Byla 2A-718-436/2013

Dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys AB „Lesto“, UAB „Būsto administravimo agentūra“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1386-713/2012 pagal A. N. ieškinį atsakovei R. N. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys AB „Lesto“, UAB „Būsto administravimo agentūra“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. N. patikslintu ieškiniu ir posėdžio metu galutinai suformulavęs savo reikalavimus prašė: 1) nutraukti A. N. (a. k. ( - ) ir R. N. (a. k. ( - ) santuoką, sudarytą 1982-05-15 Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 125), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę, o atsakovei – pavardę jos pasirinkimu; 3) santuokos metu įgytą garažą (boksą), kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 9474,00 Lt vertės, skirti A. N.; 4) pripažinti santuokos metu įgytą 2 kambarių su rūsiu butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 56900,00 Lt vertės, asmenine A. N. nuosavybe; 5) nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo 2001 m. sausio 1 d., kuomet ieškovas A. N. ir atsakovė R. N. nustojo kartu gyventi; 6) prievolę sumokėti UAB „Būsto administravimo agentūra" įsiskolinimą sumoje 7556,65 Lt, pripažinti solidariąja A. N. ir R. N. prievole; 7) prievolę sumokėti UAB „Kauno švara“, įsiskolinimą sumoje 1668,47 Lt pripažinti solidariąja A. N. ir R. N., prievole; 8) prievolę sumokėti AB „Kauno energija“, įsiskolinimą sumoje 8494,26 Lt, pripažinti solidariąja A. N. ir R. N., prievole; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas (119-122 b.l., 1 t.).

5Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (36-39 b.l., 1 t.), su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos iširimo priežasčių; neprieštaravo, kad prievolės būtų pripažintos solidariomis; sutiko pasirašyti Taikos sutartį su UAB „Lesto“ dėl solidarių kreditorinių įsiskolinimų 3388,08 Lt. Taip pat prašė butą, esantį ( - ), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paskirti ieškovui, o jai išmokėti piniginę kompensaciją, kuri lygi ½ buto vertės. Buto vertė pagal vertinimo ataskaitą yra 82.000 Lt.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

71. Nutraukė A. N. (a. k. ( - ) ir R. N. (a. k. ( - ) santuoką, sudarytą 1982-05-15, Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 125), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes: N., N..

82. Santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą padalino taip: garažą (boksą), kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 9474,00 Lt vertės, paliko A. N. nuosavybėje; 2 (dviejų) kambarių su rūsiu butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 82 000,00 Lt vertės, paliko A. N. nuosavybėje; priteisė R. N. iš A. N. 41.000,00 Lt kompensaciją už ½ dalį buto, esančio ( - ).

93. Nustatė, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-11-25.

104. Priteisė AB „Lesto“ iš A. N. 1694,04 Lt skolos už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2012-08-01 ir 48,00 Lt žyminio mokesčio. Skolos mokėjimą išdėstė dvylikai mėnesių, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 141,17 Lt

115. Priteisė AB „Lesto“ iš R. N. 1694,04 Lt skolos už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2012-08-01, ir 48,00 Lt žyminio mokesčio. Skolos mokėjimą išdėstė dvylikai mėnesių, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 141,17 Lt

126. Priteisė AB „Kauno energija“ solidariai iš A. N. ir R. N. 8501,29 Lt skolos, kuri susidarė iki 2012 m. liepos 31 dienos.

137. Priteisė AB „Kauno švara“ solidariai iš A. N. ir R. N. 1767,77 Lt skolos, kuri susidarė iki 2012 m. liepos 31 dienos.

148. Priteisė UAB „Būsto administravimo agentūra“ solidariai iš A. N. ir R. N. 5125,54 Lt skolos, kuri susidarė iki 2012 m. liepos 31 dienos.

15Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

169. Priteisė valstybei iš A. N. 237,00 Lt žyminio mokesčio ir 55,00 Lt pašto išlaidų

1710. Priteisė valstybei iš R. N. 55,00 Lt pašto išlaidų.

1811. Priteisė R. N. iš A. N. 2420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

19Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog šalys neveda bendro ūkio nuo 2001-01-01, todėl teismui kilo abejonių, kad šalys gyvena atskirai daugiau kaip 10 metų (CPK 178 straipsnis). Ši byla iškelta 2011-11-25, šalims pripažinus, kad prievolės už komunalines paslaugas, elektrą, vandenį yra solidarios laikotarpiu nuo 2002 m. vasario mėn. iki 2012 m. liepos 31 d., todėl teismas laikė, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-25 (CK 3.67 str. 2 d., CPK 185 straipsnis).

20Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo 2 kambarių su rūsiu butą, esantį ( - ), pagal 1995-06-27 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto valdybos ir ieškovo A. N. (131-132, 143 b.l., 1 t.). 2007-12-10 E. N. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovui A. N. ginčo butą už 10 000,00 Lt, kai buto vertė pagal VĮ „Registrų centras“ įkainavimą buvo 108 741,00 Lt (155 – 158 b.l., 1 t.). Byloje yra pakankamai įrodymų, jog ginčo butu nuo jo įsigijimo 1995 m. iki šios dienos kaip šeimininkai naudojasi ieškovas ir atsakovė: šalių vaikų L. N. ir A. N., gim. 1989 m., byloje apklaustų liudytojais, paaiškinimai (31-34 b.l., 2 t.), kreditorių reikalavimai prievoles pripažinti solidariomis, ieškovo paaiškinimai, kad iki šiol atsakovė ginčo bute laiko savo daiktus, deklaruoja gyvenamąją vietą, ekonominius ir asmeninius interesus, sudaro paslaugų teikimo sutartis. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog butas buvo padovanotas E. N. tiktai tam, kad į privatizuoto buto rūsio patalpas negalėtų pretenduoti kiti asmenys.

21Aplinkybė, kad ieškovas dovanojimo sutartimi buvo perleidęs ginčo nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims (broliui E. N.) ir vėliau šį turtą pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2007-12-10 tame pačiame notarų biure (reg. Nr. 5437), įsigijo už kur kas mažesnę 10 000,00 Lt kainą vietoj vidutinės buto rinkos vertės, kuri tuo metu buvo 108 741,00 Lt (sutarties 2.2; 2.3 punktai, 155 b.l., 1 t.), nepaneigia šio turto, kaip įgyto bendros jungtinės nuosavybės pagrindu, prigimties. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dovanojimo sutartis (registro Nr. 1-2282), sudaryta Kretingos rajono notarų biure, kuria 1995-09-14 ginčo nekilnojamasis turtas buvo perleistas kitiems asmenims, buvo sudaryta nesiekiant joje numatytų tikslų, tačiau siekiant apsaugoti jį nuo kitų asmenų.

22Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ginčo butas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir atsakovės reikalavimas priteisti jai kompensaciją už ½ dalį buto vertės, kuri sudaro 41 000,00 Lt (rinkos vertė - 82 000,00 Lt pagal UAB „Laudus“ įkainavimą), o ieškovo nuosavybėje palikti ginčo butą, kuris yra nedalus, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.117 str. 2 d., 3 d.).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23Apeliaciniu skundu ieškovas A. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai ir ieškinį patenkinti visiškai.

1. Nurodo, jog iš procesinių dokumentų bei šalių pareiškimų teismo posėdžių metu matyti, kad šalys tiek ieškinio reikalavimais, tiek atsikirtimais patvirtina aplinkybę, kad kaip sutuoktiniai nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2001 metų. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Teismo teiginiai, jog šalys kartu santuokoje negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau kaip vieneri metai, tačiau abejotina, kad šalys gyvena atskirai daugiau kaip 10 metų yra prieštaringi, nepagrįsti ir tik patvirtina, jog pagrindo atsisakyti tenkinti atitinkamą ieškovo prašymą nebuvo. Tuo teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtina sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą. Aplinkybė, kad po faktinio šeimos iširimo vis dar gyveno viename bute, už kurio eksploatavimą mokėjo mokesčius ar buvo sudarę paslaugų tiekimo sutartis yra teisiškai nereikšminga, kadangi šalys paprasčiausiai neturėjo galimybės gyventi skirtingose vietose. Be to, visus esminius mokesčius už buto eksploatavimą mokėjo tik ieškovas, atsakovė faktiškai mokesčių už butą nemokėjo. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė ir mokesčių mokėjimo, ir buitinės technikos, bei namų apyvokos daiktų įsigijimo kvitų, kurie įrodo, kad ieškovas po faktinio šeimos iširimo sandorius sudarinėjo savarankiškai savo iniciatyva ir už juos mokėjo vienas iš savo asmeninių lėšų, savo asmeninių poreikių (tame tarpe ir po faktinio šeimos iširimo ieškovo įsigyto turto išlaikymui) tenkinimui. Be to, atsakovė yra kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrių, kad būtu įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad atsakovė ir ieškovas nevedė bendro ūkio
2. Apeliantas pažymi, jog butą pirko iš savo brolio E. N. už 10 000,00 Lt, kuomet turto kaina buvo ženkliai didesnė, todėl šį sandorį būtų galima laikyti ir mišriu sandoriu, turinčiu ir dovanojimo sutarties požymių, kadangi brolis butą pardavė broliui, t.y. apeliantui A. N., kuriam dėl sunkios finansinės padėties brolis sutiko perleisti butą už tokią mažą kainą. Apeliantas butą įsigijo savo asmeniniams poreikiams, kad galėtų jame gyventi vienas, nes buvo suinteresuotas ir tvarkėsi savo gyvenimą ir buitį atskirai nuo atsakovės, kadangi šeima su atsakove faktiškai buvo iširusi jau apie 6 (šešerius) metus, jie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Sandorio pobūdis, sandorio kainos dydis ir sandorio šalių giminystės ryšiai, bei ta aplinkybė, jog buto pirkimo sandoris buvo įvykdytas su atsakove gyvenant atskirai tik įrodo apelianto ketinimą ir tikrąją valią butą įsigyti savo asmenine nuosavybe.
3. Byloje yra pateikta 2011-12-20 Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažyma dėl informacijos apie buto vidutinę rinkos vertę, kurioje nurodoma, kad nekilnojamojo turto -buto Nr. 123 (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2011-12-20 dienai, nustatyta taikant masinį vertinimą, yra 56 900,00 Lt. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi 2012-03-01 UAB „Laudomus“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, kuria turtas įvertintas 82 000,00 Lt. Mano, jog nurodyta 82 000,00 Lt vertė šiam butui yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti realiosios būsto vertės ir rinkos kainų. Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose šioje zonoje panašaus tipo butai parduodami daug mažesnėmis kainomis - apie 45 000,00 litų, o gretimose gatvėse yra parduodamų panašaus ploto butų, esančių ne bendrabutyje už 59 000,00 Lt.. Tai beveik dvigubai mažiau, negu įvertinta UAB „Laudomus“ ataskaitoje. Be to, pati ataskaita vertintina kritiškai, kadangi ataskaitoje nustatytos aplinkybės nevisiškai atitinka tikrovę
4. Teismas tenkino ieškovo reikalavimus 50 474,00 sumoje iš 66 374,00 Lt (patikslinto ieškinio suma), vadinasi teismas tenkino 76,04 % ieškovo reikalavimų (50 474.00* 100%/66 374.00 %). Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimo daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl pažeidė CPK 93 str. 2 dalies nuostatas, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
5. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei paskirti nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, kadangi šalys nesutaria dėl buto įvertinimo. Apelianto manymu žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. N. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Nurodo, jog apeliantas teigia, kad šalys kaip šeima negyvena kartu apie 10 metų, o pastaruosius 5 metus atsakovė gyvena pas dukrą, nors bute, esančiame ( - ), dar yra atsakovės R. N. daiktų, šiuo adresu atsakovė R. N. deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad santuoka su ieškovu faktiškai iširo prieš 10 metų dėl jo neištikimybės. Nuo 2001 metų šalys neturi jokių intymių santykių, tačiau visus reikalus tvarkė bendrai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad 2001 metais sūnui Antanui buvo tik 12 metų (jis gimęs 1989 m.). Abu su ieškovu susitarė, kad abu vaikus išlaikys atsakovė, o ieškovas mokės visus komunalinius mokesčius. Ginčo bute atsakovė gyveno iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi ieškovas ėmė elgtis agresyviai, sumušė atsakovę, į namus parsivedė kitą moterį, todėl ji buvo priversta palikti namus 2012 metų pradžioje. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojais šalių vaikai bei teismui pateiktas 2012 09 28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-2556-651/2012. Apeliantas melagingai nurodo, kad pastaruosius 5 metus atsakovė gyveno pas dukrą. Teismui pateiktas registro išrašas, kuriame nurodyta, kad dukra L. N. butą Partizanų g. 27D-8 įsigijo 2008 07 02, tačiau ji jame apsigyveno po remonto tik 2009 m. pabaigoje. Pas dukrą atsakovė apsigyveno tik 2012 m. pradžioje, kai ieškovas ją sumušė. Atsakovei šioje byloje visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu ( - ), kuriuos jo gaudavo. Šį adresą kaip atsakovės gyvenamosios vietos adresą nurodė ir ieškovas.
2. Butas, esantis ( - ), buvo įsigytas pagal priimtą 1991 05 28 LR Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374 ieškovo A. N. vardu (pagrindas 1995 06 27 pirkimo -pardavimo sutartis). Siekdami išvengti galimų bylų bei kaimynų pretenzijų dėl visos rūsio patalpos R-17/33,91 kv.m. išsipirkimo, po trijų mėnesių, t.y. 1995 09 14 Sutartimi butą su priklausiniais, esantį ( - ) fiktyviai padovanojo ieškovo broliui E. N., gyvenančiam Kretingoje. Po šio sandorio sudarymo šalys niekada nebuvo išvykę iš šio buto, neišsideklaravo, nebuvo perrašytos komunalinių paslaugų sutartys, ieškovo brolis E. N. neapsigyveno ginčo bute, šiame bute jo gyvenamoji vieta niekada nebuvo deklaruota. Praėjus 10 metų terminui, 2007 m. gruodžio 10 d. Kretingos rajono 1-ajame notarų biure buvo pasirašyta tarp E. N. ir A. N. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią E. N. tariamai už 10.000 Lt. pardavė broliui 108.741 L. vertės ginčo butą. Jokių pinigų ieškovo brolis pagal minėtą buto pirkimo - pardavimo sutartį iš ieškovo negavo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. N. davė prieštaringus parodymus, be to, jis yra ieškovo brolis, todėl suinteresuotas padėti broliui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dovanojimo bei pirkimo - pardavimo sutartys, kuriomis ginčo nekilnojamasis turtas buvo perleistas ieškovo broliui, buvo sudarytos nesiekiant jose numatytų tikslų, tačiau siekiant apsaugoti turtą nuo galimo praradimo ir tai neneigė pats ieškovas. Sandorio, kuris sudarytas siekiant kitų nei jame numatytų tikslų, pripažinimas negaliojančiu nėra savitikslis dalykas ir tokio sandorio nereikia naikinti.
3. Kadangi ieškovas per visą bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme žinojo apie teismui pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kuria nustatyta turto vertė - 82.000 Lt. (b.l. 86 - 109), tačiau jos neginčijo ir teismo neprašė skirti ekspertizę dalijamo turto vertei nustatyti, todėl jo reikalavimas nustatyti dalintino turto vertę po teismo sprendimo priėmimo neturėtų būti tenkinamas, nes šis reikalavimas galėjo ir turėjo būti reiškiamas laiku pirmos instancijos teisme. Šalys turi siekti ne tik teisingo, bet ir greito bylos išnagrinėjimo, nevilkinti bylų, o rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.).
4. Teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Ieškovo patenkinti tik du reikalavimai - dėl santuokos nutraukimo bei garažo priteisimo jam, dėl kurių ginčo nebuvo ir su šiais reikalavimais atsakovė sutiko pilnai. Kiti ieškovo reikalavimai atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės ir tik pateikus atsiliepimą, jis savo reikalavimą pakeitė.
5. Atsakovė prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Būsto administravimo agentūra“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

1. Nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu yra paskirtas namo, esančio adresu ( - ) butų ir kitu patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi.
2. Skola tenkanti butui adresu ( - ) už suteiktas ( - ) pastato bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros paslaugas 2012 m. liepos 31d. duomenimis yra 5125,54 Lt ir dėl šios skolos kol kas nėra pradėtas joks priverstinis išieškojimas. Pažymėtina, jog UAB Būsto administravimo agentūra nuomone, susidaręs įsiskolinimas laikytinas A. N. ir R. N. solidaria prievole, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė bendrai naudojosi minėtomis patalpomis, todėl vadovaujantis sąžiningumo principu, turėtų būti pripažinti solidariaisiais skolininkais.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Dėl apelianto pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

28Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

30Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

31Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

32Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

33Apeliaciniu skundu sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms atsiradimo, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo, dėl netinkamai nustatytos ginčo buto vertės ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

34Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms atsiradimo.

35Apeliantas prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-11-25 ir nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo 2001-01-01, kada ieškovas A. N. ir atstovė R. N. nustojo kartu gyventi. Nurodo, jog šią aplinkybę patvirtino pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį. Su šiais apelianto argumentais teismas nesutinka.

36LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

37Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys susituokė 1982 m. gegužės 15 d. (santuokos liudijimas, 1 t. priedas). Šalys butą, esantį ( - ), įgijo 1995-06-27 LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu (1 t., b.l. 44, 131-132). 1995-06-23 notariškai patvirtintu susitarimu šalys susitarė, kad butas ( - ) bus išpirktas A. N. vardu (1 t., b.l. 143), todėl jis buvo įregistruotas ieškovo vardu. Iš 2012-04-23 Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2012-47743-PD)-590 matyti, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1995-04-04 yra adresu Kaune, Gričiupio g. 7-123 (2 t., b.l. 3). Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė pati pripažįsta, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2001 metų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 37) nurodė, jog su ieškovu nuo 2001 metų negyvena kaip sutuoktiniai, neveda bendro ūkio, o santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, jog su ieškovu buvo susitarę, kad apeliantas mokės komunalinius mokesčius, o atsakovė pati išlaikys vaikus. Šią aplinkybę patvirtino 2012-06-25 teismo posėdžio metu liudytoju apklausta šalių dukra L. N., kuri patvirtino, jog tėvas smurtavo prieš mamą, vaikus, dažnai gerdavo, atsivesdavo į namus svetimų moterų, buvo atsakovei neištikimas, vaikų neišlaikė, buvo susitaręs su mama, kad jis mokės visus mokesčius (2 t., b.l. 32). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas šalių sūnus A. N. (2 t., b.l. 33). Ginčo bute atsakovė gyveno iki pat ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – 2002-01-08 Teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog 2001-01-06 ieškovas sumušė savo sutuoktinę, dėl ko atsakovė buvo patyrusi sužalojimus (1 t., b.l. 55). 2003-03-21 Kauno miesto policijos komisariato raštas dėl atsakovės tyrimo dėl netinkamo jos vyro elgesio atsakovei išsiųstas adresu ( - ) (1 t., b.l. 56). Iš 2012-01-27 UAB „Init“ pažymos matyti, kad atsakovė R. N. už suteiktas paslaugas, adresu ( - ), per laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2012-01-31 yra atsiskaičiusi (1 t., b.l. 112), o sutartis su UAB „Init“ visiškai nutraukta tik 2012-02-27 (1 t., b.l. 111). Šie dokumentai patvirtina, kad atsakovė ir 2012 metais dar gyveno ginčo bute. Iš 2012-05-29 atsakovės prašymo, rašyto Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui (2 t., b.l. 22) matyti, kad ir po kreipimosi į teismą, atsakovė vis dar gyveno ginčo bute ir tame bute ji buvo sumušta savo vyro, šios bylos ieškovo. Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2556-651/2012, kuriuo konstatuota, jog įvykio vieta buvo ginčo bute, A. N. smurtavo artimoje aplinkoje, dėl ko pripažintas kaltu padarius nusikaltimą (2 t., b.l. 138-139). Atsakovė nurodė, kad visą laiką ginčo bute buvo jos daiktai. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklausta dukra, kuri paaiškino, kad tėvai kartu nebegyvena po kreipimosi į teismą, o kai atsakovė buvo atėjusi pasiimti savo daiktų į ginčo butą, ieškovas jos neįsileido (2 t., b.l. 32). Apelianto argumentai, kad jis vienas pirko sau daiktus ir jais naudojosi, o tai įrodo, jog jis su atsakove faktiškai negyveno dešimt metų, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esančios išperkamosios numos sutartys, krovinio važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros (1 t., b.l. 146-154) neįrodo, kad visus įsigytus daiktus (skalbimo mašina, kompiuterinis stalas, sekcija, langai) apeliantas naudojo tik savo poreikiams tenkinti, labiau tikėtina, kad visi šie daiktai buvo įsigyti šeimos poreikių tenkinimui.

38Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų iš abiejų sutuoktinių skolų už komunalinius patarnavimus, elektrą, vandenį, tai reiškia, kad apeliantas sutinka, jog skolos už komunalinius patarnavimus, susidariusios gyvenant sutuoktiniams kartu ginčo bute, yra bendros. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su tuo sutiko tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.67 straipsnio 1 dalimi ir padarė teisingą išvadą, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-25 (CPK 185 straipsnis).

39Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo.

40Apeliantas nurodo, kad butą, esantį ( - ), įsigijo iš brolio savo asmeniniams poreikiams, kad galėtų jame gyventi vienas, nes buvo suinteresuotas tvarkyti savo gyvenimą ir buitį atskirai nuo atsakovės.

41Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-52/2012).

42Šioje byloje ginčas vyksta dėl šalių nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytą turtą – butą, esantį ( - ), kuriam galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Apeliantui, teigiančiam, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytą prezumpciją. Siekdamas ją paneigti apeliantas rėmėsi faktu, kad turtas įgytas iš jo brolio už mažą kainą, kurią galima vertinti kaip dovaną, bei teisinės registracijos duomenimis.

43Kaip jau buvo minėta prieš tai, šalys ginčo butą įgijo 1995-06-27 LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu (1 t., b.l. 44, 131-132), t.y. po santuokos sudarymo. 1995-06-23 notariškai patvirtintu susitarimu šalys susitarė, kad butas, ( - ), bus išpirktas A. N. vardu ir jo vardu įregistruotas viešame registre (1 t., b.l. 44). Tačiau, kaip pažymėta teismų praktikoje, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Netrukus po to, kai šalys privatizavo ginčo butą, ieškovas su atsakovės sutikimu 1995-09-14 dovanojimo sutarties pagrindu butą perleido savo broliui E. N. (1 t., b.l. 133-135). Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčo butą padovanojo apelianto broliui tuo tikslu, kad ginčo butas buvo įsigytas su rūsiu R-17/33,91 kv. m. (1 t., b.l. 45, 131 - 132), kuriuo privatizavimo metu naudojosi ne tik šalys, bet ir kitos šeimos, t.y. jis nebuvo atidalintas ir nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka šia rūsio patalpa su kitais naudotojais. Siekdami išvengti galimų bylų bei kaimynų pretenzijų dėl visos rūsio patalpos R-17/33,91 kv. m. išsipirkimo, po trijų mėnesių, t.y. 1995 09 14 Sutartimi butą su priklausiniais, esantį ( - ) fiktyviai padovanojo ieškovo broliui E. N., gyvenančiam Kretingoje. Po to laukė, kol sueis 10 metų senaties terminas, todėl 2007-12-10 E. N. ginčo butą vėl perleido apeliantui. Šios aplinkybės neginčijo pats apeliantas bei tas pačias aplinkybes, kolegijos vertinimu, patvirtina tai, kad po dovanojimo sutarties sudarymo E. N. niekada nebuvo įsikėlęs į ginčo butą gyventi, jame nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Šias aplinkybes nurodė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. N. (2 t., b.l. 147). Šiame bute toliau realiai gyveno šalys su vaikais, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos buvo visą laiką šiame ginčo bute. Tai patvirtino liudytojais apklausti šalių vaikai (2t., b.l. 33-34). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų turėjusi kitą gyvenamąjį plotą, ar iš ginčo buto buvo išvykusi. Priešingai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė visą laiką su šeima gyveno ginčo bute, jokio kito gyvenamojo ploto neturėjo, todėl šios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad butą įsigijo iš brolio savo asmeniniams poreikiams, kad galėtų jame gyventi vienas.

44Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog ginčo butas yra asmeninis apelianto turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo butas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

45Dėl ginčo buto vertės nustatymo.

46Apeliantas savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog ginčo butas yra jo asmeninis turtas ir tarp sutuoktinių nedalintinas, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi 2012-03-01 UAB „Laudomus“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, kuria turtas įvertintas 82 000,00 Lt. Mano, jog nurodyta 82 000,00 Lt vertė šiam butui yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti realiosios būsto vertės ir rinkos kainų, todėl turto įvertinimui prašo skirti ekspertizę.

47Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad ieškovas per visą bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme žinojo apie teismui pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kuria nustatyta turto vertė - 82.000 Lt, tačiau jos neginčijo ir teismo neprašė skirti ekspertizę dalijamo turto vertei nustatyti.

48CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

49Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T.; bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartims, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008). Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 314 straipsnyje nustatytas įrodymų priėmimo sąlygas, tačiau, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „ Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).

50Nagrinėjamoje byloje apeliantas pradiniu ieškiniu prašė ginčo butą, esantį Gričiupio g. 7-123, Kaune po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį A. N. ir R. N. (1 t., b.l. 4, 16). Tačiau atsakovė 2011 m. gruodžio 28 d. atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 36-39) nurodė, jog nesutinka su ieškovu gyventi viename bute, todėl pasiūlė butą perduoti vieno sutuoktinio nuosavybėn, o kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Kartu su atsiliepimu į ieškinį, atsakovė pateikė teismui VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011 m. gruodžio 20 d. pažymą Nr. 3254517, kurioje nurodyta, jog nekilnojamojo turto, esančio ( - ) vidutinė rinkos vertė tai dienai yra 56.900 Lt (1 t., b.l. 43). 2012 m. kovo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė teismui to paties ginčo buto įvertinimo ataskaitą, kurią atliko turto vertintoja UAB „Laudomus“ (1 t., b.l. 84-109). Šioje ataskaitoje ginčo buto rinkos vertė 2012 m. kovo 1 d. buvo 82.000,00 Lt. Taigi, apeliantui ir jo atstovei apie nustatytą ginčo buto rinkos vertę buvo žinoma jau 2012 m. kovo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 113-114). Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, dėl buto, esančio ( - ), tarp šalių iškilo ginčas, todėl po naujai priimtų į bylą rašytinių įrodymų, ieškovas 2012 m. kovo 26 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė savo ieškinio reikalavimus ir prašė ginčo butą pripažinti jo asmenine nuosavybe (1 t., b.l. 114-122). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, esant tarp šalių ginčui dėl buto, jokių įrodymų šio buto vertei nustatyti iki teismui priimant skundžiamą sprendimą (iki 2012-11-28) nepateikė. Apeliantas prašo paskirti ginčo buto vertės ekspertizę apeliacinės instancijos teismo.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto prašymas atmestinas, kadangi apeliantui visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu laikotarpį buvo žinoma turto vertintojo UAB „Laudomus“ ataskaitoje nurodyta jo vertė 82.000,00 Lt, dėl šio įvertinimo apeliantas jokių priešingų įrodymų neteikė, paskirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti neprašė, nors žinojo, kad atsakovė prašo butą paskirti A. N., o jai priteisti kompensaciją, t.y. 41.000 Lt, kas sudaro puse ginčo buto nustatytos rinkos vertės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir dviejų kambarių su rūsiu butą, esantį ( - ), 82.000,00 Lt vertės, paskyrė A. N. nuosavybėn, o atsakovei R. N. priteisė iš A. N. 41.000,00 Lt kompensaciją už ½ dalį šio buto.

52Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-189/2009).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pats ieškovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus, teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, todėl apelianto prašymas paskirti nekilnojamojo turto vertės ekspertizę atmestinas (CPK 314 str.).

53Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo netenkinus reikalavimo pripažinti ginčo butą asmenine jo nuosavybe, priteistą kompensaciją už ½ buto sumažinti iki 28.450,00 Lt. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Laudomus“ turto vertinimo ataskaita ir nepagrįstai nesirėmė VĮ Registrų centro duomenimis. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš VĮ Registrų centro 2011-12-20 rašto Nr. 3254517 (1 t., b.l. 43) matyti, kad buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2011-11-20 dienai nustatyta 56.900 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis įvertinimas atliktas, taikant masinį vertinimą, pagal masinio vertinimo dokumentus. Tuo tarpu UAB „Laudomus“ atliktas turto įvertinimas yra individualus, atliktas apžiūrėjus ginčo butą. Šio turto rinkos vertę, kuri yra 82.000 Lt, turto vertintojas nustatė lyginamosios vertės metodu, vertinimo dieną 2012-03-01, atsižvelgdamas į visus rinkos vertę įtakojančius faktorius bei aplinkybes, vertinamo nekilnojamojo turto – 43,17 m2 bendro ploto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis gyvenamajame name 1A5p, unikalus Nr. ( - ), ( - ) mieste (1 t., b.l. 84-109).

54Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė UAB „Laudomus“ nustatytos nekilnojamojo turto vertės, juo labiau, butas įvertintas individualiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė VĮ Registrų centro nustatyta buto rinkos kaina, o vadovavosi UAB „Laudomus“ atliktu įvertinimu ir laikė, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 82.000 Lt.

55Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

56Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

58Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

59Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 1277 Lt, ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, priteisė turto už 50.474,00 Lt, todėl papildomai iš ieškovo priteisė 237 Lt žyminio mokesčio. Apelianto vertinimu, teismas ieškinį tenkino 76,04 %, kadangi jis ieškinio sumą buvo nurodęs 66.374,00 Lt.

60Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2011-11-22 šioje byloje žyminio mokesčio valstybei sumokėjo 1277 Lt (1 t., b.l. 6). Pateikęs teismui patikslintą ieškinį, papildomai 2012-03-22 sumokėjo 854 Lt žyminio mokesčio valstybei (1 t., b.l. 123). Iš viso ieškovas pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio valstybei sumokėjo 2131 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio suma yra 91.474,00 Lt, kurią sudaro ginčo buto, esančio ( - ), rinkos vertė 82.000,00 Lt ir garažo vertė 9474,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantas neteisingai buvo nurodęs patikslinto ieškinio sumą, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio suma turėjo būti 91.474,00 Lt ir konstatuoja, kad žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį, turėjo būti 2744 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas privalėjo papildomai sumokėti 237 Lt žyminio mokesčio.

61Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantas už ieškinį pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs iš viso 2131 Lt. Ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies, jo naudai turto priteista turto už 50.474 Lt, kas sudaro 55,18 %, todėl A. N. mokėtina už ieškinį žyminio mokesčio suma turėtų būti 1514 Lt.

62Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos, grąžinant A. N. permokėtą 617 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

63Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai iš apelianto atsakovės naudai priteisė visą 2420 Lt atsakovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų sumą. Jo teigimu ieškovės naudai turėjo būti priteista 579,83 Lt, kas sudaro 23,96 % atmestų reikalavimų dalį.

64Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė visą jos patirtų atstovavimo išlaidų sumą, kadangi atsakovė su ieškinio reikalavimais iš dalies sutiko. Atsakovė dėl garažo priteisimo nekėlė reikalavimų, ji nesutiko su tuo, kad ginčo butas būtų pripažintas asmenine apelianto nuosavybe, o prašė butą, kurio vertė 82.000 Lt, priteisti ieškovui, atsakovei priteisti kompensaciją, lygią ½ buto vertės. Teismas atsakovės prašymą patenkino visiškai, todėl ir pagrįstai priteisė visas jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

65Apeliantas taip pat nesutinka dėl priteistų pašto išlaidų valstybei, nurodydamas, kad teismas nukrypo nuo proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais. Kaip jau buvo minėta, ieškovo ieškinys patenkintas 55,18 %, todėl iš apelianto turi būti priteista 60,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, o iš atsakovės 49,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos tesime.

5. Dėl apeliacinės instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

66Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 854 Lt dydžio žyminį mokestį. Apeliantas sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą (3 t., b.l. 27). Kauno apylinkės teismo 2013-01-16 nutartimi jam dalies - 754 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (3 t., b.l. 33-34). Apeliacinio skundo suma sudaro ½ ginčo buto vertės pagal VĮ Registrų centro duomenis, kurią kaip kompensaciją apeliaciniu skundu buvo prašoma priteisti atsakovei iš apelianto. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui padarius išvadą, kad sprendimo dalis dėl priteistos kompensacijos už butą yra teisėta ir nekeistina, iš apelianto priteistina atidėto žyminio mokesčio dalis valstybės naudai. Teisėjų kolegija įvertinusi tą aplinkybę, kad žyminio mokesčio dalis - 617 Lt už ieškinį pirmosios instancijos teisme yra permokėta, todėl taiko įskaitymą ir iš apelianto priteisia 137 Lt (754 Lt – 617 Lt) dydžio žyminį mokestį valstybės naudai (CPK 87 str. 6 d.).

67Apeliacinės instancijos teisme atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1815,00 Lt (b.l. 108-109). Byla apeliacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisinių paslaugų išlaidos sudarė tik už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, jokių naujų įrodymų nebuvo parteikta. Pagal LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772) nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 1000 litų. Pagal LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydis yra 1500 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą viršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlyginimo dydžio sumą, be to, teismui nėra pagrindo nukrypti nuo šio dydžio, todėl atsakovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovo 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.)

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu,

Nutarė

69Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

70Sprendimo dalį, kuria valstybei priteista iš A. N. 273,00 Lt žyminio mokesčio, 55,00 Lt pašto išlaidų, o iš R. N. 55,00 Lt pašto išlaidų, išdėstyti taip:

71„Priteisti iš ieškovo A. N. (a. k. ( - ) 137,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 60,70 Lt (šešiasdešimt litų 70 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

72Priteisti iš atsakovės R. N. (a. k. ( - ) 49,30 Lt (keturiasdešimt devynis litus 30 ct) pašto išlaidų valstybės naudai“.

73Priteisti iš ieškovo A. N. (a. k. ( - ) atsakovės R. N. (a. k. ( - ) naudai 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) teisinių paslaugų išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.