Byla 2A-490-590/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Jūratės Varanauskaitės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. Ž. ir pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, išvadą duodanti institucija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ir ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl buto šilumos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta dėl jos nesąžiningumo, tretieji asmenys Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. Ž. 3282,57 Lt įsiskolinimą už priskirtą šilumos energiją, 5 proc. materialiųjų palūkanų, kurios sudaro 108,50 Lt, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas skolą prašė priteisti už priskirtą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31.

6Atsakovė E. Ž. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo centrinio šildymo atsijungė teisėtai nuo 2010-10-02, nes nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30 tokiam atsijungimui nereikėjo jokio projekto.

7Atsakovė E. Ž. taip pat pateikė teismui ieškinį (priešieškinį), kuriuo prašė pripažinti ieškovės buto šilumos vartojimo sutartį nutraukta kaip nesąžininga nuo faktinio šilumos vartojimo santykių pabaigos 2010-10-02, nuo faktinio buto vartojimo šildymo būdo pakeitimo iš centralizuoto į vietinį ir centralizuoto šildymo įrenginių atjungimo nuo buto sistemos.

8Teismo posėdžio metu UAB „Vilniaus energija“ atstovė prašė UAB „Vilniaus energija“ ieškinį patenkinti, o E. Ž. ieškinį atmesti.

9Teismo posėdžio metu E. Ž. ir jos atstovai prašė E. Ž. ieškinį patenkinti, o UAB „Vilniaus energija“ ieškinį arba palikti nenagrinėtą CPK 296 str. pagrindu, arba atmesti kaip nepagrįstą.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino: priteisė iš atsakovės E. Ž. ieškovo naudai 3282,57 Lt įsiskolinimą už priskirtą šilumos energiją, 5 proc. materialiųjų palūkanų, kurios sudaro 108,50 Lt, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 107,90 Lt bylinėjimosi išlaidas; ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl buto šilumos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta dėl jos nesąžiningumo atmetė. Teismas, įvertinęs teisės aktų, reglamentuojančių šilumos įrenginių atjungimo procedūras, nuostatas, nustatė, kad supaprastinta procedūra atjungimui nuo šildymo sistemos buvo tik nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iš atsakovės prašė skolos nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31, sprendė, jog yra pagrindas skolą priteisti, nes atsakovė valstybės įmonėje Registrų centras kadastro duomenis dėl šildymo būdo pakeitimo įregistravo tik 2011-12-14, nors tai galėjo padaryti žymiai anksčiau. Teismas atsakovės argumentus, kad skaičiuojant skolą už šilumos energiją jai netinkamai buvo pritaikytas šilumos skaičiavimo metodas, atmetė kaip nepagrįstus, nes teismas tokių aplinkybių nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra pagrindas priteisti skolą, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ir 5 procentų metines palūkanas nuo 2010-10-01 iki 2011-11-21 (108,50 Lt dydžio) bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, teismas netenkino atsakovės E. Ž. prašymo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. kad ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys teisme gautas 2011-11-23, o įstatymas (LR energetikos įstatymo 34 str. 2 d.), kurio pagrindu prašoma ieškinį palikti nenagrinėtą įsigaliojo tik 2012-01-01. Taip pat teismas, pasisakydamas dėl ieškovės E. Ž. ieškinio dėl buto šilumos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta dėl jos nesąžiningumo, nurodė, kad ta aplinkybė, kad nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30 nereikėjo leidimo atsijungimui nuo šildymo sistemos nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė teisėtai nutraukė sutartį būtent nuo 2010-10-02. Teismas, susipažinęs su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-02-08 išvada Nr. 4-1368, kuria ieškovė E. Ž. grindė sutarties nesąžiningumą, nustatė, kad išvadoje akcentuojamas nesąžiningumas sutarties dėl karšto vandens, tačiau nagrinėjamoje byloje UAB „Vilniaus energija“ skolos už karštą vandenį iš E. Ž. neprašė. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčijama sutartis yra sudaryta 1995 metais, o tuo metu buvo kitoks teisinis reglamentavimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas netenkino ieškovės E. Ž. reikalavimo dėl buto šilumos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2010-10-02 dėl jos nesąžiningumo.

11Apeliaciniu skundu atsakovė E. Ž. ir pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes priimdamas sprendimą teismas pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio atsakovės sutuoktinio pareiškėjo A. Ž. teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas; atsakovė ir pareiškėjas taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują nutartį – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį palikti nenagrinėtu; jei ieškinys nebus paliktas nenagrinėtu ir nebus grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti, o ieškovės E. Ž. ieškinį tenkinti.

12Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė apeliantės sutuoktinio, kuris gyvena ginčo bute ir naudojasi teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, vartoja tiekiamą šilumos bei elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį. Ieškovas reikalauja apmokėjimo už šio buto, kuriuo bendrai naudojasi abu sutuoktiniai, šildymą, patiektą sutartiniais pagrindais, pagal CK šeštosios knygos prievolių teisės normas, o ne pagal CK daiktinės teisės normas. Dėl to yra pagrindas teigti, kad įsiskolinimą už buto šildymą privalėjo atlyginti abu sutuoktiniai kaip vartotojai, o ne savininkai, nes šilumos abonentu laikomas tiek patalpų savininkas, tiek patalpų naudotojas. Kadangi priteistas įsiskolinimas už šildymą būtų išieškomas iš bendro sutuoktinių turto, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančio asmens – apeliantės sutuoktinio A. Ž. teisių ir pareigų, nesuteikiant galimybių jam pasinaudoti visomis šaliai suteikiamomis teisėmis. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliaciniam teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog apeliantė ir pareiškėjas teigia, kad jų buto patalpose ginčo laikotarpiu buvo teisėtai įrengtas vietinis šildymo būdas, o ieškovas tai neigia, todėl ši byla yra ginčas tarp energetikos įmonės ir vartotojo dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo arba ribojimo. Šiuos ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija (EĮ 34 str. 2 d.). Be to, apeliantė ir pareiškėjas nesutinka ir su ieškovo jiems priskaičiuotais ir ieškovo nuožiūra paskirstytais mokesčiais už atsakovės buto patalpų centralizuotą šildymą, nes ieškovas tai atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Taigi, ši civilinė byla yra ir ginčas dėl šilumos tiekėjo veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šiuos ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (EĮ 34 str. 3 d.). Remiantis išdėstytu, ieškinys dėl apeliantės ir pareiškėjo apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų (t. y. dėl įsiskolinimo už šildymą) paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 ?.). Nurodo, kad apeliantė ir pareiškėjas atjungė butą nuo centralizuoto šildymo ir ieškovo tiekiamos energijos nevartojo nuo 2010-10-02. Visgi šilumos tiekėjas ir toliau skaičiavo mokestį už buto centralizuotą šildymą, nes ieškovas buto atjungimą vertino kaip neteisėtą, padarytą savavališkai, tariamai nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos. Šioje byloje reikalaujama apmokėti už buto šildymą nuo 2010-10-02, kurio atsakovė faktiškai negavo. Per prašomą priteisti laikotarpį buvęs abonentas, kuris buvo ir paslaugos vartotojas, šilumos energijos nevartojo. Vartotojas turi pareigą apmokėti už gautą prekę ar paslaugą. Kadangi vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnyje numatytai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra, šiame įstatyme įtvirtintai įstatymo leidėjo valiai, kad yra apmokama už parduotą prekę ar paslaugą. Net ieškovui įrodžius įvykdyto šildymo būdo pakeitimo neteisėtumą, ieškinys dėl įsiskolinimo už šilumos energiją negalėjo būti patenkintas, nes ieškovas turi tik teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, kurios neįrodė ir nereikalavo, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovė apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo faktiškai vartojama. Nurodo, kad atsakovės 2010-10-02 deklaracija apie statybos darbų užbaigimą patvirtina, kad jos buto patalpos ginčo laikotarpiu nebuvo ir nėra centralizuotai šildomos, o byloje esantys įrodymai – VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašas – patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovės bute buvo įrengtas vietinis centrinis šildymas, kai butas šildomas autonomiškai, o ne centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, kai butą šildo centralizuoto šildymo tiekėjas – ieškovas. Nors kadastriniai duomenys minėtos deklaracijos pagrindu buvo pakeisti tik 2011 m. gruodį, tačiau tai nepaneigia pačios deklaracijos teisingumo, teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodo, kad apeliantė tinkamai ir teisėtai 2010 m. spalį pakeitė savo butų patalpų šildymo būdą pagal darbų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, tuo pačiu teisėtai nutraukdama šilumos vartojimo sutartį konkliudentiniais ir Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. pagrindais nuo šilumą vartojančių įrenginių atjungimo ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą momento. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, kurie dar negaliojo 2010 m. spalį (darbų atlikimo ir jų deklaravimo), taip pat teisės aktai, kurie jau nebegaliojo 2010 m. spalį (darbų atlikimo ir jų deklaravimo), netaikytini atsakovei, nes teisės aktai atgal negalioja. Net ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Būtent tokia padėtis susidarė šioje byloje, kai apeliantė teisėtai vykdžiusi paprastojo remonto darbus 2010 m. spalį juos užbaigusi ir 2010 m. spalį užpildžiusi deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo teisėtai įgyventi savo teisę 2011 m. gruodį, įregistruoti atliktus paprastojo remonto darbus pagal darbų užbaigimo ir deklaravimo metu galiojusius teisės aktus, kurie 2010 m. spalį nereikalavo iš statytojo jokio statybą leidžiančio dokumento, kaip nepagrįstai reikalauja ieškovas, nepripažindamas šildymo būdo pakeitimo teisėtumo ir nepagrįstai reikalaudamas apmokėjimo už atsakovei faktiškai nepatiektą šilumą. Taip pat nurodo, kad šilumos tiekėjas atsakovės name šilumos apskaitai naudojo šilumos skaitiklius (arba jų sistemas su nuotolinio duomenų perdavimo ir valdymo funkcija), kurie neturi galiojančios metrologinės patikros. Todėl iki šiol vykdyta visa šilumos apskaita, yra neteisėta ir niekinė, o šilumos tiekėjas turi prisiimti visas pasekmes, įskaitant finansines, nes netinkamai vykdė savo prievolę įrengti ir prižiūrėti šilumos apskaitos sistemas atsakovės name, įskaitant jų metrologinių patikrų atlikimą. Šioje byloje būtina įvertinti atsakovės namo šilumos, karšto vandens skaitiklių name ir butuose metrologines patikras, kad būtų įvertintos esminės bylos aplinkybės ir atskleista bylos esmės, kurios pagrindu vėliau būtų priimtas teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas sprendimas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė, pažeisdama vartotojų teises, taiko apeliantei ir pareiškėjui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos paskirstymo metodikas, apie kurias atsakovė nėra net informuota, o šios metodikos Nr. 4 ir Nr. 5, kaip standartinės sutarties sąlygos, nėra suderintos su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d.

13Atsakovė ir pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šildymo būdo keitimo reglamentavimo šilumos vartojimo taisyklėmis teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013, bei prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl deliktinės atsakomybės nustatymo poįstatyminiu teisės aktu teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013. Šias prašymais atsakovė ir pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl prašymuose nurodytų poįstatyminių norminių teisės aktų atitikties įstatymams ištyrimo.

14Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atsakovės E. Ž. ir pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; taip pat prašo netenkinti prašymų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisės aktų atitikties; nelaikyti tinkamu A. Ž. apeliacinio skundo ir prašymų dėl teisės aktų atitikties pareiškėju, neprijungti prie bylos medžiagos naujo įrodymo – santuokos liudijimo. Nurodo, kad pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis buto ( - ) nuosavybė registruota E. Ž. vardu. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra 2000-03-15 Dovanojimo sutartis. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. asmenine sutuoktinio nuosavybe (šiuo atveju E. Ž.) pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Butas laikytinas asmenine E. Ž. nuosavybe, nes registruotas pastarosios vardu ir viešame registre nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. 1995 m. atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis, kurią priešieškiniu ginčija E. Ž., buvo sudaryta tarp jos, kaip buto savininkės, bei AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis. Teisės aktuose nėra numatyta, kad sudarant šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį būtų reikalingas sutuoktinio sutikimas. Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir priteisus įsiskolinimą iš E. Ž., jos sutuoktinio interesai nebuvo pažeisti, teismas nepasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Taip pat nurodo, kad A. Ž., nesantis proceso šalimi, negali būti laikomas apeliacinio skundo ir/ar prašymų dėl teisės aktų atitikties pareiškėju. Pažymi, jog net 4 valstybės institucijos aktyviai dalyvauja šiame procese ir yra pateikę savo nuomones/išvadą. Byloje yra pateikti institucijų raštai, atsakovės ir ieškovo susirašinėjimas, vykęs iki kreipimosi į teismą, todėl galima laikyti, kad ikiteismine ginčo sprendimo tvarka jau pasinaudota, jeigu teismas laikytų ją privaloma. Būtų neprotinga, nesąžininga ir neekonomiška (vertinant ir ypatingai ilgai trukusį teisminį bylos nagrinėjimą) panaikinti teisingą sprendimą ir palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 1 p., jeigu teismas laikytų, kad išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka yra privaloma energetikos įmonei dėl vartotojo veiksmų. Nurodo, kad 2010-07-02 LR statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27. 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymu Nr. ?1-992 pakeitus ir papildžius LR statybos įstatymą (nuo 2010-10-01 galiojusi akto redakcija) buto šilumos įrenginių atjungimas buvo priskirtas statinio paprastojo remonto darbams. Minėto 2010-07-02 įstatymo Nr. ?1-992 24 str. 3 d. nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo. Netgi, jei atsakovė pageidavo procedūras baigti pagal nuo 2010-10-01 galiojusią Statybos įstatymo redakciją, deklaraciją apie statybos užbaigimą E. Ž. įregistravo tik 2011-12-27. 2011-12-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad deklaracija apie statybos užbaigimą įregistruota, atitinkamai ir pakeistas šildymo būdas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymą, tik 2011-12-27. Taigi, buto šilumos įrenginių atjungimas buvo įteisintas (statyba baigta) tik 2011-12-27, šiuos duomenis viešame registre atsakovė registravo ir išviešino prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir ieškovę, taip pat tik 2011-12-27. Pažymi, jog tik esant atliktiems teisės aktuose nustatytiems veiksmams ir esant numatytiems dokumentams, sąlygojantiems teisėtą, nepažeidžiantį kitų subjektų teisių, šildymo įrangos atjungimą, galimas šildymo įrangos atjungimo (prievolių pasibaigimo) fakto nustatymas. Jei nėra realizuojami teisės aktų normose įtvirtinti imperatyvūs nurodymai ir reikalavimai, negalima konstatuoti ir šildymo bei karšto vandens sistemų atjungimo fakto. Ieškovo įsitikinimu, prievoliniai šilumos tiekimo – vartojimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nėra pasibaigę iki 2011-12-27, kuomet atsakovė įteisino buto šilumos įrenginių atjungimo faktą, ir atsakovė turi pareigą sumokėti ieškinyje nurodytą įsiskolinimą. Nurodo, kad pagal ieškinį skolos (už buto šildymą, bendro naudojimo patalpų šildymą ir cirkuliaciją) susidarymo laikotarpis yra nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31. Ieškovas atsakingas už įvadinio šilumos skaitiklio metrologinę patikrą ir byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad šilumos kiekis matuojamas metrologiškai patikrintu skaitikliu. Iš su ieškiniu pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad mokesčiai už karštą vandenį ir/ar karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis atsakovei nėra paskaičiuoti, atitinkamai nėra ieškinio dalykas, ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės bute esančio karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros yra išeinantys už ieškinio ribų, teisiškai nereikšmingi. Lietuvos metrologijos inspekcija tiek ginčo laikotarpiu, tiek 2013 m. konstatavo, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu nepažeidžia metrologijos reikalavimų. Pažymi, jog šilumos kiekis skirstomas name ir mokesčiai atsakovei paskaičiuoti pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir kartu su Metodu Nr. 4 taikomą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Šių metodų taikymas atitinka jų 1 punktų sąlygas. Ieškovas negali skirstyti šilumos kiekio (atitinkamai ir apskaičiuoti mokesčių) kitaip, negu numato LR teisės aktai. Taip pat nurodo, kad nepagrįstas ir tik deklaratyvus apeliantės argumentas, kad šilumos tiekėjas pažeidžia jos teises ir taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas paskirstymo metodikas, apie kurias atsakovė nėra informuota, o šios metodikos nėra suderintos su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nesąžiningos. Savo veiklą ieškovas vykdo pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir šilumos kiekį pastate, kuriame daugiau negu vienas vartotojas ir gyventojai nėra pasirinkę metodo iš VKEKK patvirtintų ar nėra suderinę su VKEKK savo metodo, privalo skirstyti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus (Šilumos ūkio įstatymo 12 str.), o nagrinėjamu atveju tokie metodai yra Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, kurie paskelbti Valstybės žiniose, galiojantys ir viešai prieinami. Taip pat nurodo, kad metodams netaikomas CK 6.188 str., jų nuostatos negali būti vertinamos nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo aspektu.

15Vilniaus apygardos teisme 2014-03-07 buvo gautas atsakovės E. Ž. ir pareiškėjo A. Ž. prašymas dėl teismo ekspertizės paskyrimo, kuriuo prašoma skirti teismo ekspertizę nustatyti atsakovės faktiškai gautą centralizuotos šilumos kiekį ir sustabdyti bylą, kol nebus atlikta ekspertizė ir kol nebus priimtas galutinis sprendimas šiuo metu Komisijoje ir Inspekcijoje nagrinėjame ginče tarp atsakovės ir šilumos tiekėjos UAB „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2008 m. gegužės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovė ir pareiškėjas prašo skirti ekspertizę, kuri įvertintų, kokį kiekį centralizuotos šilumos energijos, suvartotos atsakovei ir pareiškėjui priklausančiam butui ir šiam butui priskirtos bendro naudojimo patalpų dalies šildymui, atsakovė ir pareiškėjas faktiškai ir realiai gavo ir privalo apmokėti ginčo laikotarpiu, įvertinus atsakovės ir pareiškėjo į bendro naudojimo patalpas patiektą autonominiu būdu paruoštą šilumos energijos kiekį, tuo įvykdant atsakovės ir pareiškėjo prievolę proporcingai šildyti bendro naudojimo patalpas. Kadangi atsakovės bute ir bendro naudojimo patalpose nėra įrengti jokie šilumos apskaitos prietaisai ir jokie centralizuoto šildymo prietaisai, nėra jokio būdo įvertinti, koks centralizuotos šilumos kiekis buvo faktiškai suvartotas atsakovės buto ir šiam butui priskirtos bendro naudojimo patalpų dalies šildymui. Šilumos tiekėjo nepagrįstai taikytos šilumos paskirstymo metodikos leidžia nustatyti tik teorinį, o ne faktinį šilumos kiekį, suvartotą bendro naudojimo patalpų šildymui.

16Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

17CPK 305 straipsnis numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. A. Ž. nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl neturi teisės paduoti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti A. Ž. apeliacinio skundo, todėl apeliacinis procesas dėl A. Ž. apeliacinio skundo nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

18A. E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

19Byloje keliamas prievolės asmeniui mokėti už šilumos energiją, kai jis atjungia savo patalpose (bute) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, klausimas. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 3282,57 Lt skolą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31. Ieškovas nurodė, kad centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Šiame name esantis butas Nr. 6 nuosavybės teise priklauso atsakovei E. Ž. (t. 1, b.l. 9). Su atsakove yra sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis (t. 1, b.l. 11). Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad bylai aktualiu skolos laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31 butas Nr. 6 šildomas iš centralizuotų sistemų, o 2011-12-14 bute buvo įrengta vietinio centrinio šildymo sistema (t. 1, b.l. 9 ir 103). Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji dar 2010 m. spalio mėnesį butą Nr. 6 šildymo įrenginius atjungė nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos, nepanaikina atsakovės prievolės sumokėti už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad buto šilumos įrenginiai buvo atjungti 2010 m. spalio mėnesį ir, kad atjungimas buvo teisėtas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buto Nr. 6 įrenginiai buvo atjungti 2010 m. spalio mėnesį, nes aplinkybę, kad įrenginiai buvo atjungti anksčiau patvirtina 2010-09-29 raštas, adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės merui, kuriame pati atsakovė E. Ž. patvirtino, kad butas Nr. 6 yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos (t. 1, b.l. 63). Bylai aktualiu laikotarpiu (2010-08-01 - 2011-10-31) iki 2010-11-12 galiojo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Taisyklių 194 punktas nustatė, kad buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Pagal taisyklių 195 punktą buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šių taisyklių 194 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šalių sutarimu šilumos ar karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 122 punktas nustato, kad pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus pastato, jo sekcijos (bloko) ar buto (kitų patalpų) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Pagal taisyklių 123 punktą pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip ( 122 ir 123 punkto pakeitimai Žin., 2011, Nr. 97-4575). Kolegija sprendžia, kad nors keitėsi buto šilumos įrenginių atjungimo teisinis reglamentavimas, tačiau išliko reikalavimas buto savininkui ir šilumos tiekėjui pasirašyti atjungimo aktą ir tik nuo šio akto pasirašymo dienos buto įrenginiai pripažįstami atjungtais. Atsakovė E. Ž. nepateikė įrodymų, kad iki 2011-10-31 nustatyta tvarka atjungė buto Nr.6 šilumos įrenginius. Darytina išvada, kad iki 2011-10-31 įrenginiai nebuvo teisėtai atjungti, todėl šilumos pirkimo – pardavimo santykiai tęsėsi, atsakovė išliko šilumos vartotoja, todėl jai išliko ir pareiga apmokėti už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31 (CK 6.383 str.).

20Kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad faktiškai atjungus įrenginius, ji nėra šilumos vartotoja, neprivalo mokėti už šilumą ir kad tokiu atveju turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. VšĮ Ekonominės integracijos agentūra, kt., bylos Nr. 3K-3-277/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šiaulių energija“ v. R. J. bylos Nr. 3K-3-119/2013 (S)). Taigi aplinkybė, kad atsakovė 2010 m. rugsėjo mėnesį neteisėtai atjungė buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31 tiektą šilumą, kuri apskaičiuota visam pastatui šildyti suvartotą energiją padalijus visiems to namo vartotojams. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir apgrįstai tenkino ieškinį.

21Atsakovė E. Ž. taip pat pateikė teismui ieškinį (priešieškinį) kuriuo prašė pripažinti jos buto šilumos vartojimo sutartį nutraukta kaip nesąžininga nuo faktinio šilumos vartojimo santykių pabaigos 2010-10-02, nuo faktinio buto vartojimo šildymo būdo pakeitimo iš centralizuoto į vietinį ir centralizuoto šildymo įrenginių atjungimo nuo buto sistemos. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį. Kolegija atmeta apeliacinį skundą ir dėl šios sprendimo dalies. Priešieškinio reikalavimas konstatuoti faktinį nutraukimą nuo 2010-10-02 prieštarauja bylos aplinkybėms, nes byloje nustatyta, kad atsakovės buto įrenginiai nuo daugiabučio namo šildymo sistemos faktiškai, tačiau neteisėtai buvo atjungti ne 2010-10-02, o 2010 m. rugsėjo mėnesį. Vietinio centrinio šildymo sistema atsakovės bute buvo įteisinta tik 2011-12-14. Atsakovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių teisėtą buto įrenginių atjungimą nuo šildymo sistemos 2010-10-02, todėl ieškovo ir atsakovės sudaryta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis minėta dieną nenutrūko. Tai, kad neteisėtai atjungusi buto įrenginius nuo šildymo sistemos, atsakovė ir toliau privalo mokėti už šilumos energiją, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo ar sutarties sąlygų nesąžiningumą ir šiuo pagrindu pripažinti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pasibaigimą.

22Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas byloje nusprendė dėl neįtraukto į bylą atsakovės sutuoktinio materialiųjų teisių ir pareigų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinys dėl skolos už šilumos energiją yra pareikštas buto Nr. 6 savininkei. Nekilnojamojo turto registro duomenys ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai patvirtina, kad buto savininke yra tik atsakovė. Aplinkybė, kad butu Nr. 6 naudojasi ir atsakovės sutuoktinis ar kiti asmenys, nesudaro pagrindo traukti juos į bylą. Apeliantės nurodomi argumentai, kad skola bus išieškoma iš bendro sutuoktinių turto visiškai nepagrįsti, nes vykdymo procese galima nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str.). Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl sprendimo panaikinimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra visiškai nepagrįstas.

23Apeliacinio skundai argumentai, kad ieškovė UAB „Vilniaus energija“ nesilaikė išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos atmetami kaip neatitinkantys kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šiaulių energija“ v. V. P. ir V. P. bylos Nr. 3K-3-158/2014 (S)).

24Kolegija atmeta prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šildymo būdo keitimo reglamentavimo šilumos vartojimo taisyklėmis teisėtumo (t.6, b.l. 57-63), bei prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl deliktinės atsakomybės nustatymo poįstatyminiu teisės aktu teisėtumo (t. 6, b.l. 64-68). Byloje nustatyta, kad skolos laikotarpiu atsakovė buto įrenginius nuo šildymo sistemos atjungė savavališkai, nedalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotam atstovui bei nepasirašius šilumos tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks įrenginių atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra neteisėtas, po tokio atjungimo tęsiasi šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo santykiai, šilumos vartotojui išlieka pareiga apmokėti už tiektą šilumą (2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šiaulių energija“ v. R. J. bylos Nr. 3K-3-119/2013 (S)). Kolegija sprendžia, kad atsakovės keliami klausimai dėl teisės aktų atitikimo, jau yra išnagrinėti kasacinio teismo praktikoje, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra pagrindo (CPK 3 str. 4 d.).

25Kolegija atmeta atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė neteikė prašymo dėl ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teisme, nepagrindė ekspertizės skyrimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas atmetamas.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Nutraukti apeliacinį procesą dėl A. Ž. apeliacinio skundo.

28Atmesti atsakovės E. Ž. apeliacinį skundą.

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Jūratės Varanauskaitės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Atsakovė E. Ž. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo centrinio šildymo... 7. Atsakovė E. Ž. taip pat pateikė teismui ieškinį (priešieškinį), kuriuo... 8. Teismo posėdžio metu UAB „Vilniaus energija“ atstovė prašė UAB... 9. Teismo posėdžio metu E. Ž. ir jos atstovai prašė E. Ž. ieškinį... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškovo UAB... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė E. Ž. ir pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti... 12. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į bylos... 13. Atsakovė ir pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė... 14. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atsakovės E. Ž. ir... 15. Vilniaus apygardos teisme 2014-03-07 buvo gautas atsakovės E. Ž. ir... 16. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.... 17. CPK 305 straipsnis numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti... 18. A. E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo... 19. Byloje keliamas prievolės asmeniui mokėti už šilumos energiją, kai jis... 20. Kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad faktiškai atjungus įrenginius, ji... 21. Atsakovė E. Ž. taip pat pateikė teismui ieškinį (priešieškinį) kuriuo... 22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios... 23. Apeliacinio skundai argumentai, kad ieškovė UAB „Vilniaus energija“... 24. Kolegija atmeta prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį... 25. Kolegija atmeta atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo. CPK 314... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Nutraukti apeliacinį procesą dėl A. Ž. apeliacinio skundo.... 28. Atmesti atsakovės E. Ž. apeliacinį skundą.... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti...