Byla 2-1434-823/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-511-413/2017 dalies, kuria pareiškėjos J. R. naudai iš BUAB „Lingesta“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lingesta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-511-413/2017 dalies, kuria pareiškėjos J. R. naudai iš BUAB „Lingesta“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilęs dėl teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo formos – jų nukreipimo į bankrutavusios įmonės administravimo išlaidoms skirtas lėšas.
  2. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Lingesta“ bankroto bylą. Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirtas D. J..
  3. Pareiškėja J. R. 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama įtraukti ją į BUAB „Lingesta“ kreditorių sąrašą su 1 378,41 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro neišmokėtas darbo užmokestis (871,90 Eur) už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 dienos iki 2015 m. gegužės 4 d. ir neišmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (506,51 Eur). Pareiškėja nurodė, kad ji nebuvo laiku informuota apie bankroto bylos UAB „Lingesta“ iškėlimą, apie jį sužinojo tik iš bankroto administratoriaus kitoje byloje jai pareikšto ieškinio (2017 m. sausio mėnesį), todėl prašė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
  4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas sumažino prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalyje iki 452,75 Eur bei pateikė prašymą priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  5. BUAB „Lingesta“ bankroto administratorius D. J. su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jos reikalavimo netvirtinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai terminą prašymui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikti, įtraukė ją į BUAB „Lingesta“ kreditorių sąrašą su 1 328,57 Eur finansiniu reikalavimu bei priteisė pareiškėjai iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš BUAB „Lingesta“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
  2. Teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta J. R. buvus UAB „Lingesta“ direktore. Iš bankroto administratoriaus pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išrašo matyti, kad 2015 m. balandžio mėnesį pareiškėjos draudžiamosios pajamos sudarė 834,11 Eur, o 2015 m. gegužės mėnesį – 1 082,07 Eur. Bankroto administratorius nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo su pareiškėja už jos nurodytą laikotarpį faktą, o jo teiginiai apie tai, kad J. R. aptariamo laikotarpio darbo užmokestis galėjo būti išmokėtas grynaisiais pinigais, grindžiami ne rašytiniais ar kitais leistinais įrodymais, bet subjektyvia nuomone. Administratoriaus pateikta VSDFV pažyma taip pat nepatvirtina darbo užmokesčio (ne)išmokėjimo darbuotojui fakto. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovė (jos atstovas) neįrodė aplinkybės, jog įmonė yra visiškai atsiskaičiusi su pareiškėja. Teismas nustatė, kad už prašomą laikotarpį įmonė liko skolinga pareiškėjai viso 875,82 Eur darbo užmokesčio bei 452,85 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
  3. Teismas sprendė, kad, nors J. R. praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau ta aplinkybė, kad bankroto administratorius neinformavo jos apie bankroto bylos įmonei iškėlimą, sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti.
  4. Tenkinęs pareiškėjos reikalavimą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, teismas sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Įvertinęs pareiškėjos pateiktų dokumentų kiekį, jų apimtį ir turinį, vykusių byloje posėdžių trukmę (bendra posėdžių trukmė – 1 val.), nurodytų išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, bylos sudėtingumą, nedidelę bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, specialių žinių reikalingumą, bei atsižvelgęs į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytus dydžius (Rekomendacijų 7, 8.19, 8.16 punktai), teismas sumažino priteistiną sumą iki 500 Eur.
  5. Teismas taip pat konstatavo, jog priteistinos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų, atlygintinų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kadangi pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, jog UAB „Lingesta“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto tvirtinti finansinio reikalavimo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė BUAB „Lingesta“, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J., atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai priteistinos iš UAB „Lingesta“, įtraukiant ją į įmonės trečios eilės kreditorių sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Prieš kreipdamasi į teismą pareiškėja nesikreipė į bankroto administratorių dėl prašymo įtraukti ją į kreditorių sąrašą.
    2. Teismui pateiktas prašymas buvo surašytas advokato, todėl, nepriklausomai nuo administratoriaus nuomonės šiuo klausimu, bylinėjimosi išlaidos bet kokiu atveju būtų patirtos.
    3. Teismų praktika, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš administravimui skirtų lėšų, užkerta bankroto administratoriui kelią teisingai ir sąžiningai vykdyti jam priskirtas funkcijas, kadangi tokiu atveju jis nėra suinteresuotas ginčyti teikiamus tvirtinti kreditorinius reikalavimus.
    4. Administratorius pateikto kreditorinio reikalavimo neginčijo, o tik teismo įpareigotas pateikė atsiliepimą į pareiškimą.
  2. Pareiškėja J. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
    1. Atsakovė nesutiko su pareiškėjos pateiktu kreditoriniu reikalavimu, todėl ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
    2. Apeliantės reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, įtraukiant pareiškėją į įmonės trečios eilės kreditorių sąrašą, neatitinka suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, pagal kurią tokios išlaidos atlyginamos būtent iš įmonės administravimui skirtų lėšų.

3IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas bei absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
  2. Apeliantė atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėja J. R. buvo įtraukta į BUAB „Lingesta“ kreditorių sąrašą, taip pat pareiškėjos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atskiruoju skundu yra nesutinkama tik su pareiškėjos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo forma (iš įmonės administravimui skirtų lėšų).
  3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktika vieninteliu šios bylos ginčo klausimu yra vieninga bei aiškiai suformuota. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų. Dėl to tuo atveju, jei, išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
  4. Atsižvelgdama į šios nutarties 15 punkte nurodyta praktiką kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš atsakovės BUAB „Lingesta“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką. Atskirajame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo nuo šios praktikos nukrypti.
  5. Teisėjų kolegija nesutinka su bankroto administratoriaus atskirojo skundo teiginiais, kad jis pareiškėjos pateikto finansinio reikalavimo neginčijo, kadangi byloje esančių bankroto administratoriaus teiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina priešingas aplinkybes – 2017 m. balandžio 27 d. prašymu bankroto administratorius pareiškėjos reikalavimo prašė netvirtinti.
  6. Aplinkybė, kad prieš kreipdamasi į teismą pareiškėja nesikreipė į bankroto administratorių su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą, neturi jokios reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo formos tinkamam išsprendimui. Administratoriui pareiškėjos prašymo neginčijant, arba teismui jos prašymą atmetus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors ir būtų patirtos, tačiau iš atsakovės nebūtų priteisiamos (CPK 93 straipsnis).
  7. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palieka nepakeistą, o atsakovės BUAB „Lingesta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., atskirąjį skundą atmeta.
  8. Pareiškėja J. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės BUAB „Lingesta“ atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjai iš atsakovės priteisiamos minėtos bylinėjimosi išlaidos – 250 Eur, apmokant jas iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

5Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

6Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

7Priteisti pareiškėjai J. R. iš atsakovės BUAB „Lingesta“ 250 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, apmokant jas iš BUAB „Lingesta“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai