų vadovui nebūtinas teisės magistro laipsnis, tuo tarpu viešųjų pirkimų specialistui tai yra vienas esminių reikalavimų, kas sukuria nelogišką situaciją, kuomet vadovo išsilavinimas yra mažesnis nei jo pavaldinio. Teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino, jog ieškovė turi reikiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, komercijos ir rinkodaros specifikai reikalingų žinių, vadovavimo įgūdžių bei augina mažametį vaiką, kas jai suteikia pirmumo teisę pretenduojant į atitinkamas pareigas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į darbdavį su prašymu pretenduoti į darbovietėje viešai siūlomas komercijos ir rinkodaros vadovo pareigas, tačiau jokio atsakymo ar kitokios informacijos apie šias pareigas nesulaukė;
    9. teismas A. Š. parodymus nepagrįstai vertino kaip nežinojimą, ką ieškovė veikė darbo vietoje 2017-01-03. Ieškovė, atvykusi į darbo vietą 2017-01-03, tęsė tolesnius savo darbus, prisidėjo prie materialaus turto perdavimo;
    10. aplinkybė, jog šios reorganizacijos laikotarpiu įmonėje buvo atleista 16 darbuotojų, jokia prasme neįrodo, kad ieškovės atleidimas, remiantis įmonės reorganizavimo, t.y. etatų mažinimo pagrindu, nėra fiktyvus. Šiuo metu A. V. yra nušalintas nuo direktoriaus pareigų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi, kurioje jis yra įtariamas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėtų nurodymų pavedimo pavaldiems darbuotojams bei didelės apimties turto iššvaistymo. Tai neigiamai charakterizuoja vadovą ir patvirtina, kad dėl 2015 metais sudaryto taikaus susitarimo, apeliantė nebuvo atleista iš pareigų ir jai buvo pasiūlytos kitos pareigos. Kadangi su ieškove konfidencialumo sutartis pasirašyta ir ji bet kokiu atveju nebegali atskleisti atsakovą galimai kompromituojančios informacijos, Darbdavys, inicijuodamas reorganizacijos procesus ir žinodamas apie ieškovės pareigą laikytis taikos sutarties, siekia asmeninio susidorojimo, t.y. jos atleidimo.
  2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, nes:
    1. Įmonėje vykdomų struktūrinių pasikeitimų tikslas buvo centralizuoti Įmonėje vykdomą buhalterinės apskaitos veiklą, komercinę veiklą vykdyti taip pat centralizuotai tik Įmonės Komercijos ir rinkodaros skyriuje. Be to, Įmonės struktūriniai pasikeitimai buvo būtini atsižvelgus į faktą, kad Įmonė nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. tapo perkančiąja organizacija ir įvertinus, kad Įmonėje visi pirkimai turi būti vykdomi centralizuotai, laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o tam reikia specialių žinių, taip pat įvertinus Pirkimų ir logistikos skyriaus bei Pravieniškių filialo pirkimų ir pardavimų vadybininko atliekamų darbų pobūdį, veiklos rezultatus bei administravimo kaštus. Atsižvelgiant į Įmonės administracijos padalinių struktūrą bei jų atliekamas funkcijas, nuspręsta, jog tikslinga pertvarkyti ir optimizuoti Finansų ir ekonomikos skyriaus, Pirkimų ir logistikos skyriaus bei Komercijos ir marketingo skyriaus darbuotojų darbą, pavedant buhalterinę apskaitą vykdyti centralizuotai tik Finansų skyriaus darbuotojams, žaliavų, medžiagų, darbų, paslaugų pirkimų vykdymą atlikti centralizuotai tik Įmonės Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojams, o Įmonės pagamintos produkcijos pardavimų vykdymą - Komercijos ir rinkodaros skyriaus darbuotojams;
    2. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų tinkamą vykdymą, buvo nuspręsta panaikinti Pirkimų ir logistikos skyrių ir jame esančias pareigybes (skyriaus vadovas (1 etatas), skyriaus vadovo pavaduotojas viešiesiems pirkimams (1 etatas), logistikos vadybininkas (1 etatas), pirkimų vadybininkas (3 etatai) bei Pravieniškių filialo Pirkimų ir pardavimų vadybininko pareigybę (1 etatas), įsteigiant Viešųjų pirkimų skyrių bei įkuriant skyriaus vadovo (1 etatas), vyriausiojo specialisto (1 etatas) pareigybes. Siekiant centralizuotai Įmonėje vykdyti gaminamos produkcijos pardavimus, buvo nuspręsta panaikinti Komercijos ir marketingo skyrių, įkuriant Komercijos ir rinkodaros skyrių, kuriame numatytos pareigybės: vadovo (1 etatas), skyriaus vadovo pavaduotojo (1 etatas), vadybininko (3 etatai), logistikos vadybininko (1 etatas) pareigybes;
    3. Liudytojos A. Š. teigimu, pareigybės buvo panaikintos, nes Įmonė bandė taupyti. Apie ieškovės atliktų darbų kokybę su viešaisiais pirkimais liudytoja pareikšti nuomonės negalėjo, nes dėl šių pareigų atlikimo ji nieko nežino. 2017 metų pradžioje jai buvo reikalingas papildomas žmogus tiekiant prekes, bet verčiamasi ir be jo, ieškovės darbus paskirsčius kitiems darbuotojams. Šios aplinkybės įrodo, kad apeliantės teiginys, kad pašalinta pareigybė yra itin reikalinga ir ją eliminavus, tokių funkcijų reikiamybė išliko yra visiškai neteisingas ir nepagrįstas;
    4. vykdydama struktūrinius pertvarkymus, atsakovė gali ir turi planuoti į ateitį, kitaip Įmonės egzistavimas būtų komplikuotas. Atsakovė pripažįsta, kad sandėlio vedėjo funkcijos šiuo metu atliekamos ne pagal visas procedūras, prekių, medžiagų, žaliavų ir produkcijos priėmimas ir išdavimas vyksta kitaip, nei įprastai, tačiau tai nereiškia, kad sandėlio vedėjo funkcijos yra fiktyvios ar tik įsteigtos formaliai. Sandėlio buvimas yra privalomas ir minėtos pareigos turi būti užimtos bei šiai pareigybei priskirtos funkcijos privalo būti atliekamos. Faktinė sandėlio vedėjo darbo vieta yra Pravieniškių filiale, taip pat nurodome, kad šiai pareigybei esant fiktyviai, joje nuo 2011 m. gegužės 31 dienos iki 2015 m. gruodžio 30 d. imtinai nebūtų galėjusi dirbti E. K., kuri ir atliko šiai pareigybei priskirtas funkcijas. Tik atleidus šią darbuotoją, svarbiausios šios pareigybės funkcijos buvo perduotos vykdyti Finansų skyriaus buhalterėms ir logistikos vadybininkei kaip papildomai atliekamos funkcijos, už kurias yra mokamas priedas;
    5. Darbuotoja nesutiko nei su vienos siūlomos pareigybės būtinosiomis sąlygomis, o darbdavys gali perkelti darbuotoją į kitą darbą tik esant jo sutikimui. Ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad Komercijos ir rinkodaros vadybininko pareigos skiriasi nuo jos eitų pareigų, nes numatyta parduotuvės priežiūra, ji tokio darbo nėra dirbusi ir jai reikėtų pasimokyti, vadinasi, pati pripažino, kad Komercijos ir rinkodaros vadybininko pareigoms keliamų reikalavimų ji neatitiko, taigi, Darbdavys neturėjo pareigos jai siūlyti šių pareigų. Kartu pastebėtina ir tai, kad laisvos Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadybininko etato darbo vietos buvo numatytos Vilniuje, Alytuje ir Marijampolėje, bet ne Pravieniškėse. Ieškovė aiškiai išreiškė Darbdaviui savo nesutikimą dirbti kitame mieste (Panevėžyje), o teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų dirbti kitame mieste tik Darbdaviui apmokant jos kelionės išlaidas, tačiau Įmonė tokio pasiūlymo darbuotojai neteikė. viešieji pirkimai yra specifinė sritis, atliekant viešųjų pirkimų procedūras būtina vadovautis valstybės nustatytu teisiniu reglamentavimu, todėl akivaizdu, kad specialistui tiesiogiai rengiančiam viešųjų pirkimų dokumentus ir vykdančiam viešuosius pirkimus Įmonėje būtinas teisinis išsilavinimas, todėl ieškovės argumentai dėl šio reikalavimo yra nepagrįsti. R. M. atitiko valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadybininkės pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. R. M. dažnai pavadavo Marijampolės filialo komercijos ir logistikos grupės vyresnįjį pardavėją, todėl puikiai išmano ir žino Marijampolės filialo parduotuvės specifiką, veiklą bei puikiai atlikdavo parduotuvės priežiūros funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad parduotuvės faktinės buvimo vieta yra Marijampolėje bei į tai, kad R. M. dirba Marijampolės filiale, turi parduotuvės vedėjo darbo patirties, jai buvo pasiūlytos Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadybininko pareigas, bet ne apeliantei;
    6. 2017 m. kovo 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. P-65 „Dėl A. V. atleidimo iš pareigų“ Įmonės direktorius A. V. buvo atleistas iš pareigų. Pasikeitus Įmonės direktoriui, dabartinė Įmonės vadovybė buvo informuota apie šį teisinį ginčą ir apie galimybę civilinę bylą baigti taikos sutartimi, tačiau dabartinė Įmonės vadovybė taipogi palaikė poziciją, kad reorganizacija buvo būtina, tai nebuvo ankstesnio vadovo pasirinktas būdas atleisti jam neparankius darbuotojus.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškove 2014-09-12 sudarė darbo sutartį Nr. 010, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti įmonės Pravieniškių filialo Komercijos ir logistikos grupės informacinių technologijų administratore, nuo 2015-03-09 ji buvo perkelta dirbti į Pravieniškių filialo viešųjų pirkimų projektų vadovės pareigas, nuo 2015-11-30 ji buvo perkelta dirbti į Pravieniškių filialo pirkimų ir pardavimų vadybininkės pareigas (el. b. t. II, b. l. 121–124).
  2. Įmonės valdybos 2016-04-05 posėdžio protokolas Nr. VĮ-8 patvirtina, kad visi posėdyje dalyvavę valdybos nariai vienbalsiai pritarė naujai įmonės valdymo struktūrai (el. b. t. II, b. l. 16–22), ir buvo nuspręsta centralizuoti įmonėje vykdomą buhalterinę apskaitą, panaikinti filialuose esančias Buhalterinės apskaitos grupes, jose dirbančius darbuotojus perkelti į Finansų skyrių sumažinant buhalterių etatų skaičių, Pirkimų ir logistikos skyrių reorganizuoti į Viešųjų pirkimų skyrių, kuriame turėtų dirbti 2–3 viešųjų pirkimų specialistai, pakeisti Komercijos ir marketingo skyriaus pavadinimą į Komercijos ir rinkodaros skyrių, suplanuota įmonės pardavimų vadybininkus perkelti į Komercijos ir rinkodaros skyrių, o kitus darbuotojus – į filialuose esančias Gamybos organizavimo grupes, įmonės struktūros ir etatų optimizavimo metu suplanuota panaikinti apie 21,7 etatų, iš jų 5 etatus administracijoje (el. b. t. II, b. l. 16–22). Įmonės valdybai pritarus naujai įmonės valdymo struktūrai įmonės direktoriaus 2016-05-05 įsakymu Nr. 1/05-78 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ administracijos, Alytaus, Marijampolės ir Pravieniškių filialų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas pareigybių sąrašas. Iš šio patvirtinto sąrašo nustatyta, jog ieškovės pareigybės nebeliko (el. b. t. II, b. l. 23–29).
  3. 2016-06-28 įvyko kitas įmonės valdybos posėdis, kurio metu įmonės valdyba patvirtino naują įmonės valdymo struktūrą – pakoregavo 2016-04-05 patvirtintą įmonės valdymo struktūrą iš esmės palikdama galiojančius 2016-04-05 valdybos posėdžio metu patvirtintus įmonės struktūros pokyčius bei papildomai nuspręsdama įsteigti įmonės atstovybę Vakarų Lietuvos regione ir pakartotinai pakoreguodama įmonės darbuotojų etatų skaičių (el. b. t. II, b. l. 30–34). Vadovaudamasis 2016-06-28 valdybos posėdžio sprendimais, 2016-07-04 įmonės direktorius įsakymu Nr. 1/05-108 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ administracijos, Alytaus, Marijampolės ir Pravieniškių filialų, atstovybės Vakarų Lietuvos regione pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino naują pareigybių sąrašą, kuriame taip pat ieškovės pareigybės numatyta nebuvo.

12Dėl struktūrinių pertvarkymų būtino ir realumo

  1. Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (nurodoma galiojusio DK redakcija, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas) darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-311/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012). Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005); taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
  3. Apeliantė įrodinėja, jog panaikinta po struktūrinių pertvarkymo pareigybė buvo itin reikalinga, o jos vykdytos darbo funkcijos išliko, filialas nesusidoroja su padidėjusiu darbo krūviu.
  4. Teisėjų kolegija paaiškina, jog teismas negali vertinti darbdavio priimtų sprendimų dėl pertvarkymo tikslingumo ekonominiu, organizaciniu požiūriu. Atsakovė yra atskiras juridinis asmuo, turintis visišką diskrecija spręsti dėl vidaus administravimo veiklos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnis, suteikiantis juridiniam asmeniui savo vardu įgyti teises ir pareigas)), todėl teismas neturi teisės vertinti priimtų sprendimų poveikio įmonės vidaus veiklos vykdymui. Iš esmės teismas gali tik patikrinti, ar yra įvykdyti realūs pertvarkymai, o ne formalūs.
  5. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonėje buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, suteikiantys darbdavei teisę atleisti darbuotojus pagal DK 129 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), išvada tinkamai motyvuota.
  6. Nustatyta, kad 2016-05-01 įmonėje dirbo 142 darbuotojai (el. b. t. II, b. l. 43–45), įmonei pradėjus įgyvendinti valdybos sprendimus dėl įmonės struktūros pokyčių ir suėjus dviejų mėnesių įspėjimo laikotarpiui 2016 m. liepos mėn. buvo atleisti 9 darbuotojai (el. b. t. III, b. l. 47), suėjus keturių mėnesių įspėjimo laikotarpiui 2016 m. rugsėjo mėn. buvo atleisti 3 darbuotojai (el. b. t. III, b. l. 48), dar 2 darbuotojai (įskaitant ieškovę) pratęsus įspėjimo terminus dėl ligos ir/ar atostogų buvo atleisti 2017 m. sausio mėn. (el. b. t. III, b. l. 49), tokiu būdu 2017-02-01 įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo iki 126 darbuotojų (el. b. t. II, b. l. 49). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog įmonė turi planuoti į ateitį, kitaip Įmonės egzistavimas būtų komplikuotas dėl lėšų trūkumo. Pirkimų ir logistikos skyriaus pirkimų vadybininko, nei Pravieniškių filialo pirkimų – pardavimų vadybininko etatai nėra atkurti, atsakovė patvirtino, jog naujų darbuotojų į šias pareigas nėra ieškoma, apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti šią aplinkybę (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantės apeliacinio skundo argumentai įrodo, kad vietoj panaikintų pareigybių naujos neįsteigtos, darbuotojai dirba didesniu darbo krūviu. Kilus ginčui dėl sandėlio vedėjo darbo vietos, atsakovė paaiškino, jog E. K., kuri ir atliko šiai pareigybei priskirtas funkcijas buvo atleista pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, ir šiuo metu šios pareigybės funkcijos buvo perduotos vykdyti Finansų skyriaus buhalterėms ir logistikos vadybininkei kaip papildomai atliekamos funkcijos, už kurias yra mokamas priedas. Tai reiškia, kad faktinė situacija patvirtina atsakovės struktūrinius pertvarkymus ekonominiu aspektu.
  7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, paveikto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013).
  8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės išsakytos kritikos patvirtintai įmonės valdymo struktūrai. Taip pat Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, jog realiai sumažintas darbuotojų skaičius ir apeliantės pripažįstamas faktas, jog jai buvo pasiūlytos kitos pareigybės, objektyviai paneigia jos teiginį, kad ieškovė buvo atleista, nes tarp jos ir atsakovės direktoriaus 2015 m. buvo kilęs konfliktas (CPK 185 straipsnis).

13Dėl darbuotojos darbo 2017 m. sausio 3 d. ir apmokėjimo už šią dieną

  1. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2016-10-12, kai ieškovės darbo sutartis turėjo būti nutraukta, ieškovė susirgo ir nedarbingumo pažymėjimai jai buvo išduoti nuo 2016-10-12 iki 2016-12-12 imtinai (el. b. t. II, b. 1. 71-72), laikotarpiu nuo 2016-12-13 iki 2016- 12-16 imtinai jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (el. b. t. II, b. 1. 70), o nuo 2016-12-19 iki 2016-12-30 jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl ligonio slaugymo (el. b. t. II, b. 1. 71-72).
  2. DK draudė darbuotoją atleisti iš darbo jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliantės argumentas, kad nagrinėjamoje byloje yra praleistas 4 mėnesių terminas, atmetamas. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog faktiniai santykiai turi būti vertinami jos naudai pagal DK 11 straipsnio nuostatas. DK 11 straipsnis yra kolizinė norma, skirta išspręsti atvejus, kai tarp darbo teisės aktų yra nesuderinamumas.
  3. Ieškovė pripažino, kad 2017-01-02 skaičiuota kaip paskutinė darbo diena po nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo ir atostogų (el. b. t. II, b. 1. 77-78), todėl atsakovė perkėlė ieškovės atleidimo iš darbo datą iš 2016-10-12 į 2017-01-02, t. y. į pirmąją ieškovės darbo dieną po jos nepertraukiamo nebuvimo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ir atostogų. Paminėtos faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovė iki atleidimo iš darbo jau nevykdė jokių darbo pareigų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė negalėjo turėti jokių tęstinių ar įprastinių jos pareigybei darbų, kuriuo privalėtų atlikinėti iki darbo dienos pabaigos 2017 m. sausio 3 d. Kita vertus, net ir apeliaciniame skunde nėra išvardijami konkretūs darbai, o apsiribojama deklaratyviu teiginiu apie darbą. Tai, kad turėjo perduoti materialines vertybes, tėra atsiskaitymo su darbdaviu veiksmas, kuriuo suinteresuota pati apeliantė, siekdama išvengti materialinės atsakomybės. Kita vertus, apeliantė žinodama, kad jos darbo diena baigiasi 2017-01-02, galėjo pasirūpinti šią dieną perduoti materialines vertybes.
  4. Atleidimo metu galiojusio DK 26 straipsnio 3, 4 dalys numatė, kad terminas baigiasi tą valandą, kai pasibaigia įmonės darbo laikas. VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2017 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 4/05-1 partvirtina, kad apeliantė atleista iš pareigų 2017 m. sausio 2 d. Tai reiškia, kad ši diena yra paskutinė jos darbo diena. Nors iš atsakovės administracijos skyriaus siųstas elektroninis laiškas patvirtina, kad jis buvo išsiųstas 17.05 val., tai nesudaro pagrindo traktuoti, kad ieškovei atėjus į darbovietę 2017 m. sausio 3 d. tarp šalių susiklostė darbo santykiai.
  5. Pažymėtina, net ir tuo atveju, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo diena perkeliama iki to laiko, kai turėjo baigtis įspėjimas (DK 130 straipsnio 5 dalis), bet jokių kitų pasekmių darbdaviui nekyla. Nagrinėjamoje byloje darbuotoja buvo per įstatyme nustatytą 4 mėnesių terminą įspėta apie ketinimą nutraukti darbo santykius. Terminui pasibaigus ir esant nutrauktai darbo sutarčiai, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovei priklauso darbo užmokestis, kai jos atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, vien dėl to, jog ji atėjo į darbą susipažinti su atleidimo iš darbo dokumentais ir prabuvo darbe iki darbo dienos pabaigos.
  6. Aplinkybė, kad buhalterė pirmą kartą teikdama pranešimą SoDrai apie ieškovės atleidimą nurodė klaidingą atleidimo datą, o vėliau ją pataisė, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2017-01-02 ieškovė iš darbo nebuvo atleista. Pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 18.2 punktą (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija), 2-SD pranešimą reikia pateikti per 3 darbo dienas nuo apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigos dienos. Atsakovės Finansų skyriaus buhalterė pirminį 2-SD pranešimą pateikė 2017 m. sausio 3 d., pranešimo Nr. 11/05-2, Sodros sistemoje pranešimas buvo priimtas 2017 m. sausio 4 dieną. Pastebėjus klaidą, 2017 m. sausio 5 d. PT-2-SD pranešimu Nr. 11/05-3 ieškovės atleidimo iš darbo diena buvo pataisyta. Pranešimų pateikimo terminai pažeisti nebuvo, o pats 2017 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 4/05-1 „Dėl darbuotojos atleidimo iš darbo“ keistas nebuvo. Be to, darbdavio pareigų vykdymas valstybės institucijoms neveikia ginčo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
  7. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Įmonės Pravieniškių filialo direktoriaus pavaduotoja gamybai A. Š. parodė, kad ieškovei dokumentai dėl atleidimo iš darbo pateikti jai sausio 3 d. atvykus į darbą, t. y. apie 8 val. ryto, todėl apeliantei nepateikus įrodymų, galinčių paneigti šią aplinkybę, jos argumentas, kad atleidimo dokumentai buvo įteikti tik 16:33 val., yra neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Esantis įrašas Darbo sutartyje prie įforminimo dėl darbo santykių nutraukimo, kuriame apeliantė įrašė laiką, informuodama apie nesutikimą, gali patvirtinti atsakovės nurodytą aplinkybę, jog apeliantė prabuvo visą dieną ir tik tuomet grąžino darbdaviui dokumentą. Kaip Teisėjų kolegija jau nurodė, tai, kad apeliantė buvo darbdavio administraciniam pastate, neįrodo darbo pareigų vykdymo fakto pagal teisėtą pagrindą. Aplinkybė, jog materialinių vertybių peravimas užruko visą dieną, yra neįrodyta. Atsakovė nurodė, kad apeliantė turėjo perduoti: 1 (vieną) diktofoną, 5 (penkis) kompiuterius su programinę įranga, 1 (vieną) monitorių, 1 oro kondicionierių bei 1 maršrutizatorių. Šių daiktų perdavimas (grąžinimas) negali užimti visos dienos, dėl ko atsirastų pagrindas sumokėti darbo užmokesčio dydžio išmoką.

14Dėl darbdavio pareigos siūlyti ieškovei kitą darbą vykdymo

  1. Byloje nustatyta, kad darbdavys 2016-10-03 pateikė ieškovei pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 11/05-1314 (el. b. t. II, b. l. 75), kuriuo siūlė jai užimti įmonės Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio administratorės–vadybininkės pareigas, ieškovė 2016-10-10 pateikė atsakovei prašymą pratęsti terminą atsakymui dėl šio pasiūlymo pateikti (el. b. t. II, b. l. 119–120), darbdavys šį terminą pratęsė iki 2016-10-12 ir pateikė papildomus paaiškinimus, kartu informuodamas ieškovę, jog kelionės išlaidų darbdavys neapmoka (el. b. t. II, b. l. 73–74), ginčas byloje nekilo dėl to, jog darbuotoja su šiuo pasiūlymu nesutiko, nes jai netiko darbo vieta kitame mieste.
  2. Darbdavys 2016-10-11 ieškovei pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 11/05-1345 (el. b. t. II, b. l. 53–54), kuriuo jai pasiūlė įmonės Pravieniškių filialo gamybos organizavimo grupės sandėlio vedėjos pareigas nustatant 750 Eur darbo užmokestį, ieškovė šio darbo taip pat atsisakė. Dėl apeliantės išsakytos abejonės dėl kilusios rizikos būti atleistai iš šios pareigybės, Teisėjų negali spręsti, nes ji pagrįsta prielaida, o teismas vertina įrodymus, turinčius realų pagrindimą (CPK 177 straipsnis). Tačiau atkreipia dėmesį, jog su buvusia darbuotoja darbo santykiai baigėsi jos pačios noru, o tada darbdavys sandėlio vedėjos pareigas pavedė vykdyti Finansų skyriaus buhalterėms ir logistikos vadybininkei. Taigi darbo santykiai baigėsi nepriklausomai nuo darbdavio valios.
  3. Apeliantė įrodinėja, kad ji turi reikiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, komercijos ir rinkodaros specifikai reikalingų žinių, vadovavimo įgūdžių bei augina mažametį vaiką, o tai jai suteikė pirmumo teisę pretenduojant į Komercijos skyriaus ir rinkodaros skyriaus vadovo pareigas.
  4. DK 135 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodė, kad pirmenybės teise pasinaudoti liekant darbe turi tie asmenys, kurių kvalifikacija yra ne žemesnė nei kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Tai reiškia, kad lengvata ieškovė gali naudotis tiek, kiek tai susiję su jos kvalifikacija.
  5. Byloje nustatyta, jog atsakovė nusprendė panaikinti Komercijos ir marketingo skyrių, įkuriant Komercijos ir rinkodaros skyrių, kuriame numatytos pareigybės: vadovo (1 etatas), skyriaus vadovo pavaduotojo (1 etatas), vadybininko (3 etatai), logistikos vadybininko (1 etatas) pareigybes. Ieškovė kandidatavo į Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadovo pareigybę (el. b. t. II, b. 1. 109-112), tačiau darbdavys sprendė, jog jos kompetencija yra nepakankama.
  6. Pažymėtina, kad atsakovė galėtų priimti pagrįstu sprendimus dėl galimybės pasiūlyti kitas pareigas atleidžiamiems darbuotojams, sudarė darbo grupę atlikti darbuotojų kvalifikacijos bei pirmenybės likti darbe vertinimą (el. b. t. II, b. l. 97), kuri pateikė darbdaviui išsamias darbuotojų charakteristikas ir siūlymus (el. b. t. II, b. l. 55–56). Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadovo pareigybės aprašymo 5.5 punkte (el. b. t. II, b. l. 113–115) įtvirtintas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius verslo, darbo santykius ir civilinės teisės, viešųjų pirkimų ir kitus teisės aktus, turėti 2 metus vadovaujamo darbo stažo (el. b. t. II, b. l. 113–115).
  7. Apeliantė kandidatuodama į Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadovo pareigas nepateikė įrodymų, kad turi vadovaujamojo darbo stažo, neginčijo pirmosios instancijos teismo šios nustatytos aplinkybės. Tai reiškia, kad ji objektyviai neatitiko keliamų pareigybei reikalavimų.
  8. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji neturėjo kompetencijos ir kvalifikacijos užimti komercijos ir rinkodaros skyriaus vadybininko pareigybės Marijampolės filiale. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė atsiliepime aiškiai nurodė kriterijus, kuriais remiantis ji pasirinko R. M. kandidatūrą: darbuotoja Įmonėje dirba nuo 2007 m. balandžio 11 d., turi Vilniaus universiteto suteiktą aukščiausią prekių žinovo kvalifikaciją, dažnai pavadavo Marijampolės filialo komercijos ir logistikos grupės vyresnįjį pardavėją, puikiai išmano ir žino Marijampolės filialo parduotuvės specifiką, veiklą, atlikdavo parduotuvės priežiūros funkcijas. Taip pat atsakovė atsižvelgė į tai, kad parduotuvė yra Marijampolė, kur ir dirbo R. M..
  9. Be to, Komercijos ir rinkodaros vadybininko pareigybei buvo keliami reikalavimai išmanyti parduotuvės profilį, specializaciją, valstybės įmonės struktūros ypatumus, technines ir ekonomines perspektyvas, filialo gaminamų gaminių savybes, jų paskirtį (5.8 punktas) (el. b. t. II, b. l. 36, 58–60). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad Komercijos ir rinkodaros vadybininko pareigos skiriasi nuo jos eitų pareigų, nes numatyta parduotuvės priežiūra, ji tokio darbo nėra dirbusi ir jai reikėtų pasimokyti, vadinasi, pati pripažino, kad Komercijos ir rinkodaros vadybininko pareigoms keliamų reikalavimų. Tai reiškia, kad atsakovės atliktas kompetencijos įvertinimas buvo objektyvus, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie paneigtų šią išvadą. Pažymėtina, jog taikant DK 135 straipsnį darbdavio įsipareigojimai dėl darbuotojo apmokymo yra netaikomi, o, kaip jau nurodyta, pagal šio straipsnio 2 dalį sprendžiant dėl pirmenybės likti darbe vertinama tuo metu turima darbuotojo kvalifikacija.
  10. Pasisakant dėl apeliantės galėjo dirbti Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose, Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pripažįsta neatitinkanti reikalavimo turėti teisinį išsilavinimą ir kritikuoja šį kriterijų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės reikalavimas dėl teisinio išsilavinimo yra pagrįstas, nes iš Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (el. b. t. II, b. l. 83–85) matyti, kad šiai pareigybei reikia turėti atstovavimo patirties teismuose bei kituose įvairiuose institucijose (4.3 punktas). Tai teisininko kvalifikacijos reikalaujantis kriterijus.
  11. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CK 1.5 straipsnis; CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 270 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis). Iš esmės apeliantė tik pakartoja aplinkybes dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kitos darbo pareigybės siūlymo, darbo 2017 m. sausio 3 d., pateikdama savo vertinimą dėl ginčo aplinkybių ir teismo išvadų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

17ieškovės D. M. apeliacinį skundą atmesti.

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai