Byla 2A-2785-619/2014
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ritos Kisielienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį V. Š. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymą vaikams T. Š., gim. ( - ), ir L. Š., gim. ( - ), jį padidinant nuo 200 Lt per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui iki 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodė, kad nutraukus šalių santuoką Trakų rajono apylinkės teismo 2002-10-28 sprendimu, buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo abiem vaikams teikti po 200 Lt išlaikymą kiekvieną mėnesį iki pilnametystės. Atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusius vaikų poreikius, kurie auga, augant vaikams ir gera valia nedidina išlaikymo, bet ir neteikia sutartimi nustatyto išlaikymo. Nurodė, kad po šio ieškinio pateikimo teismui atsakovas sumokėjo išlaikymą vaikams ir šiuo metu išlaikymo įsiskolinimo neturi. Ji dirba, jos gaunamas darbo užmokestis yra 2300-2500 Lt per mėnesį. Kitų pajamų negauna. Todėl atsakovas turi prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. Sūnus T. turi specialių poreikių, jis papildomai turi mokytis mokyklinius dalykus, o tam reikalingos papildomos išlaidos apie 100 Lt per savaitę.

6Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nuginčyti V. Š. tėvystę T. Š. ir L. Š. bei pripažinti jo įrašus gimimo liudijimuose negaliojančius. Nurodė, kad nors atsakovas laikė save biologiniu T. Š. ir L. Š. tėvu, dėl atsakovo priklausomybės nuo alkoholio nebuvo susiklosčiusių jokių asmeninių psichologinių ir socialinių tėvo ir vaikų santykių ir be įrašo vaikų gimimo liudijimuose jo su vaikais niekas nesiejo. Atsakovui prieš kelis mėnesius pavyko įveikti priklausomybę nuo alkoholio ir jis ketino pradėti vykdyti tėvo pareigas vaikams, tačiau maždaug prieš du mėnesius iki priešieškinio padavimo iš draugų sužinojo, kad jis nėra biologinis vaikų tėvas. Pasiteiravus apie tai ieškovės, ji šių aplinkybių neneigė. Teismo posėdyje nurodė, kad patenkinus jo reikalavimą ieškovė būtų suinteresuota išviešinti tikrąjį vaiko tėvą ir tokiu būdu užtikrintų vaiko teisę žinoti savo tėvus.

7Ieškovė priešieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad atsakovas nėra L. Š. biologinis tėvas. Tačiau jis šią aplinkybę žinojo nuo pat jos nėštumo pradžios. Po sūnaus gimimo šalių gyvenimas visiškai nesusiklostė dėl atsakovo priklausomybės nuo alkoholio. Iki dukters L. gimimo ieškovė su atsakovu jau seniai negyveno. Tuojau po dukters gimimo, šalys bendru sutarimu nutraukė santuoką, kad šalys daugiau kaip metus kartu negyveno, nevedė bendro ūkio užfiksuota ir 2002-10-28 teismo spendime dėl santuokos nutraukimo. Ji niekada neslėpė nuo atsakovo, kad jis yra tik sūnaus T. biologinis tėvas. CK 3.152 str. 1 d. nustato 1 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nuo L. gimimo praėjo jau daugiau kaip 10 metų, todėl atsakovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti savo tėvystę L.. Ieškovė prašė šiam atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad vaikai daugiau kaip dešimt metų auga kartu kaip brolis ir sesuo, atsakovas nepalaiko jokių tėvystės santykių ne tik su L., bet su savo tikru sūnumi T., dėl ko vaikai labai pergyvena, todėl žinia, kad jie nėra vieno tėvo vaikai dar labiau juos sukrėstų ir galimai supriešintų. Taip pat būtų pažeista vaiko teisė žinoti savo tėvus, nes nuginčijus atsakovo tėvystę L. liktų be tėvo, taip pat netektų išlaikymo.

8Institucija teikianti išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikams padidinimo sutinka, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nežiūrint, to, kad ieškovė pripažino, jog L. nėra atsakovo biologinė dukra, atsakovo tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus žinoti savo tėvus.

9II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

10Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu I. Š. ieškinį tenkino ir pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2002-10-28 sprendimu patvirtintos I. Š. ir V. Š. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu sutartą T. Š., gim. ( - ), ir L. Š., gim. ( - ), teikiamo išlaikymo dydį ir nustatė, kad V. Š. nepilnamečiams vaikams T. Š., gim. ( - ), ir L. Š., gim. ( - ), teikia išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-09-06, iki vaikų pilnametystės. Teismas priėmė V. Š. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl tėvystės ginčijimo vaikui T. Š. ir bylą šioje dalyje nutraukė. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė bei priteisė iš V. Š. I. Š. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 20,88 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovui ginčijant savo tėvystę sūnui T. Š., gim. ( - ), buvo 2013-06-03 teismo nutartimi paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. Ekspertizės išvada patvirtino, kad atsakovas yra vaiko T. Š. tėvas su 99,999997 proc. tikimybe. Susipažinęs su ekspertizės aktu, atsakovas šio savo reikalavimo nebepalaikė ir pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio šioje dalyje. Teismas, nustatęs, kad atsisakymas nuo priešieškinio šioje reikalavimų dalyje neprieštarauja bylos aplinkybėms, jį priėmė. Atsakovė pripažino, kad atsakovas nėra L. tėvas ir nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo žinojo šį faktą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti savo tėvystę, todėl priešieškinį atmetė. Atsakovas savo pareigos teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą neginčijo, sutiko padidinti teikiamą išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį, bet tik vienam vaikui, ir nepripažino savo pareigos išlaikyti ir L.. Tačiau atmetus priešieškinio reikalavimus, atsakovo pareiga teikti išlaikymą abiem vaikams išliko, nepriklausomai nuo paties atsakovo požiūrio į savo biologinę tėvystę L.. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas yra darbingas, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, todėl priteisė iš jo išlaikymą abiems vaikams po 500 Lt per mėnesį.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Atsakovas V. Š. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-91-424/2014 dalyje dėl V. Š. tėvystės nuginčijimo ir priimti naują sprendimą - panaikinti įrašą apie V. Š. tėvystę L. Š. gimimo liudijime. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje dėl V. Š. tėvystės nuginčijimo, panaikinti 2014 m. birželio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-91-424/2014 dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priimti naują sprendimą: sumažinti T. Š. teikiamo išlaikymo dydį iki 400 Lt dydžio sumos per mėnesį arba sumažinti T. Š. ir L. Š. teikiamo išlaikymo dydį iki 200 Lt dydžio sumos per mėnesį kiekvienam, t.y. 400 Lt dydžio sumos per mėnesį iš viso. Atsakovas taip pat prašo priimti naujus įrodymus apie atsakovo gaunamo uždarbio dydį.

13Atsakovas nurodo, kad byloje nustatyta, jog jis nėra L. Š. biologinis tėvas. Neskaitant L. Š. teikiamo išlaikymo, atsakovas mergaite visiškai nesirūpina, su ja nebendrauja nuo pat gimimo dienos, t.y. 2002 m. liepos 26 d. Dėl šių priežasčių, per 12 L. Š. gyvenimo metų tarp jos ir atsakovo visiškai nesusiformavo jokie socialiniai ryšiai, atsakovas mergaite visiškai nesirūpina, jų nesieja tėvo ir dukters santykiai, kurių atsakovas neplanuoja kurti ir ateityje. Dėl šių priežasčių atsakovas negali būti laikomas L. Š. tėvu. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas priimtu sprendimu ne tik neapsaugo vaiko interesų, bet juos ir pažeidė, nes tokiu būdu yra apribota mergaitės teisė sužinoti, kas yra jos biologinis tėvas. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas turėjo panaikinti atsakovo tėvystę L. Š. atžvilgiu ir savo iniciatyva surinkti reikiamus įrodymus bei nustatyti biologinio L. Š. tėvo asmens tapatybę (CPK 376 str.). Atsakovas pažymi, kad jo mėnesinių pajamų vidurkis sudaro apie 1527,33 Lt, todėl pirmos instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis abiems vaikams yra per didelis. Apeliantas sutinka padidinti T. Š. teikiamą išlaikymą iki 400 Lt dydžio per mėnesį, o Vilniaus apygardos teismui atmetus apeliacinį skundą - sutinka ir toliau kiekvieno vaiko išlaikymui mokėti iki 200 Lt.

14Ieškovė I. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto V. Š. apeliacinį skundą atmesti, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė nurodo, kad L. Š. ir atsakovo santykiai nėra glaudūs ne dėl to, kad pats vaikas nelaiko atsakovo tėvu, nenori su juo bendrauti, o dėl to, jog pats atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų. Apeliantas apskritai vengia bendrauti tiek su savo biologiniu sūnumi T. Š., tiek su L. Š.. Tačiau nepaisant to, abu vaikai savo tėvu laiko V. Š.. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantas, suvokdamas, jog L. Š. nėra jo biologinė duktė, pripažino savo tėvystę dar 2002 metais, teikė jai išlaikymą, o į teismą dėl tėvystės nuginčijimo per visą laikotarpį nesikreipė. Nuginčijus atsakovo tėvystę neabejotinai būtų pažeisti L. Š., kuri savo tėvu laiko V. Š., interesai. Vaiko interesai būtų pažeisti ir dėl to, jog nuginčijus tėvystę L. Š. liktų be tėvo. Ieškovė mano, kad yra nepagrįstas atsakovo teiginys, jog teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir pats ieškoti L. Š. tėvo. Be to, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė 1 metų ieškinio senatį tėvystei nuginčyti, kadangi atsakovas daugiau kaip 10 metų žinojo, kad L. ne jo dukra, tačiau tėvystės neginčijo. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo prašymu sumažinti išlaikymo dydį abiems vaikams iki bendros 400 Lt dydžio per mėnesį sumos. Pažymi, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Ieškovė taip pat prašo nepriimti atsakovo naujai į bylą pateiktų įrodymų, kadangi šiuos įrodymus atsakovas galėjo ir turėjo pateikti pirmos instancijos teismui, todėl nėra pagrindo šiuos įrodymus priimti apeliacinėje instancijoje.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

18Šios apeliacijos dalykas yra tėvystės nuginčijimo bei senaties termino taikymo klausimas ir nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi, ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas bylą taip pat nagrinėja išimtinai paisydamas vaiko interesų.

19Dėl naujų įrodymų pateikimo.

20Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ir naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teisme, taip pat jais grindė ir apeliacinio skundo reikalavimus. LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame LR CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Šioje nagrinėjamoje byloje yra ginami nepilnamečių vaikų interesai, sprendžiamas klausimas dėl priteistino išlaikymo dydžio. Atsakovas pateikė įrodymus apie savo gaunamas pajamas ir šiuo metu turimus finansinius įsipareigojimus. Pateikti įrodymai yra būtini, siekiant išsiaiškinti atsakovo turtinę padėtį bei sprendžiant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio klausimą. Pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva išreikalauti įrodymus apie šalių gaunamą uždarbį (CPK 376 str. 1 d.). Kadangi šiuos įrodymus atsakovas pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas juos priima, nes laiko svarbiais ir reikalingais, siekiant priimti teisingą sprendimą (CPK 314 str.). Kadangi ieškovė su naujais įrodymais susipažino kartu su apeliaciniu skundu ir pateikė savo argumentuotą nuomonę dėl jų atsiliepime į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šių naujų įrodymų priėmimas nepažeis šalių rungimosi principo (CPK 12 str.).

21Dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinio senaties taikymo.

22Pirmos instancijos teismas, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, konstatavo, kad atsakovo tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, todėl priešieškinį atmetė. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad jokio socialinio ryšio tarp jo ir L. Š. nėra, todėl būtų tikslinga mergaitei žinoti savo tikrąjį biologinį tėvą.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismas teisingai nustatė vaiko interesų gynybos principo turinį nagrinėjamu atveju. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik atsakovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra negrįžtamai nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Šioje nagrinėjamoje byloje labai svarbus aspektas yra tai, kad L. Š. turi brolį T. Š.. Ieškovė nurodė, kad vaikai laiko save tikrais broliu ir sese, apie tai, jog V. Š. nėra biologinis L. Š. tėvas, vaikai nežino. Tikėtina, kad ši žinia gali juos neigiamai paveikti, galimai gali pablogėti santykiai tarp pačių vaikų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju labai svarbu išlaikyti šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, mergaitės teisinio statuso aiškumą. Nors, kaip nurodo atsakovas, su L. Š. visiškai nebendrauja ir tarp jų nėra jokio ryšio, tai nepaneigia fakto, jog mergaitė laiko jį savo biologiniu tėvu. Pažymėtina, kad atsakovas, pripažindamas savo tėvystę mergaitei prieš daugiau nei dvyliką metų, kartu prisiėmė ir su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, tėvystės nuginčijimo faktas nėra svarbesnis už vaiko interesus.

24Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas L. Š. gimimo liudijime buvo įrašytas tėvu. Todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali yra antra aplinkybė, t.y., kada atsakovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Kaip nurodo pats atsakovas apeliaciniame skunde, jau nuo pat ieškovės nėštumo pradžios jam buvo žinoma, kad jis nėra mergaitės biologinis tėvas, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai, o ne formaliai, taikė ieškinio senatį atsakovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo L. Š.. Pažymėtina, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, esamos tėvystės nuginčijimas sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas atsakovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo teisėtai ir pagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi dar 2002 m. spalio 28 d. nutraukiant santuoką šalių sutarimu, atsakovas žinojo, kad L. Š. nėra jo biologinė dukra, tačiau tam neprieštaravo ir sutiko kas mėnesį teikti jai tokio paties dydžio išlaikymą, kaip ir savo biologiniam sūnui. Tokios santuokos nutraukimo sąlygos abiejų sutuoktinių sutarimu buvo patvirtintos Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 28 d. sprendimu.

25Dėl išlaikymo dydžio.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė suteikti savo vaikams gyvenimo sąlygas, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

27Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiui vaikui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina tai, kad asmens turtinei padėčiai įvertinti ir nustatyti jo galimybes teikti išlaikymą reikšmingos tik tos to asmens patiriamos išlaidos, kurios yra būtinos, ir kurias įskaičius to asmens gaunamos pajamos yra nepakankamos teikti tam tikrą išlaikymo dydį, dėl to šis dydis gali būti mažinamas. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir įrodymą, kad yra pasirašęs paprastąjį vekselį 9000 Lt sumai, kurį turi grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 2 d. Iš bylos duomenų nėra aišku, kokiais tikslais pasirašytas šis vekselis, kur panaudojami gauti pinigai, todėl tai nėra laikytina būtinosiomis atsakovo išlaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių nebūtinų išlaidų turėjimas yra nepakankama priežastis sumažinti prioritetiškai svarbų išlaikymą savo vaikams iki apelianto prašomos skundu sumos. Pirmos instancijos teismas abiejų vaikų išlaikymui priteisė iš atsakovo 1000 Lt periodinių išmokų per mėnesį. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymas apie savo darbo užmokestį, iš kurių matyti, jog atsakovo darbo užmokestis nėra kiekvieną mėnesį pastovus, vidutiniškai atsakovas uždirba apie 1500 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padidintas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui 500 Lt per mėnesį būtų per didelis ir neadekvatus atsakovui. Pažymėtina, jog pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai proporcingai savo turimai turtinei padėčiai. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, jos gaunamą darbo užmokestį, kolegijos vertinimu, išlaikymo dydis iš atsakovo mažintinas iki 400 Lt dydžio sumos periodinių išmokų kiekvienam vaikui (CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1d. p., 3.198 str.). Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

28Dėl CPK 376 straipsnio taikymo.

29CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2-4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs. To reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2006). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog pirmos instancijos teismas turėjo savo iniciatyva viršyti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribas, surinkti reikiamus įrodymus ir nustatyti biologinį L. Š. tėvą. Pažymėtina, kad teismas gali savo iniciatyva išsireikalauti įrodymus apie šalių darbo užmokestį, kai sprendžiamas išlaikymo klausimas, iškviesti reikiamus liudytojus, tačiau nesant šalių reikalavimo tėvystės nuginčijimo bylose teismas negali savo iniciatyva ieškoti vaiko biologinio tėvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų.

32Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Pakeitus sprendimą peržiūrimos bylinėjimosi išlaidos ir pirmosios instancijos teisme.

33Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y. vaikų išlaikymui kas mėnesį priteista po 400 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Atsakovas teismo neprašė atlyginti jam bylinėjimosi išlaidų, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė patyrė 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 640 Lt pirmos instancijos teisme, viso 1040 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo dydžio ir išdėstyti ją taip:

36„pakeisti Trakų rajono apylinkė teismo 2002-10-28 sprendimu patvirtintos I. Š. (a.k. ( - ) ir V. Š. (a.k. ( - ) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu sutartą T. Š., gim. ( - ), ir L. Š., gim. ( - ), teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti, kad V. Š. nepilnamečiams vaikams T. Š., gim. ( - ), ir L. Š., gim. ( - ), teikia išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-09-06, iki vaikų pilnametystės.“

37Kitose dalyse teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovo V. Š. (a.k. ( - ) ieškovės I. Š. (a.k. ( - ) naudai 1040 Lt (tūkstantį keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V.... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti... 6. Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo... 7. Ieškovė priešieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad atsakovas nėra... 8. Institucija teikianti išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės Vaiko teisių... 9. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 10. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu I. Š.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Atsakovas V. Š. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 13. Atsakovas nurodo, kad byloje nustatyta, jog jis nėra L. Š. biologinis tėvas.... 14. Ieškovė I. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto V. Š.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Šios apeliacijos dalykas yra tėvystės nuginčijimo bei senaties termino... 19. Dėl naujų įrodymų pateikimo.... 20. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ir naujų įrodymų,... 21. Dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinio senaties taikymo.... 22. Pirmos instancijos teismas, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, o... 24. Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo... 25. Dėl išlaikymo dydžio.... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko... 27. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai... 28. Dėl CPK 376 straipsnio taikymo. ... 29. CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 32. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios... 33. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y. vaikų išlaikymui... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti... 36. „pakeisti Trakų rajono apylinkė teismo 2002-10-28 sprendimu patvirtintos I.... 37. Kitose dalyse teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Priteisti iš atsakovo V. Š. (a.k. ( - ) ieškovės I. Š. (a.k. ( - ) naudai...