Byla 1-301-946/2017
Dėl jam pradėjo signalizuoti iš galo vairuotojai. Jis nebuvo įsitikinęs, kad yra saugu sukti, tačiau suko. Jis norėjo susitarti, kad dalimis išmokėtų nukentėjusiajai, bet ji galvojo, kad jis ją apgaus. Civilinius ieškinius pripažįsta. Vairuotojo pažymėjimą turi, vairuoja virš 15 metų. Automobilis nebuvo draustas

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam D. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Varėnoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis ( - ), ( - ) k., ( - ) r. sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4D. B. 2015 m. birželio 10 d. apie 14.00 val. Kaune, ( - ) pr., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas nuo ( - ) pr. link ( - ) pl., ties sankryža su ( - ) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį, kuriuo sukdamas į kairę, į ( - ) g., nedavė kelio ir susidūrė su priešinga kryptimi, lygiareikšmiu keliu tiesiai važiavusiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. B., gimusi ( - ), kurią sužalojo, padarydamas A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad 2015 m. birželio 10 d. jis iškišo savo automobilį ir įvyko smūgis. Kadangi buvo šokas, pavažiavo kokius 300 metrų ir tada sustojo. Jis turėjo praleisti važiuojančius automobilius, bet jam užstojo kelią tolimųjų reisų vairuotojas. Buvo kamštis. Jis nematė nukentėjusiosios automobilio, kuris atvažiavo iš dešinės pusės. Jis turėjo praleisti visus važiuojančius iš dešinės, tačiau stovėjo ilgą laiką ir nevažiavo, todėl jam pradėjo signalizuoti iš galo vairuotojai. Jis nebuvo įsitikinęs, kad yra saugu sukti, tačiau suko. Jis norėjo susitarti, kad dalimis išmokėtų nukentėjusiajai, bet ji galvojo, kad jis ją apgaus. Civilinius ieškinius pripažįsta. Vairuotojo pažymėjimą turi, vairuoja virš 15 metų. Automobilis nebuvo draustas.

6Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

7Nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 14.30 val. ji važiavo jai priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. ( - ) Kaune, ( - ) pr. link ( - ) pr. žiedo. Automobiliu važiavo dar 3 moterys. Viena jų sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kitos dvi gale. Privažiavus ( - ) pr. – ( - ) g. sankryžą ir ją kertant, pajuto didelį smūgį į jos vairuojamo automobilio kairę pusę. Nuo smūgio automobilis lėkė į dešinę pusę, bet ji staigiai suko vairą į kairę pusę, kad neužvažiuoti ant bortų ir išsaugoti savo keleives. VW Golf automobiliui sustojus, ji iš jo išlipo ir pamatė, kad viduryje sankryžos stovi sudaužytas tamsios spalvos automobilis, suprato, kad jis atsitrenkė į jos automobilį. Ji minėto automobilio vairuotojui pamojo, kad ateitų, bet tai pamatęs jis iškart pradėjo važiuoti ( - ) g. link ( - ) g. Automobiliui išvažiavus iš karto prie moters priėjo vyriškis, pasakęs, kad matė eismo įvykį ir atnešė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, kadangi jis nuo smūgio nukrito ir liko gulėti ant gatvės. Ji iš karto paskambino bendru pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Pareigūnams atvykus jiems buvo paduotas nukritęs kito automobilio valstybinis numeris, nurodė pareigūnams, kuria kryptimi minėtas automobilis nuvažiavo. Pareigūnai kartu su ja jų tarnybiniu automobiliu važiavo ( - ) g. link ( - ) g., siekdami surasti pasišalinusį automobilį bei jo vairuotoją. Jiems bevažiuojant ( - ) g. ties ( - ) pastatu pastebėjo stovintį sudaužytą tamsios spalvos BMW markės automobilį. Iš karto suprato, kad tai tas pats automobilis, kuris atsitrenkė į VW Golf automobilį. Prie BMW automobilio stovėjo jo vairuotojas, kurį A. B. atpažino. Pareigūnams ir jai išlipus, vairuotojas pradėjo atsiprašinėti, dėl ko nuvažiavo iš įvykio vietos, nesakė. Visi kartu nuvyko į įvykio vietą, kur pareigūnai supildė visus reikiamus dokumentus, tuomet atvyko į Kelių policiją surašyti paaiškinimus. Išvykus iš policijos įstaigos ir surašius paaiškinimą, jautėsi prastai, pajuto skausmus, todėl išsikvietusi taksi nuvažiavo į trečios ligoninės filialą, esantį ( - ) pr. Ten jai suleido vaistų, tačiau skausmui nepraėjus, po kelių dienų kreipėsi į Kauno Klinikas, kur jai nustatė šonkaulio lūžį, krūtinės ir galvos sumušimus (1 t., b. 1. 29).

8Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 14.00 val. Kaune, ( - ) g. ir ( - ) gatvių sankirtoje automobilis BMW, valst. Nr. ( - ) važiuodamas ( - ) pr. ir sankryžoje su ( - ) g. sukdamas į kairę pusę, susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. B.. Po susidūrimo automobilis BMW pasišalino iš eismo įvykio vietos. Netrukus automobilis buvo surastas, jį vairavo D. B. Po eismo įvykio A. B. kreipėsi į Kauno Respublikinę ligoninę, kur buvo tiriama. 2015 m. birželio 10 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Nr. 07-15-9359752. Gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą dėl A. B. sužalojimų, kurioje jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 3).

92015 m. birželio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 14.00 val. važiuojant ( - ) g. pastebėjo automobilių spūstį. Privažiavus arčiau paaiškėjo, kad kiti vairuotojai sulaikė automobilį BMW, valst. Nr. ( - ) ir jo vairuotoją D. B., kuris pasišalino iš eismo įvykio ( - ) pr. – ( - ) g. sankirtos. Vairuotoją sulaikė. Nuvykus iki sankryžos pastebėjo apgadintą automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. B.. Ji paaiškino, kad įvažiavus į ( - ) pr. ir ( - ) g. sankryžą pajuto stiprų smūgį į automobilio kairę pusę. Išlipusi iš automobilio pastebėjo sankryžoje stovintį automobilį, iš kurio išlipęs vyras, jai einant link jo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo ( - ) link ( - )pr. (1 t., b. l. 5).

102015 m. birželio 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta ( - ) pr. – ( - ) g. sankryža, Kaune, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis (1 t., b. l. 7-13).

11A. B. paaiškinimu, kad įvažiavus į ( - ) pr. ir ( - ) g. sankryžą, pajuto stiprų smūgį į automobilio kairę pusę. Išlipusi iš automobilio pastebėjo sankryžoje stovintį automobilį, iš kurio išlipęs vyras, jai einant link jo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo ( - ) g. link ( - ) pr. Jai skauda kairę ranką ir krūtinę (1 t., b. l. 14).

12D. B. paaiškinimu, kad važiavo ( - ) pr., sankryžoje norėjo sukti į kairę. Jam iš šono stovėjo krovininis automobilis, dėl kurio jis nepastebėjo atvažiuojant iš dešinės pusės automobilio. Automobiliai susidūrė, po įvykio nepastebėjo automobilio, su kuriuo susidūrė, pasimetė, nes susidarė spūstis, todėl nusprendė parvairuoti automobilį link namų, tačiau pavažiavus šimtą metrų, privažiavo policija (1 t., b. l. 15).

13Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2015 m. rugpjūčio 25 d. išvada, kurioje nurodoma, kad A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtinės kairės pusės IV šonkaulio lūžimo (1 t., b. l. 25-26, 92-94).

14BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

15KET 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

16Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. B. neteisėti veiksmai (KET 157 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti.

17Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad sukdamas į kairę nedavė kelio ir susidūrė su priešinga kryptimi, lygiareikšmiu keliu tiesiai važiavusiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. B., tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

18Todėl, jeigu D. B. būtų laikęsis šio KET reikalavimo, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad D. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

19Kaltinime taip pat buvo nurodyti dar du KET pažeidimai, kaltinant D. B., kad eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, įvyko ir dėl to, kad jis pažeidė KET 219 ir 227 punktų reikalavimus. Tačiau KET 219 punktas reglamentuoja eismo dalyvių pareigas jau įvykus eismo įvykiui, o ne iki tokio įvykio. KET 227 punkte nurodyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Teismo vertinimu, tai, kaip tinkamai D. B. vykdė pareigas, numatytas KET 219 ir 227 punktuose, jo veikos kvalifikacijai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, nes tokie pažeidimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Todėl iš kaltinimo D. B. jame nurodyti KET 219 ir 227 punktų pažeidimai ir su jais susijusios faktinės aplinkybės šalintini.

20Teismas sprendžia, kad visi ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.

21Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

22Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d.). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neteistas, dirba.

23Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

24Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Pagal įstatymą, už baudžiamąjį nusižengimą galima skirti iki 50 MGL, už nesunkų nusikaltimą galima skirti iki 500 MGL, o už apysunkį nusikaltimą iki 1000 MGL dydžio baudą (BK 47 str. 3 d). Bausmės baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.

25Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

26Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).

27Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas šioje byloje įvertina tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgia į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010). D. B. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, o jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybiškas (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). Teismas neturi duomenų, kad po šio įvykio jis pažeidė KET reikalavimus, be to, jo pasišalinimas iš įvykio vietos laikytinas spontanišku elgesiu po eismo įvykio, kuris sukelia išgąstį visiems eismo įvykio dalyviams, gali iššaukti neadekvačias reakcijas ir pan. Įvertinus tai, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant D. B. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

28Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

29Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 106,51 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 35). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga – prie ieškinio pridėtas gydymo išlaidų paskaičiavimas (1 t., b. l. 37). Įvertinus tai, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant ieškinio sumą iš kaltinamojo D. B.

30Nukentėjusioji A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dviem atsakovams – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir D. B.

31Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras ) prašė nepripažinti jų šioje byloje civiliniu atsakovu (1 t., b. l. 108-109, 120-121, 191, 2 t., b. l. 21).

32BPK 109 straipsnis, be kita ko numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

33Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta nukentėjusiojo asmens diskrecija, kam pareikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo: nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, jo atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad ji viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų šiuo metu (ir veikos padarymo metu) yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

34Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad Biuras jai atlygino 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jos nuomone, jai turi būti papildomai dar priteista 1500 Eur neturtinė žala. Ieškinyje nurodoma, kad nebuvo įvertintas jos gydymas stacionare, neįvertinti jos patirti dvasiniai išgyvenimai. Ji yra 78 metų amžiaus, įvykis paveikė jos sveikatą, po traumos jai apsidarė sunku vaikščioti, naktimis negali užmigti. Ji skundžiasi pablogėjusi regėjimu, bijo vairuoti, be to, trauma gali atsinaujinti (1 t., b. l. 86-90).

35Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

36Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 25-26, 92-94). Tačiau duomenų, kad nukentėjusioji ilgą laiką gulėjo ligoninėje ar ambulatorinis gydimas truko labai ilgą laiko tarpą, byloje nėra. Neabejotina, kad dėl patirto šonkaulio lūžimo nukentėjusiajai buvo apribotos galimybės užsiimti norima veikla. Akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti, tačiau eismo įvykio pasekmės nukentėjusiajai nėra sunkios. Jos nurodomos aplinkybės, kad jai pasidarė sunku vaikščioti, negali naktimis miegoti, akys paraudusios, nepagrįstos įrodymais. Be to, kaip nustatyta, nukentėjusiajai jau buvo atlyginta 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – nukentėjusiajai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistina dar 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad iš viso 900 Eur (600+300) suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kadangi D. B. padarė neturtiną žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, iš dalies patenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai priteistinas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015, 2K-166-139/2016 ir kt.).

37Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jai ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010). Tačiau baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai ir negali būti priteistos. Byloje nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.

39Į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, turės būti įskaitytas laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., kai D. B. buvo sulaikytas ir suimtas.

40Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbus nuosprendį, panaikintina, nes išnyko pagrindai ją taikyti.

41BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

42Atsižvelgiant į tai, kad užtikrinti D. B. tolimesnį dalyvavimą procese, nuosprendžio vykdymą, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios paskirtina kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

43Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Nutarė

44D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 1694,70 eurų (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą.

45Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 1129,80 eurų (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.

46Į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., kai D. B. buvo sulaikytas ir suimtas, prilyginant 10 (dešimt) sulaikymo dienų 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudai.

47Nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė (nesumokėta bauda) pagal šį nuosprendį yra 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio bauda.

48Išaiškinti D. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

49Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš D. B. 106,51 Eur (vieną šimtą šešis eurus 51 ct) turtinei žalai atlyginti.

50Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

51D. B. kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbus nuosprendį, panaikinti ir jį nedelsiant paleisti teismo salėje.

52D. B. paskirti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Įpareigoti D. B. kiekvienos savaitės pirmadienį nuo 8 val. iki 12 val. registruotis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate, esančiame ( - ), Varėnoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

53Įspėti D. B., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje nesilaikymą jam gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

54Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. D. B. 2015 m. birželio 10 d. apie 14.00 val. Kaune, ( - )... 5. Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai... 6. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje... 7. Nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais... 8. Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui... 9. 2015 m. birželio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame... 10. 2015 m. birželio 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu,... 11. A. B. paaiškinimu, kad įvažiavus į ( - ) pr. ir ( - )... 12. D. B. paaiškinimu, kad važiavo ( - ) pr., sankryžoje... 13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2015 m.... 14. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 15. KET 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas... 16. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. B.... 17. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad sukdamas į kairę... 18. Todėl, jeigu D. B. būtų laikęsis šio KET reikalavimo,... 19. Kaltinime taip pat buvo nurodyti dar du KET pažeidimai, kaltinant 20. Teismas sprendžia, kad visi ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis... 21. Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos... 22. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2... 23. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai... 24. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės... 25. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir... 26. Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.),... 27. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2... 29. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 106,51 Eur civilinį ieškinį (1... 30. Nukentėjusioji A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl... 31. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras... 32. BPK 109 straipsnis, be kita ko numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 33. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 34. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad Biuras jai atlygino 600 Eur... 35. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 36. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad... 37. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jai ir visas turėtas bylinėjimosi... 38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti... 39. Į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu,... 40. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbus nuosprendį,... 41. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos... 42. Atsižvelgiant į tai, kad užtikrinti D. B. tolimesnį... 43. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 44. D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 46. Į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos... 47. Nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė (nesumokėta bauda) pagal šį... 48. Išaiškinti D. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti... 49. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti... 50. Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dėl... 51. D. B. kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbus... 52. D. B. paskirti kardomąją priemonę įpareigojimą... 53. Įspėti D. B., jog už kardomosios priemonės –... 54. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...