Byla 2-40-644/2011
Dėl žalos atlyginimo

1

2Prienu rajono apylinkes teismas, pirmininkaujant teisejui A. G., sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui advokato padejejui M. M., atsakovui Z. J., atsakovo A. G. atstovei advokatei R. M., treciojo asmens UAB „Prienu agrotiekimas“ atstovui advokatui A. B., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo R. L. ieškini atsakovams Z. J. ir A. G. su treciaisiais asmenimis UAB „Prienu agrotiekimas“ ir P. S. komercijos imone del žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinejes byla,

4n u s t a t e :

5I. R. L. ieškini palaike ir praše: atnaujinti praleista triju metu senaties termina del žalos išieškojimo; priteisti iš atsakovu A. G. (asmens kodas ( - ) ir Z. J., (asmens kodas ( - ) solidariai 8600 Lt (aštuoniu tukstanciu šešiu šimtu litu 00 centu) žala bei bylinejimosi išlaidas (b.l. 53-56). Ieškovas paaiškino, kad 2005 metu balandžio menesio 26 diena UAB „Prienu agrotiekimas“ teritorijoje supjauste jam priklausancia puspriekabe WRD HLS, remo numeris 0233, valstybinis numeris OV 004, pagaminta 1981 metais. Apie padaryta žala jis sužinojo tu paciu metu balandžio menesio pabaigoje. Siekdamas apginti savo teisetus interesus, bei išsiieškoti padaryta jam žala 2005-06-28 kreipesi i Prienu raj. PK del ikiteisminio tyrimo atlikimo. 2006-02-06 byla buvo nutraukta ir pasiulyta kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka. 2006-02-22 sprendima apskunde Prienu rajono prokuraturai, kuri 2006-03-20 tyrima atnaujino. 2006-06-28 pakartotinas tyrimas buvo nutrauktas. 2008-02-14 papildomai apskunde prokurores, kuri kuravo byla veiksmus, taciau 2008-02-25 skundas buvo atmestas. Atmetus skunda, 2008-12-19 diena privataus kaltinimo tvarka kreipesi i Prienu rajono apylinkes teisma. Prienu rajono apylinkes teismas 2010-05-13 prieme nutarti, kuria jo skundas buvo atmestas suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Nors atsakovas A. G. nebuvo nuteistas, taciau jam padarytos žalos klausimas išliko ir del atsakovo neteisetu veiksmu jis patyre 8600,00 litu žala. Taip pat nurode, kad 2002-10-02 mineta puspriekabe išsinuomavo iš P. S., o kaip garanta, buvo sumokejes P. S. 10000,00 litu užstata. Paskutiniu metu iki sunaikinimo puspriekabe stovejo UAB „Prienu agrotiekimas“ kieme. Atsakovai savo neteisetais veiksmais sunaikino puspriekabe, jis jos negalejo gražinti savininkui ir jo sumoketi pinigai 10000,00 litu užstatas liko pas puspriekabes savininka P. S.. Atsakovas A. G. supjaustes puspriekabe dali pinigu - 1400,00 litu gražino, motyvuodamas tuo, kad tik tiek gavo už priduota metalo lauža ir paaiškino, kad viskam vadovavo antrasis atsakovas Z. J.. Tokiu budu atsakovas A. G. pats pripažino, kad jis sunaikino svetima turta, nors ir kito asmens nurodymu ir jis del atsakovu veiksmu patyre realia 8600,00 litu žala. LR CK 6.249 str. numato, kad asmuo privalo pilnai padengti žala - piniginius nuostolius, kuriu jis neteko del neteisetu atsakovu veiksmu - puspriekabes supjaustymo ir pardavimo i metalo lauža. Del senaties paaiškino, kad LR CK 1.126 str. 8 dalis numato triju metu senaties termina žalai išsiieškoti. CK 1.131 str. 2 d. numato, kad senaties terminas jeigu teismas mano pagristu, gali buti atstatytas. Šiuo atveju, mano, kad senaties terminas buvo praleistas del objektyviu priežasciu, nes del jam padarytos žalos jis kreipesi i ivairias teisesaugos institucijas ir tik teismui priemus nutarti nutraukti baudžiamaji procesa suejus senaties terminui, jis galejo pareikšti civilini ieškini civilinio proceso tvarka. Atmetus laika per kuri buvo atliekami ikiteisminiai veiksmai ir baudžiamosios bylos nagrinejimas Prienu rajono apylinkes teisme triju metu senaties terminas dar nera praleistas. O tuo atveju, jei teismas manytu, kad terminas praleistas, jis turetu buti atnaujintas.

6Atsakovo A. G. atstove ieškini praše atmesti ir paaiškino, kad ieškovas yra praleides ieškinio senaties termina, todel yra pagrindas ieškini atmesti, kadangi terminas praleistas del paties ieškovo didelio aplaidumo ir nerupestingumo. Ieškovas apie savo teises pažeidima, t.y. apie P. S. priklausancios puspriekabes supjaustyma, sužinojo 2005 m. balandžio menesi. Del šio ivykio pradetas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2006-06-28 nutarimu. Minetas nutarimas, kuriame išaiškinta teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka, ieškovui buvo iteiktas 2006-06-28, taciau, ieškovas nutarimo istatymo numatyta tvarka bei terminais neapskunde. Triju metu senaties terminas turi buti skaiciuojamas nuo 2006-06-28, kai buvo nutrauktas pakartotinas tyrimas. Butent nuo šio momento ieškovas turejo galimybe pasirinkti buda savo pažeistos teises gynybai, t.y. kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka, arba kreiptis su ieškiniu del žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Taciau, ieškovas jokiu veiksmu neatliko, o praejus beveik dvejiems metams po pakartotino ikiteisminio tyrimo nutraukimo, dar karta visiškai nepagristai ir neteisetai apskunde nutarima baudžiamojoje byloje, nors tokio apskundimo nenumato LR P. I. teiginys, kad jis neturejo galimybes pareikšti ieškini teismui laikotarpyje nuo 2006-06-28 iki 2008-12-19, yra nepagristas, kadangi mineta baudžiamoji byla buvo nutraukta, todel jokiu kliuciu kreiptis i teisma civiline tvarka ieškovui nebuvo. I teisma privataus kaltinimo tvarka kreipesi praejus daugiau nei pustreciu metu, nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realia galimybe asmeniui apginti savo pažeista teise, užtikrinti civiliniu santykiu stabiluma, užkirsti kelia begaliniam bylinejimuisi, skatinti asmeni kuo greiciau ginti savo pažeista teise ir kt. Jis yra nustatytas abieju šaliu interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis del reikalavimo nepareiškimo per tam tikra laika gali tiketis, jog kita šalis atsisako ginti pažeista teise ar vertina ja kaip nepažeista. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškini (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senati, tik teismui išsprendus ši klausima ir nustacius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas del svarbiu priežasciu, todel atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinejami iš esmes, t. y. tikrinamas ju teisetumas ir pagristumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia istatymo nustatyta termina, per kuri jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažista, kad šis terminas praleistas del svarbiu priežasciu bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimu pagristumo. Taip pat nurode, kad A. G. nepagristai ir neteisetai yra nurodytas atsakovu, kadangi nera ir negali buti atsakingas už puspriekabes sunaikinima. Puspriekabe i metalo laužo supirkimo punkta buvo pristatyta 2005 m. balandžio menesi. Tuo metu jis dirbo UAB „Prienu agrotiekimas“ vadybininko pareigose 0,5 etato. Pats jokiu savarankišku sprendimu nepriimdavo, vykdydavo tik direktoriaus duotus nurodymus. Jo tiesioginis viršininkas buvo UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius Z. J., kurio nurodymu puspriekabe ir buvo priduota i metalo laužo supirkimo punkta. Tuo pat metu jis buvo ir UAB „AUTOGATA“ direktoriumi. Mineta bendrove neatlygintinai naudojosi UAB „Prienu agrotiekimas“ dirbtuvemis-angaru, taciau ne kiemo teritorija, kurioje buvo palikta puspriekabe. Kiemo irenginiais UAB „AUTOGATA“ ir UAB „Prienu agrotiekimas“ pasidalino tik 2005-08-11, tai yra tuomet, kai puspriekabe jau buvo supjaustyta. Kadangi puspriekabe buvo sunaikinta ne jo iniciatyva bei nurodymu, jis nelaikytinas šioje byloje atsakovu. Istatymas numato, kad civiline atsakomybe netaikoma, taip pat asmuo gali buti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilines atsakomybes, jeigu nuostoliai atsirado del veiksmu, del kuriu kaltas pats nukentejes asmuo - LR CK 6.253 str. 5 d. Ieškovas 2002-10-02 sutartimi (sudarytoje tarp jo ir P. S.) prisieme isipareigojimus pilnai atsakyti už puspriekabes technine bukle ir sauguma. Taciau, tarp ieškovo ir UAB „Prienu agrotiekimas“, kurios teritorijoje buvo palikta puspriekabe, nebuvo sudaryta sutartis, del jos saugojimo ieškovas net nesidomejo ar UAB „Prienu agrotiekimas“, priimtinas puspriekabes palikimas bendrovei priklausancioje teritorijoje. Ieškovas, kuriam taikomi apdairaus, atidaus, rupestingo ir protingo žmogaus standartai, privalejo dometis palikta puspriekabe, susitarti del jos saugojimo, bent jau informuoti UAB „Prienu agrotiekimas“ apie puspriekabes palikima bendroves teritorijoje, taciau to nepadare. Ta aplinkybe, kad ieškovas savavališkai paliko puspriekabe ir ilga laika nesidomejo jos saugumu bei technine bukle, teikia pagrindo išvadai, kad ieškovas nebuvo tiek apdairus, kiek buvo butina, tuo pažeide pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai, todel atsiradusios pasekmes yra ieškovo veiksmu rezultatas.

7A. Z. J. ieškini praše atmesti ir paaiškino, kad puspriekabe UAB „Prienu agrotiekimas“ teritorijoje buvo palikta savavališkai, be bendroves vadovu leidimo, nesuderinus su teritorijos savininko direktoriumi. Tuo metu jis dirbo ir tebedirba UAB Prienu agrotiekimas“ direktoriumi. Kaip bešeimininkis turtas puspriekabe ju bendroves teritorijoje stovejo apie pusantru metu niekieno nesaugoma. Per ta laika nuo jos buvo nuimta atskiros detales, ratai ir, kaip nesaugomas bei nenaudojamas daiktas, puspriekabe, prarado ne tik savo prekine verte, bet liko ir techniškai netvarkinga. Todel stovincios buvusios puspriekabes likucius, bendroves administracijos darbuotoju bendru sutarimu buvo nuspresta priduoti i metalo lauža, o gautus už tai pinigus, atsiradus šios puspriekabes savininkams, perduoti jiems. Po to, kai puspriekabe buvo priduota i metalo lauža, gauti už ja pinigai atsakovo A. G. buvo perduoti ieškovui R. L.. Jis, kaip UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius ir kiti bendroves darbuotojai megino nustatyti šios puspriekabes savininka. Tuo tikslu jis pats kalbejo ir su ieškovu R. L., kuris išsigyne, kad tai ne jo turtas. Buvo nurodyta, kad šios puspriekabes savininkas gali buti A. R., dirbantis Prienu mišku uredijoje vyr. mechaniku. Taciau paklausus pastarasis irgi paaiškino, kad jis nera savininkas šios puspriekabes, o kam jinai priklausanti - jis nežinas. Taigi bendroves darbuotojai emesi visu butinu priemoniu šio turto savininkui nustatyti. Iš UAB „Prienu agrotiekimas“ istatu, UAB „Prienu agrotiekimas“ direktoriaus pareigybiniu nuostatu bei kitu byloje esamu dokumentu matyti, kad jis kaip ivykio metu, taip ir šiuo metu yra UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius, todel teismas pagristai siule ieškovui pakeisti proceso šalis tinkama šalimi, nes jis teises pažeidimo metu veike ne kaip privatus asmuo, o kaip UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius, taciau ieškovas su šiuo pasiulymu nesutiko. Civilineje teiseje egzistuoja kaltes ir priežastinio ryšio, kaip vienas iš žalos atlyginima lemianciu faktoriu. Atsakovas Z. J. duodamas valini nurodyma del ginco objekto veike kaip UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius ir bendroves vardu, o ne kaip fizinis asmuo. Ginco objekta realizavo irgi bendroves darbuotojas A. G.. Šioje byloje atsakovu Z. J. buti negali, nes duodamas nurodymus veike ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius, todel ieškinys turi buti atmestas, kaip pareikštas ne tam asmeniui, kurio veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Taip pat nurode, kad iš esamu civilineje byloje duomenu matyti, jog ieškovas apie padaryta žala sužinojo ne veliau, kaip 2005 m. birželio 28 d., nes ta diena jis kreipesi i Prienu policijos komisariata prašydamas del jam padarytos žalos pradeti ikiteismini tyrima. Jeigu laikyti, kad tai data, nutraukusi ieškinines senaties termino eiga, tai 2006 m. vasario 6 d. nutraukus tyrima baudžiamojoje byloje, ieškinines senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 8 d. vel prasidejo, ir baigesi 2009 m. vasario 6 d. Istatymas nenumato, kad skundo padavimas del baudžiamosios bylos nutraukimo gali sustabdyti ar nutraukti ieškinines senaties termino eiga, todel mano, kad byloje turi buti taikytinas ieškinines senaties termino institutas, o ieškinines senaties termino suejimas yra pagrindas teismui ieškini atmesti.

