Byla 2-930-595/2017
Dėl skolos, palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiam asmeniui A. Ž. bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, sekretoriaujant Linai Pečiūrienei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. G., atsakovei E. Ž., išvadą teikiančios institucijos atstovei A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos, palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiam asmeniui A. Ž. bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės jo naudai 1026,82 Eur skolos, 134,57 Eur materialiųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose - ieškinyje bei dublike (1t. b.l. 1-3, 2 t. b.l. 151-158) nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui adresu ( - ), kuriame ( - ) butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2016-03-31 yra susidaręs 1026,82 Eur įsiskolinimas. Nurodo, kad per ataskaitinį mėnesį suvartotas šilumos kiekis skirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Pastato ( - ) šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tinklų, visiems namo gyventojams yra skaičiuojama už šilumos energiją priskirtą bendroms reikmėms, taip pat mokesčiai už cirkuliaciją. Neatsijungusiems nuo šildymo sistemos daugiabučio namo gyventojams taip pat skaičiuojamas ir mokestis už būsto/patalpų šildymą. Atsakovei E. Ž. už buto ( - ) šildymą aktualiu ieškiniui laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2016-03-31 paskaičiuota tik už 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, kadangi prejudiciniame procese Vilniaus m. apylinkes teismas 2013-06-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 ir Vilniaus apygardos teismas 2014-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-490-590/2014 nustatė, kad skola už šilumos energiją šildymui iš atsakovės E Ž priteistina, nes „<...> atsakovė valstybės įmonėje registrų centre kadastro duomenis dėl šildymo būdo pakeitimo įregistravo tik 2011-12-14, (tai naujos kadastro duomenų bylos data, o pati byla su deklaracija įregistruota 2011-12-27)<...>". Šilumos įrenginiai laikomi neatjungtais tol, kol buto savininkas neįvykdo teisės aktų reikalavimus ir buto savininkui prievolė mokėti už šilumos energiją išlieka tol, kol nebus atlikti visi teisės aktų numatyti atjungimo nuo centrinio šildymo įteisinimo veiksmai. Atsakovei įteisinus buto ( - ) įrenginių atjungimą (2011 m. gruodžio mėn.) mokesčiai už buto šildymą nebeskaičiuojami. Pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias teisės normas, tiek ir pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ieškovei, kaip turto savininkei, tenka taip pat pareiga proporcingai turto daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti, taip pat ir namo bendrosioms konstrukcijoms išlaikyti.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1t. b.l. 38-48). Atsiliepime nurodė, kad nuo 2010 metų spalio atsakovė yra atsijungusi nuo centralizuoto šildymo ir jos butui ieškovas neteikia šilumos energijos. Šilumos teikėjas neteisingai apskaičiavo atsakovo butui patiektą šilumos energiją už buto šildymą ir karšto vandens temperatūros palaikymą, kadangi neatsižvelgė į tai, jog atsakovė nuo 2010 metų spalio mėnesio yra įteisinusi buto šildymo būdo pakeitimą. Centralizuoto karšto vandens atsakovė nevartoja nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, todėl karšto vandens temperatūros palaikymo negauna ir negali gauti. Nurodo, kad ji šiuo metu kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje reikalauja, kad ieškovė atliktų ginčo namo centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą, nes ieškovas netinkamai taikė metodus ir šilumos bei karšto vandens apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus. Karšto vandens cirkuliacijos mokestį privalo mokėti tik tie namo gyventojai, kurie centralizuotai naudoja karštą vandenį. Ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti atsakovei mokesčio už karšto vandens temperatūros palaikymą, nes ginčo laikotarpiu į atsakovės butą nebuvo tiekiamas karštas vanduo, o karšto vandens tiekimo buvo atsisakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo atsakovės buto ir namo bendrojo naudojimo patalpoms skirtą centralizuotos šilumos kiekį, kuris yra nepagrįstas, nes nei atsakovės butas, nei bendrojo naudojimo patalpos nėra šildomos centralizuotai. Kelia klausimą, ar į proporcingai apskaičiuoti įmamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti kaimynų asmeninio naudojimo rūsio patalpų plotai, ar nustatant proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausantį patalpų naudingąjį plotą. Patalpų šildymui yra skirti prietaisai- radiatoriai, jei jų nėra įrengta patalpose, laikoma, kad patalpos nėra centralizuotai šildomos. Centralizuotos šilumos vartotojai laikytini tik kaimynai, kurių butuose naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

4Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą (3t. b.l. 143-146). Išvadoje nurodė, kad šiluma karšto vandens sistemoje suvartojama ne tik šalto vandens pašildymui iki reikiamos temperatūros, bet ir karšto vandens temperatūros palaikymui cirkuliaciniame žiede. Todėl yra išskiriami du atskiri mokesčiai: karšto vandens temperatūros palaikymo mokestis bei šalto geriamojo vandens pašildymo mokestis. Buitinių šilumos vartotojų pareiga mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį įtvirtinta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Teisės aktai detaliai reglamentuoja, kaip turėtų būti paskirstoma suvartota šilumos energija. Name esant patalpų, kurios yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos arba patalpų, kurios niekada nebuvo prie šios sistemos prijungtos, šilumos tiekėjo sprendimas taikyti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, pagal kurį dalis bendrosioms patalpoms suvartotos šilumos priskiriama ir tiems gyventojams, kurie kurių patalpos nėra šildomos iš centralizuotai tiekiamos šilumos, yra teisėtas ir pagrįstas. Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms paskirstymo pagrindai yra įtvirtinti Civiliniame kodekse bei Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Atsijungęs nuo centralizuotai tiekiamos šilumos buto savininkas arba patalpų, kurios niekada nebuvo šildomos savininkas apmoka ir prižiūri jam, kaip pastato bendrasavininkui, priklausantį daugiabutį namą ir jame esančias inžinerines sistemas. Daugiabučio namo suvartota šiluminė energija yra solidariai paskirstoma visiems namo savininkams pagal pasirinktą Komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 pažymėjo, kad „name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas.“

52016-11-14 nutartimi Vilniaus apylinkės teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-7-391/2016 pagal ieškovų A. Ž. ir E. Ž. kasacinį skundą (3 t. b.l. 88-118), kurioje sprendžiami išlaidų karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekiui paskirstymo ir kiti klausimai (3t. b.l. 149-150).

62017-01-31 Vilniaus apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-01-19 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-7-391/2016.

72017-03-22 ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio sumažinimo, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-391/2016, konstatavo, kad E. Ž. priklausančio buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo įteisinimo data yra 2011-12-14, todėl jie atliko šilumos kiekio perskirstymą ir mokesčių perskaičiavimą, anuliuodama atsakovei priklausančiam butui priskaitymus už buto šildymą laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2011-12-27 bei už tą patį laikotarpį perskaičiuodama šilumos kiekį cirkuliacijai, vertinant jau kitą karšto vandens sistemos tipą ir atitinkamai kitą vidutinį energijos sąnaudų normatyvą 80kWh/ būstui per mėnesį, ko pasėkoje atsisakė 55,29 Eur reikalavimo dėl skolos bei atitinkamai sumažino palūkanas iki 122,85 Eur (3t. b.l. 158).

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausio Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-391/2016 priimtomis išvadomis.

9Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Ginčijo ieškovo paskaičiuotus mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, remdamasi aplinkybėmis, kad kaimynams, kurie neatsijungę nuo centralizuoto šildymo, mokesčiai yra beveik tokio pat dydžio kaip kad jos butui, kuris yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo. Neginčijo aplinkybės, kad turi sumokėti mokesčius už laikotarpį, kol nebuvo teisiškai įteisintas buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo.

10Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje pateiktus argumentus. Paaiškino ieškovei kaip yra apskaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą.

11Ieškinys tenkintinas.

12Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 67,82 kv.m. butas, adresu ( - ) (1t. b.l. 7-8). Minėtame registro išraše nurodyta, kad bute atlikti paprastojo remonto darbai nuo 2010-10-02 iki 2011-06-03, bute yra vietinis centrinis šildymas, šildymo būdas – elektrinis dujinis. Kadastriniai matavimai atlikti 2011-12-14.

13Ieškinys atsakovei pateiktas už laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2016-03-31 susidariusį 1026,82 Eur įsiskolinimą.

14Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pastato, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, adresu ( - ), šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tinklų, visiems namo gyventojams yra skaičiuojama už šilumos energiją priskirtą bendroms reikmėms, taip pat mokesčiai už cirkuliaciją, o neatsijungusiems nuo šildymo sistemos daugiabučio namo gyventojams skaičiuojamas ir mokestis už būsto/patalpų šildymą. Mokesčiams už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį paskaičiavimui yra taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 ir Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41.

15Pažymėtina, kad į atsiliepime nurodytus motyvus, dėl atsakovei skaičiuoto mokesčio už jai priklausančio buto šildymą yra pasisakyta nagrinėjant bylą prejudiciniame procese (2013 m. birželio 20 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 ir 2014 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-490-590/2014). Prejudicinėje byloje teismai patenkino UAB „Vilniaus energija" ieškinį ir priteisė iš atsakovės E. Ž. įsiskolinimą už atsakovei priskirtą šilumos kiekį buto ( - ), šildymui bei bendrojo naudojimo patalpų šildymui, o taip pat už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), susidariusį per laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31.

16Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-7-391/2016 pagal ieškovų A. Ž. ir E. Ž. kasacinį skundą, kurioje buvo sprendžiami kalusimai: 1) dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos momento nustatymo; 2) dėl karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio ir 3) dėl mokesčio už nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. sausio 19 d. nutartyje konstatavo, kad „...nagrinėjamu atveju teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto išviešinimas Nekilnojamojo turto registre 2011 m. gruodžio 14 d. (žr. šios nutarties 40 punktą)“.

18Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad „ieškovai yra atsijungę nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų, tam neprieštaravo kiti daugiabučio namo gyventojai, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovų bute, sanitarinėse patalpose, yra įrengti cirkuliacijos stovai, todėl, nepaisant jų izoliavimo, ieškovams, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, yra skaičiuojamas 80 kWh būstui per mėn. mokestis, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete), bet nėra vonios šildytuvo. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepasirinkus kito šilumos paskirstymo metodo, nėra teisinio pagrindo cirkuliacijos mokestį apskaičiuoti kitaip nei pagal Komisijos nustatytą Metodiką.“ Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad „cirkuliacijos mokestis priklauso tik nuo cirkuliacijos sistemos konstrukcijos, t. y. nuo stovo įrengimo vietos ir tipo (ilgio, storio ir pan.), todėl mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į šiuos rodiklius, o ne į daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų dalį, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė. Nesant galimybių cirkuliacijos mokestį išskaidyti priklausomai nuo to, kuri jo dalis skirta cirkuliacijos sistemos vartotojų poreikiams tenkinti ir kuri dalis – cirkuliacijos sistemai, kaip bendrojo naudojimo objektui, nėra ir teisinio pagrindo apskaičiuoti cirkuliacijos mokestį savininkui buto, kuriame karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) sistemos stovas yra įrengtas pagalbinėse patalpose, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio tvarka.“

19Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad „kiekvienas daugiabučio namo buto savininkas yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir bendraturtis, atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015)“.

20Nutartyje pažymėta, kad „Nešildomos ir neindividualizuotos daugiabučio namo rūsio patalpos priskiriamos prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir paskirstant bendrojo naudojimo patalpų išlaikymo išlaidas šilumos dalis rūsio patalpoms priskiriama visiems namo butų ir patalpų savininkams proporcingai kiekvieno bendrosios dalinės nuosavybės daliai“.

21Įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos aplinkybės apie energijos pirkimo – pardavimo santykių atsiradimą tarp ieškovo ir atsakovės, dėl ieškovo ginčo laikotarpiu tinkamo apskaitos sutvarkymo ir tinkamo mokesčių atsakovės butui skaičiavimo įgavo prejudicinio fakto galią, jų įrodinėti nereikia ir jos sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Dėl paminėto nagrinėjamoje byloje atsakovė nebegali iš naujo kelti klausimo dėl kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių vertinimo, todėl teismas iš naujo nepasisako ir atmeta atsakovės atsikirtimus į ieškovo reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo.

22Atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos nuo 2011-12-14 nešildomos iš gyvenamajame name esančių centralizuoto šildymo sistemos, tačiau šilumos kiekis paskirstomas ir paskaičiuojamas už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, remiantis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis metodikomis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpose ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėse, stovuose bei kitose patalpose).

23Pagal Civilinio kodekso 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis (25 str.), daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Šilumos energija paskaičiuojama pagal įvadinius šilumos apskaitos prietaisus. Todėl atsakovei proporcingai jai priklausančių gyvenamųjų patalpų daliai atsako ieškovei už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą ir sunaudotą šilumos energiją, nepriklausomai nuo to, kad jos gyvenamosios patalpos šildomos iš kitų šilumos energijos šaltinių.

24Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.).

25Ieškovas atsižvelgdamas į išplėstinės teisėjų kolegijos, nurodytą aplinkybę, dėl atsakovei priklausančio buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo įteisinimo momento, tai yra 2011-12-14, atliko šilumos kiekio perskirstymą ir mokesčių perskaičiavimą, mažindamas pareikšto ieškinio reikalavimą 55,29 Eur suma, prašydamas iš atsakovės priteisti skolą už jai priklausančio buto šildymą tik iki 2011-12-14, kas už ginčo laikotarpį sudaro 153,67 Eu (3t. b.l. 158-160).

26Ginčo laikotarpiu atsakovės skola už bendrojo naudojimo patalpų šildymą sudaro 457,18 Eur, o už šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui sudaro 360,67 (3t. b.l. 159-160).

27Viso atsakovės skola ieškovui sudaro 971,52 Eur.

28Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.1-6.5, 6.37, 6.38, 6.71, 6.210 str. nuostatomis iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 971,52 Eur dydžio skola už atsakovei priklausančio buto šildymą iki jo atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui.

29Be to, įstatymas numato kreditoriui teisę prašyti priteisti iš skolininko ir įstatymo nustatyto dydžio palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Nustatyta, kad už vėlavimą atsiskaityti ieškovas paskaičiavo 122,82 Eur metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012 sausio mėnesio iki 2016 metų balandžio mėnesio (įskaitytinai). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir atlieka kompensuojamąją funkciją. CK 6.37 str. įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat yra priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė dėl tinkamo nustatyta tvarka ir terminais piniginės prievolės nevykdymo. Iš atsakovės ieškovui priteistina 122,82 Eur metinių palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 971.52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 4 d., 6.210 str. 1 d.).

30Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateikti įrodymai apie ieškovo patirtas 36,71 Eur bylinėjimosi išlaidas (35 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą). Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistina 36,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 10,1 Eur. Ieškinį patenkinus procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės.

32Vadovaudamasis CPK 140 str., 1 d., 293 str. 4 p., 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

33priimti ieškovo atsisakymą dalyje dėl 55,29 Eur skolos bei 11,72 Eur palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

34Kitoje dalyje ieškinį tenkinti pilnai.

35Priteisti iš atsakovės E. Ž., a.k. ( - ) 971,53 Eur skolos, 122,85 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 971,53 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 36,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai.

36Priteisti iš atsakovės E. Ž., a.k. ( - ) valstybės naudai 10,1 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

37Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 4. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą (3t. b.l. 143-146). Išvadoje... 5. 2016-11-14 nutartimi Vilniaus apylinkės teismas sustabdė bylos nagrinėjimą... 6. 2017-01-31 Vilniaus apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos... 7. 2017-03-22 ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio sumažinimo,... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė procesiniuose... 9. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Ginčijo ieškovo... 10. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje... 11. Ieškinys tenkintinas. ... 12. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 13. Ieškinys atsakovei pateiktas už laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2016-03-31... 14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pastato, kuriame yra atsakovei... 15. Pažymėtina, kad į atsiliepime nurodytus motyvus, dėl atsakovei skaičiuoto... 16. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. sausio... 18. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad „ieškovai yra atsijungę... 19. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad „kiekvienas daugiabučio namo buto... 20. Nutartyje pažymėta, kad „Nešildomos ir neindividualizuotos daugiabučio... 21. Įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos aplinkybės apie energijos pirkimo –... 22. Atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos nuo 2011-12-14 nešildomos iš... 23. Pagal Civilinio kodekso 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių... 24. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą... 25. Ieškovas atsižvelgdamas į išplėstinės teisėjų kolegijos, nurodytą... 26. Ginčo laikotarpiu atsakovės skola už bendrojo naudojimo patalpų šildymą... 27. Viso atsakovės skola ieškovui sudaro 971,52 Eur.... 28. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.1-6.5, 6.37, 6.38, 6.71, 6.210 str.... 29. Be to, įstatymas numato kreditoriui teisę prašyti priteisti iš skolininko... 30. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 31. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 10,1 Eur. Ieškinį... 32. Vadovaudamasis CPK 140 str., 1 d., 293 str. 4 p., 259, 265, 268, 270... 33. priimti ieškovo atsisakymą dalyje dėl 55,29 Eur skolos bei 11,72 Eur... 34. Kitoje dalyje ieškinį tenkinti pilnai.... 35. Priteisti iš atsakovės E. Ž., a.k. 36. Priteisti iš atsakovės E. Ž., a.k. 37. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...