Byla 2K-451/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V. J. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

2Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis pakeistas.

3Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad V. J., turėdamas tikslą platinti, 2011 m. lapkričio 2 d., apie 14.00–16.00 val., Vilniuje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens už 30 Lt įgijo 1,521 g narkotinės medžiagos – kanapių bei jų dalių – ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno į Panevėžį, Žvaigždžių gatvę. V. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki trejų metų laisvės atėmimo, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies sudėjus su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė V. J. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Kita pirmosios instancijos nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, 2011 m. lapkričio 2 d., apie 14.00–16.00 val., Vilniuje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens už 30 Lt neteisėtai įgijo 1,521 g narkotinės medžiagos – kanapių bei jų dalių, kurią neteisėtai gabeno į Panevėžį, Žvaigždžių gatvę. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. J. 2011 m. lapkričio 4 d., apie 16.00 val., šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir VPK) ir neteisėtai perdavė Panevėžio apskrities VPK areštinėje laikomam S. J. Tačiau S. J. šios narkotinės medžiagos negavo, nes areštinės pareigūnai patikrinimo metu ją rado ir paėmė.

6Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. J. bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodęs, kad byloje nėra įrodymų, jog V. J., turėdamas tikslą platinti, 2011 m. lapkričio 2 d., apie 14.00–16.00 val., Vilniuje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens už 30 Lt įgijo 1,521 g narkotinės medžiagos – kanapių bei jų dalių – ir ją neteisėtai gabeno į Panevėžį, Žvaigždžių gatvę, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog V. J., turėdamas tikslą platinti, kanapes bei jų dalis įgijo bei gabeno į Panevėžį, yra nepagrįstos ir padarytos vadovaujantis prielaidomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino aplinkybę, kad V. J., turėdamas tikslą platinti, 2011 m. lapkričio 2 d., apie 14.00–16.00 val., Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens už 30 Lt įgijo 1,521 g narkotinės medžiagos – kanapių bei jų dalių – ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno į Panevėžį, Žvaigždžių gatvę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistajam V. J. sumažėjo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotų veiksmų apimtis, taip pat atsižvelgęs į nedidelį narkotinės medžiagos kiekį ir į tai, jog ši medžiaga areštinėje buvusiam asmeniui nebuvo perduota, sušvelnino jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę.

7Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti.

8Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti, nes priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Pasak kasatoriaus, teismų sprendimai jo baudžiamojoje byloje nėra pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

9Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vienu iš pagrindinių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų laikė sulaikymo dieną duotus pirmuosius parodymus, tačiau neįvertino to, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog šie parodymai buvo išgauti apgaule ir grasinimais, dėl to jis buvo priverstas save apkalbėti. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šiuose jo parodymuose nurodytos aiškiai išgalvotos aplinkybės, kurios vėliau nepasitvirtino. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino aplinkybę, jog narkotinę medžiagą jis (kasatorius) nusipirko Vilniuje ir neteisėtai ją gabeno į Panevėžį, tačiau liko neaiški apeliacinės instancijos teismo teisėjų pozicija dėl ikiteisminio tyrimo metu jo pirmojoje apklausoje duotų parodymų apie tai, kad 2011 metų spalio pabaigoje jis kalbėjosi su S. J., kuris tuo metu jau žinojo, kad atliks areštą, todėl jo (kasatoriaus) paklausė, ar arešto atlikimo metu galėtų atnešti pavalgyti ir parfumerijos, o jis (kasatorius) užsiminė, kad galbūt, atneš ir „žolytės“, taip pat kad maišelį su kanapėmis nešė S. J. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių jo parodymų neatitikties tikrovei ir juos paneigiančių byloje surinktų faktinių duomenų: S. J. pirmosios instancijos teisme perskaitytų parodymų, jog jis jo (kasatoriaus) nepažįsta ir jis (kasatorius) jam nieko į areštinę perduoti nenešė; jo (kasatoriaus) vėlesnėje apklausoje ir teisme duotų paaiškinimų, kad S. J. nepažįsta, o į areštinę nešė perduoti paketą O. D.; šiuos jo (kasatoriaus) parodymus patvirtinančių pirmosios instancijos teisme perskaitytų O. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Taigi, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pasirinko tik jų dalį apie tai, kad jis (kasatorius), paslėpęs kremo indelyje, narkotinę medžiagą nešė S. J.

10Kasatorius nurodo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose teigiama, kad jo kaltė įrodyta liudytojų E. R., A. B. parodymais, nors apeliaciniame skunde jis atkreipė dėmesį į tai, jog šie liudytojai yra policijos pareigūnai, grasinę jam, reikalavę prisipažinti ir privertę jį save apkalbėti. Pasak kasatoriaus, jam buvo grasinama, kad, jei neduos reikiamų parodymų, bus suimtas. Tai, kad jam buvo grasinama, kasatoriaus teigimu, iš dalies patvirtina liudytojo S. R. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad jis jam (kasatoriui) aiškino, jog prisipažinus nebus pagrindo skirti suėmimą. Be to, kad ne tik grasinimais, bet ir apgaule buvo išgaunami parodymai, patvirtina tai, kad pirminis įtarimas jam buvo pareikštas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje viena iš bausmių yra bauda. Būtent todėl minėti policijos pareigūnai jam (kasatoriui) ir pasakė, kad, jei jis pasakys, jog nešė narkotinę medžiagą, tai jam bus skirta bauda, o priešingu atveju – bus suimtas. Tai pirmosios instancijos teisme patvirtino ir A. B. Dėl to, kasatoriaus tvirtinimu, teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog „V. J. versija, kad pareigūnai neva žadėjo, kad už jo prisipažinimą galimai gali būti skiriama bausmė – bauda (kaip teistam asmeniui), neįtikinama ir nepagrįsta“. Kasatoriaus nuomone, teismas turėjo padaryti priešingą išvadą, t. y. kad policijos pareigūnai, žinodami apie jo teistumus, sąmoningai jį klaidino žadėdami, kad jis bus nubaustas tik bauda.

11Kasatorius skunde taip pat dėsto savo parodymų, mobiliojo telefono skambučių išklotinės turinį ir teigia, kad jo parodymus apie tai, jog dalį daiktų (tarp jų ir kremo indelį), kuriuos jis nešė į areštinę, jam perdavė nepažįstamas vaikinas, patvirtina byloje esanti jo mobiliojo telefono abonento įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinė.

12Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo bylą apeliacine tvarka, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuosprendį priėmė išsamiai neišsiaiškinęs visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundo argumentus dėl liudytojų S. J. ir O. D. parodymų pripažinimo įrodymais, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti šiuos liudytojus. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija manė, kad „[...] tinkamai į apeliacinio skundo argumentus negali būti atsakyta ir teisėtas bei pagrįstas teismo baigiamasis aktas negali būti priimtas, nes dėl byloje nustatytinų faktinių aplinkybių kyla abejonių“.

13Be to, kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio jam inkriminuotą narkotinės medžiagos įgijimą bei gabenimą turint tikslą ją platinti ir pripažinęs įrodyta narkotinės medžiagos perdavimą areštinės pareigūnams, kad jie šią medžiagą perduotų areštinėje esančiam S. J., jam (kasatoriui) inkriminuotą nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti kaip pasikėsinimą platinti narkotinę medžiagą, nes patikrinimo metu pareigūnai ją rado bei paėmė ir ji nebuvo perduota S. J.

14Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. J. kasacinį skundą atmesti.

15Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, jog V. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; jo kaltė padarus šią nusikalstamą veiką yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma, t. y. paties V. J. paaiškinimais, liudytojų, policijos pareigūnų E. R., A. B. parodymais, specialisto išvada, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis ir kita bylos medžiaga.

16Prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus argumentais dėl byloje apklaustų policijos pareigūnų E. R. ir A. B. parodymų kaip įrodymų, tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo netikėti šių pareigūnų parodymais. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šie liudytojai analogiškai nurodė aplinkybes, t. y. jog V. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino nunešęs paketą, į kurį įdėjo kanapes bei jų dalis ir nešė S. J. Be to, prokurorės teigimu, byloje nustatyta, kad V. J. 2011 m. lapkričio 4 d. mobiliuoju telefonu bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio mobilusis telefonas buvo paimtas areštinėje. Tai, kad V. J. bendravo su areštinėje esančiu asmeniu, pasak prokurorės, patvirtina ir liudytojų S. J., O. D. parodymai, o V. J. tyčią disponuoti narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti – perduoti į areštinę – byloje esantis 2011 m. lapkričio 4 d. prašymas leisti perduoti daiktus, kuriame V. J. išvardijo perduodamus daiktus. Prokurorės teigimu, tai patvirtina, kad V. J. žinojo, kokius daiktus perduoda, ir buvo juos apžiūrėjęs. Be to, tai V. J. patvirtino ir pasirašydamas po tekstu, kad jo perduodamame pakete nėra draudžiamų perduoti daiktų.

17Prokurorė, pasisakydama dėl kasatoriaus argumentų dėl apkaltinamojo nuosprendžio grindimo liudytojų S. J., O. D. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotais parodymais, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tapatų nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, pagrįstai nurodė, jog šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio išdėstymas apkaltinamajame nuosprendyje dar neleidžia konstatuoti esant padarytą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojų apklausų protokolai, kaip ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, buvo perskaityti balsu byloje esantiems įrodymams patikrinti. Prokurorės nuomone, į minėtų liudytojų apklausų protokoluose esančius duomenis buvo atsižvelgta vertinant byloje esančių įrodymų visumą, o teismas išvadas dėl V. J. kaltės pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Be to, prokurorė pabrėžia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išnaudojo visas įmanomas galimybes surasti liudytojus S. J., O. D.

18Nuteistojo V. J. kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi

20Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, nes teismų sprendimai jo baudžiamojoje byloje nėra pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pasak kasatoriaus, teismai negalėjo vadovautis policijos pareigūnų E. R., A. B. parodymais, nes šie pareigūnai jam grasino ir privertė prisipažinti, taip pat apkaltinamojo nuosprendžio grįsti liudytojų S. J., O. D. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotais parodymais, nes šie liudytojai nebuvo apklausti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės teigia, kad nagrinėjant jo baudžiamąją bylą buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.

21Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

22Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

23Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su narkotinės medžiagos gabenimu Panevėžyje turint tikslą ją platinti bei šios medžiagos perdavimu S. J., ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį V. J., liudytojus E. R., A. B., balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu (2011 m. gruodžio 1 d.) duotus A. B. parodymus, 2012 m. kovo 14 d. akistatos protokolą, išnaudojęs visas galimybes atvesdinti į teisiamąjį posėdį liudytojus S. J., O. D., tačiau taip ir nepavykus jų nei iškviesti, nei atvesdinti, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, balsu perskaitė šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat iš Panevėžio apskrities VPK išreikalavo daiktinį įrodymą – kanapes ir jų dalis ir šį įrodymą apžiūrėjo, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl byloje esančios rašytinės medžiagos tyrimo, išvardijo byloje esančius rašytinius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir V. J. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl jo veikų, susijusių su kanapių bei jų dalių gabenimu Panevėžyje ir perdavimu Panevėžio apskrities VPK areštinėje laikomam S. J., įrodytumo, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – V. J. teisinančius – įrodymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, išskyrus paties nuteistojo V. J. tvirtinimą, kad jo pirmosios apklausos metu policijos pareigūnai E. R., A. B. jam grasino ir vertė prisipažinti. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, jog teismas jame išdėstė teisiamajame posėdyje perskaitytus liudytojų S. J., O. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad šie parodymai buvo perskaityti įrodymams patikrinti, t. y. teismas jais negrindė apkaltinamojo nuosprendžio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. J. bylą apeliacine tvarka, motyvuotai konstatavo, kad liudytojų S. J., O. D. „[...] ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, dar neleidžia konstatuoti padarytą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą“, nes šių liudytojų apklausų protokolai, kaip ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, buvo perskaityti balsu byloje esantiems įrodymams patikrinti ir į šiuose apklausų protokoluose esančius duomenis atsižvelgta vertinant bylos įrodymų visumą.

24Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, 2012 m. lapkričio 13 d. posėdyje nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus S. J., O. D., tačiau, bandant iškviesti ir atvesdinti į teismo posėdį šiuos liudytojus, byloje buvo gauta informacija, kad jų gali ir jau nebūti Lietuvoje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, išnaudojęs visas galimybes iškviesti minėtus liudytojus į teismo posėdį, 2013 m. vasario 27 d. posėdyje, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimą baigti ir apsiriboti baigiamosiomis kalbomis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. J. skunde, 2013 m. kovo 19 d. nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo V. J. apeliacinių argumentų, visapusiškai ir nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendžio dalis dėl V. J. nuteisimo už narkotinės medžiagos gabenimą Panevėžyje ir jos perdavimą Panevėžio apskrities VPK areštinėje laikomam S. J. pripažįstama teisinga ir pagrįsta, o kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su V. J. inkriminuotu narkotinės medžiagos įgijimu ir gabenimu iš Vilniaus į Panevėžį turint tikslą ją platinti, yra keičiama kaip nepagrįsta.

25Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant nuteistojo V. J. baudžiamąją bylą nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog nuteistojo V. J. apeliacinis skundas netenkintinas, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais, išdėstė tik savo sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo, o savo sprendimo dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo nenurodė. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 326, 331 straipsniai, 332 straipsnio 4 dalis) apeliacinės instancijos teismo baigiamojo akto rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas dėl paduoto skundo. Kita vertus, šis apeliacinės instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti priimtą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

26Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

27Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio jam inkriminuotą narkotinės medžiagos įgijimą bei gabenimą turint tikslą ją platinti ir pripažinęs įrodyta narkotinės medžiagos perdavimą areštinės pareigūnams, kad jie šią medžiagą perduotų areštinėje esančiam S. J., jam (kasatoriui) inkriminuotą nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti kaip pasikėsinimą platinti narkotinę medžiagą, nes patikrinimo metu pareigūnai ją rado bei paėmė ir ji nebuvo perduota S. J. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

28Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-585/2010,

292K-618/2010, 2K-124/2011).

30Minėta, kad V. J. nuteistas už neteisėtą kanapių bei jų dalių gabenimą Panevėžio mieste turint tikslą jas platinti ir jų perdavimą Panevėžio apskrities VPK areštinėje laikomam S. J., taip pat byloje nustatyta, jog areštinės pareigūnai patikrinimo metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė, dėl to ji S. J. nebuvo perduota. Vadinasi, V. J. veiksmai platinant narkotinę medžiagą nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Kita vertus, V. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už dviejų alternatyvių veiksmų – neteisėtą kanapių bei jų dalių gabenimą Panevėžio mieste turint tikslą jas platinti ir šios narkotinės medžiagos platinimą – padarymą. Taigi neteisėtas kanapių bei jų dalių gabenimas turint tikslą jas platinti jau sudaro baigto nusikaltimo sudėtį, todėl antrojo alternatyvaus veiksmo – šios narkotinės medžiagos platinimo (perdavimo) – baigtumo momentas šiuo atveju neturi įtakos V. J. visos nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

31Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip baigtas nusikaltimas.

32Dėl kitų kasatoriaus teiginių ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

33Kasatorius skunde taip pat teigia, kad: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vienu iš pagrindinių jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu laikė jo pirmą kartą sulaikymo dieną duotus parodymus, tačiau neįvertino to, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog šie parodymai buvo išgauti apgaule ir grasinimais, dėl to jis buvo priverstas save apkalbėti; teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog „V. J. versija, kad pareigūnai neva žadėjo, kad už jo prisipažinimą galimai gali būti skiriama bausmė – bauda (kaip teistam asmeniui), neįtikinama ir nepagrįsta“; teismas turėjo padaryti priešingą išvadą, t. y. kad policijos pareigūnai, žinodami apie jo teistumus, sąmoningai jį klaidino žadėdami, jog jis bus nubaustas tik bauda; jo parodymus apie tai, kad dalį daiktų (tarp jų ir kremo indelį), kuriuos jis nešė į areštinę, jam perdavė nepažįstamas vaikinas, patvirtina byloje esanti jo mobiliojo telefono abonento įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinė ir kt. Taigi kasatorius šiais teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl įrodymų vertinimo.

34Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Dėl to šie ir panašūs kasatoriaus teiginiai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Nuteistojo V. J. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 3. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad V. J., turėdamas tikslą... 4. Teisėjų kolegija... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu V. J.... 6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. J. bylą apeliacine... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės... 8. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 9. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vienu iš... 10. Kasatorius nurodo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 11. Kasatorius skunde taip pat dėsto savo parodymų, mobiliojo telefono... 12. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo bylą... 13. Be to, kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Aida Japertienė... 15. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės... 16. Prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus argumentais dėl byloje apklaustų... 17. Prokurorė, pasisakydama dėl kasatoriaus argumentų dėl apkaltinamojo... 18. Nuteistojo V. J. kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 301 straipsnio... 20. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra... 22. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog... 23. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 24. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai patikrinti... 25. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK... 27. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš... 28. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė,... 29. 2K-618/2010, 2K-124/2011).... 30. Minėta, kad V. J. nuteistas už neteisėtą kanapių bei jų dalių gabenimą... 31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Dėl kitų kasatoriaus teiginių ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 33. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad: pirmosios ir apeliacinės instancijos... 34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 36. Nuteistojo V. J. kasacinį skundą atmesti....