8Treciasis asmuo UAB „Prienu agrotiekimas“ atstovas su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti ir paaiškino, kad puspriekabe UAB „Prienu agrotiekimas“ teritorijoje apie pusantru metu buvo palikta savavališkai, be bendroves vadovu leidimo, nesuderinus su teritorijos savininko direktoriumi. Kaip bešeimininkis turtas puspriekabe ju teritorijoje stovejo apie pusantru metu niekieno nesaugoma. Per ta laika nuo jos buvo nuimta atskiros detales ir puspriekabe prarado ne tik savo prekine verte, bet liko ir techniškai netvarkinga, todel teritorijoje ji buvo kaip bevertis daiktas, trukdantis bendrovei naudotis šia teritorija. Bendroves administracijos darbuotojai megino nustatyti šios puspriekabes savininka. Tuo tikslu buvo kalbeta ir su ieškovu R. L., kuris išsigyne, kad tai ne jo turtas. Buvo nurodyta, kad šios puspriekabes savininkas galis buti A. R.. Taciau paklausus, pastarasis irgi paaiškino, kad jis nera savininkas šios puspriekabes, o kam jinai priklausanti, jis nežinas. Taip pat nurode, kad puspriekabe buvo nepagristai, be jokios sutarties ar bendroves darbuotoju žinios, laikoma ju teritorijoje. Z. J. ivykio metu buvo UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius ir duodamas nurodyma A. G. priduoti buvusios puspriekabes likucius i metalo lauža veike ne kaip privatus asmuo, o kaip imones vadovas, turintis teise duoti valinius nurodymus. Tai matyti iš teismui pateiktu dokumentu išrašu: UAB „Prienu agrotiekimas“ istatu, UAB „Prienu agrotiekimas“ direktoriaus pareigybiniu nuostatu. Todel teismas pagristai siule ieškovui pakeisti proceso šalis tinkama šalimi, nes atsakovas Z. J. tariamo teises pažeidimo metu veike ne kaip privatus asmuo, o kaip UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius. Civilineje teiseje egzistuoja kaltes ir priežastinio ryšio, kaip vienas iš žalos atlyginima lemianciu faktoriu (CK 6.247, 6.248 str.). Atsakovas Z. J. duodamas valini nurodyma del ginco objekto veike kaip UAB „Prienu agrotiekimas“ direktorius ir bendroves vardu, o ne kaip fizinis asmuo. Ginco objekta realizavo irgi bendroves darbuotojas atsakovas A. G., todel ir atsakovu šiame gince turejo buti itraukta ju bendrove, o Z. J. ir A. G., tik kaip tretieji asmenys. Be to iš esamu civilineje byloje duomenu matyti, kad ieškovas apie padaryta žala sužinojo ne veliau, kaip 2005 m. birželio 28 d., nes ta diena jis kreipesi i Prienu policijos komisariata prašydamas del jam padarytos žalos pradeti ikiteismini tyrima. Jeigu laikyti, kad tai data, nutraukusi ieškinines senaties termino eiga, tai 2006 m. vasario 6 d. nutraukus tyrima baudžiamojoje byloje, ieškinines senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 8 d. vel prasidejo, ir baigesi 2009 m. vasario 6 d. Istatymas nenumato, kad skundo padavimas del baudžiamosios bylos nutraukimo gali sustabdyti ar nutraukti ieškinines senaties termino eiga. Todel mano, kad bet kuriuo atveju, netgi ieškovui padavus ieškinio reikalavima ir prieš ju bendrove šis bylinejimasis butu betikslis, nes jie prašo taikyti ieškinines senaties termino instituta, o ieškinines senaties termino suejimas yra pagrindas teismui ieškini atmesti ( CK 1. 126, 1.131 str.).

9Treciasis asmuo P. S. komercijos imone pareikšto ieškinio pagristuma praše spresti teismo nuožiura. Atsiliepimu nurode, kad 2002-10-02 dienos sutarties pagrindu ieškovui R. L. išnuomojo puspriekabe WRD HLS, valst. Nr. OV 004, pagaminta 1981 metais. I. R. L. perduota puspriekabe buvo techniškai tvarkinga, todel, kaip garanta, kad puspriekabe gražins tokia pat techniškai tvarkinga, ieškovas R. L. sumokejo 10000 Lt dydžio užstata. Šiu pinigu ieškovui R. L. negražino ir negražins, kadangi pastarajam perduota mineta puspriekabe yra sunaikinta. Tokiu budu ieškovas R. L. patyre žala, kadangi negali atgauti jo sumoketo 10 000 litu užstato. Šia žala privalo atlyginti už puspriekabes sunaikinima atsakingi asmenys. Pasitvirtinus ieškovo R. L. ieškinyje nurodytoms aplinkybems, ieškinyje nurodyti reikalavimai turi buti tenkinami iš esmes (b.l. 120,121).

10Ieškinys atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad 2002-10-02 sutarties pagrindu P. S. komercijos imone perdave laikinam naudojimui R. L. imonei priklausancia puspriekabe WRD HLS, remo Nr. 0233, valst. Nr. OV 004, pagaminta 1981 m., o kaip garantas kad puspriekabe bus gražinta techniškai tvarkinga R. L. paliko 10000 Lt. užstata. Ši sutartis buvo sudaryta iki 2005-12-31 (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-12-644/2010 b.l. 4). 2003-01-20 sutartimi R. L. iki 2004-01-20 ginco puspriekabe išnuomojo A. Z. (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-12-644/2010 b.l. 79). 2005-04-26 A. G. pardave UAB „Žalvaris“ juodo metalo lauža, gaudamas už tai 1399,44 Lt (prijungta baudžiamoji byla Nr. 79-1-00405-05 b.l. 15-18).

12Byloje ginco del to, kad buvo sunaikinta puspriekabe WRD HLS, valst. Nr. OV 004, nera. Šalys pripažino, kad ginco puspriekabe nusprende supjaustyti ir priduoti i metalo laužo supirktuve Z. J., duodamas A. G. nurodyma tai atlikti. Atsakovai pripažindami, kad sunaikino puspriekabe, nesutiko su tuo, kad jie šioje byloje turi buti atsakovais. Atsakovai nurode, kad šiuo atveju jie veike ne kaip fiziniai asmenys, o kaip UAB Prienu agrotiekimas“ darbuotojai, t.y. Z. J. budamas bendroves direktoriumi dave privaloma nurodyma darbuotojui A. G. supjaustyti ir priduoti puspriekabe i metalo laužo supirktuve, todel ju nuomone atsakovu šioje byloje turejo buti patraukta UAB „Prienu agrotiekimas“.

13Teismas sutinka su atsakovu išreikšta pozicija del netinkamu atsakovu šioje byloje del sekanciu priežasciu.

14Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojancio netinkamos šalies pakeitima tinkama, 1 dali teismas, bylos nagrinejimo metu nustates, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškini atsakyti, gali vienos iš šaliu motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradini atsakova tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas butu pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrineja byla iš esmes. Aiškindamas ir taikydamas šias teises normas, kasacinis teismas yra nurodes, kad pagal šios teises normos prasme prašyti pakeisti netinkama šali (tiek ieškova, tiek atsakova) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali ivykti ir teismo iniciatyva; taciau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali ivykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos A. T. Civiliniu bylu skyriaus 2006 m. rugsejo 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-465/2006). Pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 daliu aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje itvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teise pakeisti netinkama atsakova bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teises normu pažeidimas (Lietuvos A. T. Civiliniu bylu skyriaus 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-100/2007; Lietuvos A. T. Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2007 m. lapkricio 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-345/2007 ir kt.).

15Pateikta pirmiau nurodytu kasacine tvarka išnagrinetu bylu apžvalga patvirtina, kad abstraktus CPK 42 straipsnyje itvirtintu šaliu teisiu ir pareigu išaiškinimas yra nepakankamas teismui nustatytos priedermes igyvendinimas, kada byla nagrinejanciam teismui akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t.y. tam asmeniui negali atsirasti pareigos atsakyti pagal ieškovo pareikšta reikalavima. Kada byla nagrinejanciam teismui yra akivaizdu, teismas neturi, apsiribojes tik abstrakciu šaliu procesiniu teisiu išaiškinimu, neišsiaiškines tikrosios ieškovo valios del šalies procesines padeties nustatymo, testi bylos nagrinejima pagal reikalavima, pareikšta netinkamam atsakovui. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujanciu byloje asmenu laikas, eikvojamos lešos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje itvirtinti proceso tikslai. Teismas turi išaiškinti ieškovo teise pakeisti netinkama atsakova bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius, ir tiktai ieškovui atsisakius igyvendinti netinkamos šalies pakeitimo teise, nagrineja byla pagal pareikštus reikalavimus.

16Šioje nagrinejamoje byloje teismas 2011-08-10, atnaujindamas bylos nagrinejima iš esmes, pasiule ieškovui R. L. pakeisti atsakova Z. J. kitu atsakovu - UAB „Prienu agrotiekimas“ (b.l. 102), taciau ieškovas nesutiko pakeisti atsakovo, del ko teismas privalo išnagrineti byla iš esmes pagal pareikštus reikalavimus.

172005-04-26, kai buvo sunaikinta puspriekabe, Z. J. dirbo (ir šiuo metu tebedirba) UAB „Prienu agrotiekimas“ direktoriumi ir vadovaujantis UAB „Prienu agrotiekimas“ istatais bei direktoriaus pareigybiniais nuostatais buvo šios bendroves vadovu, kurio nurodymai kitiems bendroves darbuotojams buvo privalomi (b.l. 113-119, prijungta baudžiamoji byla Nr. 79-1-00405-05 b.l. 41,42). Tuo metu bendroveje vadybininko pareigose dirbo A. G. (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-12-644/2010 b.l. 78). Akivaizdu, kad A. G. buvo pavaldumo santykiuose su Z. J. ir turejo vykdyti jo duotus nurodymus bendroves veiklos klausimais. Byloje negincijama, kad UAB „Prienu agrotiekimas“ teritorijoje buvo ginco puspriekabe. Vadinasi Z. J., budamas bendroves vadovu, buvo atsakingas už bendroves teritorijoje esancius daiktus, ju priežiura, tame tarpe ir už palikta ginco puspriekabe. Z. J., priimdamas sprendima priduoti puspriekabe i metalo lauža, sieke ne kažkokiu tai asmeniniu tikslu, bet norejo išvalyti nuo nereikalingu daiktu jo vadovaujamos bendroves teritorija. Nežinodamas kam priklauso ši puspriekabe, jis prieme sprendima priduoti puspriekabe i metalo laužo supirktuve, o gautus pinigus saugoti, su tikslu juos veliau gražinti jos savininkui, jei toks atsiras. Teismo vertinimu, A. G. gaves savo tiesioginio vadovo Z. J. nurodyma del puspriekabes pridavimo i metalo lauža, veike kaip šios bendroves darbuotojas, kuris privalejo vykdyti savo darbdavio nurodymus. Ne A. G. privalejo aiškintis kam priklauso ši puspriekabe, o ta atlikti turejo bendroves vadovas, t.y. Z. J.. Duomenu, kad A. G. butu žinojes jog sunaikina svetima turta, kuris turi savininka, byloje nera. Jis paaiškino, kad bendroves direktorius, duodamas nurodyma supjaustyti puspriekabe, patvirtino, jog ši puspriekabe yra bešeimininkis turtas. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žala, atsiradusia del jo darbuotoju, einanciu savo darbines pareigas, kaltes. Akivaizdu, kad šiuo atveju A. G. vykde savo darbines pareigas, todel jis negali buti atsakovu šioje byloje. Atsakovu šioje byloje negali buti ir Z. J., kadangi jis veike kaip darbdavio, t.y. UAB „Prienu agrotiekimas“ organas – bendroves direktorius. Todel, teismo vertinimu, atsakovu šioje byloje turejo buti UAB „Prienu agrotiekimas“. Vien ta aplinkybe, kad puspriekabe stovejo UAB „Prienu agrotiekimas“ priklausancioje teritorijoje, nedviprasmiškai pasako, jog už ja atsakingas buvo ne fizinis asmuo Z. J., o šios bendroves vadovas. Be to, koks skirtumas Z. J. butu - stovi ar ne ta puspriekabe UAB „Prienu agrotiekimas“ teritorijoje, jei jis nebutu šios bendroves vadovu. Butent jis, vykdydamas savo kaip vadovo pareigas ir prieme sprendima, kaip jam tuo metu atrode, naudinga jo vadovaujamai bendrovei, kadangi išveždamas nežinia kam priklausancia puspriekabe, tuo paciu atlaisvino bendroves teritorija. Ieškovo samprotavimai, kad atsakovai, sunaikindami puspriekabe, veike kaip fiziniai asmenys yra visiškai nepagristi. Ta aplinkybe, kad priduodant puspriekabe i metalo laužo supirktuve, nebuvo raštiško direktoriaus Z. J. nurodymo bei tai, kad metalo laužas buvo priduotas A. G., o ne bendroves vardu, negali buti vertinamas kaip faktas, jog puspriekabe sunaikino du fiziniai asmenys, nesusije darbiniais santykiais. Pažymetina, kad abu atsakovai labai aiškiai parode, jog metalo laužo pridavimas buvo iformintas fizinio asmens A. G. vardu tik todel, kad ši puspriekabe nebuvo UAB „Prienu agrotiekimas“ nuosavybe. Be to teismas pažymi, kad imones vadovas, duodamas nurodymus jam pavaldiems darbuotojams, nebutinai tai turi iforminti raštu. Del šiu priežasciu ieškovo R. L. ieškinys atmestinas kaip pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškini atsakyti.

18Del kitu ieškinyje ir atsiliepimuose išdestytu motyvu del ieškinio senaties termino, jo taikymo bei atnaujinimo, puspriekabes vertes, ieškovo veiksmu rupinantis ginco puspriekabe, teismas nepasisako, kadangi ieškinys atmetamas del to, jog jis pareikštas netinkamiems atsakovams.

19Iš ieškovo atsakovui A. G. priteistina turetos 1000 Lt. bei treciajam asmeniui UAB „Prienu agrotiekimas“ 500 Lt. bylinejimosi išlaidos (advokato pagalbai apmoketi b.l. 34,136) bei priteistina 42,60 Lt. pašto išlaidu valstybei.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 268 str. teismas

Nutarė

21Ieškini atmesti.

22Priteisti iš R. L., a/k ( - ) atsakovui A. G., a/k ( - ) 1000 Lt, treciajam asmeniui „Prienu agrotiekimas“ 500 Lt. bei valstybei – 42,60 Lt bylinejimosi išlaidu.

23Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti apskustas Kauno apygardos teismui per Prienu rajono apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai