Byla 2A-2002-259/2017
Dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termolink“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Autokausta“ pateiktame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB „Termolink“ atliktų darbų aktus Nr. 12 ir Nr. 13 už 2015 m. rugsėjo mėn.; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. vasario 14 d. ieškovė, veikianti kaip generalinis rangovas, ir atsakovė veikianti kaip subrangovas, sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 14/0214 PA-14/02/071 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis, medžiagomis bei rizika atlikti aiškų darbų komplektą: šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimo darbus ieškovės statomame Gamybos ir pramonės paskirties pastate (pieno perdirbimo gamykloje), adresu ( - ). Atsakovės atliekami darbai buvo detalizuoti prie Sutarties pridėtose trijose sąmatose (Sutarties 2.1. p.; toliau - Sąmata). Sutartyje numatyta, kad atsakovei bus mokama už faktiškai atliktus darbus, įvertinant atliktų darbų kiekius ir sąmatoje fiksuotus jų vienetinius įkainius (Sutarties 2.4. p.), tačiau neviršijant Sutartyje nurodytos maksimalios kainos. Atsakovė, pasirašydama Sutartį patvirtino, kad į sąmatą yra įtraukti visi reikiami įvykdyti darbai, medžiagos, mechanizmai ir kt. priemones bei jų maksimalūs kiekiai (Sutarties 2.7. p.). Taip pat, kad jei, siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį, reikės atlikti darbus (įskaitant jiems reikalingas medžiagas, įrangą, mechanizmus, priemones ir pan.), kurių atsakovė nenumatė sudarant Sutartį ir/ar atskirai neįtraukė į sąmatą, bus laikoma, kad atsakovės išlaidos, susijusios su tokių darbų atlikimu, yra įtrauktos į kitų sąmatoje nurodytų darbų įkainius ir dėl to tokie darbai atsakovei papildomai nebus apmokami (Sutarties 2.7. p.). Vykdydama sutartį, atsakovė iki kiekvieną mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos pateikdavo ieškovei faktiškai per kalendorinį mėnesį atliktų darbų aktą (Sutarties 4.1. p.). Pildydama atliktų darbų aktą, atsakovė nurodydavo faktiškai pagal sąmatą atliktų darbų kiekius ir sąmatoje atitinkamiems darbams numatytus įkainius (Sutarties 4.2. punktas), kurių suma ir buvo atsakovei už atliktus darbus mokėtina suma. Ieškovės nuomone, pildydama atliktų darbų aktą atsakovė privalėjo laikytis sąmatoje išvardintų darbų pavadinimų ir eilės. Savo esme atliktų darbų aktas atitiko sąmatos turinį. Šalims patvirtinus kasmėnesinį atliktų darbų aktą, atsakovė šalių patvirtinto atliktų darbų akto pagrindu išrašydavo ir pateikdavo ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą. Darbų atlikimo metu buvo pasirašyta vienuolika atliktų darbų aktų ir pažymų apie atliktų darbų vertę, kurių pagrindu atsakovė išrašė vienuolika PVM sąskaitų faktūrų. Tačiau praėjus 3 (trims) mėnesiams po paskutiniojo atliktų darbų akto (Nr. 11) pasirašymo, atsakovė 2015 m. rugsėjo 24 d. pranešimu Nr. 814 pateikė ieškovei papildomus vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, taip pat jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 12898 ir Nr. 12899, reikalaudama jas apmokėti. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad ieškovė turi papildomai sumokėti atsakovui 27 387,85 Eur sumą pagal prie Pretenzijos pridedamas PVM sąskaitas faktūras bei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 12 ir Nr. 13. Ieškovė nesutinka su atsakovės vienašališkai pasirašytais aktais bei jų pagrindu išrašytomis sąskaitomis tuo pagrindu, kad šiuose aktuose nurodyti darbai nebuvo numatyti ir įtraukti į pasirašant sutartį sudarytą sąmatą. Vadovaujantis Sutarties 2.7. punktu, bet kokios į Sąmatą neįtrauktų darbų (įskaitant jiems reikalingas medžiagas, įrangą, mechanizmus, priemones ir pan.) išlaidos, susijusios su tokių darbų atlikimu, yra laikomis įtrauktomis į kitų sąmatoje nurodytų darbų įkainius, todėl vienašališkai atsakovės pasirašytuose aktuose nurodytų darbų kainą jau yra įskaičiuota į šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytus darbus ir ieškovė neprivalo vykdyti atsakovei jokių papildomų mokėjimų. Dėl šių priežasčių atsakovės vienašališkai pasirašyti aktai pripažintini negaliojančiais. Be to ieškovė nurodė, kad šalys, pasirašydamos sutartį, numatė, jog visais atvejais, prieš pradedant darbą, susijusį su papildomomis rangovo išlaidomis, šalys turi būti raštu dėl to susitarusios. Subrangovas (atsakovė) neturi teisės į papildomą apmokėjimą, jei jis tokias papildomas išlaidas patyrė savo rizika, nesant šalių rašytinio susitarimo dėl Sutarties kainos padidinimo (Sutarties 2.14. p). Vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodyti darbai Sutarties kontekste būtų laikomi papildomais darbais, todėl atsakovė, prieš pradėdama Sutartyje nenumatytus darbus, reikalaujančius papildomo apmokėjimo, privalėjo iš anksto raštu su ieškove susitarti dėl tokių darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos. Tokio susitarimo nebuvo. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai pasirašė aktus ir išrašė atitinkamas PVM sąskaitas faktūras, todėl atsakovės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai yra pripažintini negaliojančiais.
  2. Atsakovė UAB „Termolink“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties, bei vykdant šią sutartį sudarytų susitarimų ir ieškovės nurodymų pagrindu, atsakovė su ieškovės žinia, pritarimu ir suderinus su ieškove, atliko subrangos darbų ir pateikė įrangos už 159 391,86 Eur plius PVM sumą. Tačiau ieškovė pasirašė atsakovės pateiktus atliktų darbų aktus tik už 136 757,28 Eur be PVM sumą. Likusių atsakovės už 22 634,58 Eur (be PVM) sumą faktiškai atliktų darbų (nurodytų Atliktų darbų aktuose Nr. 12 ir Nr. 13) perdavimo-priėmimo aktų ieškovė nepagrįstai nepasirašė ir už darbus neatsiskaitė nors šie darbai buvo atlikti suderinus su ieškove, su jos žinia ir pritarimu; buvo būtini Subrangos sutarties įvykdymui ir Sutartyje numatyto rezultato pasiekimui; kartu su visa katiline yra perduoti užsakovui ir užsakovas šiais darbais naudojasi; yra atlikti tinkamai, dėl jų kokybės nei iš rangovo, nei iš užsakovo nėra gauta jokių pretenzijų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji neturėdamas pagrindo abejoti ieškovės pateiktų duomenų, dokumentų - techninio projekto ir techninio projekto žiniaraščių teisingumu ir patikimumu, pateiktame pasiūlyme subrangos darbų atlikimui nurodė bendrą darbų kainą. Esminis susitarimas tarp šalių buvo būtent dėl bendros viso objekto – Sutartyje numatytų šildymo katilinės šiluminės dalies specialiųjų statybos darbų kainos. O tam tikrų sąmatoje numatytų darbų pakeitimas kitais (atliktas suderinus su ieškove ir su jos pritarimu), kuris buvo reikalingas Sutarties rezultato pasiekimui, nepaneigia atsakovės teisės gauti Sutartyje numatytą užmokestį už faktiškai atliktus darbus ir ieškovės pareigos sumokėti už šiuos darbus. Sutarties nuostatų visuma patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už atsakovės faktiškai atliktus rangos darbus, būtinus Sutarties tikslui pasiekti. Ši ieškovės pareiga apima pareigą apmokėti ir už tuos darbus, kurie buvo atlikti pakeitus vienus sąmatoje nurodytus darbus (įskaitant medžiagas, darbų bei medžiagų kiekius ir kt.) kitais, to neįforminus atskiru rašytiniu susitarimu, kadangi pagal Sutartį raštiškas Sutarties darbų (kurie detalizuoti sąmatoje) pakeitimas buvo būtinas tik tuo atveju, jeigu šie darbai viršytų maksimalią Sutarties kainą, o ji nebuvo viršyta. Visi atsakovės papildomai atlikti darbai buvo būtini, kadangi jų neatlikus katilinės nebūtų buvę įmanoma eksploatuoti. O eksploatuoti ją pradėti reikėjo, nes esant minusinei temperatūrai ir neveikiant šilumos šaltiniui buvo didžiulė grėsmė, jog gali užšalti visa šildymo sistema. Atsakovė visus Subrangos sutartyje numatytus darbus atliko tiek, kurie buvo numatyti Sutartyje ir sąmatoje, tiek ir tuos, kurie vykdyti pagal pakoreguotą sąmatą. Visi darbai nustatyta tvarka priduoti techniniams prižiūrėtojams. Ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove už atliktų darbų aktuose Nr. 12 ir Nr. 13 nurodytus darbus ir ji turi pareigą už juos sumokėti. Ieškinys dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 6 399,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 8,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siutimu, valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju tikrieji tiesioginiai šalių ketinimai atsispindi ir prasideda ne tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje, bet sutartyje, iš kurios atsirado ieškovo ir atsakovo santykiai ir buvo sudaryta jų sutartis t. y. sutartyje, sudarytoje tarp ŽŪK „Pienas LT“, kaip užsakovo, ir ieškovo UAB „Autokausta“, kaip generalinio rangovo, kuria ieškovas įsipareigojo pastatyti Statinį ir perduoti atliktus darbus bei pastatytą ir pripažintą tinkamu naudoti Statinį, o užsakovas įsipareigojo priimti atliktus statybos darbus ir pastatytą Statinį bei už juos sumokėti (2013 m. gegužės 15 d. Statybos rangos sutartis Nr. EF/G-20130515; punktas 1.1). Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad Statybos objekto užsakovas (statytojas) yra ŽŪK „Pienas LT“. Taigi, statybos rangos santykiai kilo iš pagrindinės sutarties, o ieškovo ir atsakovo sutartis yra jau išvestinė. Todėl tai, ką turėjo padaryti atsakovas, pirmiausia atsispindi tarp ieškovo UAB „Autokausta“ ir užsakovo ŽŪK „Pienas LT“ sudarytoje sutartyje. Šios sutarties esmė ir tikslas, pagal kurias buvo sutarta, kad bus padaryti visi būtini, reikalingi statybos rangos darbai, kad užsakovui būtų pastatytas ir perduotas pripažintas tinkamu naudoti ir veikiantis bei funkcionuojantis statinys - Pieno perdirbimo gamykla. Sutarties įvykdymui ieškovas ieškojo subrangovų ir pateikė techninį projektą darbų įvertinimui ir paskaičiavimui. UAB „Termolink“ pateikė ieškovui komercinį pasiūlymą dėl vandens šildymo katilinės įrengimo 2013 m. birželio 21 d. Pasiūlyme nurodyta, kad pasiūlymas paskaičiuotas pagal Techninį projektą Nr. 183-00;01-TP. Ieškovui UAB „Autokausta“ tiko atsakovo UAB „Termolink“ pasiūlymas (iš esmės kaina) ir 2014 m. vasario14 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. 14/0214 PA-14/02/07 (toliau – Sutartis), o 2014 m. rugsėjo 15 d. sudarytas papildomas susitarimas, kuriais atsakovas įsipareigojo atlikti vandens šildymo katilinės šiluminės dalies specialiuosius statybos darbus, o ieškovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos 540 926,73 Lt be PVM sumą (156 663,21 Eur plius PVM, iš viso 189 562,48 Eur su PVM). Prie sutarties buvo pridėtos ir darbų sąmatos, parengtos remiantis ieškovo pateiktais dokumentais - Techniniu projektu, techninio projekto žiniaraščiais, ieškovo pateikta ir atsakovo užpildyta Exel lentele su nurodytais darbų kiekais ir atsakovo pasiūlytomis tų darbų kainomis. Būtent paties ieškovo atsakovui atsiųsta Exel lentelė, kurioje pats ieškovas buvo nurodęs reikiamus atlikti darbus ir medžiagas bei jų kiekius, atsakovui į ją įrašius atsakovo atliktinų darbų ir medžiagų kainas tapo prie sutarties pridėtomis sąmatomis. Taigi, sąmatas parengė pats ieškovas, o atsakovas tik išskaidė šalių sutartą bendrą viso objekto kainą pagal sąmatose nurodytas darbų ir medžiagų pozicijas. Tiek Komercinis pasiūlymas, tiek sutartis sudaryti remiantis ieškovo UAB “Autokausta“ užduotimi - įrengti vandens šildymo katilinę pagal pateiktą Techninį projektą už sutartą kainą. Dėl to, teismo vertinimu, būtent ieškovas buvo atsakingas ir jam teko rizika už tai, kad į Sutartį ir prie jos pridedamą sąmatą būtų įtraukti visi reikiami Subrangos darbų atlikimui darbai ir medžiagos.
  3. Teismo vertinimu, sutarties esmė buvo ta, kad būtų atlikti ieškovo pateiktame Techniniame projekte numatyti vandens šildymo katilinės įrengimo darbai už ieškovui priimtiną kainą. Tą patvirtino ir pats ieškovas savo 2015-10-08 atsakyme Nr. S-15-308 į 2015-09-24 raštą Nr. 814. Nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl visos katilinės įrengimo darbų kainos ir būtent bendra darbų kaina, o ne tam tikri sąmatoje nurodyti darbai, turėjo lemiamą reikšmę pasirenkant atsakovą subrangovu ir sudarant Subrangos sutartį. Taigi, teismas pripažino, kad sutarties esmė ir tikslas: atlikti vandens šildymo katilinės įrengimo darbus už ne didesnę nei sutartą kainą pagal ieškovo pateiktą Techninį projektą. Sąmatoje numatytų darbų pakeitimas kitais, kuris buvo reikalingas Sutarties rezultato pasiekimui, nepaneigia atsakovo teisės gauti Sutartyje numatytą užmokestį už faktiškai atliktus darbus, kuriais buvo pasiektas tikslas.
  4. Teismas nurodė, kad iš Sutarties 2.11 ir 2.12 punktų akivaizdu, kad pati Sutartis numatė pakeičiamų darbų galimybę. Todėl vertino, kad, pagal sutartį ir pakeičiami darbai turi būti atlikti bei priimti. Tik jei tie pakeitimai turi įtakos kainai ir/ar terminams, tai tada pasirašomas susitarimas. Šiuo gi atveju, pakeitimai neturėjo įtakos nei kainai, nei terminams, todėl teismas sprendė, kad neturėjo būti raštiško susitarimo. Nurodė, kad Sutarties nuostatų visuma ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo priimti ir apmokėti už atsakovo faktiškai atliktus rangos darbus, kuriais bus pasiektas tikslas - įrengta vandens šildymo katilinė pagal Techninį projektą. Ir ši ieškovo pareiga apima pareigą priimti ir apmokėti ir už tuos darbus, kurie buvo atlikti pakeitus vienus sąmatoje nurodytus darbus (įskaitant medžiagas, darbų bei medžiagų kiekius ir kt.) kitais, jeigu šie darbai atitinka užduotį, projektą ir neviršija maksimalios Sutarties kainos.
  5. Teismas nurodė, kad nustačius, jog pagal techninio projekto žiniaraščiuose nurodytus darbus, darbų ir medžiagų kiekius būtų neįmanoma atlikti Sutarties darbų, jie neatitiktų teisės aktų reikalavimų, atsakovas iškart informavo tiek ieškovą, tiek ir darbų techninį prižiūrėtoją. Dėl susidariusios situacijos, su ieškovo žinia ir pritarimu, atsakovas parengė ir su ieškovu bei statinio statybos techniniu prižiūrėtoju suderino Darbo projektą, kuriame buvo numatytos tam tikros darbų ir jų apimties korekcijos, lyginant su Sąmatoje numatytais darbais. Šie pakeitimai buvo būtini, norint įvykdyti sutartį, pasiekti sutartyje nurodytą rezultatą ir jie atitiko esminiams techninio projekto sprendiniams. Tai įrodo ta aplinkybė, jog ant atsakovo parengto Darbo projekto yra darbų techninio prižiūrėtojo žyma „Pritariu statyti".
  6. Vertindamas situaciją pagal Statybos techninį reglamentą, teismas nustatė, kad darbai buvo atliekami ir vykdomi ne pagal Techninį projektą, o pagal Darbo projektą, kurį parengė atsakovas ir kurį atsakovas suderino su techniniu prižiūrėtoju, ir kurie galiausia buvo pripažinti tinkamais. Apie visas sąmatos korekcijas ieškovas žinojo, jos buvo derinamos su ieškovu, kuris ne tik, kad neprieštaravo darbų atlikimui pagal pakoreguotą sąmatą, bet nuolat ragino darbus vykdyti, nes jam reikėjo, kad visi rangos darbai būtų užbaigti laiku. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų prieštaravęs tokių darbų atlikimui.
  7. Teismas nurodė, kad vykdydamas sutartį, atsakovas nustatė, jog Techninis projektas, kurį parengė ir pateikė ieškovas, yra netikslus, tam tikros jo dalys prieštarauja viena kitai, ir kad pagal techninio projekto žiniaraščiuose nurodytus darbus, darbų ir medžiagų kiekius būtų neįmanoma įrengti katilinės pagal Sutartį, nes darbai neatitiktų teisės aktų reikalavimų, ir parengė Darbo projektą, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo suderintas su techniniu prižiūrėtoju. Pagal tai atsakovas atliko darbus, nurodytus ginčo Akte Nr. 12, kurie buvo pakeičiantys neteisingai ieškovo parengtoje sąmatoje pagal netikslų Techninį projektą surašytus darbus. Taip pat teismas nustatė, kad visi atsakovo papildomai atlikti darbai buvo būtini, kadangi jų neatlikus katilinės nebūtų buvę įmanoma eksploatuoti, tai sąlygojo ir artėjanti žiema (esant minusinei temperatūrai ir neveikiant šilumos šaltiniui buvo grėsmė, jog gali užšalti visa šildymo sistema). Todėl atsakovas ir atliko šiuos papildomus darbus, nurodytus ginčo Akte Nr. 13. Teismas nurodė, kad nors šalys šių darbų atlikimui papildomo rašytinio susitarimo nesudarė, tačiau jie yra faktiškai ieškovo priimti ir perduoti užsakovui. Tarp užsakovo ŽŪK „Pienas.LT“ ir UAB „Autokausta“ sudaryta sutartis yra užbaigta, su UAB „Autokausta“ pilnai atsiskaityta, statinys pripažintas tinkamu naudoti ir yra naudojamas, kas, teismo vertinimu, reiškia, kad visi atsakovo atlikti darbai atitiko sutarties ir statybų projektinius bei vykdomuosius dokumentus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai atsisako priimti atsakovo atliktus ginčo aktuose Nr. 12 ir Nr. 13 nurodytus darbus, nors ieškovas turi pareigą sumokėti atsakovui ir už šių darbų atlikimą.
  8. Teismas, pasisakydamas dėl atliktų darbų kainos, pripažino, kad sutartyje numatyta darbų kaina buvo viršyta nežymiai (tik 2 728,65 Eur be PVM).Viršyta ne dėl to, kad atsakovas nenumatė dalies darbų, o dėl to, kad Techninis projektas buvo netikslus ir dėl to, kad reikėjo atlikti gyvybiškai būtinų papildomų darbų. Nurodė, kad šalių sudarytos Sutarties 2.9 punkte numatyta, kad „maksimali sutarties kaina negali būti viršijama dėl to, kad Subrangovas nepilnai įvertino sutarčiai pilnai įvykdyti reikalingus darbus ir/ar darbų kiekius“, t. y. sutarties kaina negali būti viršijama tik dėl atsakovo kaltės, t. y. kai atsakovas nenumatė ar neįvertino dalies darbų. Tačiau nedraudžiama ją viršyti, kai tai nesusiję su atsakovo netinkamu darbu apimties ar kainų įvertinimu. Pažymėjo, kad Sutarties 2.7. punkte yra aiškiai nurodyta, jog ieškovas neturi papildomai apmokėti už tuos darbus „kurių Subrangovas nenumatė sudarant Sutartį ir/ar atskirai neįtraukė į Sąmatą, bet turėjo ir galėjo juos numatyti“. Tuo tarpu, atsakovas, sudarant Sutartį, negalėjo numatyti, kad prireiks vienus sąmatoje numatytus darbus pakeisti kitais, atlikti į sąmatą neįtrauktus darbus, kadangi, kaip minėta, sąmata parengta remiantis ieškovo pateiktais dokumentais - techniniu projektu, techninio projekto žiniaraščiu ir atsakovas neturėjo pagrindo abejoti, šių dokumentų parengimo teisingumu. Kaip paaiškėjo po Sutarties sudarymo, minėti dokumentai nebuvo tikslūs ir teisingi, dėl ko ir reikėjo koreguoti sąmatoje nurodytus darbus, jų apimtį ir kainą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas turi pareigą priimti visus atsakovo atliktus darbus, nurodytus ginčo aktuose Nr.12 bei Nr. 13, ir už šiuos darbus apmokėti.
  9. Teismas nurodė, kad ieškovo aiškinimas, jog jis neturi pareigos priimti ginčo aktuose Nr. 12 ir Nr. 13 nurodytų darbų ir mokėti už šiuos atsakovo faktiškai atliktus Sąmatoje nenurodytus darbus, yra grindžiamas iš esmės vien formaliais argumentais, nurodant, kad atsakovas nesilaikė tam tikrų procedūrų vykdant darbus, nors iš nustatytų aplinkybių matyti, kad būtent atsakovas stengėsi vykdyti bendradarbiavimo, kooperavimosi pareigą ir kuo greičiau ir tinkamai atlikti savo darbą, neatsižvelgiant į faktiškai (realiai) susidariusią situaciją. Teismas pripažino, kad tokie ieškovo veiksmai neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų dėl pareigos sumokėti už rangos darbus atsiradimo, prieštarauja pačiai rangos sutarties esmei (LR CK 6.681, 6.655, 6.691 straipsniai).
  10. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių, liudytojų R. T. ir B. Ž. paaiškinimus, taip pat tai, kad pasiektas Sutartyje numatytas darbo rezultatas, užsakovas naudojasi atsakovo atliktais darbais; darbai atitinka normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus; darbai pripažinti tinkamais naudoti; dėl darbų atlikimo nei užsakovas, nei ieškovas nereiškė jokiu pretenzijų, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus aktus Nr. 12 (24 086,30 Eur) ir Nr. 13 (3 301,55 Eur) negaliojančiais, ir ieškovui nepriimti atsakovo atliktų darbų, dėl ko ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Autokausta“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantės nuomone, teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmė ir sutapatino tarpusavyje konkuruojančias statybos rangos santykius reglamentuojančias teisės normas. Iš vienos pusės, teismas konstatavo, kad dėl ginčijamuose aktuose numatytų darbų perdavimo ir apmokėjimo šalys buvo susitarusios. Iš kitos pusės, teismas konstatavo, kad nors šalys ir nebuvo susitarusios dėl ginčijamuose aktuose nurodytų darbų, tačiau su jų apmokėjimu ieškovė sutiko savo elgesiu sutarties vykdymo metu. Be to, teismas sprendė, jog šalys susitarė dėl konkrečios sutarties kainos ir kad atsakovė, siekdama įgyvendinti sutarties tikslą, turėjo teisę be atskiro raštiško susitarimo keisti atliekamus darbus sutarties kainos apimtyje. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja sutarties sąlygoms. Iš tikrųjų šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta ne konkreti atsakovės atliekamų darbų kaina, o sutarties kainos nustatymo būdas. Būtent, sutarties 2.2. punkte numatyta, jog šalys susitaria dėl fiksuotų vienetinių įkainių už atsakovės atliekamus darbus (pagal sąmata) ir dėl maksimalios sutarties kainos. Sutarties 2.3. punkte nustatyta, kad atsakovei bus mokama už faktiškai atliktus darbus (pagal sąmatą), įvertinant atliktų darbų kiekius ir fiksuotus vienetinius įkainius, tačiau neviršijant maksimalios sutarties kainos. Nustatytas sutarties kainos apskaičiavimo būdas reiškia, kad tuo atveju, jei vykdydama sutartį atsakovė būtų atlikusi mažesnį sąmatoje numatytų darbų kiekį (kas įvyko nagrinėjamo ginčo atveju), galutinė mokėtina kaina bus mažesnė nei maksimali sutarties kaina. Tuo atveju, jei atsakovė būtų atlikusi didesnį nei sąmatoje numatytų darbų kiekį, galutinė sutarties kaina būtų lygi maksimaliai kainai.
    2. Teismas, spręsdamas, kad šalys susitarė dėl konkrečios sutarties kainos, tinkamai neįvertino sutarties sąmatos reikšmės. Priešingai nei nurodė teismas, sąmata buvo esminis šalių prisiimtus įsipareigojimus apibrėžiantis kriterijus. Sutarties 2.7. punktu atsakovė patvirtino, kad į sąmatą yra įtraukti visi reikiami įvykdyti darbai, medžiagos, mechanizmai ir kt. priemones bei jų maksimalūs kiekiai; tuo atveju, jei, siekiant tinkamai įvykdyti sutartį, reikės atlikti darbus (įskaitant jiems reikalingas medžiagas, įrangą, mechanizmus, priemones ir pan.), kurių atsakovė nenumatė sudarant sutartį ir/ar atskirai neįtraukė į sąmatą, bus laikoma, kad atsakovės išlaidos, susijusios su tokių darbų atlikimu, yra įtrauktos į kitų sąmatoje nurodytų darbų įkainius ir dėl to tokie darbai atsakovei papildomai nebus apmokami (sutarties 2.7. punktas). Sutarties 4.2. punkte nustatyta, kad pildydama atliktų darbų aktą atsakovė privalo laikytis sutarties dokumentuose (kitaip sakant sąmatoje) išvardintų darbų pavadinimų bei sudėties. Atliktų darbų akte turi būti nurodomi faktiškai atliktų darbų kiekiai, fiksuoti vienetiniai įkainiai už darbus bei bendra atliktų darbų kaina. Kiekvienam atskiram darbui turi būti taikomi tokie fiksuoti vienetiniai įkainiai, kurie nurodyti sąmatoje. Jei sąmatoje nėra numatyto darbo įkainio, bus laikoma, kad atsakovo išlaidos, susijusios su tokiu darbu, yra įvertintos kitų įkainuotų sąmatos darbų įkainiuose. Taigi, nurodytos sutarties nuostatos patvirtina šalių valią, kad sąmatoje nenumatytų darbų rezultatas atskirai nebus perduodamas atsakovei ir už jį nebus atskirai mokama, laikant, kad šių darbų rezultatas yra perduotas kartu su sąmatoje numatytais darbais ir įskaičiuotas į jų kainą. Todėl ginčijamų aktų surašymas atskirai perduodant sąmatoje nenumatytų darbų rezultatą, atskirai juos įkainuojant ir reikalaujant už juos atsiskaityti prieštarauja sutarties sąlygoms ir yra nepagrįstas, todėl ieškovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ginčijamus aktus.
    3. Dėl šalių elgesio vykdant sutartį. Pirma, 2014-09-14 susitarimu šalys pakeitė sąmatos poziciją K-4, pradinėje sąmatoje nurodytus šildytuvus pakeisdamos į kitus. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalys, siekdamos susitarti dėl darbų pakeitimo, iš anksto dėl to raštu susitarė. Antra, visą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovės atlikti darbai buvo perduodami ieškovei sutartyje nustatyta tvarka - į atliktų darbų aktus įtraukiant tik sąmatoje numatytus darbus. Jokie sąmatoje nenumatyti darbai atskirai ieškovei nebuvo perduodami. Atliktų darbų aktuose nurodytus darbus ieškovė ta pačia tvarka įtraukdavo į statybos objekto užsakovei pateikiamus atliktų darbų. Byloje esantys įrodymai (ieškovės ir statybos objekto užsakovės sudaryti atliktų darbų aktai) patvirtina, kad ginčijamuose aktuose nurodyti darbai nėra perduoti statybos objekto užsakovei. Trečia, sutarties vykdymo metu ieškovė nesutiko su jokių sąmatoje nenumatytų darbų atskiru perdavimu ir apmokėjimu bei nuosekliai laikėsi pozicijos, kad turi būti aktuojami ir apmokami tik sąmatoje numatyti darbai. Teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neva žadėjo atsiskaityti su atsakovė už sąmatoje nenumatytus darbus, kuomet bus išspręstas klausimas su statybos objektu užsakovu, nepagrįstos jokiais įrodymais. Be to, ieškovė niekada nėra pripažinusi skolos atsakovei pagal jokius sąmatoje nenumatytus darbus. Atsakovei pateikto telefoninio pokalbio įrašas apie neva skolos patvirtinimą yra niekinis. Visų pirma, nėra patvirtintas jo autentiškumas ir ieškovė su jo autentiškumu nesutinka. Jei šis įrašas būtų autentiškas, jis yra darytas slapta be asmens, kuriam skambinta sutikimo. Pagaliau net neaiškus šio įrašo kontekstas, kadangi kalbantis asmuo, jei įrašas yra autentiškai, betarpiškai nedalyvavo santykiuose su atsakove ir jam nebuvo žinomos su sutarties vykdymu susijusios aplinkybės. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas ieškovės statybos direktorius, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už santykius su atsakove. Penkta, darbus atsakovė pabaigė 2014 metų gruodžio mėnesį. Tarp šalių kilęs ginčas dėl atliktų darbų perdavimo (atsakovės 2014-12-29 pretenzija ieškovei) buvo išspręstas šalims pasirašant atliktų darbų aktą Nr. 11. Nuo 2015 metų pavasario statybos objekto eksploatavimą perėmė užsakovas. Ginčijamuose aktuose nurodyti darbai negalėjo ir nebuvo atlikti po atliktų darbų akto Nr. 11 pasirašymo. Taigi, jei ginčijamuose aktuose nurodyti darbai ir buvo atlikti, atsakovės elgesys neįtraukiant juos į mėnesinius atliktų darbų aktus, patvirtina šalių susitarimą, kad sąmatoje nenumatyti darbai atskirai neturi būti aktuojami ir apmokami. Šešta, byloje nėra įrodymų, kad ginčijamuose aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Vadovaujantis sutarties 4.1. punktu, darbai gali būti perduodami ieškovei tik tuo atveju, jei techninis prižiūrėtojas yra pasirašęs statybos žurnale prie atliktų darbų akte nurodytu darbų. Nurodyti darbai nėra įtraukti į statybos žurnalus ir nėra techninio prižiūrėtojo patvirtinti, todėl jie net teoriškai negalėjo būti perduoti ieškovei.
    4. Dėl ieškovės atsakomybės už techninio projekto ir sąmatos turinį. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė buvo atsakinga ir jai teko rizika už tai, kad į sutartį ir prie jos pridedamą sąmatą būtų įtraukti visi reikiami subrangos darbų atlikimui darbai ir medžiagos. Ieškovė nerengė statinio techninio projekto ir jo sudėtine dalimis esančio techninio projekto žiniaraščio, pagal kurį šalys vėliau parengė sutarties sąmatą. Techninis projektas ir techninio projekto žiniaraštis su detalizuotais darbų kiekiais buvo iš anksto parengti statybos objekto užsakovo užsakymu dar iki generalinės rangos sutarties sudarymo. Šio dokumento pagrindu buvo vykdomas statybos objekto generalinio rangovo konkursas, kuriame dalyvavo ir kurį laimėjo ieškovė. Dalį darbų ieškovė buvo numačiusi vykdyti subrangos pagrindais. Todėl šių darbų potencialiems subrangovams buvo pateikiamas užsakovo perduotas techninis projektas kartu su techninio projekto žiniaraščiu ir jame numatytais darbais ir jų kiekiais. Jei kokie nors techniniame projekte nenumatyti/neaptarti sprendiniai nebuvo įtraukti į žiniaraštį, subrangovai turėjo taipogi įsivertinti, jog tokių sprendinių įgyvendinimui reikiami darbai ir medžiagos atskirai nebus perduodami ir apmokami, laikant, kad jų kaina yra įtraukta į kitų žiniaraštyje nurodytų darbų ir/ar medžiagų įkainius. Tai buvo esminės sąlygos potencialiems subrangovais, teikiantiems pasiūlymus atlikti statybos objekto subrangos darbus. Nurodytos sąlygos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai deklaruotos atsakovei, kuri pageidavo atlikti statybos objekto šildymo katilinės ir su tuo susijusius subrangos darbus. Būtent atsakovė savo rizika ir atsakomybe privalėjo įvertinti visas aukščiau pastraipoje nurodytas aplinkybes, apie galimą techninio projekto sprendinių ir žiniaraščio neatitikimą arba techninio projekto trūkumus. Atsakovė nurodytas aplinkybes įvertinto ir tai patvirtino pasirašydama sutartį. Sutarties 2.7 punktu atsakovė patvirtino, kad ji yra pilnai susipažinusi su statybos objekto projektu ir jį išanalizavusi, numačiusi ir įvertinusi visus reikiamus šiai Sutarčiai įvykdyti darbus, medžiagas, įrangą, mechanizmus ir kt. priemones bei jų maksimalius kiekius. Taip pat patvirtino, kad jei siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti darbus (įskaitant ir jiems reikalingas medžiagas, įrangą, mechanizmus, priemones ir pan.), kurių atsakovė nenumatė sudarant sutartį ir/ar atskirai neįtraukė į sąmatą, bet turėjo ir galėjo juos numatyti ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, laikoma, kad atsakovės išlaidos, susijusios su tokių darbų atlikimu, yra įvertintos kitų įkainuotų sąmatos darbų įkainiuose, ir ieškovės papildomai apmokami neturi būti. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad darbus atsakovė atliko pagal savo paties parengtą darbo projektą (Sutarties 6.5. punktas). Aplinkybė, jog į savo paties parengtą darbo projektą atsakovė įtraukė sąmatoje nenumatytas medžiagas ir/ar sąmatoje nenumatytus darbus, iš vienos pusės yra paties atsakovės rizika ir atsakomybė, iš kitos pusės, ši aplinkybė nesuteikia galimybės atsakovei reikalauti juos atskirai perduoti ir apmokėti, kadangi šalys aiškiai sutarties 2.7., 4.2. punktais susitarė, jog atsakovės išlaidos, susijusios su tokių darbų atlikimu, yra įvertintos kitų įkainuotų sąmatoje nurodytų darbų įkainiuose, ir tokie darbai atskirai neturi būti perduodami ir apmokami.
    5. Dėl grėsmės statybos objektui. Teismo argumentai, kad ieškovė bet kokiu atveju turi atsiskaityti už ginčijamuose aktuose nurodytus darbus, nes jie atlikti ieškovės interesais ir jų neatlikus galėjo būti sugadinta ne tik katilinė, bet ir visas statinys, yra deklaratyvūs. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog statybos objektui būtų kilusi grėsmė, juo labiau visam statiniui. Atsakovės darbų pabaigoje pastate veikla nebuvo vykdoma. Neeksploatuojamai šildymo sistemai nebuvo jokio užšalimo pavojaus, kadangi sistemoje vanduo necirkuliavo. Byloje nėra įrodomų, kad atsakovė apie grėsmę statybų objektui būtų įspėjusi ieškovę. Argumentus apie tariamą grėsmę statybos objekto saugumui ieškovė sužinojo tik atsakovės atsiliepime į ieškinį, tai yra praėjus beveik metams nuo paskutinių atsakovės atliktų darbų.
    6. Teismas, atmesdamas ieškinį, iš ieškovės priteisė 6 399,95 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau sprendimas priteisti šias išlaidas visiškai nemotyvuotas, todėl vien dėl šios priežasties sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Termolink“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Priešingai nei teigia ieškovas, sutartyje nėra nuostatų, kurios draustų perduoti ir priimti sąmatoje nenumatytų faktiškai atliktų darbų rezultatą arba kurios nustatytų kokie faktiškai atlikti darbai gali ir turi būti priimami, o kokie negali ir neturi būti priimami. Tokių sutarties nuostatų apeliantas nenurodo ir apeliaciniame skunde. Tokių nuostatų ieškovas nenurodė ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Sutarties 1.1, 2.4, 2.7, 2.9, 2.11, 2.12, 2.14, 4.1, 4.2 punktų nuostatos patvirtina, kad atsakovas apsiėmė atlikti visus darbus, būtinus sutarties tikslui pasiekti, nepriklausomai nuo to, ar tuos darbus atsakovas buvo / nebuvo nusimatęs ir įsivertinęs pasirašant sutartį, ar tie darbai naujai atsirado dėl vienų darbų pakeitimo kitais, ar tie darbai naujai atsirado dėl projekto pakeitimų, ar tie darbų pakeitimai buvo / nebuvo įforminti raštišku šalių susitarimu, o ieškovas, atitinkamai, įsipareigojo priimti atsakovo tinkamai atliktus visus, vykdant šią sutartį, darbus, būtinus sutarties tikslui pasiekti.
    2. Visus sutartyje numatytus ir ne tik numatytus, bet būtinus sutarties įgyvendinimui ir sutarties rezultato ir viso statinio bei jame kitų subrangovų atliktų darbų rezultato išsaugojimui, darbus atsakovas atliko. Taigi, atsakovas pilnai įgyvendino sutartį ir pasiekė ja numatytą tikslą bei atliko užduotį – tinkamai įrengė katilinę, neviršydamas sutarties maksimalios kainos, taip pat atliko papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti tarp šalių sudarytoje sutartyje, bet buvo būtini sutarties rezultato ir viso statinio bei jame kitų subrangovų atliktų darbų rezultato išsaugojimui. Galiausia, byloje nėra ginčo, kad atsakovas atliko visus šiuos darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 12 ir Nr. 13. Ieškovas neginčija atliktų darbų aktų tuo pagrindu, kad juose nurodyti darbai nėra atlikti ar atlikti netinkamai. Kadangi tarp užsakovo ŽŪK „Pienas.LT“ ir ieškovo UAB „Autokausta“ sudaryta sutartis yra užbaigta, visas statinys, įskaitant ir atsakovo įrengtą katilinę, pripažintas tinkamu naudoti ir yra naudojamas, reiškia, kad visi atsakovo atlikti darbai atitiko sutarties ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. O tai reiškia, kad ieškovas nepagrįstai atsisako priimti atsakovo atliktus ginčo aktuose Nr. 12 ir 13 nurodytus darbus.
    3. Įstatyminės normos taip pat vienareikšmiškai nustato, kad visi rangovo atlikti darbai (darbų rezultatas) turi būti perduoti ir priimti, šalims pasirašant atliktų darbų aktą, kuriuo be išlygų ar su išlygomis patvirtinamas atliktų darbų priėmimas. Visi atsakovo sutarties visiškam įgyvendinimui būtini ir tinkamai atlikti darbai ieškovo turi būti priimti, nes ieškovas neįrodė, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti ginčo aktus. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus dėl ginčo aktų pripažinimo negaliojančiais grindė dviem argumentais, susijusiais tik su atsiskaitymu už atliktus darbus (t. y. kad ieškovas neprivalo vykdyti atsakovui jokių papildomų mokėjimų, ir kad atsakovas neturi teisės į papildomą apmokėjimą), bet niekaip nesusijusiais su įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintais atsisakymo priimti darbus pagrindais.
    4. Pats ieškovas savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad statinio techninio projekto sudėtine dalimi esantis techninis projekto žiniaraštis, pagal kurį šalys vėliau parengė sutarties sąmatą, buvo parengtas statybos objekto užsakovo užsakymu dar iki generalinės rangos sutarties sudarymo. Taigi, būtent pats ieškovas buvo atsakingas ir jam teko rizika už tai, kad būtų įtraukti ir numatyti visi reikiami darbų atlikimui darbai ir medžiagos. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nerengė statinio techninio projekto ir jo sudėtine dalimi esančio techninio projekto žiniaraščio, pagal kurį šalys vėliau parengė sutarties sąmatą, o tai padarė statinio užsakovas, nekeičia nei paties fakto, nei ieškovo atsakomybės, kadangi būtent ieškovas šiuos dokumentus pateikė atsakovui, ir būtent šių ieškovo pateiktų dokumentų pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis.
    5. Sutartis numatė, kad raštu turėjo būti įforminami tik tokie sutarties darbų pakeitimai, dėl kurių būtų viršijama sutarties kaina. Be to, ieškovas ne tik žinojo apie dėl techninio projekto netikslumo atsiradusią būtinybę atlikti sąmatos pakeitimus, pakeičiant vienus darbus kitais, bet ir visa tai buvo derinama su ieškovu. Iš ieškovo nebuvo gauta jokių prieštaravimų dėl to. Atsakovo pagal suderintą darbo projektą atliekamų darbų, kurie skyrėsi nuo sąmatoje nurodytų, nei ieškovas, nei techninis prižiūrėtojas nestabdė, nors buvo nuolat informuojama, kad yra vykdomi pakeičiantys sąmatoje nurodytus darbus darbai. Dar daugiau, priimdamas atsakovo atliktų darbų aktus ir pildydamas statybų žurnalą, ieškovas ir techninis prižiūrėtojas matė, kad atsakovo faktiškai atliekami pakeičiantys darbai skyrėsi nuo ieškovo parengtoje sąmatoje nurodytų darbų, tačiau nei ieškovas, nei techninis prižiūrėtojas nestabdė atsakovo atliekamų darbų. Nors faktiškai juk tokia ir yra ieškovo ir techninio prižiūrėtojo pareiga - tikrinti kaip atliekami darbai ir stabdyti, jei rangovo darbai neatitinka sutarties (CK 6.689 str.). Tai patvirtina, kad visi atsakovo faktiškai atlikti darbai atitiko sutartį ir projektinę dokumentaciją bei normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.
    6. Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad darbus atsakovas pabaigė 2014 m. gruodžio mėnesį, pasirašant atliktų darbų aktą Nr. 11, todėl ginčijamuose aktuose nurodyti darbai negalėjo ir nebuvo atlikti po atliktų darbų akto Nr. 11, o jei ir buvo, tai ieškovas negalėjo jų patikrinti, nes tuomet jau objektas buvo perduotas užsakovui. Kaip patvirtina bylos duomenų visuma, tiek faktiškai atlikti sąmatoje nurodytus darbus pakeičiantys darbai, tiek ir papildomi darbai, kurių pagal sutartį atlikti atsakovas neprivalėjo, bet kurie buvo būtini sutarties rezultatui ir visam statiniui bei jame kitų subrangovų atlikto darbų rezultato išsaugojimui, atsakovo buvo atlikti iki objekto perdavimo užsakovui. Ir kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių susirašinėjimo, viso sutarties vykdymo metu, atsakovas nuolat kėlė klausimą dėl faktiškai atliktų sąmatoje nurodytus darbus pakeičiančiųjų darbų aktavimo ir priėmimo. Tai patvirtina atsakovo 2014-11-04 raštas Nr. 941, 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovo el. laiškas ieškovui ir 2014 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 1163, kuriais atsakovas pareikalavo ieškovo pasirašyti visus atsakovo faktiškai atliktų darbų ir įrangos priėmimo-perdavimo aktus. Taigi, priimti ir aktuoti visus atsakovo faktiškai atliktus darbus ieškovas galėjo ir turėjo dar iki objekto perdavimo užsakovui.
    7. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, kad ginčijamuose aktuose nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ginčydamas atsakovo aktus, ieškovas nesirėmė ta aplinkybe, jog darbų aktų jis nepriima, nes neturi įrodymų, kad ginčo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis c .b. Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Taigi, įrodinėjimo pareiga šiuo atveju yra ne atsakovui, kaip rangovui, o ieškovui. Atsakovas parengė ir su techniniu prižiūrėtoju suderino darbo projektą. Ant darbo projekto yra darbų techninio prižiūrėtojo žyma „Pritariu statyti“. Taip pat, atsakovui atlikus visus darbo projekte numatytus darbus, yra žyma „TAIP PASTATYTA“. Katilinė, t. y. atsakovo atliktų darbų rezultatas, yra priduotas Valstybinės energetikos inspekcijai, kuri išdavė pažymą, leidžiančią objektą naudoti pagal paskirtį, Galiausia statinys pripažintas tinkamu naudoti ir faktiškai naudojamas. Taigi, visi atsakovo faktiškai vykdant sutartį atlikti darbai yra atlikti tinkamai, atitinkantys tiek sutartį, tiek techninį projektą, kurio dalis yra darbo projektas, t. y. atitinkantys normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Priešingų įrodymų į šią bylą pateikta nėra.
    8. Atsakovas apie būtinumą atlikti darbus ne kartą informavo ieškovą. Tačiau jis delsė imtis kokių nors priemonių, tik liepė atsakovui paleisti katilinę, sakydamas, kad už visus būtinus darbus bus atsiskaityta. Atsakovas sutiko atlikti visus reikiamus darbus, kadangi ieškovas žadėjo už juos sumokėti. Be to, iki atliktų darbų perdavimo ieškovui, visa atsakovo atliktų ir ieškovo nepagrįstai atsisakomų priimti darbų (kurie buvo nenumatyti techninio projekto žiniaraščiuose) žuvimo ar sugedimo rizika teko atsakovui. Šalys būtinų papildomų darbų atlikimui atskiro rašytinio susitarimo nesudarė. Tačiau šie darbai ir jų rezultatas yra faktiškai ieškovo priimti, perduoti užsakovui ir užsakovas jais (kaip ir visa katiline) naudojasi. Todėl ieškovas turi pareigą sumokėti ir už šių darbų atlikimą. Ieškovo atsisakymas priimti visus faktiškai atsakovo atliktus darbus tik dėl to, kad atsakovas, tam, kad tinkamai įvykdytų sutartį, ne dėl savo, o dėl ieškovo kaltės buvo priverstas vienus darbus pakeisti kitais ir dar buvo priverstas atlikti būtinų papildomų darbų tam, kad katilinė ir visas statinys bei jame esantys kitų subrangovų darbų rezultatai nepražūtų, yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sudarytos statybos rangos sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo, prievolių atsiskaityti pagal rangos sutartį vykdymo.

11Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

  1. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodžiusi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
  2. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2014 m. vasario 14 d. ieškovė UAB „Autokausta“, veikianti kaip generalinis rangovas ir atsakovė UAB „Termolink“, veikianti kaip subrangovas, sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 14/0214 PA-14/02/071 (toliau – Sutartis, t. 1 b. l. 7 – 16), pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis, medžiagomis bei rizika atlikti vandens šildymo katilinės šiluminės dalies specialiuosius darbus ieškovės statomame Gamybos ir pramonės paskirties pastate (pieno perdirbimo gamykla), esančiame ( - ). Pagrindinėse sutarties nuostatose šalys susitarė dėl fiksuotų vienetinių įkainių už darbus – pagal sudarytą Sąmatą, nustatė, jog maksimali galutinė atsakovės atliekamų darbų kaina yra 629128,77 Lt (182 208,28 Eur) su PVM ir šios kainos subrangovas viršyti negali, o jei reikia atlikti darbus, kurių subrangovas nenumatė ir neįtraukė į sąmatą, laikoma, kad šie darbai (išlaidos) papildomai nėra apmokami. Šalys susitarė, kad jei būtina, šalys gali koreguoti darbų kainą, tačiau tam reikalingas raštiškas šalių susitarimas (Sutarties 2.1 – 2.15 punktai, Sutarties priedai – sąmata, 1 t. b. l. 7 – 27).
  3. Iš bylos medžiagos matyti, jog sutinkamai su Sutarties 6.5 punkto nuostatomis (1 t. b. l. 10) atsakovė po sutarties sudarymo parengė statybos objekto darbo projektą (2 t. b. l. 29 – 150, 3 t. b. l. 3 – 78). Parengtame darbo projekte buvo numatyti kai kurie Techninio projekto pakeitimai, kurie buvo suderinti su ieškove (generaliniu rangovu) (3 t. b. l. 20 – 45). Iš darbo projekto sprendinių matyti, jog atsakovė pagal minėtos statybos rangos sutarties 2.7 ir 2.11 punktų nuostatas, kai kurių medžiagų ir darbų, numatytų techniniame projekte atsisakė, numatė darbų eigoje naudoti kitas medžiagas ir atlikti papildomus darbus. Su darbo projekto sprendiniais ieškovė sutiko, darbo projekte uždedant spaudą „pritariu statyti“ (2 t. b. l. 29, 35, 36 – 41). 2014 m. rugsėjo 14 d. sutarties šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad dėl statybos užsakovo veiksmų buvo keičiami darbų atlikimo terminai, buvo pakeistas prie Sutarties pridedamas kalendorinis darbų vykdymo grafikas. Atsižvelgiant į rangovo ir/ar užsakovo priimtą sprendimą pakeisti sąmatos K4 punkte nurodytus darbų atlikimui numatytus naudoti karšto vandens šildytuvus į brangesnius (kas didino bendrą Sutarties kainą, 4 t. b. l. 135-137), vadovaujantis Sutarties 2.11 p. šalių susitarimu maksimali Sutarties kaina padidinta iki 156 663,20 Eur (540926,73 Lt be PVM) sumos. Atsakovė darbus vykdė pagal pasirašytą statybos rangos sutartį ir atsakovės parengtą ir suderintą su ieškove Darbo projektą. Darbų atlikimo metu ieškovei buvo pateikta vienuolika atliktų darbų aktų, išrašyta vienuolika PVM sąskaitų faktūrų, šiuos darbus ieškovė nustatyta tvarka priėmė, pretenzijų dėl darbų kiekio ir kokybės nereiškė, už juos atsakovei apmokėjo (1 t. b. l. 28 – 119) 165 476 Eur (su PVM) sumą. Ginčas tarp šalių kilo kai atsakovė pateikė ieškovei du 2015 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktus Nr. 12 ir Nr. 13, pagal kuriuos už atliktus darbus statybos objekte pareikalavo sumokėti 27 387,85 Eur ( su PVM) sumą (1 t. b. l. 111 – 119). Ieškovė byloje pareikštu reikalavimu ginčijo šiuos darbų aktus, taip siekdama išvengti prievolės sumokėti 27 387,85 Eur už atsakovės įvardintus aktuose darbus.
  4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 6 399,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir valstybei 8,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siutimu. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog sutarties 2.2 punkte numatyta, kad šalys susitaria dėl fiksuotų vienetinių įkainių už atsakovės atliekamus darbus (pagal sąmatą) ir dėl maksimalios sutarties kainos. Atsakovė darbus pagal sąmatą atliko, tačiau atliktų darbų kiekis nepasiekė maksimalios šalių nustatytos darbų sumos, todėl ieškovė neprivalo priimti papildomus darbus ir už juos apmokėti. Sutarties nuostatos patvirtina šalių valią, kad sąmatoje nenumatytų darbų rezultatas atskirai nebus perduodamas atsakovei ir už jį nebus atskirai mokama, laikant, kad šių darbų rezultatas yra perduotas kartu su sąmatoje numatytais darbais ir įskaičiuotas į jų kainą (sutarties 2.7 punktas).

12Dėl vienašalio darbų priėmimo-perdavimo aktų pagrįstumo ir galiojimo

  1. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 1 – 4 dalys). Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme nurodyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
  2. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškinio reikalavimus dėl ginčo aktų pripažinimo negaliojančiais ieškovė grindė tais argumentais, jog ginčo aktuose nurodyti darbai nebuvo numatyti ir įtraukti į sutarties priedą – sudarytą sąmatą, ginčo aktuose nurodomi darbai yra jau įtraukti į vienuolika priimtų ir apmokėtų darbų aktus, todėl atsakovė neturi teisės į papildomą apmokėjimą. Teisėjų kolegija vertina, jog spręsdamas byloje šalių kilusį ginčą dėl atsakovės surašytų dviejų 2015 metų rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktų ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo, bei ieškovės prievolės pagal juos atsiskaityti su atsakove, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo aktuose nurodytus darbus atsakovė realiai atliko ir jie nėra įtraukti į vienuolika prieš tai ieškovei pateiktų atliktų darbų aktus. Iš šios nutarties 18 punkte aprašytų faktinių aplinkybių vertinimo matyti, jog atsakovė darbus objekte atliko ne pagal ieškovės sudarytą sąmatą (1 t. b. l. 17 – 27), o pagal atsakovės parengtą ir su ieškove suderintą detalų darbo projektą. Pagal šalių sudarytą rangos sutartį atsakovė turėjo pareigą parengti darbo projektą. Iš ginčijamuose darbų aktuose išvardintų darbų pavadinimų – kaminai su dūmų vamzdžiais, jų montavimo darbai; vamzdynai su montavimo darbais; katilinės derinimo ir paleidimo darbai, katilinės įrenginių žymėjimas ir kt (1 t. b. l. 114 – 116, 118, 119) matyti, kad šiuose aktuose nurodyti darbai nėra įrašyti į atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė (1 t. b. l. 29, 38 – 47, 50 – 58, 61 – 68, 73 – 81, 84 – 99, 102 – 109). Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog ginčijamuose aktuose nurodomi darbai nebuvo numatyti atlikti, kad juos atsakovė atliko savo rizika ir nuožiūra, bei kad ieškovė neprivalo pagal juos sumokėti atsakovei. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki galutinio objekto priėmimo akto surašymo kilo ginčas su ieškove dėl atliktų darbų priėmimo ir jų apmokėjimo (2 t. b. l. 23, 25, 26, 28), nes atsakovė nuolat primindavo ieškovei dėl darbo projekte numatytų darbų aktavimo ir jų priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovės atlikti darbai įvardinti ginčijamuose 2015 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktuose Nr. 12 ir Nr. 13, kuriuos ieškovė atsisako priimti, buvo būtini, reikalingi ir numatyti, atlikto darbo rezultatu ieškovė naudojasi ir turi pareigą darbus apmokėti. Priešingas ginčo teisinio santykio aiškinimas leistų ieškovei naudotis darbų rezultatu, visiškai neatsiskaičius už darbus su atsakove.
  3. Išnagrinėjus bylą iš esmės, teisėjų kolegija nustatė tą aplinkybę, jog ginčo aktuose nurodytų darbų ir priimtų darbų aktuose nurodomų darbų vertė viršija šalių sudarytos rangos sutarties maksimalią kainą 3301.81 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sutarties maksimali kaina viršyta nežymiai, todėl ieškovė privalo sumokėti atsakovei visą 27 387,85 Eur ( su PVM) sumą už atliktus darbus pagal aktus Nr. 12 ir 13. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos vertinimu sprendžiant šalių ginčą, negali sutikti, nes sutarties maksimalią kainą šalys įvardijo sudarytoje subrangos sutartyje, bei susitarė, kad viršyti sutartą darbų kainą šalys gali sudarę atskirą susitarimą (šios nutarties 18 pastraipa). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ir CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybė jos didinti. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Nagrinėjamoje byloje šalys nustatė maksimalią rangos sutarties kainą (sutarties 2.3 punktas). Nagriėnjamu atveju nustatyta, kad atsakovės surašyti 2015 metų rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktai Nr. 12 ir Nr. 13 3301,81 Eur suma (su PVM) pažeidžia šalių nustatytos rangos sutarties imperatyvias sąlygas dėl maksimalios rangos sutarties kainos. Esant šiai nustatytai aplinkybei, atsakovės surašyti atliktų darbų aktai iš dalies panaikintini, sumažinant juose nurodomų atliktų darbų kainą bendra 3301,81 Eur suma (Sutarties 2.3 punktas, 6.653 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – jo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 12 ir 2015 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 13 3301,81 Eur suma, panaikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl ginčijamų aktų panaikinimo iš dalies tenkinamas, sumažinant juose nurodomų darbų kainą bendra 3301,81 Eur (su PVM) suma (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 2014 m. vasario 14 d. subrangos sutarties Nr. 14/0214 PA-14/02/071 2.1 – 2.15 punktai).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

  1. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 822 Eur žyminį mokestį (2015-11-13 d. pavedimu), sumokėjo 822 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2017-06-14 d. pavedimu), viso turėjo 1644 Eur išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų aktų panaikinimo iš dalies tenkinus, sumažinant juose nurodomų darbų kainą 3301,81 Eur sumai (atliktų darbų aktuose nurodoma darbų kaina su PVM 27 387,85 Eur), todėl ieškovės ieškinys tenkinamas 12 procentų apimtimi. Atsižvelgiant į patenkintų atmestų reikalavimų apimtį, ieškovei iš atsakovės priteistina 197,28 Eur suma (1644 Eur x12 proc.).
  2. Nustatyta, kad atsakovė byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 363 Eur sumą už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (6 t. b. l. 24, 25), sumokėjo 1089 Eur advokatui už pranešimo ir pretenzijos surašymą (6 t. b. l. 9-11), sumokėjo 1999 Eur advokatui už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (6 t. b. l. 12, 13), sumokėjo 961 Eur advokatui už paklausimų parengimą ir išsiuntimą civilinėje byloje (6 t. b. l. 14, 15), sumokėjo 1089 Eur advokatui už rašytinių baigiamosios kalbos parengimą ir atstovavimą civilinėje byloje (6 t. b. l. 16, 17), sumokėjo 898 Eur advokatui už pareiškimą dėl baudos skyrimo ieškovui (6 t. b. l. 18, 19). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė advokatui sumokėjo 1161,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2017-10-12 d. prašymas Nr.E1-38597). Viso atsakovė pateikė įrodymus, kad byloje turėjo 7560,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija nustatė, kad žemiau nurodomos atsakovės sumokėtos sumos advokatui žymiai viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu nustatytus maksimalius dydžius. T. y. už pranešimo ir pretenzijos surašymą atsakovė sumokėjo advokatui 1089 Eur sumą, kai Rekomendacijų 8.16 punktas už tokio procesinio dokumento parengimą numato maksimalią 285 Eur sumą. Už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė sumokėjo advokatui 1999 Eur sumą, kai Rekomendacijų 8.2 punktas už tokio procesinio dokumento parengimą numato maksimalią 1838 Eur sumą. Už paklausimų parengimą ir išsiuntimą civilinėje byloje atsakovė sumokėjo advokatui 961 Eur sumą, kai Rekomendacijų 8.17 punktas už tokio procesinio dokumento parengimą numato maksimalią 76 Eur sumą. Už rašytinių baigiamosios kalbos parengimą ir atstovavimą civilinėje byloje atsakovė sumokėjo advokatui 1089 Eur sumą. Nustatyta, kad 2016-03-24, 2016-05-05, 2016-06-23, 2016-09-29 teismo posėdžiai (3 t. b. l. 94, 109, 4 t. b. l. 138) tęsėsi nuo 18 iki 30 minučių, todėl sutinkamai su Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, kai teismo posėdis trunka iki 30 minučių, teisinių paslaugų teikimas byloje neapmokamas. Už pareiškimą dėl baudos skyrimo ieškovui atsakovė advokatui sumokėjo 898 Eur sumą, Rekomendacijų 8.16 punktas už tokio procesinio dokumento parengimą numato maksimalią 317 Eur sumą. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė advokatui sumokėjo 1161,60 Eur sumą, kai tuo tarpu Rekomendacijų 8.11 punktas numato maksimalią 1063 Eur sumą. Teisėjų kolegija, todėl pripažįsta, kad atsakovė pagrindė turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį tik 3579 Eur sumai (7560,60 Eur – 3981,60 Eur lygu 3579 Eur). Atmetus ieškovės ieškinį 88 procentais, atsakovei iš ieškovės priteistina 3149,52 Eur (3579 Eur x 88 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų suma.
  3. Atlikus priteisiamų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2952,24 Eur suma (3149,52 Eur – 197,28 Eur). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 6 399,95 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, keistina, sumažinant priteistą atsakovei iš ieškovės sumą iki 3 149,52 Eur sumos.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti.

16Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Termolink“ vienašališkai surašytų 2015 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akto Nr. 12 ir 2015 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akto Nr. 13 dalis, sumažinant juose nurodomų darbų kainą bendra 3301,81 Eur (su PVM) suma.

17Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista uždarajai akcinei bendrovei „Termolink“, (į. k. 301740693) iš uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ (į. k. 135007799) 6 399,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, sumažinant priteistą sumą iki 3149,52 Eur sumos.

18Kitas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai