Byla 2K-228/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu bei Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams bei 2 452,94 Lt dydžio bauda. Į bausmės laiką A. B. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011 m. kovo 28 d. 16 val. iki 2011 m. kovo 30 d. 10.55 val. ir nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d. bei laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžius. Iš A. B. ir K. D. AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ solidariai priteista 6 046,62 Lt turtinei žalai atlyginti.

2Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. D., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

3Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, kuria nuteistųjų K. D. ir A. B. apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. B. nuteistas už tai, kad 2011 metų vasario mėnesio pabaigoje–kovo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Akmenės geležinkelio stoties teritorijoje, adresu Akmenės r., Ventos k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su K. D., iš nesaugomos sandėliavimo aikštelės nuo naujo sandėliuojamo iešmo R65 1/9 pagrobė svetimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ priklausantį turtą: 22 vnt. padėklų RP 1-60, kurių vieno vertė 75,60 Lt, bendra vertė 1 663,20 Lt; 6 vnt. padėklų RP 65-1, kurių vieno vertė 302,90 Lt, bendra vertė 1 817,40 Lt; 1 padėklą RP 60-1569, kurio vertė 116,50 Lt; 1 padėklą RP 60-1570, kurio vertė 115,50 Lt; 1 padėklą RP 60-1571, kurio vertė 118,60 Lt; 1 padėklą RP 60-1575, kurio vertė 131,30 Lt; 1 padėklą RP 60-1576, kurio vertė 166,70 Lt; 1 padėklą RP 2-60, kurio vertė 77,10 Lt; 117 vnt. dvigubų spyruoklinių poveržlių FE15, kurių vienos vertė 0,88 Lt, bendra vertė 102,96 Lt; 117 vnt. pabėgių varžtų M24x190, kurių vieno vertė 2,90 Lt, bendra vertė 339,30 Lt, – taip padarydami AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ bendrą 4 648,56 Lt turtinę žalą.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

7Kasatoriaus nuomone, teismų priimti sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nagrinėjant bylą padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismai nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, įrodymus vertino šališkai ir neišsamiai (BPK 20 straipsnio 5 dalis), rėmėsi tik kasatoriaus kaltę pagrindžiančiais įrodymais, nemotyvuotai atmesdami arba nutylėdami įrodymus, kurie šią kaltę paneigia. Teismai nekreipė dėmesio į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant eksperimentą buvo padaryta procesinių pažeidimų, suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą atmetant prašymą patikrinti jo parodymus poligrafu, nepašalintos abejonės dėl D. D. ir K. D. parodymų. Kasatoriaus teigimu, šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 3 dalis).

8Kasaciniame skunde A. B. neigia vogęs metalą iš Akmenės geležinkelio stoties teritorijos Ventos kaime, nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kada iš geležinkelio stoties teritorijos, kuri kasdien yra apeinama ir patikrinama, dingo metalas, nerasti jokie jo vežimo ar nešimo pėdsakai, nenustatyta, ar įmanoma tokiomis sąlygomis, kokios buvo tuo metu, automobiliu privažiuoti į nurodytą metalo pakrovimo vietą. Teismai nekreipė dėmesio ir į tai, kad nusikaltimas padarytas žiemą, kai buvo prisnigę, todėl naudoti karutį metalui pervežti buvo nelogiška, o pasak kasatoriaus, vežant metalą tokių karučiu, koks buvo pas jį, būtų buvę tik sunkiau jį pergabenti per bėgius. Byloje nenustatyta ir tai, kur buvo parduotas iš Akmenės geležinkelio stoties dingęs metalas. Kasatorius nurodo prašęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų patikrinti jo parodymus apie tai, kur ir kada jis pridavė metalo laužą, kaip jį atgabeno, kada ir su kuo bendravo telefonu, tačiau pareigūnai nesiėmė veiksmų patikrinti šias aplinkybes. Taip pat, pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą, buvo atmestas prašymas patikrinti jo parodymų teisingumą panaudojant poligrafą ir taip įrodyti savo nekaltumą.

9Kasaciniame skunde nurodoma, kad eksperimentas byloje buvo atliktas pažeidžiant jam įstatymo keliamus reikalavimus: atliktas ne tokiomis pat oro sąlygomis, kurios buvo galimų vagysčių metu, varžtus, kuriuos reikia sukti, nurodė pareigūnai ir geležinkelio tarnautojai, o ne nusikaltimo padarymu apkaltinti asmenys, panaudoti veržliarakčiai galėjo visiškai neatitikti tų, kuriuos būtų turėję nuteistieji, jei būtų vogę, todėl šio eksperimento rezultatai negali būti vertinami kaip įrodantys nuteistųjų kaltę.

10Taip pat kasatorius nurodo, jog apie tai, kad jis vogė metalą, ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tik K. D., tačiau ir jis teisme savo parodymus pakeitė bei paaiškino, kad taip kalbėjo liepiamas kriminalinės policijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nes norėjo kuo greičiau grįžti namo (taip ir įvyko – jam davus A. B. kaltinančius parodymus, K. D. buvo paleistas iš sulaikymo). Kasatorius nurodo, kad K. D. turėjo pagrindą jį apkalbėti, nes tuo metu (prieš pat metalo iš geležinkelio stoties dingimą) jie buvo susipykę. Tai patvirtina 2013 m. rugpjūčio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. D. nuteistas už A. B. sumušimą bei jo turto sugadinimą 2010 m. birželio 13 d. Taigi, pasak, kasatoriaus, visiškai nelogiška išvada, kad jis, būdamas susipykęs ir susimušęs su K. D., eitų su juo kartu vogti.

11Taip pat teismai rėmėsi K. D. sesers D. D. visiškai nekonkrečiais parodymais, kad ji neva kažką girdėjusi, tačiau nei laiko, nei kitų įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, paaiškindama, kad nieko tiksliai nežino. Nepaisant to, teismai šių „parodymų“ (iš esmės apkalbų) pagrindu A. B. pripažino kaltu. Be to, D. D. nebuvo iškviesta papildomai apklausai pirmosios instancijos teisme, kai pasikeitė nuteistojo gynėjas. Taip, pasak kasatoriaus, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes, suderinus naują gynybos taktiką, nebuvo galimybės užduoti šiai liudytojai klausimų, išsiaiškinti svarbių aplinkybių.

12Kasaciniame skunde nurodoma, kad nė vieno liudytojo parodymai neįrodo A. B. kaltės padarius nusikaltimą – tai tik pasakojimai apie tai, kas buvo rasta Ventos geležinkelio stotyje, pastebėjus, jog dingo įtarime nurodytas metalas. Kasatoriaus nuomone, jo kaltė grindžiama ne objektyviais įrodymais, o subjektyviu aplinkybių vertinimu bei spėjimais, kaip galėjo būti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai, tačiau tai nebuvo padaryta.

13Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

14Atsiliepime nurodoma, kad nėra objektyvaus pagrindo manyti ir vertinti, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 10 ir 44 straipsniuose įtvirtintus teisės į teisingą procesą bei gynybą principus.

15Prokuroras pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, o iš kasacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis, neigdamas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas, padarymo, pateikia argumentus, kurie iš esmės yra susiję su kai kurių nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymu, atskirų šios bylos įrodymų subjektyviu vertinimu, sietinu su kasatoriaus noru išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

16Atsiliepime nurodoma, kad iš šioje baudžiamojoje byloje priimtų teismų sprendimų išvadų, teismo posėdžių protokolų matyti, jog visi bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, buvo tinkamai ištirti teisiamajame posėdyje, juos įvertinus ne atskirai, o bendrame visų įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių kontekste, motyvuotai pagrindžiant teismų padarytas išvadas tiek dėl nuteistąjį kaltinančių įrodymų, tiek motyvuotai atmetant tuos, kurie, kasatoriaus teigimu, patvirtina jo nekaltumą. Taip pat tinkamai buvo išspręsti klausimai, susiję su nuteistojo teisių teisminio nagrinėjimo metu įgyvendinimu, pirmosios instancijos teismui motyvuotai atmetant kasatoriaus prašymus dėl naujų įrodymų rinkimo (poligrafo panaudojimo, mobiliojo telefono skambučių išklotinių išreikalavimo). Todėl, pasak prokuroro, nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais dėl kasatoriaus teisės į gynybą pažeidimų. Apkaltinamajame nuosprendyje padarytos ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažintos pagrįstomis bei teisingomis išvados tiek apie nustatytas faktines bylos aplinkybes, tiek ir susijusios su kasatoriaus kalte padarius nusikalstamą veiką, yra grindžiamos bylos įrodymais, kurių patikimumas, surinkimo teisėtumas, leistinumas ir pakankamumas buvo tinkamai įvertintas, abiejų instancijų teismams laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl, prokuroro teigimu, nėra pagrindo išvadai, kad teismų sprendimai nepagrįsti, neišsamūs ar šališki dėl tariamai likusių nepašalintų abejonių dėl nusikalstamos veikos aplinkybių ir kasatoriaus kaltės, ar kad jie grįsti tik subjektyviomis teismų prielaidomis. Prokuroro nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir jo teisėtumą bei pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą patvirtinanti apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka šiems teismų sprendimams BPK 305, 332 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

17Kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

19Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pats iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (plenarinės sesijos nutartys Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012).

20Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Toks įrodymų vertinimo rezultatas, kuris susijęs su nuosprendžio pagrįstumu yra fakto, o ne teisės klausimas. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

21Kasaciniame skunde nuteistojo keliami klausimai susiję su prašymu dar kartą patikrinti, ar pakanka jo kaltę nustatančių įrodymų, ar tinkamai nustatytos aplinkybės dėl nuteistojo tarpusavio santykių su K. D., taip pat kitų su nuosprendžio pagrįstumo tikrinimu susijusių aplinkybių vertinimas nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Šie klausimai galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kasacinio skundo argumentus, kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

22Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su nekaltumo prezumpcijos ir BPK pažeidimais

23Kasatoriaus nuomone, nagrinėjant bylą padaryta esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes teismai nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, įrodymus vertino šališkai, rėmėsi tik kasatoriaus kaltumą pagrindžiančiais įrodymais, nemotyvuotai atmesdami arba nutylėdami tuos įrodymus, kurie kasatoriaus kaltumą paneigia. Atliekant eksperimentą buvo padaryta procesinių pažeidimų, nepašalintos abejonės dėl liudytojos D. D. ir K. D. parodymų.

24Atsakant į tokius skundo argumentus pažymėtina, kad kolegija neturi pagrindo teigti, jog teismai nagrinėjamoje byloje pažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, įrodinėjimą reglamentuojančias BPK normas, išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti teismo išvadas nuteistojo naudai, ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

25Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog šis teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamas abiejų nuteistųjų kaltumas, paaiškino, kaip šie įrodymai susiję tarpusavyje, kodėl jais grindžia nuosprendį ir kokia bylos medžiaga paneigia A. B. ir K. D. parodymus, kad jie jiems inkriminuotos metalinių padėklų, poveržlių ir varžtų vagystės nepadarė. Teismas pagrįstai pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu atlikto eksperimento rezultatus leistinu įrodymu byloje. Šio veiksmo metu gauti duomenys, kad varžtai galėjo būti atsukti paprastais veržliarakčiais, jiems atsukti nebuvo reikalingi specialūs raktai, buvo patikrinti teisme apklausiant ir liudytoją A. G.. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į nuteistojo prieštaravimus dėl eksperimento atlikimo ir šio įrodymo įvertinimo teisėtumo. Eksperimento rezultatus teismas gretino su kitais bylos duomenimis, nurodė, kokias aplinkybes eksperimento metu gauti duomenys patvirtina, taigi įrodymą įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

26BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Nagrinėjamoje byloje teismas, tirdamas ir vertindamas nuteistojo K. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis buvo pripažinęs padaręs vagystę, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Liudytojos D. D. parodymų įrodomoji reikšmė teismų sprendimuose taip pat tinkamai aptarta. Nors ši liudytoja tiesiogiai su nagrinėjamu įvykiu nesusijusi, priskirtina liudytojo „sakė – girdėjau“ kategorijai, tačiau nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų teismai vertino šios liudytojos teisme patvirtintą informaciją apie abiejų nuteistųjų pažinties, tarpusavio santykių ir juos siejančios bendros veiklos aplinkybes.

27Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų išsklaidyti. Kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo pripažinti, kad teismai nustatydami A. B. kaltumą bylos įrodymus vertino vienašališkai, nustatytas aplinkybes pagrindė ne įrodymais, o tik prielaidomis ir taip nesilaikė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų.

28Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, pagrįstai pripažino, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl A. B. nuteisimo yra pagrįstos ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Šio teismo nutarties 6–11 lapuose pateikti labai išsamūs atsakymai į esminius A. B. apeliacinio skundo argumentus, pasisakyta dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, tinkamai argumentuota, kodėl atmetus prašymą patikrinti A. B. parodymus poligrafu nebuvo suvaržytos jokios nuteistojo teisės.

29Taigi, darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos skundžiamus teismų sprendimus reikėtų naikinti, keisti, ar bylą A. B. nutraukti.

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. D., tačiau dėl jo kasacine tvarka... 3. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. B. nuteistas už tai, kad 2011 metų vasario mėnesio pabaigoje–kovo... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės... 7. Kasatoriaus nuomone, teismų priimti sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl... 8. Kasaciniame skunde A. B. neigia vogęs metalą iš Akmenės geležinkelio... 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad eksperimentas byloje buvo atliktas... 10. Taip pat kasatorius nurodo, jog apie tai, kad jis vogė metalą, ikiteisminio... 11. Taip pat teismai rėmėsi K. D. sesers D. D. visiškai nekonkrečiais... 12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nė vieno liudytojo parodymai neįrodo A. B.... 13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 14. Atsiliepime nurodoma, kad nėra objektyvaus pagrindo manyti ir vertinti, jog... 15. Prokuroras pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius... 16. Atsiliepime nurodoma, kad iš šioje baudžiamojoje byloje priimtų teismų... 17. Kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 19. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus... 20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei... 21. Kasaciniame skunde nuteistojo keliami klausimai susiję su prašymu dar kartą... 22. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su nekaltumo prezumpcijos ir BPK... 23. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjant bylą padaryta esminių BPK 20 straipsnio 5... 24. Atsakant į tokius skundo argumentus pažymėtina, kad kolegija neturi pagrindo... 25. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog... 26. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams... 27. Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1... 28. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 29. Taigi, darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 31. Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti....