Byla 2S-975-324/2011

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeisto turto savininkės T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3934-285/2011 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Swedbank“ pakartotinį pareiškimą skolininkams ir įkeisto turto savininkams O. J. (O. J.) ir T. J. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4kreditorius pakartotiniu pareiškimu prašė išieškoti iš skolininkų 130699,85 EUR skolai grąžinti (120804,60 EUR paskolos, 7782,32 EUR palūkanų, 1034,85 EUR delspinigių už nesumokėtas paskolos dalis, 1078,08 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas), 133 Lt žyminio mokesčio, išieškojimą nukreipiant į paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. hipotekos lakštą, identifikavimo kodas 02120080017261, nekilnojamąjį turtą – administracines patalpas (unikalus Nr. ( - )), esančias ( - ), 6 mėnesių Euribor ir pridedant 5,12 procentų dydžio maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad kreditorius su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto – administracinių patalpų (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), arešto. 2010 m. spalio 25 d. nutartimi Nr. 02201009432-L areštuotas kreditoriui įkeistas turtas, o skolininkai ir įkeisto turto savininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Per nustatytą terminą skolininkai skolos kreditoriui negrąžino.

5Tenkindamas kreditoriaus reikalavimus, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkų ir įkeisto turto savininkų 130699,85 EUR sumą, 6 mėnesių Euribor ir pridedant 5,12 procentų dydžio maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (120804,60 EUR), skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 19 d. iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (130699,85 EUR), skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 19 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 133 Lt žyminio mokesčio, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą skolininkų ir įkeisto turto savininkų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – negyvenamas patalpas – administracines patalpas 2-1 iki 2-8, 88,56 m2 bendro ploto, plane 2-1, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

6Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė T. J. nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

72008 m. spalio 2 d. kredito sutartyje Nr. 08-115187-FA su vėlesniais pakeitimais yra nustatyta, jog kredito gavėjas, laiku nesumokėjęs sutartyje nustatytų mokėjimų privalo mokėti bankui 0,08 procentų dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika skolininkė ir įkeisto turto savininkė T. J. mano, kad delspinigių dydis turėtų būti sumažintas iki 0,02 procentų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

8Prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad dėl delspinigių dydžio šalys susitarė 2008 m. spalio 2 d. sudarytoje kredito sutartyje ir vėlesniuose jos pakeitimuose. Skolininkės keliamos pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai piktybiškai pažeidinėja prievoles, yra vertintini kaip atsakomybės vengimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas būsto paskolų santykiuose ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos negali būti tokios, kad taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

12Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu. Skolininkės ir įkeisto turto savininkės T. J. atskirojo skundo argumentai dėl netesybų dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, todėl hipotekos teisėjas negalėjo spręsti klausimo dėl netesybų mažinimo. Ginčas dėl netesybų mažinimo gali būti nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka.

13Skolininkė ir įkeisto turto savininkė T. J. atskirajame skunde nenurodė kitų argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai