Byla 2S-1676-614/2018
Dėl antstolio V. Č. veiksmų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. Š. skundas dėl antstolio V. Č. veiksmų,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas G. Š. pateikė skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio ( - ), varžytynės Nr. ( - ); 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio ( - ), varžytynės Nr. ( - ) būtų paskelbtos neįvykusiomis bei 3) paskirti pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio ( - ), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.
  2. Nurodė, jog antstolio nustatytas turto įkainojimas aiškiai neatitinka realios rinkos vertės ir turtas parduotas už ženkliai per žemą kainą. Antstolio areštuotas turtas buvo įvertintas dar 2014 m., todėl praėjus 3 metams nuo turto vertinimo privalėjo ne pardavinėti turtą už neaktualiu turto vertinimu nustatytą kainą, bet atlikti naują turto vertinimą. Turtą įkainojus neprofesionaliai ir jį pardavinėjant per žema kaina yra pažeidžiamos pareiškėjo, kaip turto savininko, teisės. Todėl turto įvertinimo ir pardavimo iš varžytynių veiksmus būtina pripažinti neteisėtais.
  3. Antstolis V. Č., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog turtas buvo įvertintas tinkamai, antstoliu nekilo abejonių dėl nustatytos turto vertės, o skolininkas per nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo. Taip pat jis tinkamai informavo apie vykdomus veiksmus. Skolininkui per nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės, skolininkas praranda teisę skųsti antstolio veiksmus. Be to, ne tik antstolio nustatyta turto vertė parodo tikrąją turto rinkos kainą, bet ir varžytynių dalyviai įkainoja parduodamą turtą ir varžydamiesi turto vertę pakelia iki realios rinkos vertės. Pareiškėjas nepagrindė savo argumentų dėl netinkamai nustatytos turto vertės, nepateikė jokių motyvuotų argumentų ar įrodymų apie galimai netinkamai nustatytą turto vertę. Antstoliui nustatyta turto vertė abejonių nekėlė, todėl pareiškėjo argumentai, kad turtas įvertintas per žema kaina nepagrįsti. Be to, pareiškėjas, žinojo apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus ir jų eigą, todėl privalėjo laiku domėtis vykdymo eiga ir naudotis savo teisėmis. Pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, sąmoningai siekia vilkinti vykdymo procesą, nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis ir tokiai veiksmais pažeidžia išieškotojo teises. Įvykusių varžytynių atšaukimas vien tam, kad pareiškėjas galėtų pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą ir atliktų naują ekspertizę turto vertei nustatyti, prieštarautų teisingumo principams ir pažeistų sąžiningo įgijėjo teises.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo G. Š. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad nei pareiškėjas, nei išieškotojas prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nebuvo apskųstas antstolio priimtas turto arešto aktas. Iš antstolio patvarkymo atsisakyti tenkinti skundą bei vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog areštuotas pareiškėjo turtas antstolio įvertintas pagal turto vertintojo R. V. atliktą vertinimą.
  3. Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą įrašytas turto vertintojas R. V., kuris Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis, turi galiojantį 2005 m. birželio 1 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A 000346.
  4. Turto vertinimas atliktas išieškotojo užsakymu, pateiktas vertinimas ir jo metu areštuoto nustatyta turto kaina nėra nuginčyta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog turto vertė galėjo būti didesnė, pareiškėjas teikia tik savo svarstymus, kad 2014 m. liepos 29 d. nustatyta turto vertė 2016 m. vasario 09 d. jau buvo žymiai pakitusi, tačiau neįrodinėja šių kainos pakyčių.
  5. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginys, jog turtas areštuotas per maža kaina, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų ar dokumentų, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad antstolis įkainojo turtą vadovaudamasis neaktualiu turto vertinimu, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie realią areštuoto turto rinkos kainą, be to, R. V. turto vertinimas nėra nuginčytas ar panaikintas ir yra atliktas kvalifikuoto asmens.
  6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau 2017 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, jog antstolis pagrįstai rėmėsi byloje esančia Turto vertės nustatymo pažyma, įkainodamas varžytynėse parduotą turtą (civ. bylos Nr. 2YT-11879-566/2017).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde pareiškėjas G. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Turtas vykdymo procese pardavinėjamas jo kainą nustatant nebeaktualiu, 3 metų senumo turto vertinimu.
    2. Teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė, kad nėra pagrindo antstolio pavedimu atlikto vertinimo laikyti netinkamu, kadangi pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, kuriais vadovaujantis turto vertė šiai dienai yra didesnė. Tačiau, šiuo atveju nereikia konkrečių įrodymų siekiant konstatuoti, jog antstolis nepagrįstai iš naujo nevertino turto po 3 metų nuo paskutinio turto įkainojimo.
    3. Antstolis turėjo paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę ir tik tuomet, įkainojus turtą ne 2014 m., bet 2017 m. rinkos kainomis, skelbti turto varžytynes.
    4. Teismas šioje byloje turėjo būti aktyvus. Teismui pritrūkus papildomų duomenų bylos nagrinėjimui, jis galėjo pareiškėją įpareigoti konkrečius duomenis pateikti. Tačiau teismas tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl pasikeitusios turto rinkos vertės.
  2. Antstolis V. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Per įstatymuose numatytus terminus skolininkas neginčijo antstolio nustatytos turto kainos, neteikė prieštaravimų dėl eksperto.
    2. Skolininkas, žinodamas apie pradėtą vykdymo procesą, privalėjo suprasti ir prisiimti skolos išieškojimo iš įkeisto turto pasekmes. Informacija apie varžytynes yra vieša ir visiems prieinama, visi procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami jo deklaruotos buveinės adresu.
    3. Jau įvykusių varžytynių atšaukimas tik tam, kad skolininkas galėti pasiūlyti savo ekspertą ir atlikti; pakartotinę vertinimo ekspertize, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir pažeisti; sąžiningo turto įgijėjo teises.
    4. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų manyti, kad turto vertė galėjo pakisti.
  3. Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nei antstolis V. Č. vykdydamas apeliantui G. Š. priklausančio turto (47/100 dalies buto, esančio ( - )) varžytynes, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą 2018-02-22 nutartį, nieko nepažeidė, nes griežtai vadovavosi galiojančiu turto įkainojimo vykdymo procese reglamentavimu ir teismų praktika. Ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-22 nutartis yra pagrįsta vykdomosios bylos medžiagos ir teismų praktikos analize, tinkamu procesą reglamentuojančių normų analize bei jų taikymu, taip pat pagrįsta protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
    2. Byloje nekilo ginčo dėl R. V. 2014-07-29 turto vertinimo ataskaitos Nr. 14/07-097-R ir V. Č. 2016-02-09 patvarkymo ,,Dėl areštuoto turto įkainojimo“ pagrįstumo. Taigi G. Š. byloje neginčijo ir neįrodinėjo, kad 2016-02-09 turtas (47/100 dalies butas, esantis ( - )) buvo įkainotas tinkamai. Taigi tarp turto (47/100 dalies buto, esančio ( - )) įkainojimo (2016-02-09) ir jo varžytynių paskelbimo (2016-12-28) praėjo ne 3 metai, kaip kad nepagrįstai nurodo apeliantas, tačiau tik 10 mėnesių.
    3. Apeliantas turėjo teisę antstoliui pareikšti nuomonę dėl turto vertės, taip pat pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašyti skirti ekspertizę, teikti objektyvius duomenis dėl pasikeitusios turto vertės (išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, skelbimus iš turto pardavimo portalų ar laikraščių, taip pat turto vertės nustatymo ataskaitas) ir reikalauti antstolio perkainoti turtą, tačiau apeliantas G. Š. laiku nesinaudojo šiomis savo teisėmis (nes tam ir nebuvo jokio teisinio pagrindo) ir laiku neskundė antstolio V. Č. atliekamų išieškojimo veiksmų.
    4. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo ir/ar duomenų, kurie objektyviai pagrįstų, kad atitinkamo apeliantui G. Š. priklausančio turto vertė nuo 2016-02-09 (t.y. nuo to momento, kada antstolis V. Č. įkainojo turtą) iki 2016-12-28 (turto varžytynių paskelbimo) pasikeitė.
    5. Atskirasis skundas grindžiamas tik apelianto samprotavimais ir išvedžiojimais, nepagrįstais jokia rašytine bylos medžiaga.
    6. Iš vykdomosios bylos duomenų yra akivaizdu, kad apeliantas akivaizdžiai yra praleidęs įstatymuose nustatytus terminus antstolio procesiniams veiksmams ginčyti ir todėl šiuo pagrindu nebegali ginčyti ir vėlesnių vykdymo veiksmų

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
  3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo G. Š. skundas dėl antstolio V. Č. veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro 2012-08-28 išduotus vykdomuosius įrašus Nr.P1-2804, P1-2802, P1-2800 dėl skolų išieškojimo iš skolininko BUAB „Neo ranga“ trečios eilės išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai, 2013-01-10 buvo areštuotas įkaito davėjui G. Š. priklausantis įkeistas turtas – 47/100 dalis buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vykdomosios bylos Nr.0116/12/03434. Atliekant vykdymo veiksmus 2016-02-09 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėjui priklausančio turto – 47/100 dalies buto, esančio ( - ), kaina nustatyta 69 508,80 Eur. Turto kaina nustatyta vadovaujantis 2014-07-29 turto vertintojo R. V. ataskaitoje Nr.14/07-097-R nustatyta turto verte (b.l. 20).
  5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, vykdydamas jam įstatymo suteiktas teises, tinkamai įkainojo pareiškėjo turtą. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka ir nurodo, kad antstolis, nustatydamas turto vertę, nepagrįstai rėmėsi prieš tris metus atliktu turto vertinimu. Pasak apelianto, antstolis turėjo paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę ir tik tuomet, įkainojus turtą ne 2014 m., bet 2017 m. rinkos kainomis, skelbti turto varžytynes.
  6. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Remiantis CPK 682 straipsnio 1 dalyje, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Byloje nustatyta, kad antstolis, gavęs išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ pateiktą 2014-07-29 turto vertintojo R. V. ataskaitą Nr. 14/07-097-R, 2016-02-09 patvarkymu turtą įkainojo atsižvelgdamas į šią ataskaitą (b.l. 20). Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas, nei išieškotojas prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nebuvo apskųstas antstolio priimtas turto arešto aktas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl areštuoto turto kainos pareikšti. Kadangi pareiškėjas nustatytu terminu antstolio patvarkymo neskundė, laikytina, kad su šia verte jis sutiko.
  7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios varžytinės buvo paskelbtos 2016-03-23, taigi praėjus tik daugiau nei mėnesiui nuo antstolio priimto 2016-02-09 patvarkymo, kuriuo buvo įkainotas pareiškėjui priklausantis turtas. Kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas 2016-02-09 patvarkymo neskundė ir prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog parduodamas turtas buvo įkainotas jau neaktualiu turto vertinimu.
  8. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi apeliantas turėjo pareigą pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti turto vertės nustatymo ataskaita duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie didesnę areštuoto turto vertę pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą ne mažesnę nei nustatė antstolis, tačiau jis šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo (CPK 704 str. 1 d.).
  9. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, jog 2014-07-29 turto vertės nustatymo ataskaita yra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas jau 2017 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, jog antstolis pagrįstai rėmėsi byloje esančia Turto vertės nustatymo pažyma, įkainodamas varžytynėse parduotą turtą (civ. bylos Nr. 2YT-11879-566/2017). Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl antstolis pagrįstai, nustatydama ginčo turto rinkos vertę, atsižvelgė į teismui pateiktoje R. V. atliktoje ataskaitoje nustatytą turto rinkos vertę.
  10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus dėl nepakankamo pirmosios instancijos teismo aktyvumo nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Taigi teismas, ypatingosios teisenos bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai šiuo atveju pareiškėjas iš esmės įvykdytų pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokias aplinkybes nustatyti ir kokius veiksmus turėjo atlikti teismas, jei būtų buvęs aktyvesnis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išsiaiškinęs bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą.
  11. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., , apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai