Byla 2A-705/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stevita“ ir trečiojo asmens J. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-788-513/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Stevita“ dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys – J. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“), pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiojo asmens J. K. priešieškinį ieškovui dėl draudimo išmokos išmokėjimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3„PZU Lietuva“ Stevita (1 b. t., 133-137 l.; 2 b. t., 133 l.).

4Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 27 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 Nr. 786557, kuria buvo apdraustas automobilis (vilkikas) „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. ( - ) Ieškovo teigimu, 2008 m. lapkričio 12 d. Prancūzijoje, greitkelyje A6 (kryptis: Paryžius – Lionas), įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo šią transporto priemonę vairavęs atsakovo darbuotojas N. K. (trečiojo asmens J. K. sutuoktinis), eismo įvykio metu buvęs neblaivus (jo kraujyje nustatyta 2,20 g/l alkoholio). Pasak ieškovo, paminėtas eismo įvykis įvyko dėl atsakovo darbuotojo N. K. kaltės (automobilį vairavo neblaivus), kuris žuvo, nes, vairuodamas automobilį, nebuvo prisegęs saugos diržo, o tai patvirtina Nacionalinės Žandarmerijos išduota pažymos „Dėl mirtinai nelaimingo atsitikimo kelyje“ ir „Dėl nelaimingo atsitikimo procedūros“, nurodytos institucijos preliminaraus tyrimo duomenys bei 2008 m. lapkričio 12 d. gydytojo išvados. Pažymėjo, kad ieškovas dėl šio eismo įvykio Prancūzijoje esančiam naudos gavėjui išmokėjo 154 991,46 Lt draudimo išmoką, kurią privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojas, t. y. atsakovas (CK 6.263 str. 1-2 d., 6.280 str. 1 d.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 59.1 p.).

5Be to, nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovo su atsakovu sudarytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 Nr. 7059178 ieškovas apdraudė automobilį (vilkiką) „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. ( - ) kurį vairuodamas atsakovo darbuotojas D. S., 2009 m. liepos 7 d. Vokietijoje, Wildeck apskrityje, greitkelyje Bad Herfeldas – Aizenachas, nepasirinkęs saugaus greičio, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio ieškovas išmokėjo Vokietijoje esančiam naudos gavėjui 227 884,80 Lt dydžio draudimo išmoką, o tai patvirtina Rytų Heseno policijos prezidiumo Bad Hersfeldo greitkelio policijos skyriaus protokolo dėl sumokėto užstato, Rytinės Hesseno dalies policijos prefektūros Kelių eismo saugumo ir specialiųjų užduočių direkcijos Bad Hersfeldo policijos komisariato pranešimo apie įvykį duomenys bei draudimo išmokos apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai. Ieškovo teigimu, paminėta draudimo išmoka taip pat priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.263, 6.280 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 64 p.).

6Ieškovas, be aukščiau nurodytų reikalavimų, buvo pareiškęs atsakovui reikalavimą dėl 74 087,55 Lt nesumokėtų draudimo įmokų priteisimo, kurio atsisakė, dėl ko Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 74 087,55 Lt žalos (3 b. t., 133, 149-150 l.).

7Atsakovas 2010 m. lapkričio 23 d. pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 366 101,77 Lt draudimo išmoką pagal 2008 m. kovo 6 d. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo polisą Nr. 1086984 (bei jo priedą Nr. 4) ir Transporto priemonių parko draudimo sutarties liudijimą PZU Nr. 1005221 (bei jo priedą Nr. 31), nurodydamas, kad dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio atsakovas patyrė 366 101,77 Lt nuostolių, susijusių su transporto priemonės ir krovinio sugadinimu, kadangi ieškovas 2009 m. kovo 23 d. atsisakė administruoti 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykį, nes nebuvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų jam įvertinti (2 b. t., 94-97 l.). Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, kadangi pradiniame ieškinyje ieškovas teigė, jog dėl šio įvykio patyrė 20 252,57 Lt žalą, o šalys sudarė taikos sutartį ir šią bylos dalį teismas nutraukė 2010 m. spalio 5 d. nutartimi. Atsakovo teigimu, ieškovo pateikti žalos apskaičiavimai nepagrįsti, be to, byloje nėra patikimų įrodymų apie N. K. neblaivumą, todėl nėra pagrindo teigti, jog 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį (2 b. t., 87-92 l.).

8Trečiasis asmuo J. K. 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškė priešinį ieškinį ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, prašydama priteisti iš ieškovo 10 000 Lt draudimo išmoką dėl jos sutuoktinio N. K. mirties 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio metu, remdamasi Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisu PZULT Nr. 1015304, kurią ieškovas 2009 m. kovo 29 d. atsisakė sumokėti dėl to, kad nukentėjusysis vairavo, apsvaigęs nuo alkoholio (3 b. t., 2-6 l.). Be to, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 189-192 l.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškovo ieškinio reikalavimo atlyginti 227 884,80 Lt žalą, ieškovo patirtą dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje; patenkino kitą ieškinio dalį: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 154 991,46 Lt žalos atlyginimo dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio Prancūzijoje, 6 proc. metines palūkanas nuo 154 991,46 Lt sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 666,96 Lt bylinėjimosi išlaidų; (4 b. t., 90-94 l.).

11Dėl bylos nutraukimo teismas nurodė, kad šalys sudarė taikos sutartį dėl 2009 m. liepos 31 d. eismo įvykio Lenkijoje metu padarytos 2 894 Lt žalos atlyginimo ir 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje metu padarytos 20 252,57 Lt žalos atlyginimo, 701,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir dėl 989,11 Lt vertimo išlaidų, kurią teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtino ir šią bylos dalį nutraukė, likus neišspręstam tik žyminio mokesčio klausimui, todėl ieškovas neturi teisės reikšti papildomą reikalavimą dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio metu padarytos 66 000 eurų (227 884,80 Lt) žalos atlyginimo, nes apie 66 000 eurų pateiktą sąskaitą ieškovas žinojo nuo 2009 m. lapkričio 10 d., tačiau nepateikė atsakovui reikalavimo ją apmokėti ir nereiškė ieškinio, remdamasis ja. Teismo teigimu, dėl nurodyto ieškovas nustatė reikalavimo atsakovui apimtį ir šalys laisva valia susitarė dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo tvarkos, o teismas šią sutartį patvirtino. Teismo nuomone, po taikos sutarties sudarymo papildomas žalos atlyginimo reikalavimas dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje yra ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nutraukė bylos dalį dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo (CPK 293 str. 3 p.).

12Pasak teismo, atmestini atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, kad N. K. 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio metu automobilį (vilkiką) vairavo blaivus, kad po eismo įvykio negalėjo būti paimta jo kraujo tyrimui nustatyti (ne)blaivumui, kadangi jie prieštarauja bylos duomenims. Teismas nurodė, jog byloje nenustatytas tikslus nukentėjusiojo mirties laikas, dokumentuose pažymėtas tik autoįvykio laikas – 2008-11-12, 01.11 val. ir skambučio nacionalinei žandarmerijai laikas – 2008-11-12, 01.20 val., jog į įvykio vietą atvykę tyrėjai mirties fakto nekonstatavo, tik pažymėjo, kad nukentėjusysis nekalba, nejuda ir smarkiai kraujuoja, nepastebėta kvėpavimo, o mirties faktas buvo konstatuotas 03.25 val., kraujo paimta 03.40 val. nelaimingo atsitikimo vietoje (tačiau dokumento vertime iš prancūzų kalbos neteisingai nurodytas procedūros laikas – 13.40 val.), ir byloje nėra duomenų, kad šio veiksmo nebuvo galima atlikti, nes paimtą kraują biologai Leroj ir Villette gavo 2008-11-12, 15.30 val. bei ištyrė jį dėl narkotinių medžiagų ir alkoholio nustatymo: narkotikų pėdsakų nerasta, tačiau nustatyta 2,20 g/l alkoholio.

13Pažymėjo, jog faktas, kad mirties liudijime nėra nurodyta mirties priežastis, nereiškia, jog nežinoma ir/ar nebuvo nustatyta mirties priežastis, nes ši aplinkybė įrodyta kitais oficialiais rašytiniais rodymais; kūną apžiūrėjęs teismo ekspertas medikas Roussot aprašė sužalojimus ir konstatavo, kad N. K. mirė nuo daugybinių traumų, patirtų eismo įvykio metu, kurio aplinkybės išdėstytos tyrimo ataskaitoje, todėl ir nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista mirties priežasties nustatymo tvarka (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d. 197 str. 2 d.). Teismo nuomone, nors atsakovo advokato pavedimu, susipažinus su tyrimo medžiaga, ir iškeltos abejonės dėl prokuroro vizos laiko, dėl kraujo mėginių perdavimo skirtingoms laboratorijoms, dėl procedūrų pažeidimo, tarp jų ir tiriant kraujo mėginį, tačiau advokato išvados yra subjektyvios prielaidos, kurios neturi įrodomosios reikšmės bei nepaneigia byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų apie eismo įvykio tyrimą ir N. K. kraujyje aptiktą alkoholį, be to, eismo įvykio tyrimas Prancūzijoje pasibaigė prokuroro sprendimu nutraukus bylą, ir nėra įrodymų, kad šis procesinis sprendimas buvo ginčijamas nustatyta tvarka.

14Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių Prancūzijos tyrimo rezultatus ir oficialius rašytinius įrodymus, todėl ieškovas pagrįstai atsisakė išmokėti atsakovui ir trečiajam asmeniui J. K. draudimo išmokas, o 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykis buvo pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, dėl ko ieškovas turi teisę reikalauti, kad Prancūzijos naudos gavėjui išmokėtą 154 991,46 Lt draudimo išmoką, pagrįstą rašytiniais įrodymais, grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t. y. atsakovas (CK 6.245 str. 4 d., 6. 263 str. 3 d., 6.270 str., 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklų 59.1 p.).

15Teismo teigimu, atmestini atsakovo ir trečiojo asmens J. K. reikalavimai priteisti iš ieškovo draudimo išmokas (atsakovui – 366 101,77 Lt, o trečiajam asmeniui – 10 000 Lt), kadangi eismo įvykis yra nedraudžiamasis; be to, taikoma ieškinio senatis paminėtiems atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimams, kadangi nuo ieškovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką iki priešieškinio ir trečiojo asmens ieškinio pareiškimo praėjo daugiau kaip 1 metai (CK 1.125 str. 7 d. ir 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.).

16III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo, ir visiškai patenkinti ieškovo ieškinį (4 b. t., 123-125 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo – tai ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio teismas 2010 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Nurodytos teismo nutarties priėmimo metu draudikas (ieškovas) buvo atlikęs tik dalį draudiminės žalos sureguliavimo procedūros, todėl taikos sutartį pasirašė tik dėl tos žalos dalies (20 252,57 Lt), kurią tuo metu galėjo įrodyti, atlyginimo, o, sureguliavęs kitą draudimo išmokos dalį, ieškovas 2010 m. spalio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai reikalavo iš atsakovo 227 884,80 Lt žalos priteisimo.
  2. Teismas neištyrė ir neįvertino ieškinio tapatumo kriterijų. Iškeldamas bylą teisme, ieškovas siekė kompensuoti visą patirtą žalą, už kurią atsakingas atsakovas, tačiau įrodymus galėjo pateikti tik dėl dalies žalos, todėl pareiškė reikalavimą dėl 20 252,57 Lt žalos atlyginimo (už ugniagesių paslaugas), vėliau pareiškė reikalavimą ir dėl 227 884,80 Lt žalos priteisimo, kuri susijusiu su likusių avarijos padarinių pašalinimu, be to, abu šie reikalavimai grindžiami skirtingais rašytiniais įrodymais. Todėl ieškinio ir jo patikslinimo reikalavimai nėra tapatūs, kadangi skiriasi jų pagrindas. Juolab kad 2010 m. vasario 3 d. teismo nutartyje nenurodyta, jog ieškovas neturi daugiau pretenzijų atsakovui dėl eismo įvykio Vokietijoje.
  3. Teismo argumentas, kad ieškovas apie papildomą 227 884,80 Lt reikalavimą žinojo taikos sutarties pasirašymo metu, nėra reikšmingas, kadangi vien tik sąskaitos faktūros neįrodo 227 884,80 Lt žalos pagrįstumo, todėl, esant didelei reikalavimo sumai, ieškovas siekė tinkamai pagrįsti sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.

18Apeliaciniais skundais atsakovas BUAB „Stevita“ trečiasis asmuo J. K. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą ir visiškai atmesti ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį patenkinti (4 b. t., 99-105 l., 113-116 l.). Skundus grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 181 str.), netinkamai įvertinęs Prancūzijos Nacionalinės Žandarmerijos SAONE-at-LOIRE departamento kelių saugumo Kriminalinės policijos pareigūnų raporte „Kelių eismo mirtinas įvykis. Transportas ir konstatavimai“ nurodytas galimų pažeidimų ir atsakovo darbuotojo N. K. mirties priežastis. Teismo medicinos specialistas prof. habil. med. m. dr. A. A. Garmus 2010 m. lapkričio 17 d. konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-134-84 konstatavo, jog Prancūzijoje buvo padarytas grubus N. K. mirties priežasties nustatymo procedūros pažeidimas, t. y. faktiškai atsakovo vairuotojo mirties priežastis nebuvo nustatyta, o kraujo pavyzdžio paėmimo iš lavono neblaivumui nustatyti procedūra visiškai nepaaiškinama nei medicininiu vertinimu, nei sveika logika, neatlikus N. K. kūno autopsijos, tačiau teismas nepasisakė, kodėl nesutiko su nurodyto eksperto išvada. Juolab kad, atsakovui kreipusis į Prancūzijos teisininkus, jie irgi patvirtino, kad buvo pažeista N. K. mirties priežasties nustatymo procedūra. Prancūzijos medikų išvados neturi viršenybės kitų įrodymų, t. y. prof. habil. med. M. dr. A. A. Garmus konsultacinės išvados ir Prancūzijos teisininkų išvados atžvilgiu.
  2. Nesutiktina su teismo išvada, kad Prancūzijoje buvo priimtas procesinis sprendimas dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio, kadangi b yloje tokio sprendimo nėra, o Prancūzijoje buvo atlikta „Nelaimingo atsitikimo procedūra“, kurios negalima apskųsti, kadangi mirusysis nebuvo patrauktas teisinės atsakomybėn. Taigi ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas ne dėl to, kad visos bylos aplinkybės nustatytos, o dėl to, kad žuvo vairuotojas.
  3. Teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimams, tačiau atmetė jų prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams. Ieškinio senaties termino eiga ieškovo reikalavimams prasidėjo nuo 2009 m. gegužės 27 d., kai jam buvo pateikta Prancūzijos institucijos (Biuro) sąskaita – faktūra dėl nuostolių kompensavimo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl N. K. mirties ir tuo pagrindu atsakovas bei trečiasis asmuo J. K. prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau teismas nepasisakė, kodėl atmetė šį prašymą.

19Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens J. K. apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti (4 b. t., 130-133 l.). Nurodo, kad apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo prof. habil. med. m. dr. A. A. Garmaus 2010 m. lapkričio 17 d. konsultacine išvada, kuri prieštaringa ir yra tik vienas iš įrodymų, neturintis aukštesnės įrodomosios galios kitų įrodymų atžvilgiu, ir nepaneigianti užsienio šalių (ES) taikomos praktikos dėl kraujo poėmio asmens neblaivumui nustatyti. Juolab kad atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindo spręsti priešingai dėl N. K. mirties ir kaltės eismo įvykio metu. Pažymi, jog pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento; ieškovas draudimo išmoką naudos gavėjui išmokėjo 2009 m. rugsėjo 4 d., todėl, ieškinį padavęs 2010 m. liepos 31 d., nepraleido ieškinio senaties termino.

20Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti (4 b. t., 135-136 l.). Nurodo, jog taikos sutartimi buvo išspręstas žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovui klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas tiesėtai ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl 227 884,80 Lt priteisimo; be to, pažymi, kad ieškovas šį reikalavimą pareiškė 2010 m. spalio 29 d., t. y. suėjus ieškinio senaties terminui. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimas priteisti 227 884,80 Lt žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai netenkintini.

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.).

24Dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų

25Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

26Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, susijusias su 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykiu Prancūzijoje, bei padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 154 991,46 Lt žalos atlyginimo pagrįstumo, tinkamai pritaikydamas ir materialinės teisės normas.

27Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (tarp jų 2008 m. lapkričio 12 d. Nacionalinės Žandarmerijos pažymos „Dėl mirtino nelaimingo atsitikimo kelyje“ ir „Dėl nelaimingo atsitikimo procedūros“, 2008 m. lapkričio 12 d. teisinės medicinos gydytojo (teismo eksperto) Jean-Francois Roussot išvada, 2008 m. lapkričio 12 d. alkoholio kiekio kraujyje patikrinimo pažyma), turėjo pagrindo teigti, jog ieškovas įrodė, kad 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio Prancūzijoje metu atsakovo darbuotojas N. K., kurio mirties priežastį nustatė teismo ekspertas (medikas), transporto priemonę vairavo neblaivus (1 b. t., 28-34, 36-37, 40 l.; 3 b. t., 95-98 l.).

28Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų įrodymų visetą, teisingai konstatavo, jog paminėtų aplinkybių nepaneigia nei Lietuvos teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus 2010 m. lapkričio 17 d. „konsultacinės išvados Nr. A-KI-134-84“, nei advokato John Curioz (iš Prancūzijos; ST-Etienne universiteto docento) rašytinių paaiškinimų duomenys (2 b. t., 110-116 l.; 3 b. t., 142-144, 177-178 l.).

29Pažymėtina, kad teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus „konsultacinėje išvadoje“ nurodyta, jog Lietuvoje praktiškai negalima paimti kraujo iš mirusio asmens, neatlikus kūno autopsijos, tačiau nei šioje išvadoje, nei byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Prancūzijoje negalima paimti kraujo iš mirusio asmens; be to, tai, jog N. K. mirties liudijime nenurodyta mirties priežastis, neįrodo, kad ji nebuvo nustatyta (2 b. t., 109 l.). Aukščiau minėta, jog N. K. mirties priežastį nustatė teismo ekspertas Jean-Francois Roussot (teismo medicinos gydytojas, dirbantis 28 metus) 2008 m. lapkričio 12 d. išvadoje konstatavęs, jog N. K. mirė nuo daugybinių traumų, patirtų per eismo įvykį, kurio aplinkybės detalizuojamos Prancūzijos Nacionalinės Žandarmerijos tyrimo ataskaitoje (1 b. t., 40 l.). Be to, teisinga ir teismo išvada, kad advokato John Curioz rašytiniai paaiškinimai neatitinka civiliniame procese keliamų įrodymų leistinumo reikalavimų (CPK 176-177 str., 185 str.).

30Nepagrįsti ir atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai dėl ieškinio senaties.

31CK 1.125 straipsnio 7 dalies nuostatomis, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2011, 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

32Nustatyta, kad ieškovas draudimo išmoką dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio Prancūzijoje naudos gavėjui išmokėjo 2009 m. rugsėjo 4 d., todėl apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas ieškinį padavė (2010 m. liepos 31 d.), nepraleidęs ieškinio senaties termino (1 b. t., 79-80, 82 l.; CK 1.125 str. 7 d.).

33Be to, pagrįsti ir teismo išvada bei motyvai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo praleido 1 metų terminą pareikšti reikalavimus dėl draudimo išmokų priteisimo, kurių nepaneigė apeliacinių skundų argumentai (CK 1.125 str. 7 d., 1.127 str. 1 d.).

34Nustatyta, kad ieškovas 2009 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 2008/042700 nemokėti atsakovui draudimo išmokos dėl 2008 m. lapkričio 12 d. įvykio, o atsakovas 2010 m. lapkričio 23 d. pareiškė teisme priešinį reikalavimą ieškovui dėl šios draudimo išmokos priteisimo; be to, ieškovas 2009 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 04-12A-44316 nemokėti trečiajam asmeniui J. K. draudimo išmokos dėl nurodyto įvykio, tačiau trečiasis asmuo tik 2010 m. gruodžio 14 d. (po daugiau nei 1,5 metų) pareiškė ieškinio reikalavimą ieškovui dėl šios draudimo išmokos priteisimo (2 b. t., 94-97, 103, 181 l.; 3 b. t., 2-6, 17 l.). Dėl to yra pagrindo teigti, jo atsakovas ir trečiasis asmuo praleido terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, kurio pradžia skaičiuotina nuo ieškovo atsisakymo išmokėti draudimo išmokas.

35Dėl ieškovo apeliacinio skundo

36Pagal įstatymą, teismas nutraukia bylą, jeigu nustato, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 293 str. 3 p.).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieškinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, darytina išvada, kad ieškiniai nurodytose bylose netapatūs; tuo tarpu, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

38Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pareikštu atsakovui UAB „Stevita“, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 23 146,57 Lt žalos, ieškovo turėtos, sumokėjus draudimo išmoką už 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje metu suteiktas ugniagesių paslaugas (1 b. t., 3-7, 43, 51-52, 59-60 l.); dėl šio ieškovo reikalavimo šalys susitarė taikiai ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovo 2010 m. spalio 5 d. sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl 23 146,57 Lt žalos priteisimo iš atsakovo ieškovui (1 b. t., 118-119, 123-124 l.). Tačiau 2010 m. lapkričio 2 d. teisme priimtas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 227 884,80 Lt (66 000 EUR) dydžio žalos, turėtos dėl aukščiau nurodyto eismo įvykio, atlyginimo, susijusios su kitų avarijos padarinių pašalinimu (priemonės atitverti kelio atkarpai, važiuojamosios kelio dalies valymas, tepalų žymės pašalinimas, tvarkymo darbai, kelių įrenginių keitimas ir remontas, jų iškėlimas iš vietos ir nuėmimas, žalios vejos sutvarkymas, grunto kasimas, išlaidos ekspertui, žala, padaryta važiuojamajai kelio daliai), pridėdamas šios žalos dydį ir faktą, jo nuomone, patvirtinančius įrodymus – 2009 m. lapkričio 10 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 000793-1003, išlaidų apskaičiavimo kvitą bei kitus dokumentus (1 b. t., 133-137, 161, 169-171 l.).

39Iš aukščiau nurodyto matyti, kad abu ieškovo reikalavimai (dėl 23 146,57 Lt ir 227 884,80 Lt žalos priteisimo) yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo turėta žala, išmokant draudimo išmokas už žalą, padarytą 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje metu, tačiau šių reikalavimų (kurie grindžiami skirtingais juridiniais faktais) nagrinėjimo objektas nėra tapatus: ieškovo reikalavimas dėl 23 146,57 Lt žalos atlyginimo buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, susijusiais su žalos atlyginimu už ugniagesių suteiktas paslaugas 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje metu, o reikalavimas dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, susijusiais su žalos atlyginimu, apmokant už darbus, atliktus šalinant kitus avarijos padarinius. Taigi skiriasi aukščiau nurodytų ieškovo reikalavimų dalykas ir pagrindas.

40Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 227 884,80 Lt žalos atlyginimo nėra tapatus jo reikalavimui dėl 23 146,57 Lt žalos atlyginimo, dėl kurio kilęs ginčas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK numatytas taisykles, suklydo konstatavęs, jog ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo yra dėl to paties dalyko ir pareikštas tuo pačiu pagrindu, todėl be pagrindo nutraukė šią bylos dalį (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.; 293 str. 3 p.).

41Dėl nurodyto panaikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl nurodyto ieškovo reikalavimo (227 884,80 Lt žalos atlyginimo) bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (iš ieškovo priteista atsakovo naudai 7 440,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, o trečiojo asmens naudai – 654,72 Lt bylinėjimosi išlaidų), perduodant šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

43Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, reikalavimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stevita“, į. k. 141464578 (š. m. bankrutuojanti), atlyginti 227 884,80 Lt dydžio žalą, priteista iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stevita“ naudai 7 440,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, o trečiojo asmens J. K. naudai – 654,72 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.

44Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. „PZU Lietuva“ Stevita (1 b. t., 133-137 l.; 2 b. t., 133 l.).... 4. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 27 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Transporto... 5. Be to, nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovo su atsakovu sudarytą... 6. Ieškovas, be aukščiau nurodytų reikalavimų, buvo pareiškęs atsakovui... 7. Atsakovas 2010 m. lapkričio 23 d. pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo... 8. Trečiasis asmuo J. K. 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškė priešinį ieškinį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu nutraukė bylos... 11. Dėl bylos nutraukimo teismas nurodė, kad šalys sudarė taikos sutartį dėl... 12. Pasak teismo, atmestini atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, kad N. K. 2008... 13. Pažymėjo, jog faktas, kad mirties liudijime nėra nurodyta mirties... 14. Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių... 15. Teismo teigimu, atmestini atsakovo ir trečiojo asmens J. K. reikalavimai... 16. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti... 18. Apeliaciniais skundais atsakovas BUAB „Stevita“ trečiasis asmuo J. K.... 19. Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens J. K. apeliacinius skundus... 20. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti (4 b.... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo ir trečiojo... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 24. Dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų... 25. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 26. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir... 27. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai... 28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų įrodymų visetą,... 29. Pažymėtina, kad teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus „konsultacinėje... 30. Nepagrįsti ir atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai... 31. CK 1.125 straipsnio 7 dalies nuostatomis, iš draudimo teisinių santykių... 32. Nustatyta, kad ieškovas draudimo išmoką dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo... 33. Be to, pagrįsti ir teismo išvada bei motyvai, kad atsakovas ir trečiasis... 34. Nustatyta, kad ieškovas 2009 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 2008/042700... 35. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 36. Pagal įstatymą, teismas nutraukia bylą, jeigu nustato, kad yra... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas... 38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“... 39. Iš aukščiau nurodyto matyti, kad abu ieškovo reikalavimai (dėl 23 146,57... 40. Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas... 41. Dėl nurodyto panaikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį,... 44. Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį....