Byla 1A-24-197/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui, gynėjui advokatui Raimundui Lideikai, nuteistajam D. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos – P. – ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Į atliktos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 10 d.

5Palikti nenagrinėti civiliniai ieškiniai D. G., Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „( - )“.

6Iš nuteistojo D. L. priteista 31,61 Eur (109,14 Lt) proceso išlaidų valstybės naudai.

7Baudžiamosios bylos dalis, kuria D. L. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šios dalies Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9D. L. nuteistas už tai, kad, būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), įregistruotos ( - ), tačiau būdamas faktinis jos savininkas, kadangi susitaręs su D. F., kad pastarojo vardu už savo lėšas nupirks bendrovę, kad D. F. bus oficialus bendrovės savininkas ir direktorius, o jis (D. L.) vykdys bendrovės vardu ūkinę finansinę veiklą, 2004 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (be numerio) iš L. L. D. F. vardu nupirko UAB „( - )“, D. F. nežinant, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 31 d. iki gruodžio 5 d. nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui suklastojus tikrus dokumentus, tai yra įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – 2005 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 213 įrašius, kad E. G. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 11 000 Lt; 2005 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 226 įrašius, kad D. F. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 126 780,78 Lt; 2005 m. spalio 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 227 įrašius, kad D. F. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 90 000 Lt; 2005 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 228 įrašius, kad D. F. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 60 896 Lt, bei šiuos dokumentus panaudojo, nurodydamas D. F. įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, nors realiai šie pinigai išmokėti nebuvo, apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „( - )“ priklausantį – didelės vertės turtą – 288 676,78 Lt.

10Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nuosprendis nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai neištirti ir neįvertinti byloje esantys įrodymai, neteisingai nustatytos bylos aplinkybės, neįrodyta subjektyvioji nusikaltimo pusė, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeistos BPK 20 ir 276 straipsnių nuostatos.

11Teigia, kad nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė, nes apgaule neįgijo svetimo turto, neklastojo kasos orderių Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, nedavė nurodymų D. F., jog šis įtrauktų kasos išlaidų orderius. Teismas tinkamai neįvertino liudytojų R. P., R. G. parodymų, kad UAB „( - )“ buhalterija galėjo būti tvarkoma apgaulingai ir nebuvo mokami pinigai pagal kasos pajamų orderius. Todėl nepagrįstai netenkino jo prašymo ir nenustatė, ar UAB „( - )“ kasoje iš viso galėjo būti 288 676,78 Lt. Į tai nebuvo atkreiptas dėmesys ir skiriant pakartotines užduotis specialistui.

12Liudytoja V. K. patvirtino, kad UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus perdavė R. P., jog ši juos sutvarkytų. Nurodė, kad UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus taip pat tvarkė ir G.. Paaiškėjus kasos išlaidų orderių surašymo aplinkybėms, prašė apklausti G., bet teismas jo prašymo netenkino. Teigia, kad nepažįsta V. K. ir R. P..

13Nuteistasis nesutinka, kad jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, patvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės. D. F. parodymai byloje turi būti vertinami kritiškai, nes šis liudytojas buvo kaltinamas kitoje byloje ir, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, galėjo jį apkalbėti. Be to, D. F. parodymai nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys surinkti ir ištirti įrodymai. Minėtas liudytojas nebuvo apklaustas šioje baudžiamojoje byloje, todėl nei jis, nei teismas neturėjo galimybės užduoti klausimų, o jo parodymai pagarsinti pažeidžiant BPK 276 straipsnyje nustatytą tvarką. Apeliantas savaip interpretuoja liudytojo D. F. parodymus ir, jo manymu, šie parodymai nepatvirtino, jog jis apgaule užvaldė UAB „( - )“ pinigus, o tik pavirtino jo komercinius santykius su UAB „( - )“. Jis negalėjo duoti nurodymų D. F. dėl kasos išlaidų orderių įtraukimo į išlaidas, nes šis pagal bylos duomenis bendrovėje nedirbo.

14Iš specialisto išvados ir specialistės Z. M. paaiškinimų teisme matyti, kad nevyko ūkinės operacijos pagal UAB „( - )“ kasos išlaidų orderius, neišmokėti pinigai. Tai patvirtina R. G. ir R. P. parodymai, jog nebuvo gauti pinigai iš R. G..

15Apeliantas prašo išteisinti dėl BK 182 straipsnio 2 dalies. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bendrinant bausmes į paskirtą bausmės laiką nebuvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendį.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

17Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

18Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla dėl D. L. kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neskundžiama. Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu skundžia tik tą apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla nagrinėjama neperžengiant nuteistojo apeliacinio skundo ribų. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, todėl, atlikus apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimą, konstatuotina, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl D. L. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ši nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

19Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako tas, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-309/2013). Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas; tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; tyčia – kaltininkas turi suvokti, kad jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją. Pagal teismų suformuotą praktiką sukčiavimo atveju apgaulė taip pat laikoma, kai pateikiami suklastoti dokumentai, patvirtinantys prievolės įvykdymą, įvykusias ūkines operacijas, sutartis ar kitus realiai nevykusius sandorius, pagal čekį ar vekselį antrą kartą inkasuojant pinigus, sudaromose sutartyse nurodant sutarties šalies tikrovės neatitinkančius identifikacinius duomenis, mokesčių inspekcijai pateikiant suklastotus krovinio gabenimo dokumentus bei reikalaujant grąžinti PVM ir kt. Veika ir padariniai sukčiavimo sudėtyje apibrėžiami keturiais alternatyviais požymiais: savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę; savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be to, turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių, t. y. jog veika buvo nukentėjusiojo turto aktyvo sumažėjimas ar turto pasyvo padidėjimas arba ekonominio pobūdžio turtinės žalos tiesioginė ir pagrindinė priežastis. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl ji laikoma baigta, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumo momentą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Paprastai nusikalstama veika yra baigta nuo to momento, kai dėl apgaulės kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės yra esmingai apsunkintos (LAT nutartis Nr. 2K-453-648/2016). Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgis svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengs turtinės prievolės arba ją panaikins, numato, jog dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir to nori.

20Nuteistasis D. L. niekada nepripažino dalyvavęs UAB „( - )“ veikloje, o tuo labiau tvarkęs įmonės buhalterinius dokumentus ar dėl to davęs įmonės direktoriams kokius nors nurodymus. Teismuose tvirtino, kad jam buvo siūloma įsigyti UAB „( - )“ akcijų, tačiau jis jų neįsigijo. Žino, kad UAB „( - )“ vadovavo D. G., A. L., D. F., tačiau jis šioje įmonėje nedirbo. <...> Teigia, kad nei D. F., nei buhalterei nedavė nurodymų įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą nenustatyto asmens suklastotus dokumentus dėl neįvykusių ūkinių operacijų, nes nebuvo atsakingas už UAB „( - )“ buhalteriją (t. 8, b. l. 155–162; t. 12, b. l. 57).

21Siekiant atsakyti į D. L. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti liudytojai R. P., V. K., I. R. (buvusi G.), R. G., nuteistasis D. L., specialistė Z. M., taip pat ištirti dokumentai – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendis, kuriuo R. P. nuteista ir dėl UAB „( - )“ tikro dokumento suklastojimo sandoriams su šia įmone pagrįsti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. G. nuteistas už UAB „( - )“ vardu suklastotų dokumentų įtraukimą į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą. Šie naujai ištirti įrodymai vertinami kartu su pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, jungiant juos į bendrą visumą.

22Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad suklastotuose kasos pajamų orderiuose nurodyta, jog buvo išmokėti pinigai E. G. ir D. F., t. y. 2005 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 213 įrašyta, kad E. G. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 11 000 Lt; 2005 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 226 įrašyta, kad D. F. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 126 780,78 Lt; 2005 m. spalio 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 227 įrašyta, kad D. F. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 90 000 Lt; 2005 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 228 įrašyta, kad D. F. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 60 896 Lt. Tačiau liko nepašalintos abejonės, kad būtent nuteistasis D. L. šiuos dokumentus panaudojo, nurodydamas D. F. įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, nors realiai šie pinigai išmokėti nebuvo, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „( - )“ priklausantį – didelės vertės turtą – 288 676,78 Lt.

23Šiaulių apygardos teismas D. L. kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalies grindė D. F., D. G., D. B., M. I., E. G., V. K. parodymais, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, 2007 m. sausio 3 d. specialisto išvada ir specialistės Z. M. paaiškinimais.

24D. L. savo apeliaciniame skunde teigia, kad D. F. parodymai byloje turi būti vertinami kritiškai, nes šis liudytojas buvo kaltinamas kitoje byloje, todėl, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, galėjo jį apkalbėti. Be to, D. F. parodymai nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys surinkti ir ištirti įrodymai. Minėtas liudytojas nebuvo apklaustas šioje baudžiamojoje byloje, todėl nei jis, nei teismas neturėjo galimybės užduoti klausimų, o jo parodymai pagarsinti pažeidžiant BPK 276 straipsnyje nustatytą tvarką.

25Pagal BPK 276 straipsnį kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai gali būti perskaitomi, tačiau įstatymo leidėjas numatė ir tam tikrus apribojimus, t. y. parodymai turi būti duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme ir tik tada numatomos dar ir kitos sąlygos: parodymus davęs proceso dalyvis yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, atsisako arba vengia duoti parodymus, kai nurodo neprisimenantis aplinkybių, duoda iš esmės skirtingus parodymus. Numatyta galimybė ir perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau šie parodymai naudojami tik byloje esantiems įrodymams patikrinti.

26Iš bylos duomenų matyti, kad D. F. buvo siunčiami teismo šaukimai, bet jie grįždavo neįteikti. Teismas kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariatą ir buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės įteikti teismo šaukimo D. F., nes nuvykus nurodytu adresu niekas neatidarė durų. Todėl buvo nuvykta ir pas jo tėvus. V. F. paaiškino, kad jos sūnus yra išvykęs į užsienį. VRM duomenų bazėje užfiksuota, kad D. F. deklaravo savo gyvenamąją vietą Šveicarijoje nuo 2013 m. sausio 11 d. (t. 8, b. l. 89). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teisme D. F. nebuvo apklaustas, nors ir buvo kviečiamas į teismo posėdžius. Taigi teismas išnaudojo visas galimybes iškviesti liudytoją D. F. į teismą, todėl pagal BPK 276 straipsnį galėjo pagarsinti D. F. parodymus. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių D. L. argumentas, jog parodymai pagarsinti pažeidžiant BPK 276 straipsnyje nustatytą tvarką, atmetamas. Taip pat D. F. buvo kviečiamas ir į apeliacinės instancijos teismo posėdžius, tačiau jam šaukimai grįždavo neįteikti dėl tokių pačių priežasčių, todėl ir šios instancijos teisme liudytojas nebuvo apklaustas.

27Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teisme buvo pagarsinti D. F. parodymai, duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui, t. y. 2010 m. kovo 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apskrities skyriaus vyresniajam tyrėjui R. T., 2007 m. gegužės 17 d. Panevėžio rajono PK KP NTS ENTP tyrėjai R. K. ir 2007 m. spalio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorui K. G. (t. 5, b. l. 91–93, 99–101, 110–112). Kaip jau minėta pirmiau, įstatymo leidėjas nenumatė galimybės tokius parodymus, kurie duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, vertinti kaip savarankišką įrodymų šaltinį, nes tokie parodymai vertinami kaip duomenys, galintys patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir būti reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą, galutiniam įrodymų vertinimui (LAT nutartys Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-340-746/2016).

28Šiuose D. F. parodymuose nurodyta, kad 2004 m. gruodžio mėnesį D. L. pasakė, jog reikia nuvažiuoti į ( - ), apžiūrėti patalpų, nes D. L. nori jo vardu nupirkti įmonę, kurioje turės prižiūrėti gamybą. D. L. susitarė, kad pirks įmonę, o jis tik pasirašė akcijų pirkimo sutartį. Po kiek laiko D. L. pasakė, kad turi būti ir šios įmonės direktoriumi. <...> Apie 2005 m. sausio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 213 E. G. išmokėtus 11 000 Lt nieko negali pasakyti. O kasos išlaidų orderiuose Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228 ne jo parašai, šiuose dokumentuose esantys įrašai taip pat ne jo. UAB „( - )“ apskaitos dokumentų netvarkė, jų neturėjo, o tik kartais D. L. nurodymu pasirašydavo jo pateiktus dokumentus, nesigilindamas į jų turinį. Taigi iš šių D. F. pagarsintų parodymų būtų galima daryti išvadą, kad UAB „( - )“ veikla ir buhalterine apskaita rūpinosi D. L., todėl galėjo ir į apskaitą įtraukti kasos išlaidų orderius, kuriais įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, tačiau būtina, kad juos patvirtintų kiti byloje esantys teismų ištirti ir įvertinti įrodymai.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, t. y. liudytojų D. G., D. B., M. I., E. G., V. K. parodymus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, 2007 m. sausio 3 d. specialisto išvadą ir specialistės Z. M. paaiškinimus, taip pat apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad tiek D. L., tiek D. F. dalyvavo UAB „( - )“ veikloje, tačiau lieka nepašalinta abejonė, kad būtent nuteistojo D. L. nurodymu minėti suklastoti kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu D. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „( - )“ priklausantį – didelės vertės turtą – 288 676,78 Lt.

30Liudytojų D. G., D. B. ir M. I. parodymais nustatyta tik tai, jog D. L. dalyvavo D. F. įsigyjant UAB „( - )“, taip pat šios bendrovės veikloje.

31Liudytojas D. G. parodė, kad dėl įmonės pardavimo su juo tarėsi D. L., tačiau dokumentus pasirašė ir akcijos buvo parduotos D. F., kuris vėliau buvo ir bendrovės direktorius. Teisme šis liudytojas patvirtino, kad D. L. teiravosi apie UAB „( - )“ pirkimą ir jį organizavo, tačiau visus dokumentus pasirašė D. F.. Nors mano, kad D. F. buvo statytinis (t. 2, b. l. 56–58; t. 8, b. l. 5–7), tačiau šis teiginys niekuo nepagrįstas, nes liudytojas tolesnėje įmonės veikloje nedalyvavo ir po UAB „( - )“ akcijų pardavimo išvyko dirbti į užsienį.

32Liudytojas D. B. parodė, kad D. L. jam pasiūlęs pasirūpinti UAB „( - )“, t. y. prižiūrėti įmonę ir jos ūkio reikalus. Prižadėjo priimti į darbą, tačiau taip ir neįdarbino. D. L. už įvairias paslaugas, vykdant UAB „( - )“ veiklą, jam buvo skolingas 2 000 Lt, todėl paprašė atlyginti. D. L. pasiūlė už skolą paimti UAB „( - )“ priklausantį autokrautuvą. Teisme minėtas liudytojas patvirtino, jog supratęs, kad D. L. yra UAB „( - )“ savininkas, nes siūlė jam vadovauti lentpjūvei. Jis joje dirbo mėnesį laiko, todėl susidarė 2 000 Lt skola. Pasakė D. L., kad reikia atsiskaityti, todėl jam buvo perleistas autokrautuvas. Tačiau šis liudytojas taip pat nurodė, kad D. F. buvo šios įmonės direktorius, nes atvažiuodavo medienos tiekėjai ir jo ieškodavo. Apie šios įmonės finansinius reikalus nieko nežinojo (t. 3, b. l. 158–159, t. 8, b. l. 69–70).

33Liudytojas M. I. parodė, kad nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 24 d. ėjo UAB „( - )“ direktoriaus pareigas, tačiau jam nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, vėliau iš šių pareigų save atleido. D. L. jo paprašė tapti UAB „( - )“ direktoriumi, nes yra kitos įmonės direktorius ir negali dirbti keliose įmonėse. Paaiškino, kad nereikės tvarkyti apskaitos, nes tam nusamdyta buhalterė. Po jo vėl direktoriumi buvo „pastatytas“ D. F.. Teisme M. I. patvirtino, jog jis tris savaites buvo UAB „( - )“ direktoriumi. Šias pareigas jam pasiūlė D. L.. Teigia, kad jam nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, nebuvo įrašytas kaip direktorius ir Registrų centre. D. F. atvažiuodavo į įmonę, žiūrėdavo, kiek yra pirmarūšių, kiek kitokių lentų, tikriausiai jis buvo ne eilinis žmogus bendrovėje. Teigia, kad kelis kartus D. L. yra davęs jam pinigų už darbą, o šiaip už darbą niekas nemokėdavo, todėl pasiimdavo malkomis (t. 5, b. l. 53–54; t. 8, b. l. 85).

34Iš aptartų šių liudytojų parodymų matyti, kad jie apie UAB „( - )“ buhalterijos tvarkymą nieko nežino ir nė vienas nepatvirtino, jog D. L. būtų liepęs D. F. į buhalterinę apskaitą įtraukti suklastotus kasos pajamų orderius Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228. Tačiau iš parodymų taip pat matyti, kad įmonės veikloje dalyvavo ir D. L., ir D. F..

35Liudytoja E. G. iš viso nieko nepatvirtino dėl D. L. kokių nors neteisėtų veiksmų, nes nurodė, kad UAB „( - )“ akcijų pirkėjų nematė, o sutartį pasirašyti atvežė sūnus. Teigė, jog ji nepasirašė kasos pajamų orderyje Nr. 213 ir negavo 11 000 Lt (t. 1, b. l. 129; t. 2, b. l. 45–47; t. 8, b. l. 37).

36Liudytoja V. K. parodė, kad 2005 m. kovo mėnesį, tiksliai datos neatsimena, į ją kreipėsi pažįstama R. P., kuri paprašė, kad sutvarkytų UAB „( - )“ apskaitos dokumentus. R. P. paaiškino, kad buvo pažadėjusi pati sutvarkyti bendrovės apskaitos dokumentus, tačiau dėl laiko stokos to negali padaryti. Jai buvo pateikti UAB „( - )“ apskaitos dokumentai, kurie buvo visiškai sutvarkyti iki 2004 m. lapkričio 30 d., kiti pirminiai apskaitos dokumentai buvo nevisiškai užpildyti, be reikiamų rekvizitų. Taip pat buvo pridėti popieriniai lapai (suvestinės), kuriuose nurodytos atliktos operacijos, tačiau tai neįforminta pirminiais apskaitos dokumentais. Todėl iš minėtų popierinių lapų perrašė duomenis į pirminius apskaitos dokumentus, bet šių dokumentų nepasirašė. Pripažino, kad ji išrašė 2005 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 213, tačiau prie įrašų „įmonės vadovas“, „gavėjo parašas“ ji nepasirašė. Kas juos pasirašė, nežino. Mano, kad tą turėjo padaryti D. F.. 2005 m. rugsėjo mėnesį visus UAB „( - )“ apskaitos dokumentus grąžino R. P.. UAB „( - )“ direktoriaus D. F. nepažįsta ir nėra mačiusi. Teisme liudytoja nurodė, kad R. P. pažįsta kaip kolegę, dirbančią buhalterijos srityje. R. P. suvedė su bankroto administratoriumi J. V., nes UAB „( - )“ buvo keliama bankroto byla. R. P. prašė sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Tvirtina, kad jai buvo pateikti ranka užpildyti lapai, kasa. Kai kas jau buvo išrašyta kaip sąskaitos faktūros, jas reikėjo įtraukti į registrus arba atvirkščiai: buvo pateikti registrai, bet nebuvo pirminių dokumentų. PVM sąskaitų faktūrų nepildė, bet pildė kasos knygas, išrašė kasos išlaidų orderius, nes buvo kvitai, avanso apskaitos, kad iš kasos imami pinigai. Teigia, kad į šį darbą įtraukė savo darbuotojas, nes pati neturėjo laiko. Surašant dokumentus rėmėsi juodraščiais. Galėjo būti nebaigti pildyti dokumentai, nes R. P. turėjo viską peržiūrėti. Jos atliko tik techninį darbą, o R. P. turėjo pasidaryti juridinį ir buhalterinį darbus, t. y. viską pasibaigti. Patvirtino, kad surašė orderį Nr. 213, bet jo nepasirašė. Liudytoja patvirtino, kad jos įmonėje buvo tvarkyti UAB „( - )“ dokumentai už 2005 m. pirmąjį ketvirtį, o 2005 m. rugpjūčio 30 d., 2005 m. spalio 6 d., 2005 m. gruodžio 5 d. orderių nepildė ir jų nepripažįsta, nes jie skiriasi savo forma (t. 2, b. l. 48–49; t. 9, b. l. 3–4). Taigi minėta liudytoja taip pat nepavirtina pažinojusi D. L. ar jo nurodymu pildžiusi UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą.

37Ši liudytoja buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė, kad nepažįsta D. L.. Teigia, kad kai buvo UAB „( - )“ direktore, į ją kreipėsi bankroto administratorius ar tai pati R. P. dėl UAB „( - )“ buhalterinių dokumentų sutvarkymo. Kadangi tai buvo labai seniai, ji negalinti tiksliai pasakyti, kas į juos kreipėsi, bet prisimena, kad buvo pateiktas parduotuvės „M.“ maišelis su UAB „( - )“ dokumentais. Šiuos dokumentus susegė į segtuvus. Ten buvo vieno ar poros ketvirčių dokumentai. Visas darbas buvo susegti ir užpildyti pirminius dokumentus pagal jiems pateiktus juodraštinius blankus, kurie buvo užpildyti ranka. Mano, kad kompiuteriu buvo pildoma ir UAB „( - )“ kasos knyga. Paskui visi dokumentai atspausdinti, surišti ir perduoti R. P.. Kai liudytojai buvo parodytas kasos išlaidų orderis Nr. 213 (t. 2, b. l. 6), ji nurodė, kad šį dokumentą pildė jos darbuotoja I. R. (buvusi G.) iš joms pateiktų juodraščių, tačiau kas pasirašė po šiuo dokumentu, nežino, o ir pagrindas šiame dokumente nenurodytas, nes nebuvo žinomas. Pagrindą, matyt, turėjo įrašyti tas, kuris pasiėmė dokumentus. Jos tik surašė tuos duomenis, kuriuos turėjo, o ar supildyta teisingai ir (ar) ūkinės operacijos įvykdytos, turėjo atsakyti tas, kuris jas vykdė. Atsakydama į kolegijos pirmininkės klausimą, paaiškino, kad D. F. nepažįsta ir neteko bendrauti, tik iš dokumentų žinojo, kad jis yra UAB „( - )“ vadovas. Pripažino, kad dokumentai buvo pildomi atgaline data, t. y. jie išrašyti vėliau nei ant dokumento nurodyta data, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, kada tai buvo padaryta. Mano, kad galėjo būti ir 2005 m. pabaiga. Teigia, kad UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus tvarkė I. R. (buvusi G.) vieną kartą. Posėdžio metu liudytojai V. K. buvo parodyti UAB „( - )“ kasos išlaidų orderiai Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228 (t. 1, b. l. 132–134). Apžiūrėjusi dokumentus, liudytoja nurodė, kad nei ji, nei jos įmonės darbuotojos šių dokumentų nepildė, ir dar kartą paaiškino, kad buvo užpildyta įžanga, sutvarkyti dokumentai ir perduoti R. P., nė ant vieno dokumento nepasirašinėjo, kasos išlaidų orderio Nr. 213 tvirtinimas turėjo vykti ne jų įstaigoje (t. 12, b. l. 124–126).

38Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ir liudytoja I. R. (buvusi G.). Ji parodė, kad dirbo UAB „( - )“ buhaltere, todėl pažįsta direktorę V. K., o R. P. nepažįsta. Kai liudytojai buvo parodytas UAB „( - )“ kasos išlaidų orderis Nr. 213 (t. 2, b. l. 6), ji pripažino, jog būtent ji užpildė šį kasos išlaidų orderį, tačiau jame nepasirašė. Kokiomis aplinkybėmis buvo užpildytas šis kasos išlaidų orderis, pagal kurį akcininkei E. G. buvo išmokėta 11 000 Lt, neprisimena. Negali pasakyti, ar kasos išlaidų orderyje nurodyta data reiškia, kad orderis buvo užpildytas būtent tą dieną. Negali pasakyti ir to, ar pagal šį kasos išlaidų orderį pinigų išmokėjimas vyko tą pačią dieną, anksčiau ar vėliau, nes ji iš viso nežino apie realiai vykusį pinigų išmokėjimą pagal šį kasos išlaidų orderį, pripažino, kad pagal kasos išlaidų orderius pinigai būdavo išmokami jai nedalyvaujant. Juos išrašydavo įmonių savininkų nurodymu. D. L., D. F. ir R. G. nepažįsta. Kadangi UAB „( - )“ užsiėmė buhalterinės apskaitos tvarkymu, tai darbo užduotis gaudavo iš V. K.. Jai būdavo priskiriama įmonė ir tada bendraudavo su įmonės savininkais, tačiau neatsimena, kad V. K. jai būtų davusi užduotį tvarkyti UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą. Kai liudytojai buvo parodyti UAB „( - )“ kasos knygos fragmentai (t. 1, b. l. 161–162), ši nurodė, kad negali pasakyti, ar šie kasos knygos fragmentai yra pildyti UAB „( - )“. Jai atrodo, kad ne, nes kasos knygos forma buvo ne tokia, tačiau praėjo labai daug laiko, todėl tiksliai negali pasakyti (t. 12, b. l. 148–149).

39Liudytoja R. P. dėl šių aplinkybių buvo apklausta apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė, kad D. L. nepažįsta ir šiame teismo posėdyje jį mato pirmą kartą. Su D. F. teko susitikti, nes pažįstama dėstytoja E. Š. paprašė sutvarkyti jo įmonės buhalterinę apskaitą. Tuo metu ji dirbo UAB „( - )“ ir turėjo daug darbo, todėl paprašiusi V. K., kuri tuo metu dirbo buhalterinėje įmonėje UAB „( - )“, kad šiuos dokumentus sutvarkytų. Teigia, kad pati jokios apskaitos šioje įmonėje netvarkė, bet viską perdavė V. K.. Nurodė, kad jai pateiktus dokumentus dėl UAB „( - )“ galėjo gauti tik iš D. F.. Liudytoja taip pat buvo apklausta ir dėl R. G. tvarkytos buhalterinės apskaitos, kuri susijusi su UAB „( - )“ išrašytais buhalteriniais dokumentais, tačiau R. P. neigė išrašiusi PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius, nors vėliau pripažino, kad buvo nuteista už tai, kad netinkamai tvarkė R. G. įmonės buhalterinę apskaitą (t. 12, b. l. 122–127).

40Liudytojas R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek abiejų instancijų teismuose tvirtino, jog jam priklausančio ūkio buhalteriją tvarkė R. P.. Jis nepažinojo nei D. F., nei D. L.. Su UAB „( - )“ nebuvo sudaręs realių sandorių ir pinigų už juos nemokėjo, bet pasirašęs po šiai įmonei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos išlaidų orderiais, kuriuos jam pateikė R. P.. Pripažino, kad buvo teisiamas už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą savo ūkyje ir dėl UAB „( - )“ buhalterinių dokumentų (t. 1, b. l. 163; t. 5, b. l. 16–17; t. 8, b. l. 70–71; t. 12, b. l. 171). Tokius liudytojo R. G. parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme pateikti ir ištirti dokumentai – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendis ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. teismo baudžiamasis įsakymas (t. 12, b. l. 107–118, 160–168). Nors šio liudytojo parodymai tiesiogiai nesusiję su D. L. pripažinimu kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau iš jų matyti, kas galėjo būti susijęs su UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, nes jam būtent liudytoja R. P. pateikė PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius, susijusius su sandoriais, sudarytais su UAB „( - )“.

41Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjant pirmiau nurodytas baudžiamąsias bylas kaip liudytojas buvo apklaustas ir D. F., kuris parodė, kad 2004 m. gruodžio 15 d. nusipirko UAB „( - )“ akcijas. Bendrovės direktoriumi buvo nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2005 m. vasario 1 d. Medienos verslas nesisekė, todėl nuo 2005 m. rudens įmonė nevykdė veiklos, o 2006 m. bankrutavo. Teigė, kad bendrovėje nebuvo buhalterio ir kasininko pareigybių, už visą buhalterinę dokumentaciją buvo atsakingi direktoriai. UAB „( - )“ komercinių sandorių su R. G. ūkiu neturėjo ir nieko jam nepardavė. Be to, apie R. G. ūkį nieko nėra girdėjęs. Tyrimo metu jam parodžius dokumentus: 2005 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą LGA Nr. 2650132, 2005 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą LGA Nr. 2650160, 2005 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderį Ser. KER Nr. 08, 2005 m. rugpjūčio 25 d. kasos pajamų orderį Ser. KER Nr. 09, 2005 m. gruodžio 4 d. kasos pajamų orderį Ser. KER Nr. 17, 2005 m. gruodžio 8 d. kasos pajamų orderį Ser. KER Nr. 18, paaiškino, kad prie šių įrašų „akcininkas D. F.“ yra ne jo parašas. Kasos pajamų orderiuose nurodytų pinigų sumų negavo, kas galėjo pasirašyti už jį, neįtaria. Teigė, kad tiksliai negali pasakyti, kada, bet mano, kad tai buvo 2005 m. pabaigoje, jis norėjo surasti asmenį ar įmonę, kuri sutvarkytų UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus. Jis su buhaltere susitiko P. mieste ir atidavė jai UAB „( - )“ dokumentus, po savaitės ar ilgiau juos pasiėmė. Ši moteris pasakė, kad apskaitoje yra nesklandumų. Ką ji surašė, jis irgi nežino, nes nieko nesupranta apie buhalteriją. Pasiėmė dokumentus, jų neskaitęs, todėl nežino, kas buvo apskaityta jo buhalterinės apskaitos registruose.

42Jau minėtame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės taip pat nepatvirtina, kad būtent D. L. panaudojo apgaulę, t. y. įtraukė į buhalterinę apskaitą kasos išlaidų orderius Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, ir taip savo naudai įgijo svetimą – UAB „( - )“ priklausantį – didelės vertės turtą – 288 676,78 Lt (83 606,57 Eur). Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės labiau susijusios su tuo, jog D. L. iniciatyva buvo įsigytos UAB „( - )“ akcijos, tačiau direktoriumi paskirtas D. F.. Liudytojai patvirtino, jog būtent D. L. jiems siūlydavo pirkti arba pasiimti už skolas UAB „( - )“ priklausančius įrenginius, tačiau niekas nepatvirtino, jog UAB „( - )“ buhalteriją tvarkė būtent D. L. (t. 5, b. l. 113–128).

432007 m. sausio 3 d. specialisto išvada Nr. 5-5/2 ir specialistės Z. M. paaiškinimai patvirtina tik tą faktą, kad 2004–2005 m. tvarkant UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) reikalavimai. Specialisto išvadoje Nr. 5-5/2 konstatuota, jog pažeidžiant BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą apskaitos dokumentuose nurodyti neteisingi rekvizitai: 2005 m. kasos išlaidų orderiuose įformintų sumų, t. y. E. G. – 11 000 Lt, o D. F. – 277 676,78 Lt, negavo ir nepasirašė minėtų dokumentų. Pažeista ir šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, nes į 2005 m. apskaitą įtraukta realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. keturiuose kasos išlaidų orderiuose įformintas 288 676,78 Lt išmokėjimas (D. F. vardu – 277 676,78 Lt, o E. G. vardu – 11 000 Lt) (t. 1, b. l. 20–46). Specialistė Z. M. teisme patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad buvo išrašyti trys kasos išlaidų orderiai, kurių suma sudaro apie 277 000 Lt ir kurie įforminti UAB „( - )“ akcininko D. F. vardu, nurodyta pinigų išmokėjimo tikslinė paskirtis – mokėti už pirktas prekes. D. F. nuo 2005 m. vasario 1 d. bendrovėje UAB „( - )“ nedirbo ir nebuvo atsakingas asmuo, todėl bendrovė jam pinigų atsiskaityti už prekes išmokėti negalėjo. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės 2005 m. apskaitoje nėra dokumentų, įrodančių prekių pirkimą už gautus pinigus. Pats akcininkas teigė, kad kasos išlaidų orderiuose Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228 įformintų pinigų negavo ir šiuose dokumentuose nepasirašė. Todėl padarė išvadą, kad šiuose dokumentuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, nors ir buvo įtrauktos į apskaitą (t. 8, b. l. 159–164). Taigi šie įrodymai patvirtina, kad į UAB „( - )“ apskaitą buvo įtraukti kasos išlaidų orderiai Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, nors realiai pagal juos ir neįvyko ūkinės operacijos, tačiau jie nepatvirtina, jog būtent juos į buhalteriją nurodė įtraukti ar pats įtraukė D. L..

44Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Z. M. paaiškino, kad ji parengė specialisto išvadą ir mano, kad UAB „( - )“ kasoje, sprendžiant pagal buhalterinius dokumentus, buvo tokios grynųjų pinigų sumos, kurios nurodytos kaip išmokėtos pagal kasos išlaidų orderius, nes priešingu atveju ji būtų tai nurodžiusi išvadoje. Mano, kad būtų galima pagal jai pateiktus buhalterinius dokumentus, kasos knygą nustatyti, koks tuo metu buvo dokumentinis kasos likutis, tačiau, kaip jau minėjo, kasoje nebuvo konstatuotas pinigų trūkumas ar perteklius, todėl tokie pinigai pagal dokumentus buvo kasoje. Žinoma, koks buvo realus kasos likutis, niekas negalės nustatyti. 2007 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje nurodė, kad UAB „( - )“ į apskaitą įtraukė realiai neįvykusias ūkines operacijas, bet šios operacijos laikomos neįvykusiomis ne todėl, kad įmonės kasoje nebuvo pinigų, o dėl kitų priežasčių. Šių operacijų realumas ar nerealumas buvo konstatuojamas pagal dokumentų turinį ir formą, kiek jie atitinka reikalavimus ar jų neatitinka. Nurodė, kad apsimestinių sandorių nenagrinėjo, bet išvadas darė pagal jai pateiktus dokumentus (t. 12, b. l. 57–58). Iš to matyti, kad pagal specialistei pateiktus dokumentus kasoje turėjo būti grynųjų pinigų, kurių sumai ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, tačiau ar tie pinigai realiai buvo UAB „( - )“ kasoje, kaip ir teigiama D. L. apeliaciniame skunde, nenustatė, o šiuo metu nebeįmanoma nustatyti. Todėl lieka nepašalinta abejonė, ar tokios pinigų sumos realiai buvo UAB „( - )“ kasoje ir ar jas galėjo pasisavinti būtent nuteistasis D. L.. Tuo labiau kad pinigų pasisavinimas siejamas tik su, specialistės manymu, realiai neįvykusiomis finansinėmis operacijomis. Net ir konstatavus faktą, jog tie pinigai realiai buvo kasoje, įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus, lieka nepašalintos abejonės, jog juos pasisavino D. L., o ne kitas asmuo, turėjęs teisę tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, valdyti bendrovę ir faktiškai tai vykdęs. Tuo labiau kad minėtuose pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose taip pat nėra ir nuteistojo D. L. parašų.

45Taigi, iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad UAB „( - )“ iš esmės vadovavo D. F., jis rūpinosi bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl to tarėsi su liudytoja R. P.. Liudytoja R. P. taip pat patvirtino, kad buvo susitikusi su D. F. dėl UAB „( - )“ buhalterinių dokumentų tvarkymo ir juos perdavė tvarkyti liudytojai V. K.. Liudytoja V. K. pripažino, kad UAB „( - )“ dokumentus gavo būtent iš R. P., jos darbuotoja atliko techninį darbą ir suvedė juodraštyje buvusius dokumentus, išrašė ir pirminius dokumentus, kurių trūko. Kaip matyti, kasos išlaidų orderis Nr. 213 buvo išrašytas liudytojos I. R. (buvusi G.), ir to minėta liudytoja neneigia, tačiau nurodo, kad ji pinigų nemokėjo ir po dokumentu nepasirašė. Todėl galima daryti išvadą, kad UAB „( - )“ buhalteriniais dokumentais galėjo disponuoti tiek D. L., tiek D. F., tiek R. P., tiek V. K., tiek ir I. R. (buvusi G.). Nustatyti tiksliai, kas ir kieno nurodymu įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą kasos išlaidų orderius Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, neįmanoma. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai neabejotinai nepatvirtino to fakto, jog būtent D. L. naudojo apgaulę siekdamas savo naudai įgyti svetimą – UAB „( - )“ priklausantį – didelės vertės turtą – 288 676,78 Lt (83 606,57 Eur) ir į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukė ar liepė D. F. įtraukti kasos išlaidų orderius Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228.

46Teisėjų kolegija dėl pirmiau išdėstytų motyvų konstatuoja, kad D. L. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, teismo išvados nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti asmens, kuriam taikoma baudžiamoji atsakomybė, naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Esant tokiai situacijai D. L. išteisinamas dėl sukčiavimo, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

47Kadangi D. L. išteisinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, naikinamos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – jo tapatybės kortelės Nr. 1155630 – paėmimas. Taip pat naikinami bausmių subendrinimas, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir baudžiamojo poveikio priemonė. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, iš D. L. neišieškomos proceso išlaidos valstybei – 31,61 Eur (109,14 Lt).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

49Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

50D. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

51Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis D. L. subendrinta bausmė su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

52Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu D. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto – P. – ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

53Nepriteisti iš D. L. 31,61 Eur (109,14 Lt) proceso išlaidų valstybei.

54Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1... 4. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas, išbūtas... 5. Palikti nenagrinėti civiliniai ieškiniai D. G., Panevėžio apskrities... 6. Iš nuteistojo D. L. priteista 31,61 Eur (109,14 Lt) proceso išlaidų... 7. Baudžiamosios bylos dalis, kuria D. L. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. D. L. nuteistas už tai, kad, būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „(... 10. Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių... 11. Teigia, kad nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė, nes... 12. Liudytoja V. K. patvirtino, kad UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus... 13. Nuteistasis nesutinka, kad jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 14. Iš specialisto išvados ir specialistės Z. M. paaiškinimų teisme matyti,... 15. Apeliantas prašo išteisinti dėl BK 182 straipsnio 2 dalies. Taip pat... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 17. Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas.... 18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla dėl... 19. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi... 20. Nuteistasis D. L. niekada nepripažino dalyvavęs UAB „( - )“ veikloje, o... 21. Siekiant atsakyti į D. L. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus,... 22. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad suklastotuose kasos pajamų... 23. Šiaulių apygardos teismas D. L. kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalies... 24. D. L. savo apeliaciniame skunde teigia, kad D. F. parodymai byloje turi būti... 25. Pagal BPK 276 straipsnį kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau... 26. Iš bylos duomenų matyti, kad D. F. buvo siunčiami teismo šaukimai, bet jie... 27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teisme buvo... 28. Šiuose D. F. parodymuose nurodyta, kad 2004 m. gruodžio mėnesį D. L.... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtus... 30. Liudytojų D. G., D. B. ir M. I. parodymais nustatyta tik tai, jog D. L.... 31. Liudytojas D. G. parodė, kad dėl įmonės pardavimo su juo tarėsi D. L.,... 32. Liudytojas D. B. parodė, kad D. L. jam pasiūlęs pasirūpinti UAB „( -... 33. Liudytojas M. I. parodė, kad nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 24 d. ėjo UAB „(... 34. Iš aptartų šių liudytojų parodymų matyti, kad jie apie UAB „( - )“... 35. Liudytoja E. G. iš viso nieko nepatvirtino dėl D. L. kokių nors neteisėtų... 36. Liudytoja V. K. parodė, kad 2005 m. kovo mėnesį, tiksliai datos neatsimena,... 37. Ši liudytoja buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė,... 38. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ir liudytoja I. R. (buvusi G.).... 39. Liudytoja R. P. dėl šių aplinkybių buvo apklausta apeliacinės instancijos... 40. Liudytojas R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek abiejų instancijų... 41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjant pirmiau nurodytas... 42. Jau minėtame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d.... 43. 2007 m. sausio 3 d. specialisto išvada Nr. 5-5/2 ir specialistės Z. M.... 44. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Z. M. paaiškino, kad ji... 45. Taigi, iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad UAB „( - )“ iš esmės... 46. Teisėjų kolegija dėl pirmiau išdėstytų motyvų konstatuoja, kad D. L.... 47. Kadangi D. L. išteisinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria... 50. D. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis... 51. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio... 52. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio... 53. Nepriteisti iš D. L. 31,61 Eur (109,14 Lt) proceso išlaidų valstybei.... 54. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....