Byla 2A-413-480/2020
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17841-490/2019 pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., V. R., K. R. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pagal pareiškėjų R. R., V. R. ir K. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. R. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja I. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. R., mirusio ( - ), mirties palikimą priėmė jo sūnus V. R. faktiškai pradėjęs valdyti turtą.

72.

8Pareiškime nurodė, kad jos sutuoktinis V. R. mirė ( - ). Po sutuoktinio mirties pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į ( - ) notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Tvarkant paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo aplinkybė, kad jos sutuoktinis V. R. 2004 m. liepos 23 d. priėmė palikimą po savo motinos S. R., mirusios ( - ), mirties, tačiau jis nėra priėmęs palikimo po savo tėvo V. R., mirusio ( - ), mirties. S. R. palikimo po savo sutuoktinio V. R. mirties taip pat nepriėmė. Pareiškėja, siekdama gauti paveldėjimo liudijimą į visą S. R. ir V. R. priklausiusį turtą, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. V. R. tėvas V. R. iki pat savo mirties gyveno kartu su S. R. jiems nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ( - ), vedė bendrą ūkį. Prieš V. R. mirtį, t. y. ( - ), pareiškėja su sutuoktiniu atsikėlė gyventi į tėvų namus, kadangi tėvas sunkiai sirgo onkologine liga, motinai reikėjo pagalbos. ( - ) mirus sutuoktinio tėvui V. R., jie ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi tėvui priklausiusiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais. V. R. mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, savo lėšomis suremontavo namus ir ūkio pastatus, tvarkė ir prižiūrėjo namų aplinką, tėvų namų valdoje laikė gyvulius, išsinuomojo ( - ) kaime 10,32 ha žemės sklypą, ūkininkavo. V. R. ir S. R. vaikai R. R., V. R., K. R. įstatymo nustatyta tvarka palikimo po tėvo V. R. mirties nepriėmė, kitų paveldėtojų nėra.

93.

10Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, todėl šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus tam, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas.

114.

12Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys R. R., V. R. ir K. R. prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškime nėra nurodoma, koks turtas liko po V. R. mirties, kurį faktiniu valdymu neva tai priėmė V. R.. V. R., V. R. ir suinteresuotų asmenų R., V. ir K. R. tėvas, mirė ( - ). Niekas į notarą dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė. Pareiškėja nurodo, kad V. R. iki pat savo mirties gyveno kartu su S. R. jiems santuokinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ( - ), ir vedė bendrą ūkį. Vėliau tame pačiame name liko gyventi S. R., kuri mirė tik ( - ). Pareiškėja nurodė, kad atsikėlė gyventi, kadangi S. R. buvo reikalinga pagalba, tačiau nenurodo, kad liko name gyventi, jog aktyviais veiksmais priimtų palikimą, likusį po tėvo mirties. Name, esančiame ( - ), užaugo visi trys suinteresuoti asmenys ir jų brolis V. R.. Šeima atsikėlė gyventi ten dar apie 1970 m. Nuosavybės dokumentai pilnai nebuvo sutvarkyti, tačiau visi laikė šį turtą nuosavu šeimos turtu, kurį po tėvų mirties turėjo paveldėti visi broliai lygiomis dalimis. Užaugę vaikai išsikėlė ir name liko gyventi tik tėvai V. R. bei S. R.. Suinteresuoti asmenys turėjo savo namus, o V. R. gyveno su savo šeima bute ( - ). Suinteresuoti asmenys su šeimomis dažnai atvykdavo į tėviškę, kiek galėdami rūpinosi tėvais bei namų aplinka, ją prižiūrėjo, atlikdavo einamąjį remontą, kiek to reikėjo, negailėjo nei lėšų, nei savo darbo. Visi laikė, kad tai yra jų visų turtas ir manė, jog visi turi jį prižiūrėti. Raginti ar prašyti jų nereikėjo. V. R. kartais likdavo nakvoti tėviškėje, kadangi jis gyveno bute. Apie 1988 m. V. sugalvojo pastatyti pirtį, kurioje visi galėtų maudytis ir kartu leisti laiką. Visi broliai sutiko, prie pirties statybų prisidėjo visi broliai ir tėvas V. R.. Prisidėjo visi savo darbu. Tėvas V. R. parūpino rąstų, V. plytų ir molio, samdytas darbuotojas pastatė krosnį. Baigus statybas, pirtimi vis dažniau ėmė naudotis V. R., su kitais broliais ėmė pyktis, nebenorėjo, kad jie atvažiuotų. V. R. ėmė vis dažniau nakvoti toje pirtyje. Vėliau prie pirties buvo pristatytas priestatas, kuriame V. su žmona vis dažniau apsistodavo. Pareiškime melagingai nurodoma, kad 1995 m. atsikėlė į tėvų namus, kadangi mamai buvo reikalinga pagalba. Iš tiesų, visi broliai padėjo mamai bei sergančiam tėvui, persikelti nebuvo jokios būtinybės. Tėvai gyvulių nelaikė, S., esant reikalui, padėdavo ir kaimynai. Mirus tėvui į notarą niekas nesikreipė, kadangi tuo metu nesuprato, kad tai yra būtina. Visi ir toliau rūpinosi turtu kaip savo ir faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais, priėmė po tėvo mirties likusį palikimą. Kiti broliai namais rūpinosi daugiau nei V. R., kuris namų netvarkė ir neprižiūrėjo, tvarkėsi tik aplink pirtį, kurioje gyveno. Gyvenamasis namas ėmė griūti ir būtų sugriuvęs, jei ne K. su V., kurie jį suremontavo. Apie 2000 m. ištekėjo V. R. duktė, kuriai jis su žmona perleido butą, kuriame gyveno. Likus be gyvenamojo būsto, jie visam laikui persikėlė gyventi į tėvų namus, kadangi neturėjo kitos išeities, o ne, kaip teigiama pareiškime, siekiant padėti mamai ar priimti palikimą faktiniu valdymu. Gyveno prie pirties pristatytame priestate, tačiau vėliau jiems pasidarė ten ankšta ir jie persikėlė gyventi į pagrindinį namą, o mamą, ne jos noru, perkėlė gyventi į mažą viralinę, kad ši jiems netrukdytų. V. R. mama nerūpėjo, jis visada su ja elgėsi šiurkščiai ir šaltai, buvo ūmaus būdo, jo bijojo ne tik mama, bet ir broliai. S. R. viralinėje gyventi visiškai nepatiko, buvo mažai vietos, kartą ji net bandė pakelti prieš save ranką. Matydami tai, R., K. dažnai pasiimdavo mamą pagyventi pas save. S. R. dažnai būdavo ir slaugos namuose, V. R. paimdavo jos pensiją ir net nenupirkdavo sauskelnių. Mirus motinai S. R., suinteresuoti asmenys ketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau V. R. juos atkalbėjo, net grasino jiems pakenkti, kad sudegins namus ir pan. V. R. į tėvų namus brolių nebeįsileido, neleido rūpintis, remontuoti namų. Šiuo metu namų būklė yra labai prasta, niekas neremontuota, ūkinių pastatų stogai sugriuvę. Tik po brolio mirties suinteresuoti asmenys sužinojo, kad V. R. vienas kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir vienas priėmė visą po mamos mirties likusį turtą. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad jos sutuoktinis mokėjo mokesčius už tėvų turtą, kadangi jis mokesčius galėjo mokėti nebent tiek, kiek sunaudodavo pats, tėvai visada susimokėdavo patys arba duodavo pinigų sumokėti. Pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti mokėjimo už elektros energiją kvitai neįrodo, kad V. R. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jį pradėdamas vienas faktiškai paveldimą turtą valdyti, t. y. kad savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Vien aplinkybė, jog V. R. palikėjo turtu (dalimi turto po jo mirties naudojosi taip pat, kaip ir iki mirties, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad palikimo turtu pradėta naudotis kaip savo, t. y. kad įpėdinio turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. V. R. nebuvo priežasties ar būtinybės išsikelti iš gyvenamojo būsto, todėl jo likimas gyventi pirtyje, kur jis su sutuoktine iki tol gyveno, negali būti vertinamas kaip veiksmas, kuriuo siekiama priimti palikimą. Vien tik noro priimti palikimą išreiškimas ar laukimas, kaip toliau klostysis situacija po turto bendrasavininko mirties (pasyvūs veiksmai), negali būti laikomi palikimo priėmimu.

135.

14Pareiškėjai R. R., V. R. ir K. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. R. mirties, faktiškai valdydami paveldėtą turtą.

156.

16Pareiškime nurodė, kad ( - ) mirė R. R., V. R., K. R. ir V. R. tėvas V. R.. V. R. ir S. R. susilaukė keturių vaikų: V. R. (miręs), R. R., V. R. ir K. R.. V. R. sutuoktinė S. R. mirė ( - ). Name, esančiame ( - ), užaugo visi trys pareiškėjai ir jų brolis V. R.. Šeima atsikėlė gyventi ten dar 1970 m. Nuosavybės dokumentai pilnai nebuvo sutvarkyti, tačiau visi laikė šį turtą nuosavu šeimos turtu, kurį po tėvų mirties turėjo paveldėti visi broliai lygiomis dalimis. Užaugę vaikai išsikėlė ir name liko gyventi tik jų tėvai. Suinteresuoti asmenys turėjo nuosavus namus, o V. R. gyveno su savo šeima bute ( - ). Suinteresuoti asmenys su šeimomis dažnai atvykdavo į tėviškę, kiek galėdami rūpinosi tėvais bei namų aplinka, ją prižiūrėjo, atlikdavo einamąjį remontą, negailėjo nei savo lėšų nei darbo. Raginti ar prašyti jų nereikėjo, kadangi visi laikė, kad tai yra jų visų turtas ir manė, kad visi turi jį prižiūrėti. Apie 1988 m. V. sugalvojo pastatyti pirtį, kurioje visi galėtų maudytis ir kartu leisti laiką. Visi broliai sutiko, prie pirties statybų prisidėjo visi broliai ir tėvas V. R.. Prisidėjo visi savo darbu. Tėvas V. R. parūpino rąstų, V. atvežė plytų ir molio, samdytas darbuotojas pastatė krosnį. Baigus statybas pirtimi vis dažniau ėmė naudotis V. R., su kitais broliais ėmė pyktis, nebenorėjo, kad jie atvažiuotų. Vėliau prie pirties buvo pristatytas priestatas, kuriame V. su žmona vis dažniau apsistodavo. Iki pat tėvo mirties pareiškėjai tėvu ir motina rūpinosi, gelbėjo jiems namų ruošos darbuose, kiek reikėjo, tvarkė namą ir aplinką, šienavo žolę ir kt. K. su V. pastatė lauko virtuvę, kurioje S. R. buvo pigiau ir patogiau vasaros metu gaminti maistą. Mirus tėvui, į notarą niekas nesikreipė, kadangi tuo metu nesuprato, kad tai yra būtina. Visi ir toliau rūpinosi turtu kaip savo ir faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais, priėmė po tėvo mirties likusį palikimą. Kiti broliai namais rūpinosi daugiau nei V. R., kuris namų netvarkė ir neprižiūrėjo, tvarkėsi tik aplink pirtį, kurioje gyveno. Gyvenamasis namas ėmė griūti ir būtų sugriuvęs, jei ne pareiškėjai, kurie jį suremontavo. Niekas iš V. R. įpėdinių iki šio laiko dėl palikimo priėmimo nustatyta tvarka nesikreipė.

177.

18Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime pateikė tapačią poziciją kaip ir atsiliepime į pareiškėjos I. R. pareiškimą.

198.

20Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo I. R. prašė pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. R. tėvas V. R. iki pat savo mirties gyveno kartu su S. R. jiems santuokinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ( - ), ir vedė bendrą ūkį. Prieš V. R. mirtį, t. y. ( - ), I. R. su V. R. atsikėlė gyventi į V. R. tėvų namus, kadangi tėvas sunkiai sirgo onkologine liga ir mamai S. R. buvo reikalinga pagalba. ( - ) mirus V. R., I. R. su sutuoktiniu ir toliau liko gyventi minėtame name, pradėjo naudotis V. R. priklausančiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais. V. R. mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, savo lėšomis remontavo namus ir ūkio pastatus, tvarkė ir prižiūrėjo namų aplinką. V. R. tėvų namų valdoje laikė gyvulius, išsinuomojo ( - ) kaime žemės sklypą ir ūkininkavo. R. R., V. R. ir K. R. nepateikė į bylą nei vieno argumento ar įrodymo, kad jie būtų priėmę palikimą.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

229.

23Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjos I. R. pareiškimą tenkino iš dalies, pareiškėjų R. R., V. R. ir K. R. pareiškimą taip pat tenkino iš dalies, turto paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. R. mirties palikimą priėmė jo sūnūs V. R., K. R., R. R., ir V. R. faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą tėvo turtą, priteisė iš pareiškėjų I. R., K. R., R. R. ir V. R. valstybei po 3 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2410.

25Teismas sprendė, jog palikėjas V. R. mirė ( - ), todėl palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ normos.

2611.

27Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja byloje nepateikė neginčijamų ir objektyvių įrodymų, jog palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti vienas V. R..

2812.

29Teismas pažymėjo, kad mirus V. R., name ir toliau liko gyventi jo sutuoktinė S. R., kuri taip pat galėjo priimti po sutuoktinio likusį palikimą faktiniu valdymu.

3013.

31Teismas sprendė, kad pareiškėjos velionis sutuoktinis V. R. ir pareiškėjai R. R., V. R., K. R. po tėvo V. R. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jie visi aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažino, kad jie visi priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

3214.

33Teismas sprendė, kad pareiškėjos I. R. bylinėjimosi išlaidos nebuvo pakankamai pagrįstos, todėl jas sumažino iki 600 Eur. Pareiškėjų R. R., V. R. ir K. R. bylinėjimosi išlaidas teismas pripažino pagrįstomis, tačiau kadangi nagrinėjamoje byloje abu pareiškimai patenkinti iš dalies, priešingą interesą turinčių dalyvaujančių byloje asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų vieniems iš kitų nepriteisė.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3515.

36Apeliaciniu skundu pareiškėja I. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turtinti faktą, kad po V. R. mirties palikimą priėmė jo sūnus V. R. faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą, bei priteisti iš suinteresuotų asmenų 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 300 Eur apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendimas grindžiamas įrodymais, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Sprendime nėra aprašyti argumentai, dėl kurių teismas atmetės kuriuos nors įrodymus, nes sprendime iš viso neaprašyti liudytojų O. M., G. P. paliudijimai, kurie užfiksuoti 2019 m. spalio 28 d. posėdžio garso įraše. Byloje nėra ir suinteresuotų asmenų parodymų analizės.

3716.

38Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VĮ Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms

3917.

40Suinteresuoti asmenys R. R., V. R. ir K. R. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos velionis sutuoktinis V. R., R. R., V. R., K. R. po tėvo V. R. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jie visi aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

41Teismas

konstatuoja:

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

43ir išvados

4418.

45Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

4619.

47Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

4820.

49Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, kurių pagrindu nustatė faktines aplinkybes spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5021.

51Pareiškėja I. R. (toliau – pareiškėja arba apeliantė) pareiškimu paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. R., mirusio ( - ) mirties, palikimą priėmė jo sūnus V. R. (miręs pareiškėjos sutuoktinis), faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą tėvo turtą. Suinteresuoti asmenys R. R., V. R. ir K. R. savarankišku pareiškimu paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad visi jie priėmė palikimą, atsiradusi po tėvo V. R. mirties ( - ), faktiškai valdydami paveldėtą turtą.

5222.

53Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos mirusio sutuoktinio V. R. ir šio brolių R. R., V. R. ir K. R. tėvas V. R. mirė ( - ). Taigi palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas (Lietuvos A. T. 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

5423.

55Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).

5624.

57Bylos duomenimis, V. R. testamento nepaliko, todėl jo palikimas galėjo būti priimtas pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą palikimo atsiradimo metu galiojusioje 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) bei mirusiojo vaikas gimęs po jo mirties. Byloje nustatyta, kad V. R. (miręs ( - )), R. R., V. R., K. R. ir jų motina S. R. (mirusi ( - )) buvo pirmos eilės įpėdiniai paveldėti V. R. turtą.

5825.

591964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

6026.

61Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

6227.

63Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

6428.

65Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama vertinant pareiškėjo paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

6629.

67Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

6830.

69Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

7031.

71Įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.

7232.

73Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes.

7433.

75Apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas įrodymais, kurių nubuvo bylos nagrinėjimo metu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

7634.

77Faktą, kad byloje esančius rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino, įrodo skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis, kad I. R. yra mirusio V. R. sutuoktinė. V. R. mirė ( - ). R. R., V. R., K. R. ir mirusysis V. R. yra broliai, V. R. ir S. R. sūnūs. V. R. (asmens kodas ( - ) mirė ( - ). S. R. mirė ( - ). V. R. ir S. R. susituokė ( - ). Mirusiosios S. R. palikimą pagal įstatymą priėmė V. R.. Po V. R., mirusio ( - ), mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą ( - ) notaro biure negauta. Po V. R., mirusio ( - ), ( - ) notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. ( - ), kurioje paveldėti mirusiojo turtą kreipėsi sutuoktinė I. R.. VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), su ūkio pastatais ir kiemo statiniais, esantis ( - ), įregistruotas mirusiosios S. R. vardu. V. R. nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki mirties buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ( - ). V. R. nuomojosi 10,32 ha žemės ( - ). 2001 m. gruodžio 11 d. elektros energijos tiekimo (pardavimo)–vartojimo (pirkimo) sutartį dėl elektros energijos tiekimo adresu: ( - ), sudarė V. R..

7835.

79Pagal CPK 250 straipsnio 2 ir 3 dalis, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas CPK 186–200 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti CPK nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą. Vadovaujantis CPK 200 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios. Iš informacinės pažymos apie 2019 m. spalio 28 d. teismo posėdį (iš išklausytas šio teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:36:51) matyti, jog proceso dalyviai su bylos medžiaga yra pilnai susipažinę ir prašė jos negarsinti (garso įrašo laikas 1:06:56).

8036.

81Palikimo priėmimą faktiniu valdymu tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankišką reikalavimą, šiuo konkrečiu atveju įrodinėja savo žodiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais.

8237.

83Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.) patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai, nes parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip šių asmenų požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jie duoda parodymus, jų santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jie liudija, jų gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei pateikti neiškraipant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju kalbama apie daugiau nei prieš 23 metus buvusius įvykius. Kita vertus, kad šiuo atveju yra sprendžiama ne dėl įrodymų patikimumo, bet dėl pateiktų įrodymų pakankamumo juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

8438.

85Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankišką reikalavimą, žodinius paaiškinimus dėl jų veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotų asmenų paaiškinimai dėl jų veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuotų asmenų paaiškinimus patvirtino ir 2019 m. spalio 28 d. teismo posėdyje (išklausytas šio teismo posėdžio garso įrašas) apklaustos liudytojos R. R., K. R. sutuoktinė, L. R., V. R. sutuoktinė. Pareiškėja neteikė suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankišką reikalavimą, parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti suinteresuotų asmenų paaiškinimais kaip patikimais įrodymais.

8639.

87Teisinės reikšmės neturi apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė suinteresuotų asmenų parodymų analizės, neaprašė liudytojų O. M. ir G. P. liudijimų, nes tas faktas, kad sprendime nepasisakyta dėl kiekvieno suinteresuoto asmens, liudytojo argumento, nereiškia, kad teismas tų argumentų nevertino, vertindamas įrodymų visetą, juo labiau, kad teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną argumentą.

8840.

89Vadovaudamasis suinteresuotų asmenų R. R., V. R. ir K. R. paaiškinimais, kuriems pareiškėja I. R. neprieštaravo, ištirtais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. R. ( - ) dirbo savo nuomojamą žemę, o duomenų apie tėvui priklausiusią žemę byloje nėra; arklys, kurį, pasak pareiškėjos, paveldėjo jos velionis vyras, pareiškėjo K. R. žodžiais „buvęs valdiškas“ ir jį po tėvo mirties grąžino bendrovei. Pareiškėjai R. R., V. R. ir K. R. parodė, kad po tėvo mirties jie prižiūrėjo ir remontavo tėvų gyvenamąjį namą kaip savo, nes visi žinojo, kad tai yra jų visų keturių brolių palikimas. Liudytoja O. M. parodė, kad kai mirė tėvukas, tada V. atsikraustė gyventi į kaimą, tačiau kada tai įvyko, nenurodė. Liudytoja G. P. parodė, kad V. ir jo žmona I. gyveno name su tėvais, o po V. mirties viską naudojo V.. Taigi šių liudytojų parodymai dėl V. R. apsigyvenimo tėvų namuose laiko prieštaringi, o ir apsigyvenimas savaime nepripažįstamas palikimo priėmimu (nutarties 26 pastraipa). Aplinkybė, kad po tėvo mirties V. R. apsigyveno name su mama, paneigiama suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kurie nurodė, kad V. R. gyveno mieste, o ( - ) kaime dirbo nuomojamą žemę ir sezono metu gyvendavo prie pirties pristatytoje „fazendoje“, į kaimą gyventi persikraustė apie 2000 m., kai ištekėjo jo dukra ir tėvai jai su šeima paliko savo butą. V. R. savo gyvenamąją vietą ( - ), buvo deklaravęs tik nuo 2012 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pareiškėjos į bylą pateiktus mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, kad mokėjimai buvo atlikti praėjus po tėvo V. R. mirties 6 mėnesių terminui, įstatymo numatytam palikimui priimti, arba jam dar esant gyvam.

9041.

91Visos šios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos tuo, kad apeliantė negali paneigti suinteresuotų asmenų byloje pateiktų įrodymų (paaiškinimų) apie palikimo priėmimą, nes pati apeliantė jokių duomenų, jokių įrodymų, paneigiančių suinteresuotų asmenų įrodinėjamas aplinkybes, neteikė. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad nėra įrodymų, jog po tėvo V. R. mirties jo sūnūs ar kuris nors iš jų kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiais daiktais naudotis kaip savo turtu.

9242.

93Apibendrinat pasakytina, kad pagal nutartyje šiam atvejui pateiktus išaiškinimus byloje esančių duomenų pakanka pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos velionis sutuoktinis V. R. ir pareiškėjai R. R., V. R., K. R. po tėvo V. R. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jie visi aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažįstama, kad jie visi priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

9443.

95Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

9644.

97Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pareiškėjos apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.

9845.

99Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

100Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

101Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja I. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti... 7. 2.... 8. Pareiškime nurodė, kad jos sutuoktinis V. R. mirė ( - ). Po sutuoktinio... 9. 3.... 10. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau –... 11. 4.... 12. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys R. R., V. R. ir K. R. prašo... 13. 5.... 14. Pareiškėjai R. R., V. R. ir K. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu,... 15. 6.... 16. Pareiškime nurodė, kad ( - ) mirė R. R., V. R., K. R. ir V. R. tėvas V. R..... 17. 7.... 18. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė... 19. 8.... 20. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo I. R. prašė pareiškimą... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 9.... 23. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjos I. R.... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, jog palikėjas V. R. mirė ( - ), todėl palikimo atsiradimo... 26. 11.... 27. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja byloje nepateikė neginčijamų ir... 28. 12.... 29. Teismas pažymėjo, kad mirus V. R., name ir toliau liko gyventi jo sutuoktinė... 30. 13.... 31. Teismas sprendė, kad pareiškėjos velionis sutuoktinis V. R. ir pareiškėjai... 32. 14.... 33. Teismas sprendė, kad pareiškėjos I. R. bylinėjimosi išlaidos nebuvo... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 35. 15.... 36. Apeliaciniu skundu pareiškėja I. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 37. 16.... 38. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos... 39. 17.... 40. Suinteresuoti asmenys R. R., V. R. ir K. R. pateikė atsiliepimą į... 41. Teismas... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 43. ir išvados... 44. 18.... 45. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 46. 19.... 47. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį... 48. 20.... 49. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 50. 21.... 51. Pareiškėja I. R. (toliau – pareiškėja arba apeliantė) pareiškimu... 52. 22.... 53. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos mirusio sutuoktinio... 54. 23.... 55. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja... 56. 24.... 57. Bylos duomenimis, V. R. testamento nepaliko, todėl jo palikimas galėjo būti... 58. 25.... 59. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje... 60. 26.... 61. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo... 62. 27.... 63. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 64. 28.... 65. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad... 66. 29.... 67. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo... 68. 30.... 69. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni... 70. 31.... 71. Įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir... 72. 32.... 73. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių... 74. 33.... 75. Apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 76. 34.... 77. Faktą, kad byloje esančius rašytinius įrodymus pirmosios instancijos... 78. 35.... 79. Pagal CPK 250 straipsnio 2 ir 3 dalis, išklausęs dalyvaujančių byloje... 80. 36.... 81. Palikimo priėmimą faktiniu valdymu tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuoti... 82. 37.... 83. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fizinių asmenų aiškinimai (šalių,... 84. 38.... 85. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių,... 86. 39.... 87. Teisinės reikšmės neturi apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios... 88. 40.... 89. Vadovaudamasis suinteresuotų asmenų R. R., V. R. ir K. R. paaiškinimais,... 90. 41.... 91. Visos šios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos tuo, kad... 92. 42.... 93. Apibendrinat pasakytina, kad pagal nutartyje šiam atvejui pateiktus... 94. 43.... 95. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga... 96. 44.... 97. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 98. 45.... 99. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 100. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 101. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti... 102. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....