Byla 3K-3-415/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos verslininkų namai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 29 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „EKSPO–MATEC“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos verslininkų namai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl rangos sutarčių vykdymo terminų ir rangos sutarties priedų aiškinimo.

62007 m. spalio 29 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti cokolio ir balkonų klijavimo, ventiliuojamo fasado montavimo darbus atsakovo objekte – gyvenamajame name. Sutarties 5.2 punkte nustatytas darbų atlikimo terminas – iki 2007 m. gruodžio 15 d. 2007 m. lapkričio 14 d. pasirašytas sutarties priedas Nr. 1 dėl atraminių sienučių apklijavimo putų polistirolu, armuojant dvigubu sluoksniu, 2007 m. gruodžio 6 d. – priedas Nr. 2 dėl įvažiavimo į garažą panduso betonavimo, 2008 m. kovo 6 d. – priedas Nr. 3 dėl palangių apskardinimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovui laiku neperdavus darbo vietos bei šalims susitarus dėl papildomų darbų, taip pat dėl nepalankių meteorologinių sąlygų jis negalėjo sutartyje numatytu laiku atlikti kai kurių darbų. 2007 m. gruodžio 14 d. ieškovas pateikė atsakovui pareiškimą dėl darbų atlikimo trukmės pratęsimo iki 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau per šį terminą darbų nebaigė. Pavėluotai atliktus darbus atsakovas priėmė, pretenzijų dėl jų ieškovui neturėjo. Ieškovui pagal sutartį dar vykdant statybos darbus, atsakovas atsiuntė 2008 m. gegužės 14 d. raštą, kuriuo nutraukė rangos sutartį dėl ieškovo esą netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų ir priskaičiavo 151 000 Lt baudą. 2008 m. liepos 4 d. šalys pasirašė dar vieną rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo paruošti pagrindą hidroizoliacijos įrengimui ir plytelių klijavimui balkonuose, atlikti balkonų paviršių hidroizoliaciją, balkonų grindų ir laiptų plytelių klijavimo darbus. Ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už darbus pagal abi rangos sutartis ir priedus atsakovas apmokėjo tik iš dalies.

7Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas pažeidė sutartį ir teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių vykdymą, nuostatas, prašė priteisti iš atsakovo 231 330,70 Lt skolos, 50 277,36 Lt delspinigių, 9107,76 Lt sutartinių palūkanų iki ieškinio padavimo teismui dienos, 11,84 proc. įstatyminių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 176 642,64 Lt skolos už atliktus darbus pagal rangos sutartis, 5027,74 Lt delspinigių, 4528,61 Lt palūkanų, 11,84 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad šalys pasirašė atliktų darbų už 438 787,68 Lt aktus, atsakovas sumokėjo dalį rangovui priklausančio atlyginimo, nesumokėta dalis, kurią ieškovas prašė priteisti iš atsakovo, yra 176 000 Lt. Atsakovas neginčijo ieškovo aktuose nurodytos atliktų darbų sumos ir ieškovo prašomos priteisti skolos dydžio, o savo poziciją motyvavo tuo, kad po visų darbų atlikimo sumokėjo ieškovo atliktų darbų vertės ir atsakovo priskaičiuotų ieškovui baudų pagal sutartį skirtumą. Ieškovui nesutinkant su atsakovo vertinimais dėl prievolės pažeidimo fakto, atsakovo veiksmus nesumokėjus už tą atliktų ir nustatyta tvarka priimtų darbų dalį, kurią jis apskaičiavo kaip netesybas pagal sutartį, teismas pripažino neteisėtais, pažymėjęs, kad pasirašytuose aktuose atliktų darbų trūkumai nebuvo nustatyti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo išskaičiuoti atitinkamų sumų iš ieškovui priklausančio atlyginimo už darbą. Ieškovui reikalaujant apmokėti visą atlyginimą už atliktus darbus, o atsakovui manant, kad šis pažeidė prievolės vykdymo terminus ir jam taikytina sutartinė atsakomybė, toks šalių ginčas turėjo būti sprendžiamas nustatyta tvarka ir tik atitinkamas sprendimas dėl šio ginčo galėjo būti teisiniu pagrindu ginčijamą sumą išskaičiuoti iš rangovui priklausančio atlyginimo.

11Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2008 m. liepos 4 d. rangos sutartį orientacinė darbų kaina yra 24 000 Lt. Ieškovas pateikė atsakovui 70 793,72 Lt vertės darbų atlikimo aktą už 2008 m. lapkričio mėnesį. Atsakovas šio akto nepasirašė, atsisakymo pasirašyti motyvus išdėstęs 2008 m. gruodžio 17 d. ir 30 d. raštuose, kuriuose nurodė, kad sutinka priimti ir apmokėti pagal 2008 m. liepos 4 d. sutartį atliktus 27 463,33 Lt vertės darbus, nes nedavė pritarimo papildomų darbų atlikimui, kurie buvo atlikti ieškovo rizika. Šiuos raštus teismas vertino kaip užsakovo išlygą dėl rangovo perduodamų darbų pagal 2008 m. liepos 4 d. rangos sutartį, priimant atliktus darbus už 27 463,33 Lt. Atsakovas sumokėjo ieškovui 26 820,69 Lt atliktų darbų vertės atlyginimą, išskaičiavęs iš atlygintinos sumos 642,64 Lt delspinigių už pavėluotai atliktus darbus. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo neteisėtai šio išskaičiuotą iš atlyginimo už atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus 642,64 Lt sumą. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti visą atliktų darbų akte nurodytą atlyginimo sumą, nes pripažino, kad atsakovas pagrįstai atsisakė priimti atliktus darbus. Atsakovui nutraukus 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį ir ieškovui šių veiksmų neginčijant, po atsiskaitymo už atliktus darbus 2008 m. birželio mėnesį ieškovas neturėjo pareigos atlikti nebaigtų darbų pagal minėtą sutartį, o atsakovas neturėjo pareigos priimti galbūt atliktus tuos darbus ir už juos mokėti. Teismo nuomone, ieškovo pateikto atliktų darbų akto už 2008 m. lapkričio mėnesį 6-7 pozicijoje įrašytų darbų negalima vertinti kaip darbų, atliktų pagal 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį; tai yra rangovo atlikti papildomi darbai, kurių atlikimo rizika, byloje nesant įrodymų, jog ieškovas suderino juos su atsakovu, teko ieškovui, todėl teismas atmetė reikalavimą dėl 43 330,39 Lt skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą už 2008 m. lapkričio mėnesį.

12Teismas sumažino delspinigius iki 0,02 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nes ieškovo nuostoliai nebuvo įrodinėjami, o prievolė iš dalies įvykdyta. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ieškovui iš atsakovo priteista 4528,61 Lt palūkanų už laikotarpį iki pareiškimo teismui padavimo dienos ir 11,84 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir sumažino ieškovui priteistą skolą už atliktus darbus pagal rangos sutartis iki 120 000 Lt; panaikino sprendimo dalis, kuriomis ieškovui priteisti delspinigiai pagal sutartį ir 11,84 proc. palūkanos, dėl šių dalių priėmė naują sprendimą – reikalavimus atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laiką nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, aiškinantis dėl užsakovo (atsakovo) pareigos apmokėti rangovui (ieškovui) už atliktus darbus, turi būti įvertinamos ir aplinkybės, ar rangovas tinkamai vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar nepažeidė tų sutarties sąlygų, kurių griežtas laikymasis turėjo užsakovui esminę reikšmę. Teismas nurodė, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog dėl užsakovo kaltės rangovas negalėjo pradėti darbų sutartyje numatytu laiku, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 6 d., ar negalėjo darbų vykdyti tokia apimtimi ir tokiais tempais, kad būtų galima juos baigti nustatytu galutiniu atlikimo terminu. Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, kad darbus rangovas turi baigti ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 15 d., jeigu šalių susitarimu nebus nurodytas kitas darbų pabaigos terminas. Kolegija vertino šalių suderintą valią dėl darbų atlikimo trukmės ir galutinio termino nustatymo, atsižvelgdama į sutarties priedų Nr. 2 ir Nr. 3 4.3 punktą, kuriame nustatyta, kad bendra visų darbų atlikimo trukmė pagal rangos sutartį šalių susitarimu yra koreguojama, atsižvelgiant į sutarties prieduose numatytų reikalingų atlikti papildomų darbų trukmę, taip pat tą aplinkybę, jog sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatyti darbai buvo atlikti iki 2007 m. gruodžio 14 d. rangovo pareiškime nurodytos datos (2007 m. gruodžio 31 d.), užsakovas (atsakovas) šiuos darbus priėmė, juos apmokėjo, jokių sutartinių sankcijų ar kitokių atsakomybės taikymo priemonių dėl pavėlavimo atlikti šiuos darbus nesiėmė, todėl padarė išvadą, kad rangovo 2007 m. gruodžio 14 d. prašymas dėl bendros darbų atlikimo trukmės pratęsimo iki 2007 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo priimtinas ir suderintas, nors susitarimas dėl termino pratęsimo ir nebuvo įformintas tokiu būdu, koks numatytas rangos sutarties 5.2 punkte. Teisėjų kolegija sprendė, kad, šalims pasirašius sutarties priedą Nr. 3, buvo įformintas šalių susitarimas pakoreguoti bendrą visų darbų pagal 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį atlikimo terminą pagal šiame priede numatytų papildomų darbų atlikimo trukmę – iki 2008 m. kovo 20 d. Iki šios datos ieškovas privalėjo užbaigti visus darbus pagal 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį ir jos priedus, nes nėra įrodymų, kad šalių susitarimais vėliau dar būtų koreguojamas (pratęsiamas) galutinis darbų atlikimo terminas. Nustačiusi, kad ieškovas darbus pagal 2007 m. spalio 29 d. sutartį baigė tik 2008 m. birželio mėnesį, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog jis pažeidė galutinį darbų pagal šią sutartį atlikimo terminą, todėl atsakovas įgijo teisę reikalauti 1000 Lt baudos už kiekvieną uždelstą dieną pagal rangos sutarties 7.2 punkto sąlygas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo padarytas esminis sutartinės prievolinės sąlygos dėl termino pažeidimas, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant šioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai pasinaudojo tiek įstatyme, tiek sutartyje numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį. Nustačiusi, kad atsakovas pagrįstai įgijo teisę į sutartyje numatyto dydžio netesybas, kuriomis kompensuotini atsakovo minimalūs nuostoliai už ieškovo padarytą esminį sutarties pažeidimą – darbų atlikimo termino praleidimą, o ieškovas neįrodė, jog prievoles, susijusias su darbų pagal sutartį atlikimo terminu, jis vykdė tinkamai, todėl negali būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti sutartyje numatytas ir atsakovo įskaičiuotas į mokėtiną atlyginimą už atliktus darbus netesybas (CK 6.75 straipsnis), teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme numatytas sutarties nutraukimo padarinys (sutarties šalių atleidimas nuo pareigų pagal sutartį vykdymo) pašalino atsakovo teisę po sutarties nutraukimo toliau skaičiuoti netesybas. Atkreipusi dėmesį į tai, kad atsakovas maždaug iki 2008 m. kovo mėn. vidurio nelaikė ieškovo pažeidusiu prievolių pagal sutartį vykdymo terminą, nes pretenzijas dėl darbų atlikimo ne laiku jis ėmė reikšti būtent nuo to laikotarpio, teisėjų kolegija sprendė, jog sutartyje nustatyto dydžio bauda už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ieškovui turėjo būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 21 d. (kita diena po galutinio termino pažeidimo pradžios) iki 2008 m. gegužės 15 d. (kita diena po sutarties pasibaigimo), t. y. už 56 dienas, taigi atsakovas turėjo teisę reikalauti iš ieškovo 56 000 Lt baudos. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas pagrįstai taikė įskaitymą: šalių teisiniai santykiai susiklostė tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu, kuriam esant ieškovas buvo atsakovo kreditorius dėl reikalavimo apmokėti už statybos rangos darbus, o atsakovas – ieškovo kreditorius dėl reikalavimo atlyginti nuostolius netesybų forma dėl sutartinės prievolės pažeidimo, jų reikalavimai vienarūšiai, priešpriešiniai, nutraukus 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį buvo galiojantys ir vykdytini, atsakovo valia dėl apskaičiuotos baudos įskaitymo buvo aiški ir išreikšta raštu, įskaitymas atliktas pateikus ieškovui vienašališką atsakovo pareiškimą apie įskaitymą (2008 m. gegužės 14 d. ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštai). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas pareiškimą apie įskaitymą padarė bei ieškovui apie tai pranešė iki šios civilinės bylos iškėlimo, todėl atsakovo atliktam įskaitymui negali būti taikomas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas. Nustačiusi, kad 56 000 Lt netesybų suma pagrįstai apskaičiuota ir išskaitytina iš ieškovui mokėtino atlyginimo už darbus, kolegija atitinkamai sumažino iš atsakovo priteistą skolą už pagal 2007 m. spalio 29 d. sutartį atliktus darbus.

15Vertindama darbus pagal 2008 m. liepos 4 d. šalių rangos sutartį, kolegija pažymėjo, kad atliktų darbų akto už 2008 m. lapkričio mėn. ir pažymos apie atliktų darbų vertę už 2008 m. lapkričio mėn. sudarymo laikas patvirtina faktą, kad rangovas neatliko visų darbų per sutartyje numatytą terminą (iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.) ir byloje nėra duomenų, kad šalių susitarimu būtų pakoreguota 2008 m. liepos 4 d. sutartyje numatyta bendra visų darbų atlikimo trukmė. Kadangi teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažino atsakovo teisę įskaityti netesybas dėl prievolės vykdymo termino pažeidimo į ieškovui mokėtiną atlyginimą už darbus, tai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 642,64 Lt. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbai, nurodyti ieškovo sudaryto atliktų darbų akto už 2008 m. lapkričio mėn. 2, 6-8 pozicijose, vertintini kaip papildomi darbai, kurių atlikimo rizika tenka tik ieškovui, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 43 330,36 Lt pagal 2008 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą kaip apmokėjimą už dalį darbų, nurodytų darbų akte už 2008 m. lapkričio mėn.

16Konstatavusi, kad atsakovo atliktas dalies apskaičiuotų netesybų įskaitymas į ieškovui mokėtiną atlyginimą už darbus buvo teisėtas, nepaisant to, jog atsakovas iš dalies klaidingai apskaičiavo ieškovo prievolių vykdymo termino pažeidimo trukmę ir dėl šios priežasties nepagrįstai įskaitė į ieškovui mokėtiną atlyginimą dalį apskaičiuotų netesybų sumos, teisėjų kolegija pripažino ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą bei palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nepagrįstais ir juos atmetė, tačiau priteisė ieškovui CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos verslininkų namai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 29 d. nutarties dalis dėl 96 000 Lt skolos priteisimo bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; atitinkamai perskirstyti šalims pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant atsakovui bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovo kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu įskaitant šias sumas į iš atsakovo ieškovui priteistiną 24 000 Lt skolos sumą. Kasatorius mano, kad nebuvo jokių teisinių sąlygų apeliacinės instancijos teismui konstatuoti darbų termino pratęsimo iki 2008 m. kovo 20 d., todėl ieškovui sutartinė civilinė atsakomybė turėjo būti taikoma ne nuo 2008 m. kovo 21 d., o nuo 2007 m. gruodžio 16 d., t. y. nuo kitos dienos, einančios po sutartyje numatyto darbų atlikimo termino (2007 m. gruodžio 15 d.) pabaigos, ir vietoje ieškovui priteistų 120 000 Lt buvo pagrindas byloje priteisti tik 24 000 Lt skolos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191.

20Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinių sutarčių aiškinimą ir civilinių sutarčių sąlygų pakeitimo tvarką (formą), aiškinimo ir taikymo ginčo santykiui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, šalių rangos sutarties nuostatas dėl darbų atlikimo termino ir jo pratęsimo tvarkos aiškino prieštaringai, nesistemiškai bei neteisingai, ir tai lėmė neteisingą ginčo santykio kvalifikavimą. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino sutarties sąlygų dėl darbų atlikimo terminų ir atitinkamai dėl sutartinės atsakomybės taikymo ieškovui dėl esminio sutarties pažeidimo, o galimybę taikyti ieškovui civilinę atsakomybę (t. y. sumokėti atsakovui sutarties 7.2 punkte nustatytas netesybas) susiejo su CK nenumatytu civilinės atsakomybės taikymo pagrindu – sutartį pažeidusio asmens (ieškovo) sutikimu. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, jog papildomais susitarimais ir konkliudentiniais veiksmais ginčo šalys du kartus pratęsė sutartyje numatytą galutinį darbų atlikimo terminą, neturi jokio pagrindo, nes tokiais motyvais apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai ginčo santykiui taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino sutarties šalių tikrųjų ketinimų, sutarties ir papildomų susitarimų sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties šalių elgesio sutarties vykdymo metu esmės, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovui sutartinė civilinė atsakomybė galėjo būti taikoma tik nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2008 m. gegužės 14 d. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad rangos sutartimi šalys susitarė dėl labai aiškaus objekto, o priedais – dėl visiškai kitokių pagal savo pobūdį ir esmę statybos rangos darbų nei sulygtasis sutartyje. Nors formaliai priedams ir taikomos bendrosios sutarties nuostatos, tačiau jie laikytini savarankiškais ir atskirais susitarimais, kuriais šalys susitarė ne dėl papildomų, o dėl savo esme naujų darbų, nors ir atliekamų tame pačiame gyvenamajame name, atlikimo. Priedus su sutartimi siejo tik bendra statybos rangos darbų vieta, o ne šalių valia pasirašant pirmiau nurodytus priedus keisti specialiąsias sutarties sąlygas, taigi, ir esminę reikšmę turinčią sutarties sąlygą dėl sutartyje numatytų statybos rangos darbų atlikimo termino. Tačiau šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino, neteisingai išaiškindamas priedų paskirtį bei jų sudarymo tikslą. CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostata leidžia nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tik tuo atveju, jeigu iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi šalys tos sutarties sąlygos yra atsisakiusios. Taigi, siekiant ginčo santykiui taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, būtina konstatuoti tokį sutarties šalių elgesį (jų konkliudentinius veiksmus), kuris yra pagrindas teigti, kad šalys atsisakė sutarties sąlygos, reikalaujančios sutarties pakeitimus forminti raštu. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia pažymėtina, kad bylos atveju sutartyje nebuvo jokių išlygų dėl CK 6.183 straipsnio 1 dalies, 6.192 straipsnio 4 dalies, priešingai, sutarties 8.1, 8.2 punktuose įtvirtinta, jog sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti įforminami raštu. Byloje nėra jokių sutarties pakeitimų ar papildymų, kurie patvirtintų apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šalys susitarė sutartimi sulygtų statybos rangos darbų atlikimo terminą pratęsti. Be to, priede Nr. 1 iš viso nėra jokių nuostatų, susijusių su darbų atlikimo terminu, o priede Nr. 2 nurodyta darbų atlikimo trukmė – keturios darbo dienos – apima sutartyje nurodytą galutinį ir kasatoriui esminę reikšmę turintį darbų atlikimo terminą, taigi, nė vieno iš jų sąlygos nesuponuoja, kad jais ginčo šalys pratęsė galutinį darbų atlikimo terminą.

212.

22Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių papildomų darbų atlikimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo ginčo santykiui. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą papildomų darbų sampratą. Tarp sutartyje ir prieduose nurodytų statybos darbų nėra jokio ryšio, kuris leistų konstatuoti, kad, neatlikus šiuose prieduose numatytų darbų, ieškovas negalėtų atlikti sutartyje sulygtų darbų, jais šalys ne didino sutarties kainą, o susitarė dėl konkrečių naujų darbų atlikimo kainos. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog prieduose nurodytus darbus reikėjo atlikti dėl kasatoriaus padarytų pakeitimų sutarties dokumentuose. Priedai savo esme laikytini atskirais naujais šalių susitarimais dėl naujų darbų, o ne sutarties sąlygas pakeičiančiais ar papildančiais susitarimais. Pagal CK 6.193 straipsnį, aiškinant sutartį, nustatant jos esmę, turinį bei sąlygas, lemiamos reikšmės neturi ir negali turėti susitarimo pavadinimas, šiuo atveju susitarimo pavadinimas priedu. Sudarant priedą Nr. 3 neegzistavo jokių juridiškai ar faktiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių kasatorius būtų sutikęs pakeisti jam esminę reikšmę turinčią sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo termino. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, nepagrįstai nevertino tikrųjų šalių ketinimų nekeisti galutinio darbų atlikimo termino, kurie akivaizdžiai matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei tos aplinkybės, jog ieškovas nė karto nei žodžiu, nei raštu nepaneigė kasatoriaus pranešimuose dėstomos pozicijos dėl galutinio darbų pagal sutartį atlikimo termino.

233. Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atliktų rangos darbų perdavimą-priėmimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo ginčo santykiui. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias atliktų darbų aktų turinį bei jų teisinę reikšmę vykdant statybos rangos sutartis (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, ir tai nėra dokumentas, kuriuo kasatorius gali reikšti pretenzijas dėl darbų atlikimo terminų, informuoti apie sutartinės atsakomybės taikymą ieškovui ir pan. Atliktų darbų aktas taip pat nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, įskaitant sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo termino, jeigu sutartyje šalys nesusitarė kitaip. Būtent tokio požiūrio į atliktų darbų aktą, kaip į dokumentą, kuriuo savaime nėra keičiamos rangos sutarties sąlygos, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Byloje esantys atliktų darbų aktai ir jų pagridu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, jog ginčo šalių pasirašyti atliktų darbų aktai savo turiniu atitinka įstatymo ir sutarties nuostatas, t. y. šie aktai yra susiję tik su atliktų darbų priėmimo įforminimu. Vadinasi, šių aktų turinys bei reikšmė išreiškė tik kasatoriaus valią priimti ieškovo atliktus darbus su išlygomis ar be jų, jie negali patvirtinti ir nepatvirtina kasatoriaus valios netaikyti ieškovui sutartinės atsakomybės ir (ar) kasatoriaus valios pratęsti sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl atliktų (statybos) rangos darbų aktų esmės ir teisinės reikšmės.

24

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas bankrutuojanti bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „EKSPO–MATEC“ prašo atmesti kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

261.

27Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Pripažinus kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad šalių sudarytos rangos sutarties priedai Nr. 1, 2 ir 3 nebuvo nei sutarties pakeitimai, nei susitarimai dėl papildomų darbų, pagrįstais, taptų neaiški jų teisinė reikšmė, nors iš sutarties ir priedų nuostatų akivaizdu, kad šalys siekė tęsti iš rangos sutarties kilusius santykius. Nepaisant to, ar priedai laikytini susitarimais dėl papildomų darbų ar jais įformintas atitinkamų sutarties nuostatų pakeitimas, jų nuostatos atskleidžia tikruosius šalių ketinimus ir apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino, jog papildomais susitarimais ir konkliudentiniais veiksmais šalys pratęsė sutartyje numatytą galutinį darbų atlikimo terminą ir tinkamai ginčo santykiui taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl atsakovo kasaciniame skunde pateikiami argumentai šiuo klausimu laikytini nepagrįsta ir subjektyvia teisės normų interpretacija.

282.

29Dėl papildomų darbų sampratos. CK 6.684 straipsnio 1 dalies ir 6.685 straipsnio nuostatos suteikia šalims teisę susitarti, kas bus laikoma papildomais darbais pagal sutartį, todėl kasatoriaus argumentas, kad priedai nėra sutarties pakeitimai ar papildymai, yra nepagrįstas.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), sutarties pakeitimo formą ir tvarką (CK 6.183 straipsnis, 6.192 straipsnio 4 dalis) aiškinimu ir taikymu.

33Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

34Kai kyla ginčas dėl sutarties rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; kt.).

35Nagrinėjamos bylos atveju šalių sutartiniai santykiai atsirado 2007 m. spalio 29 d. rangos sutarties, 2007 m. lapkričio 14 d., 2007 m. gruodžio 6 d. ir 2008 m. kovo 6 d. priedų bei 2008 m. liepos 4 d. rangos sutarties pagrindu. Visų šių susitarimų dalykas yra tam tikri statybos rangos darbai tame pačiame objekte. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis susitarimus, susijusius su tuo pačiu dalyku, šie susitarimai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. V. v. M. N., V. N., bylos Nr. 3K-3-1167/2003). Taigi, kai šalis sieja tęstiniai sutartiniai santykiai, atsirandantys ne vieno, o kelių susitarimų pagrindu, svarbu nustatyti šių susitarimų tarpusavio ryšį, sudarymo aplinkybes ir vykdymo praktiką, kad būtų galima spręsti šalių ginčą dėl tam tikrų sąlygų reikšmės.

36Kasaciniame procese šalys nebekelia klausimų dėl 2008 m. liepos 4 d. rangos sutarties vykdymo, be to, ši sutartis buvo pasirašyta jau po 2007 m. spalio 29 d. rangos sutarties nutraukimo, taigi, negali būti vertinama kaip ją pratęsianti, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl 2007 m. spalio 29 d. rangos sutarties ir priedų, tikrindama, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas dėl rangos sutarties sąlygos, nustatančios darbų atlikimo terminą, pakeitimo.

37

38Dėl rangos sutarties sąlygos, nustatančios darbų atlikimo terminą, pakeitimo

39

40Nagrinėjamos bylos šalys nesutaria dėl to, ar buvo pakeista 2007 m. spalio 29 d. rangos sutarties sąlyga dėl darbų atlikimo termino. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti rangos sutarties ir šalių susitarimų, pavadintų priedais, santykį. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys priedais pratęsė rangos sutartyje nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą, nes priedus su sutartimi siejo tik bendra statybos rangos darbų vieta, tačiau jie savo esme laikytini atskirais šalių susitarimais dėl naujų (ne papildomų) darbų, o ne rangos sutarties sąlygas pakeičiančiais ar papildančiais susitarimais. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad darbai, dėl kurių atlikimo susitarta prieduose, nelaikytini papildomais CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir 6.685 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau vien tai nėra pagrindas teigti, kad šalių pasirašyti priedai negali būti vertinami kaip rangos sutarties sąlygas pakeičiantys ar papildantys. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl rangos sutarties sąlygos, nustatančios darbų atlikimo terminą, pakeitimo (t. y. termino pratęsimo) motyvavo sutarties priedų Nr. 2 ir Nr. 3 4.3 punktų nuostata, kad bendra visų darbų atlikimo trukmė pagal rangos sutartį šalių susitarimu yra koreguojama, atsižvelgiant į sutarties prieduose numatytų reikalingų atlikti papildomų darbų trukmę, taip pat byloje nustatyta faktine aplinkybe, jog kasatorius iki 2008 m. kovo mėn. vidurio nereiškė ieškovui pretenzijų ir netaikė sankcijų dėl darbų atlikimo termino praleidimo. Taigi esminę reikšmę šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turi sutarties priedų 4.3 punktų nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priedas Nr. 3 šalių buvo pasirašytas 2008 m. kovo 6 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos. Ši aplinkybė yra svarbi aiškinant priedo Nr. 3 4.3 punkte įtvirtintos sąlygos prasmę ir ryšį su rangos sutartimi. Esant tokiai situacijai, kai rangos sutartis neįvykdyta, nors jos vykdymo terminas pasibaigęs, ir šalys sudaro susitarimą, pavadintą rangos sutarties priedu, kuriam galioja visos rangos sutarties bendrosios nuostatos (priedo 5.1 punktas), jame nurodydamos, jog bendra visų darbų atlikimo trukmė pagal rangos sutartį šalių susitarimu yra koreguojama, atsižvelgiant į sutarties prieduose numatytų reikalingų atlikti papildomų darbų trukmę (priedo 4.3 punktas), atsižvelgiant į tokias priedo sudarymo aplinkybes, tikrieji šalių ketinimai yra akivaizdūs – 4.3 punkte įtvirtinta sąlyga negali būti aiškinama kitaip, nei rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimas. Šalių elgesys iki ir po priedo Nr. 3 pasirašymo – byloje nustatyta aplinkybė, kad kasatorius pradėjo reikšti pretenzijas atsakovui dėl darbų atlikimo termino praleidimo tik 2008 m. kovo antroje pusėje – taip pat patvirtina šalių valios pratęsti rangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą buvimą. Taigi, sudarydamos priedą Nr. 3, šalys raštu išreiškė jau anksčiau konkliudentiniais veiksmais išreikštą valią dėl termino pratęsimo.

41Pažymėtina, kad ir kituose dviejuose šalių pasirašytuose prieduose prie rangos sutarties įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl bendrųjų rangos sutarties nuostatų taikymo, priede Nr. 2 – dėl bendros visų darbų atlikimo trukmės koregavimo. Šios aplinkybės lemia išvadą, kad šalių pasirašyti rangos sutarties priedai vertintini kaip rangos sutarties 8.1 punkto, CK 6.183 straipsnio 1 dalyje, 6.192 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl rašytinės formos atitinkantys sutarties pakeitimai ir papildymai, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šių teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti.

42Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos darbų priėmimą-perdavimą, taikymo yra teisiškai nereikšmingi, nes apeliacinės instancijos teismas savo išvadų dėl rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino praleidimo negrindė darbų priėmimo-perdavimo aktų nuostatomis.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimą ir pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas dėl rangos sutarties ir jos priedų santykio bei nustatydamas rangos darbų atlikimo termino pratęsimo faktą. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, todėl ši paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 24,05 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos verslininkų namai“ (kodas 222758010) 24,05 Lt (dvidešimt keturis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl rangos sutarčių vykdymo terminų ir rangos sutarties... 6. 2007 m. spalio 29 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas... 7. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas pažeidė sutartį ir teisės aktų,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad šalys pasirašė atliktų darbų už 438 787,68 Lt... 11. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2008 m. liepos 4 d. rangos sutartį... 12. Teismas sumažino delspinigius iki 0,02 proc. nuo neapmokėtos sumos už... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, aiškinantis dėl užsakovo (atsakovo)... 15. Vertindama darbus pagal 2008 m. liepos 4 d. šalių rangos sutartį, kolegija... 16. Konstatavusi, kad atsakovo atliktas dalies apskaičiuotų netesybų įskaitymas... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos verslininkų... 19. 1.... 20. Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 21. 2.... 22. Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 23. 3. Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 24. ... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas bankrutuojanti bendra Lietuvos ir... 26. 1.... 27. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Pripažinus kasaciniame... 28. 2.... 29. Dėl papildomų darbų sampratos. CK 6.684 straipsnio 1 dalies ir... 30. Teisėjų kolegija... 31. III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 33. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ... 34. Kai kyla ginčas dėl sutarties rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos... 35. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sutartiniai santykiai atsirado 2007 m.... 36. Kasaciniame procese šalys nebekelia klausimų dėl 2008 m. liepos 4 d. rangos... 37. ... 38. Dėl rangos sutarties sąlygos, nustatančios darbų atlikimo terminą,... 39. ... 40. Nagrinėjamos bylos šalys nesutaria dėl to, ar buvo pakeista 2007 m. spalio... 41. Pažymėtina, kad ir kituose dviejuose šalių pasirašytuose prieduose prie... 42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. pažymą apie... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 48. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos verslininkų namai“... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...