Byla 2A-10-513/2017
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-152-639/2016 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. L. priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo negrąžintos paskolos dalį,

    5t. y. 7 645,97 Eur (26 400 Lt), taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už 7 645,97 Eur (26 400 Lt) sumą nuo 2014-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

  2. Nurodė, kad 2014-05-29 paskolino atsakovui G. L. 31 400 Lt (9 094,06 Eur). Ši pinigų suma bendru sutarimu atsakovui buvo paskolinta vieno mėnesio laikotarpiui. Skolos grąžinimui laiku užtikrinti atsakovas surašė ir ieškovui pateikė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio suma 31 400 Lt (9 094,06 Eur). 2014-06-29 suėjus pinigų grąžinimo terminui, ieškovas pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų savo finansinį įsipareigojimą ir grąžintų paskolintą pinigų sumą. Atsakovas pinigų negrąžino. 2014-06-29 vekselį pateikus antstoliui, jis paaiškino, kad vekselis neatitinka reikalavimų, nes vekselyje nėra nurodyto būtino rekvizito – išrašymo datos, todėl jo nepriėmė vykdymui.
  3. 2014-08-07 atsakovas bankiniu pavedimu grąžino ieškovui dalį skolos – 3 000 Lt

    6(868,86 Eur), šią sumą pervesdamas į ieškovo asmeninę sąskaitą. 2014-08-27 atsakovas bankiniu pavedimu papildomai grąžino 2 000 Lt (579,24 Eur) skolos. Nuo 2014-08-27 iki šiol atsakovas jokių mokėjimų, susijusių su skolos grąžinimu, neatliko.

  1. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo

    7G. L. ieškovui R. Š. išduotą vekselį, kurio suma 31 400 Lt, negaliojančiu ab initio. Nurodė, kad ieškovas niekuomet neskolino atsakovui piniginių lėšų. Vekselį jis (G. L.) ieškovui išdavė siekdamas užtikrinti būsimą, t. y. dar neatsiradusią, prievolę sumokėti R. Š. už statybos darbų įvykdymą. Tačiau, atsakovo teigimu, ši prievolė nekilo, nes ieškovas savo įsipareigojimų atsakovui iki galo neįvykdė.

  2. Atsakovo G. L. ieškovui R. Š. išrašytas vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų, t. y. jame nėra įtvirtinta vekselio išrašymo data, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos ĮPVĮ 77 straipsnio l dalies 6 punktas, ir kaip vertybinis popierius laikytinas negaliojančiu. Vekselio išrašymas nepatvirtino paskolinių teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo, nes ginčijamame vekselyje nėra įtvirtinta sąlyga, jog pinigines lėšas už 31 400 Lt sumą ieškovas R. Š. atsakovui perdavė, o G. L. jas iš ieškovo gavo.
  1. Ieškovas nesutiko su atsakovo pareikštu priešieškiniu. Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad vekselis buvo išduotas kaip būsimos prievolės – apmokėti už statybos darbus – įvykdymo garantija. Paaiškino, kad atsakovo namo remonto ir apdailos darbai niekaip nėra susiję su vekselio surašymu ir išdavimu.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo G. L. 7 645,97 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 645,97 Eur sumą nuo 2014-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 229 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. Š. Atsakovo priešieškinį atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo G. L. turto areštą – paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas nustatė, kad vekselyje nenurodyta jo išrašymo data, todėl ieškovas neteko teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu. Tačiau savo teisėms ginti ieškovas turi teisę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo negrąžintą skolą.
  3. Teismas abejojo atsakovo paaiškinimu, kad jo išrašytas ir pasirašytas vekselis buvo tik priemonė užtikrinti būsimą, t. y. dar neatsiradusią, prievolę sumokėti R. Š. už statybos darbus, nes neaišku, kaip šalys galėjo žinoti, kad statybos darbų vertė bus 31 400 Lt, jokie statybos darbų sąmatos projektai į bylą nebuvo pateikti.
  4. Iš susirašinėjimo tarp šalių teismas nustatė, kad atsakovas žadėjo ieškovui pervesti pinigus, nenurodo, kad reikalinga grąžinti vekselį, kad pinigų jis nesiskolino, darbai neatlikti ir pan.
  5. Atsakovas 2014-08-07 pervedė ieškovui 3 000 Lt, o 2014-08-27 – 2 000 Lt, ir tai taip pat patvirtina, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo pinigus.
  6. Teismas konstatavo, kad ieškovas paskolino atsakovui 31 400 Lt sumą, atsakovas juos gavo ir išrašė ieškovui dokumentą, pavadintą paprastuoju vekseliu. Atsakovas dalį (5 000 Lt) skolos banko mokėjimo pavedimais grąžino, todėl teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Likusios sumos, t. y. 26 400 Lt, atsakovas negrąžino, todėl teismas šią sumą iš atsakovo priteisė ieškovui.
  7. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, nes vekselio išrašymo datos nenurodymas nesudaro pagrindo tokį dokumentą pripažinti negaliojančiu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas G. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti.
  2. Nurodo, kad atsakovas G. L. užsisakė iš ieškovo ir jo vadovaujamos įmonės UAB „Ecidė“ statybos darbus. Siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą su ieškovu už sutartus atlikti statybos darbus, ieškovas pareikalavo atsakovo išrašyti paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį už

    1231 400 Lt sumą. Kadangi statybos rangos darbų, kurių kaina buvo įrašyta vekselyje, ieškovas taip ir neatliko, vekselis laikytinas išduotu be jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovas pareiškė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti vekselį negaliojančiu ab initio.

  3. Nurodo, kad ieškovas byloje privalėjo įrodyti vekselio išrašymo pagrindą. Mano, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir perkėlė atsakovui įrodinėjimo naštą.
  4. Ginčijamame vekselyje nebuvo įtvirtinta sąlyga, jog pinigines lėšas ieškovas R. Š. atsakovui perdavė ir G. L. jas iš ieškovo gavo, t. y., nėra patvirtintas paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui. Nebuvo įrodyta tai, kad ieškovas R. Š. turėjo objektyvias finansines galimybes vekselyje nurodytą piniginių lėšų sumą paskolinti atsakovui.
  5. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, todėl buvo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui.
  6. Ieškovas R. Š. bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių duomenų, patvirtinančių faktus, kiek ir kokių statybos darbų atsakovui atliko, kokia buvo atliktų ar sutartų atlikti darbų kaina –ieškovas tik patvirtino, kad su atsakovu buvo susitarta dėl atsakovo gyvenamojo namo kiemo aplinkos sutvarkymo darbų (trinkelių klojimo, bortelių įrengimo, tvoros įrengimo ir kt.), tačiau šie statybos darbai nebuvo atlikti, o G. L. niekuomet neįrodinėjo, kad R. Š. atliko jam statybos darbų už vekselyje nurodytą sumą – 31 400 Lt. Priešingai, byloje buvo paaiškinta, kad vekselis buvo išrašytas dar prieš tai, kai R. Š. statybos darbus pradėjo vykdyti, kaip atsakovo garantija ieškovui, kad su juo bus atsiskaityta.
  7. Nurodo, kad 2014-08-07 bei 2014-08-27 mokėjimo nurodymai buvo atlikti už namo fasado sutvarkymo darbus. Kitų statybos darbų ieškovas atsakovui neatliko.
  8. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino kreditavimo sutarties, kuri patvirtina, jog G. L. ir jo sutuoktinei buvo suteiktas kreditas būsto statybai, susirašinėjimo su ieškovu žinučių, kurios užfiksuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl nepagrįstai nenustatė, jog tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Paskolos teisinių santykių tarp šalių nebuvo.
  9. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė statybos rangos sutartis tik dėl to, kad to reikalavo ieškovas – R. Š. siekė nuslėpti jo įmonės gaunamas pajamas, šių pajamų neįtraukti į apskaitą ir nuo jų nesumokėti mokesčių valstybei, todėl G. L. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pagrindu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos VRM atliekamas ikiteisminis tyrimas.
  10. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nurodo, kad vekselio išrašymas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtino paskolinių teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo, nes ginčijamame vekselyje nėra įtvirtinta sąlyga, kad pinigines lėšas ieškovas atsakovui perdavė, o atsakovas jas iš ieškovo gavo. Mano, kad vekselis laikytinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Nurodo, kad šalys turėjo galimybę ir tikslą vykdyti bendrą verslą ir kartu tapti akcininkais ar vykdyti veiklą, paremtą bendros jungtinės veiklos principu (kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias), nes ieškovo vadovaujamos įmonės UAB „Ecidė“ įkūrimo ir veiklos kryptis buvo krovinių vežimas keliais, sauskelio transporto priemonių nuoma ir kt. panaši veikla, o atsakovo įmonės UAB „GLA Logistics“ pagrindinė veikla – krovinių vežimas. Ieškovas nurodo, kad atsakovui paskolino pinigų apyvartinėms lėšoms. Mano, kad neįrašydamas datos į vekselį, atsakovas tyčia pasielgė nesąžiningai.
  3. Ieškovas byloje pateikė įrodymus – deklaracijas, kuriose nurodyta, kad ieškovui nuolat yra išmokamos išmokos iš valstybės už jo nuosavybės teise turimus miškus. Ieškovas nuolat gauna pasyvias pajamas, kurias buvo suplanavęs investuoti į verslą.
  4. Mano, kad atsakovo kredito sutartis ir banko išrašai patvirtina, jog atsakovui buvo reikalingi pinigai. Pinigų gavimo data ir suma pagal kredito sutartį apytiksliai atitinka skolos grąžinimo datą ir sumą, nurodytą vekselyje.
  5. 5 000 Lt skola buvo grąžinta į ieškovo asmeninę sąskaitą, o ne į ieškovo įmonės sąskaitą, ir tai patvirtina, jog šie pinigai nėra atsiskaitymas už ieškovo įmonės atliktus statybos darbus.
  6. Vekselyje nurodytą pinigų sumą galima sutapatinti (susieti) su atsakovo gautina paskolos suma, kurią atsakovas turėjo grąžinti ieškovui, bet ne su neapibrėžtais, neaiškiais, netiksliais, galbūt būsimais statybos darbais.
  7. Ieškovas nesikreipė į teismą nedelsdamas, nes atsakovas grąžino dalį skolos sumos, be to, tikėjosi skolą atgauti taikiai.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį dėl 7 645,97 Eur skolos pagal vekselį priteisimo ir atmetė atsakovo priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį tenkinti.
  1. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas (ieškovo teigimu 2014-05-29) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2014-06-29, t. y. sumokėti ieškovui 31 400 Lt (9 094,06 Eur) (t. 1, b. l. 5). Atsakovas 2014-08-07 pervedė ieškovui

    153 000 Lt (868,86 Eur), o 2014-08-27 – dar 2 000 Lt (579,24 Eur), kitos sumos, ieškovo paaiškinimu, negrąžino (t. 1, b. l. 6).

  1. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio. Ieškovas pateiktu ieškiniu įrodinėja, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ir ieškovo atsakovui suteiktos paskolos užtikrinimui buvo surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis už 31 400 Lt (9 094,06 Eur) sumą. Atsakovas įrodinėja, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, o išrašytas vekselis buvo garantija ieškovui už statybos darbus, kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovui ateityje.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012).
  1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis susitarimus, susijusius su tuo pačiu dalyku, šie susitarimai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1167/2003). Kai šalis sieja tęstiniai sutartiniai santykiai, atsirandantys ne vieno, o kelių susitarimų pagrindu, svarbu nustatyti šių susitarimų tarpusavio ryšį, sudarymo aplinkybes ir vykdymo praktiką, kad būtų galima spręsti šalių ginčą dėl tam tikrų sąlygų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    162010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010).

  1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas (ieškovo teigimu 2014-05-29) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2014-06-29, t. y. sumokėti ieškovui 31 400 Lt (9 094,06 Eur). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
  1. Vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4 ir 78 straipsniai. Pagal šias įstatymo normas dokumentas, kuriame nėra nustatytų rekvizitų, neturi vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo pateiktas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi visų įstatyme nustatytų rekvizitų, t. y. neturi paprastojo vekselio galios.
  1. Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  1. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas R. Š. privalėjo įrodyti vekselio išrašymo pagrindą ir aplinkybę, kad atsakovas G. L. yra jam skolingas 31 400 Lt sumą (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą byloje nepagrįstai perkėlė atsakovui G. L., t. y. iš atsakovo buvo reikalaujama pagrįsti vekselio išrašymo pagrindą – G. L. privalėjo paneigti aplinkybę, kad R. Š. paskolino atsakovui vekselyje nurodytų piniginių lėšų sumą, kurią teismas preziumavo, t. y. laikė, kad vekselis savaime pagrindžia paskolinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo faktą, kol nebus įrodyta priešingai. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio.
  1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar ieškovas vekselio išrašymo metu turėjo nurodytą pinigų sumą, ir objektyviai ją galėjo paskolinti atsakovui. Byloje nebuvo nustatyta, kokiu būdu piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui – grynaisiais ar pavedimu. Ginčijamame vekselyje nebuvo įtvirtinta sąlyga, jog pinigines lėšas ieškovas R. Š. atsakovui perdavė, ir G. L. jas iš ieškovo gavo.
  1. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovui paskolino pinigų apyvartinėms lėšoms krovinių pervežimo verslui vystyti, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti tikrąją šalių valią sudarant sandorį, nepatikrino šių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių versiją, kad ieškovo įmonė (ar jos vadovas) įsipareigojo atlikti atsakovo gyvenamojo namo kiemo aplinkos darbus, ir jei ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti tokius darbus, kokia apimtimi jie buvo atlikti ir kokiu būdu už juos buvo atsiskaityta. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad R. Š. G. L. perdavė pinigines lėšas, prekes ar suteikė tam tikras paslaugas.
  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2014-08-07 pervedė ieškovui 3 000 Lt, o 2014-08-27 – dar 2 000 Lt, todėl laikė, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo pinigus, tačiau kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, nurodyti pinigai galėjo būti pervesti ne kaip paskolos grąžinimas, o kaip atlygis už ieškovo atliktus namo fasado sutvarkymo darbus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, ar yra ryšys tarp atsakovui ir jo sutuoktinei suteikto kredito būsto statybai ir vekselio išdavimo ieškovui.
  1. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-04-14 specialisto išvados Nr. 5-3/24 dėl UAB „Ecidė“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad negalima įvertinti, už kokias paslaugas buvo pervestos piniginės lėšos į R. Š. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2014-08-07 iki 2014-10-28, iš viso 21 500 Lt (6 226,83 Eur). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. buvo nurodęs, kad dėl ieškovo įmonės atliekamų trinkelių keitimo darbų jokia rangos ar kitokia sutartis sudaryta nebuvo, už atliktus darbus nebuvo pateikta sąskaita faktūra. R. Š. nurodytam liudytojui pateikė savo asmeninę banko sąskaitą, prašydamas pinigus perversti ir pavedimo paskirtyje nurodyti „sąskaitos papildymas“. Nustatyta, kad 2017-08-04 ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodoma, kad šiame ikiteisminiame tyrime R. Š. buvo apklaustas apie savo paties galbūt padarytas nusikalstamas veikas. 2017-04-14 specialisto išvadoje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad UAB „Ecidė“, atstovaujama direktoriaus R. Š., visų ūkinių operacijų galbūt neįtraukė į buhalterinę apskaitą, arba buvo supainiotos įmonės ir jos savininko lėšos, o atsiskaitymai dėl rangos darbų vyko pinigines sumas sumokant tiesiogiai įmonės vadovui į asmeninę banko sąskaitą kaip „sąskaitos papildymas“. Teismas šių aplinkybių iki galo neišsiaiškino. Taigi sprendžiant klausimą dėl teisinių santykių tarp R. Š. ir G. L. pobūdžio turi būti vertinamos nurodytos aplinkybės, kurioms esant tikėtina, kad tarp šalių galėjo būti susiklostę teisiniai statybos rangos santykiai, svarstytinas klausimas ar bylos išnagrinėjimas turi įtakos UAB „Ecidė“ teisėms ar pareigoms (CPK 47, 178, 185 straipsniai).
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisėtai perkėlė atsakovui ieškovui tenkančią įrodinėjimo naštą, įvertino ne visus įrodymus, nevertino jų viseto, neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, nenagrinėjo tarp šalių susiklosčiusių santykių ir susitarimų dėl rangos, netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių ir dėl to negalima spręsti ar teisingos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių bei materialiosios teisės normų taikymo.
  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies

    172 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

  1. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).
  1. Apeliantas 2017-08-21 pateikė teismui prašymą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagą arba liudytojų apklausos protokolus, akistatų protokolus, R. Š. darbo kalendoriaus kopiją, nutarimą, taip pat iš Klaipėdos apskrities VMI išreikalauti mokestinio patikrinimo medžiagą dėl R. Š. Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodytas prašymas spręstinas pirmosios instancijos teisme.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Nutartis neskundžiama.

Ryšiai