Byla e2A-1373-467/2017
Dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra, trečiasis asmuo - Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, ieškinį atsakovams UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra, trečiasis asmuo - Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 2016-04-20 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ pateikti ieškovui pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutarties 2.5.5 punktą raštiškas ataskaitas apie Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ vykdymą nuo 2005 metų iki einamojo laikotarpio, kuri apimtų, bet neapsiribotų informacija bei dokumentais, kurie patvirtintų:

5(1) ar šios įmonės vykdė, ir, jei vykdė, tai kokius ir kada atliko šiame valstybinės svarbos ekonominiame projekte, įskaitant 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytoje sutartyje, aprašytų objektų įrengimo darbus;

6(2) ar šie darbai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suderintus projektus;

7(3) ar pastatyti statiniai, ir jei pastatyti, tai ar jie atitinka pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir jo pagrindu patvirtintų poįstatyminių teisės aktų nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (arba jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotuose projektavimo sąlygų sąvaduose nustatytus architektūros ir statybos sklypų tvarkymo urbanistinius reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinių saugos ir paskirties dokumentus;

8(4) ar visi ir kokie atsakovų pastatyti pagal valstybinės svarbos ekonominį projektą statiniai pripažinti tinkamais naudoti, ar visi šie statiniai pastatyti pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos sutarties 2.1 punkto papunkčiuose nustatytus ekonominius-finansinius bei techninius rodiklius ir, ar visi šie statiniai, įrenginiai nuosavybės teise priklauso atsakovėms pagal jų tarpusavio trišalius susitarimus;

9(5) kokie buvo nustatyti nuomos mokesčiai ir rinkliavos smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dirbantiems Gariūnų parko teritorijoje (pateikiant jų ekonominį pagrįstumą); kokie buvo nustatyti įnašai, kuriais būtų pilnai ar dalinai dengiami šio valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo (stalinių statyba, įrengimas, inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir pan.) kaštai;

10(6) ar buvo bei kaip buvo užtikrinta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams galimybė nuolat ir abipusiai palankiomis sąlygomis naudotis Gariūnų parko statiniais, įrenginiais ir paslaugomis, teikiamomis vykdant šį valstybinės svarbos ekonominį projektą;

11(7) kiek yra veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke;

12(8) kokia dalis investicijų panaudota įkurti Verslo informacinį centrą, teikiantį informacijos ir konsultacines paslaugas Gariūnų parke dirbantiems verslininkams;

13(9) ar ir kokia sukurta tinkama verslo aplinka, būtina smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti;

14(10) kaip remta smulkaus verslo plėtra; ar įvairių produktų pasiūla pritraukė daugiau lankytojų, padidino smulkių įmonių produktyvumą, skatina prekybos ir gamybos struktūros pokyčius;

15(11) kokios atliktos investicijos, kiek verslo vietų padidėjo, ar sukurta daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų;

16(12) kiek per 10 metų į parką investuota;

17(13) kokias sumas eksploatuojančios parką trys įmonės per kiekvienus metus sumokėjo mokesčių;

18(14) kiek verslininkų Gariūnų verslo parke veikė pagal verslo liudijimus;

19(15) kaip skatinami Lietuvos smulkieji gamintojai ir įmonės, tiesiogiai vartotojams teikiantys paslaugas (gaminantys baldus, siuvantys drabužius, mezgantys pagal individualius užsakymus, taisantys buitinę techniką ir drabužius ir panašiai), kokios jiems suteiktos prekybos vietos, taikytos nuolaidos ir panašiai; kiek procentų visos prekyvietės apyvartos per 5 metus sudaro Lietuvos gamintojų produkcija ir paslaugos;

20(16) kokios buvo plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos paslaugos, kokios buvo organizuotos nemokamos mugės, labdaros akcijos, šachmatų turnyrai ir panašiai;

21(17) ar įkurta eksploatuoti netinkamų automobilių išmontavimo aikštelė;

22(18) ar nutiesta patogi įvaža į Vilnių, pagerintas Gariūnų ir Vilniaus įvaizdis;

23(19) ar sukurta Gariūnų verslo parke tinkama infrastruktūra, kaip pagerintos smulkaus ir vidutinio verslo subjektų darbo vietos, verslo efektyvumas, kiek atvyko lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, ar padidintas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslumas ir konkurencingumas, ar sudaryta daugiau verslo sandėrių; kokios sudarytos sąlygos Lietuvos ūkininkams prekiauti savo produkcija, ar sukurta efektyvi žemės ūkio produkcijos rinkodara, ar pagal visus higienos ir sanitarinius reikalavimus įrengti keturi paviljonai, skirti ūkininkams prekiauti jų ūkiuose išauginta produkcija (mėsa, pienu, žuvimis, vaisiais ir daržovėmis), ar galima įsigyti šviežios, ekologiškai švarios Lietuvos ūkiuose išaugintos produkcijos;

24prašo nustatyti teismo sprendime 10 dienų terminą jam (įpareigojimui atlikti veiksmus) įvykdyti; skirti atsakovams UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ kiekvienai mažiausiai po 1000 EUR baudą už kiekvieną šio sprendimo (įpareigojimo atlikti veiksmus) nevykdymo dieną, jei atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys įsiteisėjusio teismo sprendimo; priteisti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

252. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau - VAVA) su atsakovais UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pagrindu 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Projekto įgyvendinimo sutartį (toliau - Sutartis), kuria atsakovai, be kita ko, įsipareigojo: „solidariosios atsakomybės sąlygomis po valstybinės žemės sklypų [...] nuomos sutarčių, kurių projektai yra nurodyti Sutarties 1, 2, 3 ir 4 prieduose, sudarymo su Vilniaus apskritimi, įgyvendins Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.808 pripažintą valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (toliau - Projektas) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pateiks Vilniaus apskričiai dokumentus, būtinus pripažinti tinkamu naudoti žemiau nurodytus statybos objektus tokiais terminais [...]“ (2.1 punktas).

263. Be to „kas ketvirtį 2006 metais, iki sekančio ataskaitinio ketvirčio pirmojo mėnesio 20 dienos (tai yra, iki 2006 m. balandžio 20 d. 2006 m. liepos 20 d., 2006 m. spalio 20 d., 2007 m. sausio 20d.), kas pusmetį 2007 metais, iki sekančio po ataskaitinio pusmečio pirmojo mėnesio 20 dienos (tai yra, iki 2007 m. liepos 20 d., 2008 m. sausio 20 d.) bei kiekvienais 2008 - 2015 metais iki sekančių po ataskaitinių metų sausio 20 d. teikti ataskaitas apie Projekto vykdymą ir leisti tikrinti Projekto vykdymą vietoje.“ (2.5.5 punktas).

274. 2005 m. rugsėjo 14 d. VAVA, atsižvelgdama į nutarimu Projektui pripažintą valstybinės svarbos statusą, ne konkurso tvarka sudarė su atsakovais valstybinės žemės nuomos sutartis ir joms išnuomojo bei perdavė naudotis itin didelio ploto (32,277 ha dydžio) valstybinės žemės sklypus 50 metų terminui. Po to, kai VAVA buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai nutarimu buvo pavesta kontroliuoti Projekto įgyvendinimą.

285. Atsakovai inicijavo civilinę bylą, prašydamos įpareigoti Ūkio ministeriją pasirašyti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriame būtų numatyta, jog Ūkio ministerija perima visas VAVA teises ir pareigas pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai" Vilniaus mieste. Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose įgyvendinimo sutartį, nuo Sutarties sudarymo iki visiško jos įvykdymo, t. y. reikalavo Ūkio ministerijos tapti Sutarties šalimi. Ūkio ministerija su šiuo ieškiniu nesutiko. 2010 m. gruodžio 23 d. raštu atsakovai nurodė, kad informaciją apie Projekto įgyvendinimą ar Sutarties vykdymą suteiks, kai bus priimtas atitinkamas teismo sprendimas civilinėje byloje.

296. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-109-294/2012 atmetė atsakovų ieškinį, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija neturi valstybės ar Vyriausybės jai pavestų įgalinimų veikti kaip sutarties šalis pagal 2005-08-19 pasirašytą Projektą ir atitinkamai iš to kylančios teisės sudaryti susitarimus dėl Sutarties sąlygų keitimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tačiau ir po šio teismo sprendimo iki šiol ataskaitos nepateiktos, įsipareigojimai nėra įvykdyti, nors Ūkio ministerija sistemingai ir nuolat to raštu prašė, o bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Ūkio ministerija, kaip kontroliuojantis subjektas, turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai pateiktų informaciją apie Projektą.

307. 2005 m. rugsėjo 14 d. VAVA su atsakovais pasirašytų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.11 punkte numatyta, kad apskrities viršininkas turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimus - reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad būtų atlyginti nuostoliai. Po apskričių likvidavimo reformos galiojanti šio nutarimo redakcija 2.12 punkte šias teises numato valstybinės žemės nuomotojams.

318. Valstybinės žemės nuomos sutartimis atsakovams išnuomoti: UAB „Geruda“ - 9,3226 ha ir 10,1754 ha ploto žemės sklypai (iš viso 19,498 ha), UAB „Jurgena“ - 5,4771 ha ploto žemės sklypas, UAB „Posūkis“ - 7,3019 ha ploto žemės sklypas, t. y. viso bendro 32,277 ha ploto valstybinės žemės sklypai.

329. Pagal Sutarties nuostatas atsakovai įsipareigojo: po valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo įgyvendinti Projektą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikti VAVA (šiuo metu Ūkio ministerijai) dokumentus, būtinus pripažinti tinkamu naudoti statybos objektus, pastatytus pagal Sutarties 2.1 punkto papunkčiuose nustatytus ekonominius-finansinius bei techninius rodiklius (2.1 p.);

33visus Projekte aprašytų objektų įrengimo darbus vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suderintus projektus; užtikrinti, kad pastatyti statiniai atitiktų pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir jo pagrindu patvirtintų poįstatyminių teisės aktų nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (arba jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotuose projektavimo sąlygų sąvaduose nustatytus architektūros ir statybos sklypų tvarkymo urbanistinius reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinių saugos ir paskirties dokumentus (2.3 p.);

34visi atsakovų pastatyti pagal Projektą statiniai, įrenginiai nuosavybės teise priklausys atsakovams pagal jų tarpusavio trišalius susitarimus (2.4 p.);

35laikantis Projekto sąlygų: nenustatyti jokių papildomų ir ekonomiškai nepagrįstų nuomos mokesčių ir rinkliavų smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dirbantiems Gariūnų parko teritorijoje, kaip įnašo, kuriuo būtų pilnai ar dalinai dengiami Projekto įgyvendinimo (statinių statyba, įrengimas, inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir pan.) kaštai, išskyrus rinkliavas ir nuomos mokesčius, nurodytus Sutarties 2.6. punkte (2.5.1 p.);

36užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams galimybę nuolat ir abipusiai palankiomis sąlygomis naudotis Gariūnų parko statiniais, įrenginiais ir paslaugomis, teikiamomis vykdant Projektą (2.5.2 p.);

37užtikrinti 12000 veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke įgyvendinus Projektą (2.5.3 p.); dalį investicijų panaudoti įkurti Verslo informacinį centrą, teikiantį informacijos ir konsultacines paslaugas Gariūnų parke dirbantiems verslininkams (2.5.4 p.);

38kas ketvirtį 2006 metais, iki sekančio ataskaitinio ketvirčio pirmojo mėnesio 20 dienos (tai yra, iki 2006 m. balandžio 20 d. 2006 m. liepos 20 d., 2006 m. spalio 20 d., 2007 m. sausio 20d.), kas pusmetį 2007 metais, iki sekančio po ataskaitinio pusmečio pirmojo mėnesio 20 dienos (tai yra, iki 2007 m. liepos 20 d., 2008 m. sausio 20 d.) bei kiekvienais 2008 - 2015 metais iki sekančių po ataskaitinių metų sausio 20 d. teikti ataskaitas apie Projekto vykdymą ir leisti tikrinti Projekto vykdymą vietoje (2.5.5 p.);

39vykdyti kitus Projekte numatytus įsipareigojimus (2.5.6 p.), kas reiškia, jog Sutartimi buvo nustatytas nebaigtinis įsipareigojimų sąrašas, kuris iš tiesų, apima ir Nutarimo priede išdėstytą Projekto įgyvendinimo viziją bei iš jos išplaukiančius atsakovų, kaip ne konkurso tvarka parinktų Projektą įgyvendinančių bendrovių, įsipareigojimus.

4010. Ieškovas pažymėjo, kad šių, Sutartimi atsakovams numatytų, įsipareigojimų vykdymas yra tiesiogiai susijęs su valstybės turto naudojimu. Todėl tiek pagal Sutartį, tiek pagal imperatyvias teisės aktų normas atsakovai teiktinose ataskaitose privalo atskleisti ir dokumentais pagrįsti, kaip vykdomi Sutarties ir nuomos sutarčių įsipareigojimai. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-109-294/2012 buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, veikdama kaip kontroliuojantis subjektas, turėjo teisę reikalauti ieškovų pateikti informaciją apie vykdomą projektą. Analogiškas vertinimas pateiktas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-320-781/2013.

4111. Atsakovai UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai yra įvykdę savo sutartinę pareigą pateikti ataskaitas, o ieškovo reikalavimas iš tiesų nėra reikalavimas „Dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra, nes tokios pareigos natūra, kokią ieškovas nurodo ieškinio rezoliucinėje dalyje, atsakovai neturi ir neturėjo. Ieškovas iš esmės prašo nustatyti atsakovams naujas, savo sugalvotas pareigas, kas nėra nei pagrįsta, nei teisėta. Be to ieškovas iš viso neturi teisės reikšti reikalavimo „Dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra“, o savo teises turi ginti kitais, Sutartyje ir įstatymuose nustatytais būdais.

4212. Atsakovai teigia atitinkamoms institucijoms pateikę atitinkamus dokumentus bei žodinius paaiškinimus. Be to atsakovai prideda įrodymus, jog tarp šalių atstovų vyko susitikimai, susirašinėjimas, bendravimas žodžiu, kuriuose buvo pateikiamos detalios ataskaitos apie Projekto eigą. Sutartis konkrečių reikalavimų atsakovų pagal Sutarties 2.5.5 p. teiktinoms ataskaitoms nenustatė, todėl atsakovų raštai bei žodžiu teikta informacija, įvertinus jų turinį, pobūdį ir apimtį, patvirtina atitinkamos pareigos vykdymą.

4313. Atsakovai pabrėžė, kad ieškovas ginčo teisiniuose santykiuose veikia kaip civilinės sutarties šalis, todėl su Sutartimi susijusiuose teisiniuose santykiuose ieškovas neturi valdingų (administracinių) įgalinimų, t. y. neturi teisės atsakovams teikti jokių privalomų vykdyti nurodymų (išskyrus Sutartyje ar civilinės teisės normose numatytus atvejus), kištis į privačią atsakovų veiklą.

4414. Šiuo atveju pareiga, kuri, ieškovo teigimu, yra pažeista, yra sutartinė, o šalių atsakomybė už Sutarties pažeidimus numatyta pačioje Sutartyje. Be to Projektas ir atitinkamai, dėl jo įgyvendinimo sudaryta Sutartis, jau yra įvykdyti, todėl atsakovų prievolės yra pasibaigusios. Taigi atsakovų prievolė teikti ataskaitas apie projekto vykdymą taip pat yra pasibaigusi.

4515. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepimo nepateikė.

46II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4716. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad atsakovai vykdė sutartinę prievolę teikti ataskaitas, šią prievolę įgyvendino raštu, laisva forma teikiamomis ataskaitomis, kuriose nurodydavo Projekto įgyvendinimo eigą ir kliūtis, su kuriomis vykdant Sutartį susidūrė atsakovai, žodžiu bendravo Projekto vykdymo klausimais su valstybės institucijomis. Be to, nors ieškinyje buvo reikalaujama įpareigoti atsakovus pateikti ataskaitas už visą sutarties laikotarpį, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas pakeitė nuomonę ir prašė duoti atsakovams įpareigojimą teikti ataskaitas su reikalaujamais duomenimis už laikotarpį ne nuo 2005 metų, o nuo 2010 metų. Tokią pasikeitusią ieškovo atstovo poziciją teismas vertino kaip faktą, kad atsakovai vykdė Sutartimi prisiimtą pareigą – teikė ataskaitas iki 2010 metų ir kad jas teikė Sutarties šaliai – Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

4817. Teismas vertino, kad ieškovas, neprisiėmęs 2005-08-19 Sutarties 2.5.5 punkto pagrindu sutartinių teisių ir pareigų, neįgijo sutartinės teisės gauti iš atsakovų UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ ataskaitas. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę tik kontroliuoti Projekto įgyvendinimą. Vykdant šią kontrolės funkciją, ieškovas savo nuožiūra gali pasirinkti ataskaitų pateikimo iš atsakovų būdą, tačiau turi teisę reikalauti tik tokių ataskaitų, kurių turinys atitiktų kontrolės tikslus, bet negali reikalauti tokio turinio, kuris perkeltų atsakovams visišką atsakomybę už Projekto įgyvendinimą, reikalautų iš atsakovų įvykdyti akivaizdžią ieškovo pareigą analizuoti, vertinti, rinkti statistinius duomenis ir panašius duomenis, susijusius su Projekto įgyvendinimu. Tokia kontrolė, teismo nuomone, gali būti vykdoma, gaunant ne tik ataskaitas raštu, bet ir ataskaitas žodžiu, reikalaujant iš atsakovų informacijos apie Projekto įgyvendinimą ir su Projekto įgyvendinimu susijusias problemas.

4918. Teismas taip pat nustatė ir vertino, kad atsakovai po 2013-04-03 Vyriausybės nutarimo Nr. 263 priėmimo paskirtai Projektą kontroliuojančiai institucijai – LR Ūkio ministerijai teikė ataskaitas.

5019. Teismas konstatavo, kad atsakovai nei Sutartimi, nei Vyriausybės nutarimais neprisiėmė atsakomybės už sėkmingą Projekto įgyvendinimą, jie neturėjo pareigos teikti analizuojančias, statistiniu bei teisiniu reglamentavimu pagrįstas ataskaitas apie Projekto įgyvendinimą. Ieškinyje suformuotų įpareigojančių reikalavimų turinys nesusijęs su kontrolės funkcijų atlikimu. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovų ataskaitų, nesusijusių su kontrolės funkcijomis, nesilaiko bendradarbiavimo, kooperacijos principų, nukrypsta nuo 2005-07-21 Vyriausybės nutarimo Nr. 808 esmės.

5120. Teismas taip pat vertino, kad pareiga atsakovams teikti ataskaitas apie projekto vykdymą nuo 2005 metų iki einamojo laikotarpio, nenumatyta nei tarp šalių sudarytoje sutartyje, nei Vyriausybės nutarime. Teismas konstatavo, kad valstybė, būdama šioje byloje ieškovu, turi sukurtas institucijas prižiūrinčias objektų statybas, prižiūrinčias, ar atliekami darbai yra pagal projektus, ar tokiems darbams yra reikalingi projektai, ar projektai atitinkamai patvirtinti, suderinti, ar pagal projektus atlikti darbai ir pan.

5221. Teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas pateikti rašytines ataskaitas apie projekto vykdymą nuo 2005 metų iki einamojo laikotarpio, nei ieškinyje nei ieškinio dokumentuose nepagrįstas įrodymais. Be to dalis tokio reikalavimo yra analizuojamojo pobūdžio informacija, tokio pobūdžio informacijos atsakovai nebuvo įpareigoti teikti.

5322. Teismas nurodė, kad projekto įgyvendinimo pasekoje Gariūnų parke darbo/verslo vietų akivaizdžiai padidėjo ir tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia papildomai įrodinėti. Teismas taip pat konstatavo, jog akivaizdu yra tai, kad verslas Gariūnų parke egzistuoja, jis ten yra vykdomas, kad ten veikia tiek smulkus, tiek ir vidutinis verslas, kad stambaus verslo Gariūnų parke, manytina, nėra. Be to reikalavimas pateikti rašytines ataskaitas apie tai, ar ir kokia sukurta tinkama verslo aplinka, būtina smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti, yra subjektyvus.

5423. Teismas nurodė, kad atsakovai taip pat nebuvo įpareigoti skaičiuoti lankytojus, analizuoti jų skaičių ir vertinti verslo plėtrą, įmonių produktyvumą, tokias analizes ir vertinimą turi atlikti ieškovas per savo institucijas, todėl ieškovo reikalavimą pateikti ataskaitas, kaip remta smulkaus verslo plėtra, ar įvairių produktų pasiūla pritraukė daugiau lankytojų, padidino smulkių įmonių produktyvumą, skatina prekybos ir gamybos struktūros pokyčius, pripažino kaip nepagrįstą.

5524. Ieškovas taip pat prašė pateikti ataskaitą, kokios atliktos investicijos, kiek verslo vietų padidėjo, ar sukurta daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų. Teismas vertino, kad ir valstybės institucija – VAVA turėjo prisiėmusi atitinkamas pareigas, taigi reikalauti vien tik iš atsakovų pareigos teikti tokio pobūdžio informaciją, yra neteisinga ir nesąžininga. Be to ieškovas nenurodė, nevertino ir nebandė nustatyti per valstybės institucijas, kiek yra sukurta naujų darbo vietų Gariūnų parke, ar darbo vietų skaičius padidėjo, ar pasiektas Projekto įgyvendinimo tikslas.

5625. Teismas reikalavimą pateikti informaciją apie tai, kiek per 10 metų į parką investuota, taip pat laikė nepagrįstu, kadangi, nors Projekto įgyvendinimo sutartyje ir yra numatyti atsakovų investicijų dydžio įsipareigojimai, tačiau jie nėra nustatyti absoliučiu dydžiu, visos investicijos nurodytos naudojant rodmenį „iki“.

5726. Teismas vertino, kad duomenis, kurie patvirtintų, kokias sumas eksploatuojančios į parką trys įmonės per kiekvienus metus sumokėjo mokesčių, turi Valstybinė mokesčių inspekcija, taigi šio reikalavimo tenkinimas reikštų privačių juridinių asmenų atitraukimą nuo jų tiesioginės veiklos ir įtvirtintų vien biurokratizmą.

5827. Teismas laikė, kad ieškovas galėjo iš karto reikalauti pateikti duomenis apie Gariūnų verslo parke veikiančius verslininkus pagal verslo liudijimą, tačiau tokių duomenų nereikalavo, pažeidė bendradarbiavimo principą.

5928. Ieškovas reiškė reikalavimą pateikti rašytines ataskaitas apie tai, kaip skatinami Lietuvos smulkieji gamintojai ir įmonės, tiesiogiai vartotojams teikiantys paslaugas, kokios jiems suteiktos prekybos vietos, taikytos nuolaidos ir panašiai, kiek procentų visos prekyvietės apyvartos per 5 metus sudaro Lietuvos gamintojų produkcija ir paslaugos. Teismas laikė, kad šiuo reikalavimu ieškovas prašo statistinių duomenų, jų apdorojimo, procentinės išraiškos vertinimo. Toks reikalavimas netenkinamas, nes atsakovai neturėjo pareigos rinkti ir teikti šio turinio ataskaitas.

6029. Teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog Gariūnų verslo parke nevyksta mugės, akcijos ir pan., atsakovai neturėjo pareigos nuo 2005 metų šiuos duomenis fiksuoti ir kaupti, be to ieškovas taip pat turėjo prisiimti pareigas ir stebėti atsakovų vykdomą veiklą, taigi ieškovo reikalavimą pateikti ataskaitas apie tai, kokios buvo plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos paslaugos, kokios buvo organizuotos nemokamos mugės, labdaros akcijos, šachmatų turnyrai ir panašiai, atmetė.

6130. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pateikti informaciją apie tai, ar įkurta eksploatuoti netinkamų automobilių išmontavimo aikštelė, kadangi dėl to nebuvo susitarta tarp šalių sudarytoje Sutartyje. Be to tai yra numatyta 2005-07-21 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 808 priede, tačiau tai yra vizija, kurią turėjo įgyvendinti atsakovai, bendradarbiaudami su Sutartį pasirašiusia šalimi ir tokios vizijos įgyvendinimo klausimai neturėtų būti vien tik atsakovų ataskaitos pareigos objektu.

6231. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, ar nutiesta patogi įvaža į Vilnių, pagerintas Gariūnų ir Vilniaus įvaizdis, yra nepagrįstas, kadangi vertinimas, ar įvaža yra patogi, ar ne, yra subjektyvus ir reikalaujantis analizės, kurios atsakovai nebuvo įpareigoti atlikti.

6332. Teismas taip pat atmetė reikalavimą pateikti rašytinę ataskaitą, kuri patvirtintų, ar sukurta Gariūnų verslo parke tinkama infrastruktūra, kaip pagerintos smulkaus ir vidutinio verslo subjektų darbo vietos, verslo efektyvumas, kiek atvyko lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, ar padidintas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslumas ir konkurencingumas, ar sudaryta daugiau verslo sandorių, kokios sudarytos sąlygos Lietuvos ūkininkams prekiauti savo produkcija, ar sukurta efektyvi žemės ūkio produkcijos rinkodara, ar pagal visus higienos ir sanitarinius reikalavimus įrengti keturi paviljonai, skirti ūkininkams prekiauti jų ūkiuose išauginta produkcija ( mėsa, pienu, žuvimis, vaisiais ir daržovėmis), ar galima įsigyti šviežios, ekologiškai švarios Lietuvos ūkiuose išaugintos produkcijos, kadangi šiuo reikalavimu ieškovas prašo statistinių, analizuojančių duomenų, kuriems reikalingos specialios žinios, reikalavimu keliami klausimai, kurių atsakymams reikalinga speciali kompetencija, reikalinga tiriamoji medžiaga. Teismo vertinimu, atsakovams nei Projektu, nei Projekto įgyvendinimo sutartimi nebuvo pareigos rinkti, sisteminti ir analizuoti pirkėjų srautų, nustatyti jų atvykimo vietoves, parduodamos produkcijos atitikimą ekologiškai švarai, šviežumui ir kt.

6433. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, įgyvendinant Projektą, yra sutartiniai, atsakovai negali turėti daugiau pareigų negu kad jie prisiėmė sudarydami Sutartį. Teismas nurodė, kad Sutarties galiojimo terminu valstybė, veikdama per valstybės institucijas, netinkamai, nerūpestingai ir neatsakingai įgyvendino likviduotos Sutarties šalies teises ir pareigas ir tai nesudaro pagrindo Sutarties nuostatų vertinti plečiamai ar kitaip, negu kad buvo numatyta.

65III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6634. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6735. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VAVA Sutartyje veikė ne atstovu, o kaip savarankiška Sutarties šalis, nes tai neatitinka Sutarties teksto, o ieškovas, neprisiėmęs 2005-08-19 Sutarties 2.5.5 punkto pagrindu sutartinių teisių ir pareigų, neįgijo sutartinės teisės gauti iš atsakovų UAB „ Posūkis “, UAB „ Jurgena “, UAB „ Geruda “ ataskaitas. Nurodo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškinį reiškia ieškovas, kaip Sutarties šalis; atsakovai neneigė, kad ieškovas yra sutarties šalis. Be to ieškovas bylos eigoje nekeitė nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, todėl teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad ieškovo atstovas pakeitė nuomonę.

6836. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškinti Sutarties turinį ne plečiamai, bet suteikti prioritetą tikrųjų Sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui (CK 6.193 str. 1 d.). Šios bylos atveju teismas apsiribojo tik pažodiniu Sutarties tekstu, nenurodė jos aiškinimui jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su šalių elgesiu, sudarant ir vykdant šią Sutartį, jų santykių praktika, taip pat neatsižvelgė ir į įprastines sąlygas, priimtiniausias pagal Sutarties prigimtį, sąvokų reikšmę, papročius (CK 6.193 str. 5 d.), ką kasacinis teismas savo praktikoje nurodo atlikti. Teismas Sutartį išaiškino tarsi tik sau, t. y. atsietai nuo ginčo šalių pozicijų, byloje esančių įrodymų, o pastaruosius įvertino selektyviai ir nesusietai su pačiu bylos ginču. Todėl, netaikydamas įstatymų leidėjo nustatytų ir teismų praktikos patvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles bei nukrypo nuo aprobuotos teismų praktikos (CPK 4.330 str.).

6937. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai rėmėsi prejudicine pripažinta civiline byla Nr. 2-109-294/2012, kurioje buvo nagrinėtas atsakovų ieškinys Ūkio ministerijai dėl įpareigojimo pakeisti Sutartį, įpareigojant Ūkio ministeriją pasirašyti pakeitimo susitarimą. Aplinkybes, jog VAVA pasibaigė, o Ūkio ministerija nesutiko su atsakovų ieškiniu kitoje byloje, teismas išaiškino taip, kad šios bylos ieškovas (valstybė) nėra Sutarties šalimi. Tačiau tokių išvadų kitoje civilinėje byloje Nr. 2-109-294/2012 nebuvo padaryta. Priešingai, Vilniaus apygardos teismas 2013-02-25 nutartimi apeliacinėje byloje Nr. 2A-320-781/2013, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimą, konstatavęs, kad Sutartį pasirašė VAVA kaip ieškovo įgaliotinis, bet ne šalis. Todėl, įvertinus sprendimo turinį bei šios bylos duomenis, konstatuotina, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

7038. Apeliantas akcentavo, kad valstybė yra atskiras juridinis asmuo, tačiau jis negali pasibaigti, nes jam netaikomos CK Antrosios knygos II dalies normos, kadangi valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (CK 2.36 str. 2 d.). Taigi ieškovas, veikdamas per Vyriausybę, pasinaudojo minėta savo teise įgyvendinti Sutartį per Ūkio ministeriją, kuriai 2010 m. nutarimo pakeitimu pavesta kontroliuoti Projekto įgyvendinimą, o 2013 m. nutarimo pakeitimu papildomai suteikti įgaliojimai vykdyti Sutarties šalies (valstybės) atstovo teises ir pareigas.

7139. Apeliantas laiko, kad visu Sutarties vykdymo metu tiek ieškovas, tiek jo atstovas Ūkio ministerija turėjo ir šiuo metu tebeturi galiojančią sutartinę teisę gauti iš atsakovų ataskaitas apie Projekto vykdymą pagal Sutarties 2.5.5 punktą, o priešingas pirmosios instancijos teismo vertinimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas. Teismas nepagrįstai susiaurino ieškovo teises, teigdamas, kad ieškovas turi teisę reikalauti „tik kontroliuojančius tikslus įgyvendinančių Projekto vykdymo ataskaitų“.

7240. Apeliantas nurodo, kad Sutartimi nebuvo sulygta dėl teisės ataskaitas pateikti žodžiu, tai neatitinka tikrosios šalių valios ir ketinimų. Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovų išreikalauti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Sutarties vykdymo praktikoje iki 2010 m. atsakovai teikė ataskaitas pagal Sutartį ir bendravo su valstybės atstovu tik raštu, įskaitant vykusių susitikimų protokolus. Nuo 2010 m. atsakovai dėl įvairių ir nuolat besikeičiančių motyvų ataskaitų raštu nebeteikė ir atsisakė pasirašyti tarpusavio susitikimų protokolus. Galiojančiu 2014 m. rugsėjo 18 d. procesiniu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovai „pateikti ataskaitų negalėjo ir negali, nes jų nėra“.

7341. Apelianto manymu, teismas šalių susirašinėjimą įvertino nevisapusiškai ir atsietai vienas nuo kito. Visapusiškas vykusio susirašinėjimo turinys patvirtina, kad žodinės ataskaitos Sutartimi nebuvo ir negali būti sutartos, nes žodinė forma dėl savo subjektyvumo negali patvirtinti ir nepatvirtina šalių susitikimų turinio. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog Projekto vykdymo kontrolė galėjo būti vykdoma gaunant ataskaitas žodžiu, dėl ko dirbtinai siaurinamos ieškovo sutartinės teisės bei pažeidžiamos materialinės ir procesinės teisės normos.

7442. Apeliantas nurodė, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius dokumentus, kad ne ieškovo atstovai, bet atsakovai parengė nutarimo priedą, surinko bei pateikė teismo aukščiau nurodytus jo duomenis ir informaciją. Tokią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1065-110/2014 nagrinėtame ieškinyje dėl Sutarties pakeitimo atsakovų atstovas. Taigi atsakovams neturėtų būti sudėtinga pateikti ataskaitas apie Projektą, kurį pagrindžiančius duomenis jie surinko ir parengė patys. Be to ieškovas prašo pateikti ataskaitas apie Projekto vykdymą, nurodant atsakovams žinomus Projekto vykdymo faktus, duomenis apie jų pačių veiklą, susijusią su Projekto įgyvendinimu, bet ne jų analizes.

7543. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad 2015 m. pasibaigė projekto įgyvendinimas, nes VAVA 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarė su atsakovais valstybinės žemės nuomos sutartis ir jiems išnuomojo bei perdavė naudotis itin didelio ploto (32,277 ha dydžio) valstybinės žemės sklypus 50 metų terminui. Šių valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių projektai yra Sutarties priedai Nr. 1-4 ir neatskiriamos jos dalys. Todėl per valstybinės žemės sklypų nuomos sutartyse numatytą 50 metų terminą tiek Projektas, tiek Sutartis, tiek iš Sutarties išplaukiančios teisės ir pareigos turi būti vykdomos ir yra galiojančios. Be to Sutartis numato tik tarpinius terminus Projektui reikalingos infrastruktūros statybai ir įrengimui, o pati Sutartis yra sudaryta neterminuotai. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad Sutartį įvykdė ar baigė vykdyti. Priešingai, atsakovai ne kartą šioje byloje pripažino, kad Projektas ir Sutartis dar vykdomi.

7644. Sutartimi atsakovams numatytų įsipareigojimų įgyvendinti Projektą vykdymas tiesiogiai susijęs su valstybės turto (joms ne konkurso tvarka išnuomotų valstybinės žemės sklypų) naudojimu. Sutartimi negalima pakeisti ar apriboti, ar panaikinti aukščiau nurodytų imperatyvių teisės normų galiojimo ir jų taikymo. Todėl atsakovai savo teiktinose ataskaitose privalo atskleisti ir dokumentais pagrįsti, kaip vykdomi Sutarties ir nuomos sutarčių įsipareigojimai. Tačiau teismas visiškai netaikė imperatyvių teisės aktų bei Sutarties normų, nemotyvavo, kodėl jų netaiko. Apeliantas laiko, kad neginčijamai įrodė, jog atsakovai nepaneigė ir iki šiol tebeturi neįvykdytą sutartinę pareigą pagal Sutarties 2.5.5 punktą teikti ataskaitas apie Projekto vykdymą.

7745. Apeliantas nurodo, kad jokia byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad duomenys apie Projekto vykdymą buvo teikiami ir LR ūkio ministerijai. Priešingai, šalys pateikė tarpusavio susirašinėjimą, kuris patvirtina, jog ieškovui nei per Ūkio ministeriją, nei per kitas institucijas nebuvo teikiama jokių duomenų apie Projekto vykdymą. Dėl tos priežasties teismas priėmė net kelis procesinius sprendimus, kuriais įpareigojo ginčo šalis šiuos duomenis pateikti. Tačiau ir po šių įpareigojimų vykdymo buvo surinktas tik iki 2010 m. vykęs atsakovų susirašinėjimas ir ataskaitos, tačiau pateiktos VAVA, kuriame nėra duomenų, kokius ir kada atliko Projekte, įskaitant Sutartyje, aprašytų objektų įrengimo darbus.

7846. Byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie atsakovų atliktus Projekte, įskaitant Sutartyje, aprašytų objektų įrengimo darbus. Taip pat nebuvo nustatyta, kam ir kokius duomenis atsakovai pateikė. Atitinkamai, nebuvo surinkta įrodymų, kad tokie duomenys būtų pateikti Ūkio ministerijai. Tokiu būdu liko nepaneigta byloje iš Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos gauta informacija, kad atsakovai šiuo metu vykdo veiklą, nėra likviduojamos, todėl už šių bendrovių dokumentų išsaugojimą numatytą terminą yra atsakingos pačios bendrovės.

7947. Į bylą pateiktas atsakovų prašymu surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad nėra faktinės galimybės patikrinti, ar buvo vykdomas Sutartyje aprašytų objektų įrengimas, ar atsakovai įsipareigotus darbus vykdė, nes atsakovai atsisako ieškovo atstovo tarnautojams leisti tai padaryti. Tokiu būdu neturi loginio ir faktinio pagrindo teismo išvada, kad ieškovas gali konstatuoti faktus apie tai, ar buvo vykdomas Sutartyje aprašytų objektų įrengimas, ar atsakovai įsipareigotus darbus vykdė.

8048. Apelianto teigimu, teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovo reikalaujama forma teikti ataskaitas yra susijusi su didelėmis atsakovų sąnaudoms, joms atlikti reikalingos specialios žinios, nesiremia jokiais bylos duomenimis ir yra tik prielaidos. Byloje yra surinkti įrodymai, kad iki 2014 m. rugsėjo 18 d. atsakovai ataskaitų net nerengė ir niekada nenurodė ieškovui, kad pateikti ataskaitas pagal Ūkio ministerijos atsiųstą formą, joms būtų neįmanoma, niekada neprašė pratęsti ataskaitų pateikimo termino, bet tuo pačiu ir neteikė ataskaitų sau patiems priimtina forma. Tai, kad šalių nebuvo konkrečiai Sutartyje nurodyta, jog ataskaitos bus teikiamos lentelių forma, nepaneigia atsakovų sutartinės pareigos šias ataskaitas teikti.

8149. Apeliantas pažymėjo, kad pagal Sutarties 2.1 ir 2.4 punktų nuostatas atsakovai įsipareigojo po valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo įgyvendinti Projektą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikti dokumentus, būtinus pripažinti tinkamais naudoti statybos objektus, pastatytus pagal Sutarties 2.1 punkto papunkčiuose nustatytus ekonominius-finansinius bei techninius rodiklius, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad šio reikalavimo įgyvendinimas nepriskiriamas atsakovų kompetencijai.

8250. Pagal Sutarties 2.5.1 punkto nuostatas atsakovai įsipareigojo nenustatyti jokių papildomų ir ekonomiškai nepagrįstų nuomos mokesčių ir rinkliavų smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dirbantiems Gariūnų parko teritorijoje, kaip įnašo, kuriuo būtų pilnai ar dalinai dengiami Projekto įgyvendinimo kaštai, išskyrus rinkliavas ir nuomos mokesčius, nurodytus Sutarties 2.6 punkte. Todėl tam, kad ieškovas galėtų vykdyti pareigą patikrinti atsakovų mokesčių ir rinkliavų dydžio atitiktį Sutarties 2.6 p. reikalavimams, pirmiau turi gauti iš atsakovų atitinkamus duomenis. Taigi teismas išvada šiuo klausimu taip pat yra nepagrįsta.

8351. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 2.5.2 punkto nuostatos numato atsakovų pareigą užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams galimybę nuolat ir abipusiai palankiomis sąlygomis naudotis Gariūnų parko statiniais, įrenginiais ir paslaugomis, teikiamomis vykdant Projektą. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti atsiskaityti už Projekto vykdymą pagal minėto Sutarties ir Nutarimo priedo punktus. Apeliantas laiko, kad atsakovai privalo už prisiimtą įsipareigojimą atsiskaityti ir pateikti ieškovui ataskaitą.

8452. Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos sutarties 2.5.3 punkte buvo nustatyta, kad atsakovai prisiima pareigą užtikrinti 12000 veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke, įgyvendinus Projektą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad projekto įgyvendinimo pasėkoje Gariūnų parke darbo/verslo vietų akivaizdžiai padidėjo yra visuotinai žinoma aplinkybė, kuri nereikalinga papildomo įrodymo. Ar vietų padidėjo tiek, kiek projekte ir projekto įgyvendinimo Sutartyje buvo prognozuojama, įvertinti galima tik atlikus išsamią analizę, kurios duomenis turi pateikti atsakovai.

8553. Pagal Sutarties 2.5.6 punktą atsakovai prisiėmė pareigą vykdyti kitus Projekte numatytus įsipareigojimus. Be to pažymėtina, kad Projektui buvo suteiktas valstybinės svarbos statusas, todėl valstybė siekia įvertinti, ar toks Projekto pripažinimo motyvas pasiteisino. Apeliantas laiko, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir sprendimą pagrindė prielaidomis, kad Gariūnų parko administravimas tapo galimai kitų ūkio subjektų interesu.

8654. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

8755. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai už paduodamą apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio. Atsakovai palaiko pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, kad ieškinys ir atitinkamai ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti dėl atsakovų nurodytų esminių priežasčių: atsakovai savo sutartinę pareigą pateikti ataskaitas jau yra įvykdę; tokios sutartinės pareigos, kurios įvykdymo natūra ieškovas pageidauja, atsakovai neturi ir neturėjo; ieškovas iš esmės prašo nustatyti atsakovams naujas savo sugalvotas pareigas, kas dėl atsakovų procesiniuose dokumentuose išvardintų priežasčių nėra nei pagrįsta, nei teisėta; ieškovas naudojasi netinkamais teisių gynimo būdais ir neturi teisės reikšti reikalavimo „Dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra (CK 1.138 str. 4 d.), o savo teises, jei jas mano esant pažeistas, turi ginti kitaip; ieškinio ir skundo tenkinimas yra negalimas dėl Sutarties pasibaigimo

8856. Atsakovai prašo remtis ir pirmosios instancijos metu nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais procesiniais dokumentais, nors ir ne visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl to, kas yra kita Sutarties šalis, tačiau, atsakovų įsitikinimu, bylos išsprendimo rezultatui tai neturi reikšmės, nes ieškinys atmestinas ir kitais, nei išdėstyta sprendime, pagrindais (konkrečiai, išdėstytais atsakovų procesiniuose dokumentuose ir šiame atsiliepime).

89IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9057. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu teikia ir prašo priimti naujus įrodymus – 2012 m. spalio 26 d. ieškinio, pareikšto atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Ministro Pirmininko ar jo įgalioto asmens, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1065-110/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1065-110/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1596-431/2015 kopijas, motyvuodamas tuo, kad, tik susipažinus su teismo sprendimu, paaiškėjo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė byloje su ginčo šalimis neištirtą aplinkybę, kuria nesirėmė nei viena iš ginčo šalių, t. y. kad Sutarties šalis neva yra ne ieškovas, o VAVA, todėl tik po sprendimo paskelbimo ieškovui iškilo būtinybė pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų kitoje tarp tų pačių ginčo šalių nagrinėtoje civilinėje byloje atsakovų teigtas bei tą bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes. Be to tik po sprendimo paskelbimo ieškovui iškilo būtinybė pateikti naują įrodymą, kuris savarankiškai patvirtintų aplinkybę, kad pasinaudoti teise apžiūrėti Projekto vykdymą vietoje, nebuvo galimybė, dėl to teikia 2010 m. spalio 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 40/10/481 kopiją.

9158. Atsakovai su šiuo prašymu nesutinka, nurodo, kad teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl ieškovo tinkamumo šioje civilinėje byloje pažymėjo, kad tai neturi esminės reikšmės bylai, kadangi ieškinys atmestinas ir kitais pagrindais.

9259. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9360. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m. gruodžio 19 d., su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai yra priimti žymiai anksčiau negu šis teismo sprendimas, vadinasi, šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia šių papildomų įrodymų nepriimti ir jų nevertinti.

9461. Ieškovas prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovai su tuo nesutinka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka šioje byloje nėra būtinas ir poreikio taikyti CPK 332 straipsnį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų, kurių pagrindu buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą rašytinio proceso tvarka (CPK 326 str.).

9562. Apeliacinis skundas tenkintinas.

9663. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9764. Ši byla nagrinėjama ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, išnagrinėti bylą iš esmės ir nauju sprendimu ieškinį tenkinti.

9865. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, kuriuo projektą „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ pripažino valstybinės svarbos bei įgaliojo Vilniaus apskrities viršininką pasirašyti Projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti Projekto įgyvendinimą. Šio nutarimo pagrindu VAVA su atsakovais 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Projekto įgyvendinimo sutartį. Be to VAVA, atsižvelgdama į nutarimu Projektui pripažintą valstybinės svarbos statusą, ne konkurso tvarka 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarė su atsakovais valstybinės žemės nuomos sutartis ir išnuomojo bei perdavė atsakovams naudotis 32,277 ha dydžio valstybinės žemės sklypus 50 metų terminui.

9966. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą, kurio 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų numatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1421 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ pavedė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai kontroliuoti Projekto įgyvendinimą.

10067. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-109-294/2012, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, veikdama kaip kontroliuojantis subjektas, turėjo teisę reikalauti ieškovų pateikti informaciją apie vykdomą projektą.Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nes Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-320-781/2013 paliktas nepakeistu, konstatavus, kad Ūkio ministerijai, kaip kontrolę vykdančiai institucijai, teisę susipažinti su ekonominio Projekto įgyvendinimo dokumentais, suteikia LR Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 142P.

10168. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 263 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ nutarė pakeisti nutarimo 2 p. ir įgalioti Ūkio ministeriją vykdyti šio nutarimo 1 punkte nurodyto projekto 2005 m. rugpjūčio 19 d. įgyvendinimo sutarties Nr. 1-1-77 šalies (valstybės) atstovo teises ir pareigas ir pavesti kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą.

10269. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kreipėsi į teismą dėl Sutarties įvykdymo natūra atsakovams UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena. Pastarieji su ieškiniu nesutiko, tačiau neginčijo, jog ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas, neprisiėmęs 2005-08-19 Sutarties 2.5.5 punkto pagrindu sutartinių teisių ir pareigų, neįgijo sutartinės teisės gauti iš atsakovų UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ prašomas ataskaitas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas turi teisę kontroliuoti Projekto įgyvendinimą, vykdant šią kontrolės funkciją ieškovas savo nuožiūra gali pasirinkti ataskaitų pateikimo iš atsakovų būdą.

10370. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, nei ieškovas apeliaciniame skunde, nei atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su nurodytu teismo vertinimu, laiko, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos Projekto įgyvendinimo sutarties šalys yra valstybė, kuri byloje yra atstovaujama Ūkio ministerijos, ir atsakovai, skiriasi tik jų nesutikimo motyvai. Teisėjų kolegijos vertinimu pagrįsti ir teisingi yra ieškovo apeliacinio skundo argumentai.

10471. Atkreiptinas dėmesys, kad dar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2012 m vasario 22 d. sprendime konstatuota, kad nėra pagrindo 2005 m. rugpjūčio 19 d. Projekto įgyvendinimo sutarties šalimi iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos pakeisti Ūkio ministerija, kaip teisių perėmėja po to, kai buvo likviduota Vilniaus apskrities viršininko administracija, kadangi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija veikia kaip kontroliuojantis subjektas. Be to ir patys atsakovai, pareiškę ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sutarties pakeitimo (byla išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi), pripažino, kad Projekto įgyvendinimo sutarties šalys yra valstybė ir atsakovai.

10572. CK 2.36 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. (CK 2.36 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos Sutarties vykdymo, šalis (šiuo atveju – ieškovas, valstybė), kurios teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis teisminės gynybos.

10673. Pažymėtina ir tai, kad Ūkio ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 263 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ buvo pavesta vykdyti 2005 m. rugpjūčio 19 d. įgyvendinimo sutarties Nr. 1-1-77 šalies (valstybės) atstovo teises ir pareigas, tuo pačiu – ir kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą, kas reiškia, kad Ūkio ministerija yra Sutarties šalies teisėtas atstovas. Dėl nurodytų aplinkybių konkrečiu atveju byloje ieškovas yra tinkamas.

10774. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisus yra apeliantas, nurodydamas, jog valstybė, kaip atskiras juridinis asmuo, negali pasibaigti, nes jam netaikomos CK Antrosios knygos II dalies normos, kadangi valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (CK 2.36 str. 2 d.). Vadinasi, ieškovas (valstybė), veikdamas per Vyriausybę, pasinaudojo savo teise įgyvendinti Sutartį per Ūkio ministeriją, kuriai 2010 m. nutarimo pakeitimu pavesta kontroliuoti Projekto įgyvendinimą, o 2013 m. nutarimo pakeitimu papildomai suteikti įgaliojimai vykdyti Sutarties šalies (valstybės) atstovo teises ir pareigas. Todėl visu Sutarties vykdymo metu tiek ieškovas, tiek jo atstovas Ūkio ministerija turėjo ir šiuo metu tebeturi galiojančią sutartinę teisę gauti iš atsakovų ataskaitas apie Projekto vykdymą pagal Sutarties 2.5.5 punktą, o priešingas pirmosios instancijos teismo vertinimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas.

10875. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo įvykdyti pareigą natūrą pagal CK 1.138 straipsnio 4 dalį. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pareiga, kuri, ieškovo teigimu, yra pažeista, yra sutartinė, o šalių atsakomybė už Sutarties pažeidimus numatyta pačioje Sutartyje, IV skyriuje „Sutarties šalių atsakomybė“, tam tikri šalių teisių gynimo būdai numatyti ir kitose Sutarties nuostatose (pvz., 5.2.1 ir kt. p.) – būtent šiuos, o ne fakultatyvius, numatytus CK 1.138 straipsnyje, savo teisių, jei mano jas esant pažeistas, gynimo būdus ieškovas ir gali prašyti taikyti. Teisėjų kolegija su tokia atsakovų pozicija nesutinka.

10976. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

11077. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Vienas iš jų - galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 str. 4 p.).

11178. Pasisakydamas dėl CK 1.138 straipsnio nuostatų, kaip tokių, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios, kokiais galimais būdais civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos; tačiau paprastai, atsižvelgiant į konkrečių civilinių teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs tų konkrečių teisinių santykių subjektų pažeistų teisių ar interesų gynybos būdai. Taigi asmuo, siekdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra, nuspręsti naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2008; kt.).

11279. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sutaryta Projekto įgyvendinimo sutartis, pagal kurią buvo paskirstytos šalių teisės ir pareigos, siekiant įgyvendinti valstybinės svarbos projektą „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“, taigi tarp šalių buvo sudaryta netipinė, CK specialiosiomis teisės normomis nereglamentuota sutartis. Dėl to, tarp šalių susiklosčius teisiniams santykiams, kurie nereglamentuoti specialiosiomis teisės normomis, ir atitinkamai įstatymui nenustatant konkretaus civilinės teisės gynimo būdo, ieškovas turi teisę ginti savo teises bendraisiais civilinių teisių gynybos būdais. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, jog ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį ir reikalauti įvykdyti sutartį tik pagal tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas.

11380. Vienu iš argumentų, kodėl atmeta ieškinį, pirmosios instancijos teismas, palaikydamas atsakovų poziciją, nurodė netinkamą šalių Sutarties nuostatų aiškinimą. Ieškovas (apeliantas) su tokiu aiškinimu ir vertinimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad, netaikydamas įstatymų leidėjo nustatytų ir teismų praktikos patvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles bei nukrypo nuo aprobuotos teismų praktikos (CPK 4.330 str.). Teisėjų kolegija iš esmės apeliantui pritaria.

11481. Tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005). Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad šalys suvokė sudaranšios sutartį dėl Projekto, kuris yra pripažintas valstybinės svarbos, įgyvendinimo.

11582. Taigi šalims neabejotinai buvo žinoma, kad Projektu „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ buvo siekiama įvairių tikslų, tokių kaip tinkama verslo aplinka, būtina smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti; buvo planuojama, kad numatomos investicijos 10–15 procentų padidins verslo vietų, bus sukurta daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų; įgyvendinus projektą, toliau eksploatuojančios parką trys įmonės per metus sumokės 7–8 mln. Lt mokesčių; valstybė dar papildomai gautų apie 7–8 mln. Lt mokesčių už verslo liudijimus; bus plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos paslaugos ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ akto redakcija, galiojusi nuo 2005-07-24 iki 2010-10-10; „5. Parko poveikis visuomenei“). Nurodyta, kad šį projektą įgyvendins trys juridiniai asmenys – UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“, UAB „Posūkis“, kurie investuos nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą. Buvo pažymėta, kad Projektas gali būti traktuojamas kaip skatintinas valstybės, atitinkamai jam turėtų būti sudarytos išskirtinės žemės nuomos sąlygos (ne aukciono tvarka).

11683. Taigi akivaizdu, kad atsakovai suvokė, jog išskirtinės atsakovams suteiktos projekto įgyvendinimo sąlygos apima ne tik tinkamą tarp šalių sudarytos sutarties įgyvendinimą, tačiau ir Vyriausybės nutarime numatytų rezultatų, tikslų pasiekimą. Dėl to darytina neabejotina išvada, kad, sistemiškai aiškinant LR Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ nuostatas bei tarp šalių sudarytą Sutartį, atsakovams kyla įsipareigojimai tiek iš tarp šalių sudarytos Sutarties, tiek siekiant tikslų pagal LR Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“.

11784. Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovai prisiėmė įsipareigojimus ne tik sukurti materialius objektus – pastatyti statinius, bet ir, pavyzdžiui, užtikrinti, kad Gariūnų verslo parke veiks 12 000 darbo (verslo) vietų (Sutarties 2.5.3. punktas); dalį investicijų panaudos įkurti Verslo informacinį centrą, teikiantį informacijos ir konsultacines paslaugas Gariūnų parke dirbantiems verslininkams (Sutarties 2.5.4. punktas) ir kt. Šalys taip pat numatė, kad sutartis galioja iki visiško sutarties šalių įsipareigojimų įvykdymo (Sutarties 6.1. punktas), taigi prievolės pagal sutartį galimai bus laikomos pasibaigusiomis, kai atsakovai įvykdys Sutarties 2.5.5. punkte nustatytą įsipareigojimą pateikti ataskaitas apie Projekto vykdymą ir iš tų ataskaitų bus padarytos atitinkamos išvados.

11885. Tiek atsakovai, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai atitinkamas ataskaitas yra pateikę žodžiu, atsakydami raštu į paklausimus dėl Projekto vykdymo, o taip pat įvairių susitikimų metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati Sutartis yra sudaryta raštu, taip pat numatyta, kad šalis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu, taigi akivaizdu, kad ir ataskaitos apie Sutarties vykdymą turėjo būti teikiamos analogiška - rašytine forma. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie atsakovų prisiimti įsipareigojimai pagal Sutartį, dėl kurių turėjo būti teikiamos ataskaitos, jų tinkamas įvykdymas gali būti pagrindžiamas tik rašytiniais įrodymais (pavyzdžiui, kad dalis investicijų panaudota įkurti Verslo informaciniam centrui, ar kad pastatyti statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovams (Sutarties 2.5.3. ir 2.4. punktai), taigi ir ataskaitos savo pobūdžiu galėjo būti pateiktos tik raštu. Įvertinus minimas nuostatas ir byloje konstatuotas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai negalėjo tikėtis, jog ataskaitos pagal 2005-08-19 Sutarties 2.5.5 punktą galės būti teikiamos žodžiu ir neįrodo, kad tokiu būdu jos buvo teikiamos.

11986. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius dokumentus, o būtent: kad ne ieškovo atstovai, bet atsakovai patys parengė nutarimo priedą, surinko bei pateikė teismo aptartus duomenis ir informaciją. Tokią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas atsakovų atstovas. Tokias pačias aplinkybes atsakovai pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1065-110/2014 nagrinėtame ieškinyje dėl Sutarties pakeitimo. Taigi atsakovams nebūtų sudėtinga pateikti ataskaitas apie Projektą, kurį pagrindžiančius duomenis jie surinko ir parengė patys. Be to ieškovas prašo pateikti ataskaitas apie Projekto vykdymą, nurodant atsakovams žinomus Projekto vykdymo faktus, duomenis apie jų pačių veiklą, susijusią su Projekto įgyvendinimu, bet ne jų analizes. Tuo tarpu ieškovui nėra galimybės gauti informaciją apie faktus, nes šie duomenys kaupiami tik atsakovų turimuose archyvuose.

12087. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2015 m. pasibaigė Projekto įgyvendinimas. Pažymėtina, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. VAVA, atsižvelgdama į Nutarimu Projektui pripažintą valstybinės svarbos statusą, ne konkurso tvarka sudarė su atsakovais valstybinės žemės nuomos sutartis ir jiems išnuomojo bei perdavė naudotis itin didelio ploto (32,277 ha dydžio) valstybinės žemės sklypus pakankamai ilgam - 50 metų terminui. Šių valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių projektai yra Sutarties priedai Nr. 1-4 ir neatskiriamos jos dalys (Sutarties 7.1-7.4 p.). Todėl per valstybinės žemės sklypų nuomos sutartyse numatytą 50 metų terminą tiek Projektas, tiek Sutartis, tiek iš Sutarties išplaukiančios teisės ir pareigos turi būti vykdomos ir yra galiojančios.

12188. Be to, kaip matyti iš Sutarties sąlygų, Sutartis numato tik tarpinius terminus Projektui reikalingos infrastruktūros statybai ir įrengimui (Sutarties 2.1.1-2.1.7 p.). Tačiau pati Sutartis yra akivaizdžiai sudaryta kaip neterminuota, nes ji nenumato galiojimo termino, bet nustato, kad „galioja iki visiško Sutarties šalių įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo“ (Sutarties 6.1 p.). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad Sutartį įvykdė ar baigė vykdyti. Priešingai, atsakovai ne kartą byloje pripažino, kad Projektas ir Sutartis dar vykdomi.

12289. Sutartimi atsakovams numatytų įsipareigojimų įgyvendinti Projektą vykdymas tiesiogiai susijęs su valstybės turto (joms ne konkurso tvarka išnuomotų valstybinės žemės sklypų) naudojimu. Sutartimi negalima pakeisti ar apriboti, ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir jų taikymo (CK 6.157 str. 1 d.; LR Konstitucijos 128 str. 2 d.; LRs žemės įstatymo ir kt. nuostatos). Todėl atsakovai savo teiktinose ataskaitose privalo atskleisti ir dokumentais pagrįsti, kaip vykdomi Sutarties ir nuomos sutarčių įsipareigojimai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė imperatyvių teisės aktų bei Sutarties normų, nemotyvavo, kodėl jų netaikė. Vertinant priešingai, konstatuotina, jog ieškovas įrodė, kad atsakovai nepaneigė ir iki šiol tebeturi neįvykdytą sutartinę pareigą pagal Sutarties 2.5.5 punktą teikti ataskaitas apie Projekto vykdymą (CPK 178 str.), o priešingos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

12390. Kaip jau minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovai duomenis apie projekto vykdymą teikė LR ūkio ministerijai. Priešingai, pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovui nei per Ūkio ministeriją, nei per kitas institucijas nebuvo teikiama jokių duomenų apie Projekto vykdymą. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismuose yra priimtas jau ne vienas įsiteisėjęs procesinis sprendimas, įpareigojantis ginčo šalis šiuos duomenis pateikti. Tačiau ir po šių įpareigojimų vykdymo byloje buvo surinktas tik iki 2010 m. vykęs atsakovų susirašinėjimas ir ataskaitos, pateikti VAVA, kuriuose nėra pilnos informacijos apie tai, kokius ir kada atliko Projekte, įskaitant Sutartyje, aprašytų objektų įrengimo darbus. Pažymėtina, kad atsakovų atstovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenurodė ir nepaaiškino, kam ir kokias ataskaitas apie vykdytus Projektus, darbus atsakovai pateikė. Tokiu būdu byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie atsakovų atliktus Projekte, įskaitant Sutartyje, aprašytų objektų įrengimo darbus, kam ir kokius duomenis atsakovai pateikė.

12491. Byloje yra iš Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos gauta informacija, kad atsakovai šiuo metu vykdo veiklą, nėra likviduojami, todėl už atsakovų dokumentų išsaugojimą numatytą terminą yra atsakingos pačios bendrovės. Be to atsakovų prašymu surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad nėra faktinės galimybės patikrinti, ar buvo vykdomas Sutartyje aprašytų objektų įrengimas, ar atsakovai įsipareigotus darbus vykdė, nes atsakovai atsisako ieškovo atstovo tarnautojams leisti tai padaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad duomenys apie Projekto vykdymą buvo teikiami ir kad šie duomenys buvo teikiami Ūkio ministerijai, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus pateikti ataskaitas.

12592. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad ieškovo reikalaujama forma teikti ataskaitas yra susijusi su didelėmis atsakovų sąnaudomis, joms atlikti reikalingos specialios žinios, kadangi toks konstatavimas nėra paremtas jokiais bylos duomenimis ir yra tik prielaidos. Bylos duomenys tvirtina, kad iki 2014 m. rugsėjo 18 d. atsakovai ataskaitų net nerengė ir neakcentavo ieškovui, kad pateikti ataskaitas pagal Ūkio ministerijos atsiųstą formą, joms būtų neįmanoma, neprašė pratęsti ataskaitų pateikimo termino ir neteikė ataskaitų atsakovams priimtina forma. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Ūkio ministerijos prašyta užpildyti forma (lentelės) sudaryta iš dviejų lentelių, kuriose tereikia įrašyti, kaip įgyvendinamas Projektas, nurodyti tam panaudotas investicijas ir sukurtų darbo vietų skaičių. Tokios informacijos užpildymas lentelėse negali reikalauti didelių atsakovų sąnaudų ar specialių žinių. Tai, jog tarp šalių nebuvo konkrečiai sutartyje nurodyta, jog ataskaitos bus teikiamos lentelių forma, nepaneigia atsakovų sutartinės pareigos šias ataskaitas teikti.

12693. Pagal Sutarties 2.3 p. atsakovai privalo vykdyti statybos darbus pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suderintus projektus ir užtikrinti statinių atitiktį Sutartyje nurodytiems reikalavimams ir normatyviniams dokumentams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad valstybė, būdama šioje byloje ieškovu, turi sukurtas institucijas, prižiūrinčias objektų statybas, ar atliekami darbai yra pagal projektus, ar tokiems darbams yra reikalingi projektai, ar projektai atitinkamai patvirtinti, suderinti, ar pagal projektus atlikti darbai ir pan., kurios ir turi teikti ataskaitas. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 2.1 ir 2.4 punktų nuostatas atsakovai įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikti dokumentus, būtinus pripažinti tinkamais naudoti statybos objektus, pastatytus pagal Sutarties 2.1 punkto papunkčiuose nustatytus ekonominius-finansinius bei techninius rodiklius.

12794. Pagal Sutarties 2.5.1 punkto nuostatas atsakovai įsipareigojo nenustatyti jokių papildomų ir ekonomiškai nepagrįstų nuomos mokesčių ir rinkliavų smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dirbantiems Gariūnų parko teritorijoje, kaip įnašo, kuriuo būtų pilnai ar dalinai dengiami Projekto įgyvendinimo kaštai, išskyrus rinkliavas ir nuomos mokesčius, nurodytus Sutarties 2.6 punkte. Todėl tam, kad ieškovas galėtų vykdyti pareigą patikrinti atsakovų mokesčių ir rinkliavų dydžio atitiktį Sutarties 2.6 p. reikalavimams, ji turi gauti iš atsakovų duomenis apie jų taikytus mokesčius ir rinkliavas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai neturi pareigos pateikti nurodytą informaciją.

12895. Pagal Sutarties 2.5.2 punktą atsakovai prisiėmė pareigą užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams galimybę nuolat ir abipusiai palankiomis sąlygomis naudotis Gariūnų parko statiniais, įrenginiais ir paslaugomis, teikiamomis vykdant Projektą. Remiantis Nutarimo priedo 5 skyriuje (“Parko poveikis visuomenei”) nuostatomis ieškovas turi teisę reikalauti atsiskaityti už Projekto vykdymą minėto Sutarties ir Nutarimo priedo punkto dalyje. Taigi ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovams tokia pareiga nebuvo uždėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagrįstai laiko, kad atsakovas privalo už prisiimtą įsipareigojimą atsiskaityti ir patiekti ieškovui ataskaitą.

12996. Sutarties 2.5 punkte buvo nustatyta, kad atsakovai prisiima pareigą užtikrinti 12000 veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke, įgyvendinus Projektą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad projekto įgyvendinimo pasėkoje Gariūnų parke darbo/verslo vietų akivaizdžiai padidėjo ir kad tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kuri nereikalinga papildomo įrodymo, kadangi pagal Sutarties 2.5.4 punkto nuostatas atsakovai prisiėmė pareigą dalį investicijų panaudoti įkurti Verslo informacinį centrą, teikiantį informacijos ir konsultacines paslaugas Gariūnų parke dirbantiems verslininkams. Toks atsakovų įsipareigojimas yra susijęs su LR Nutarimo priedo 4.1 skyriaus nuostatomis. Taigi ieškinio reikalavimas pateikti ataskaitas apie Verslo informacinį centro įkūrimą ir tam skirtas investicijas yra pagrįstas.

13097. Pagal Sutarties 2.5.6 punktą atsakovai prisiėmė pareigą vykdyti kitus Projekte numatytus įsipareigojimus. Projektą apibūdinančio Nutarimo priedo 5 skyriaus nuostatos atsakovams numato pareigą, pripažinus Projektą valstybinės svarbos projektu, sudaryti sąlygas kurti naują, modernų parką, kuris teiktų įvairiapusišką naudą Lietuvos ekonomikai, tame skaičiuje - remti smulkaus verslo plėtrą, maksimaliai naudotis skirtingų įmonių ištekliais ir t.t. Vadinasi, prisiėmę smulkaus ir vidutinio verslo subjektų veiklos ir plėtros rėmimo pareigą, atsakovai turi pateikti ataskaitą apie šios pareigos vykdymą tomis priemonėmis, kurias jos turi ar kurias gali pasitelkti, kadangi atsakovų vykdomam ekonominiam verslo projektui buvo suteiktas valstybinės svarbos statusas ir atsakovai gavo iš Projekto išplaukiančias ekonomines ir kitas lengvatas. Naujų darbo vietų ir investicijų duomenys, duomenys apie Lietuvos smulkiesiems gamintojams ir įmonėms suteiktas geriausias prekybos vietas, taikytas nuolaidas ir panašiai, taip pat apie komerciškai nepelningas, bet visuomenei naudingas paslaugas, nemokamas muges, labdaros akcijas, šachmatų turnyrus ir panašiai yra faktai, kuriuos patvirtinančiais duomenimis atsakovai disponuoja, todėl jie turi galimybes pateikti duomenis apie šiuos faktus ieškovui, o priešingos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

13198. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta, atsakovams kyla pareiga pasiekti LR Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ nustatytus tikslus. Taigi, atsakovams darant ekonomines investicijas per materialių ir nematerialių objektų, numatytų 2005-08-19 Sutartyje, sukūrimą turi būti siekiama tikslų, iškeltų LR Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ dalyje „Poveikis visuomenei“. Atitinkamai su tuo susiję ir ieškovo ieškinio 9-19 reikalavimai, kurie yra tiesiogiai išplaukiantys iš Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, taigi yra pagrįsti ir tenkintini.

13299. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat prašė teismo nustatyti sprendime 10 dienų terminą įpareigojimams įvykdyti ir skirti kiekvienam iš atsakovų mažiausiai po 1000 EUR baudą už kiekvieną šio sprendimo (įpareigojimo atlikti veiksmus) nevykdymo dieną, jei atsakovės per teismo nustatytą terminą neįvykdys įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatytinas terminas nurodytiems įpareigojimams įvykdyti turi būti realus, kadangi ieškovas reikalauja pakankamai didelės apimties informacijos (ataskaitų). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytinas 3 (trijų) mėnesių terminas sprendimui įvykdyti, kuris pripažintinas pakankamu ieškinyje nurodytiems įpareigojimams įvykdyti. Be to teisėjų kolegija sprendžia, kad protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų kiekvienam iš atsakovų skirtina 100 EUR bauda už kiekvieną įpareigojimo atlikti veiksmus nevykdymo dieną.

133100. Ieškovo teigimu, ieškinys pareiškiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808, siekiant apginti valstybės interesus dėl Valstybinės svarbos ekonominio projekto vykdymo, todėl ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Atsakovai su šia pozicija nesutinka, laiko, kad šalys yra civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais, o reiškiamas ieškinys neatitinka viešojo intereso gynimo sampratos, kaip tai numatyta CPK 49 straipsnyje. Be to atsakovų manymu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos, nes yra nepagrįstai didelės.

134101. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi, kaip matyti iš nurodytos teisės normos turinio, nuo žyminio mokesčio valstybės ir savivaldybės institucijos ir / ar kiti asmenys atleidžiami ne bet kokiu atveju, o tik tada, kai šie subjektai pateikia ieškinį (priešieškinį), siekdami apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus. Savo ruožtu CPK 49 straipsnis papildomai išaiškina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems sutekta teisės aktų.

135102. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieškinys, pareiškimas ar skundas paduotas dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymą, suteikiantį šiam asmeniui teisę reikšti tokį ieškinį, paduoti tokį pareiškimą ar skundą, ir, jeigu ši teisė yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti viešąjį interesą esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui. Ši nuostata reiškia, kad paduoti ieškinį, pareiškimą, prašymą ar skundą, siekiant apginti pažeistą viešąjį interesą, atitinkamos institucijos ar kiti asmenys gali tik tuomet, kai tai įsakmiai numatyta įstatyme (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2005). Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą ir atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslus, manytina, kad analogiškos taisyklės (nurodytos pirmiau minėtoje teismų praktikoje) taikytinos ir tuo atveju, kai asmuo nori ginti (pareiškia, kad gina) savivaldybės (valstybės) interesus.

136103. Iš pirmiau nurodytų normų ir teismų praktikos sisteminės analizės darytina išvada, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 civilinė byla Nr. e2-595-516/2015).

137104. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 263 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ nutarė pakeisti Nutarimo 2 p. ir „įgalioti Ūkio ministeriją vykdyti šio nutarimo 1 punkte nurodyto projekto 2005 m. rugpjūčio 19 d. įgyvendinimo sutarties Nr. 1-1-77 šalies (valstybės) atstovo teises ir pareigas ir pavesti kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą. Be to nagrinėjamoje byloje buvo detaliai aptarta ir išdėstyta vykdomo projekto svarba, o ypač, kad vykdomu projektu ir tarp šalių sudaryta sutartimi buvo siekiama socialinių tikslų, infrastruktūros plėtimo ir gerinimo, naujų darbo vietų sukūrimo, ekonomiškai nepelningų, tačiau visuomenei naudingų veiklų skatinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdus viešasis interesas, taigi egzistuoja abi sąlygos ieškovą nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą atleisti.

138105. Ieškinį tenkinant, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 100 EUR žyminis mokestis už ieškinį ir 100 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 5 p.; CPK 80 str. 4 d.) bei ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.), kurias sudaro 4 552,63 EUR už ieškinio parengimą, atstovavimą, papildomų dokumentų teikimą, atsakovų atsiliepimo analizė, pasitarimai su klientu, atstovavimas teismo posėdžiuose, teismo išreikalautų papildomų dokumentų analizė ir 2 541 EUR už apeliacinio skundo surašymą.

139106. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tiek minėto CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2 punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžio atitikimas rekomenduojamam, nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; kt.).

140107. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teisminiai procesai tarp šalių dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2005-08-19 Sutarties bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ vyksta nuo 2012 metų, Lietuvos Respubliką atstovavo tas pats advokatas, taigi jam yra žinomos visos faktinės aplinkybės, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikštas tik ieškinys, atsakovai teikė tik vieną atsiliepimą, iš esmės byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad advokato išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 2 500 EUR.

141108. Ieškovas už apeliacinio skundo rengimą patyrė 2 541 EUR dydžio išlaidų. Vadovaujantis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio, maksimalus užmokestis už apeliacinio skundo rengimą būtų 1983,25 EUR (2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių 793,30 EUR x 2,5 (Rekomendacijų 7, 8.9 punktai)). Be to teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės ir didele dalimi nesiskyrė nuo ieškinyje dėstomų aplinkybių, todėl už apeliacinio skundo parengimą priteistina 1 100 EUR dydžio suma.

142Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, sąlygojusias ir netinkamą materialiosios teisės normų taikymą, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkinamas.

143Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

144Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:

145įpareigoti atsakovus UAB „Posūkis“ (juridinio asmens kodas 122570783), UAB „Geruda“ (juridinio asmens kodas 122043119) ir UAB „Jurgena“ (juridinio asmens kodas 122769753) pateikti ieškovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (kodas 188621919) pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutarties 2.5.5 punktą raštiškas ataskaitas apie Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ vykdymą nuo 2005 metų iki einamojo laikotarpio, kuri apimtų, bet neapsiribotų informacija bei dokumentais, kurie patvirtintų:

146(1) ar atsakovai vykdė, ir jei vykdė, tai kokius ir kada atliko šiame valstybinės svarbos ekonominiame projekte, įskaitant 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytoje sutartyje, aprašytų objektų įrengimo darbus;

147(2) ar šie darbai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suderintus projektus;

148(3) ar pastatyti statiniai, ir jei pastatyti, tai ar jie atitinka pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir jo pagrindu patvirtintų poįstatyminių teisės aktų nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (arba jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotuose projektavimo sąlygų sąvaduose nustatytus architektūros ir statybos sklypų tvarkymo urbanistinius reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinių saugos ir paskirties dokumentus;

149(4) ar visi ir kokie atsakovų pastatyti pagal valstybinės svarbos ekonominį projektą statiniai pripažinti tinkamais naudoti, ar visi šie statiniai pastatyti pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos Sutarties 2.1 punkto papunkčiuose nustatytus ekonominius-finansinius bei techninius rodiklius ir, ar visi šie statiniai, įrenginiai nuosavybės teise priklauso atsakovams pagal jų tarpusavio trišalius susitarimus;

150(5) kokie buvo nustatyti nuomos mokesčiai ir rinkliavos smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dirbantiems Gariūnų parko teritorijoje (pateikiant jų ekonominį pagrįstumą); kokie buvo nustatyti įnašai, kuriais būtų pilnai ar dalinai dengiami šio valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo (stalinių statyba, įrengimas, inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir pan.) kaštai;

151(6) ar buvo bei kaip buvo užtikrinta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams galimybė nuolat ir abipusiai palankiomis sąlygomis naudotis Gariūnų parko statiniais, įrenginiais ir paslaugomis, teikiamomis vykdant šį valstybinės svarbos ekonominį projektą;

152(7) kiek yra veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke;

153(8) kokia dalis investicijų panaudota įkurti Verslo informacinį centrą, teikiantį informacijos ir konsultacines paslaugas Gariūnų parke dirbantiems verslininkams;

154(9) ar ir kokia sukurta tinkama verslo aplinka, būtina smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti;

155(10) kaip remta smulkaus verslo plėtra; ar įvairių produktų pasiūla pritraukė daugiau lankytojų, padidino smulkių įmonių produktyvumą, skatina prekybos ir gamybos struktūros pokyčius;

156(11) kokios atliktos investicijos, kiek verslo vietų padidėjo, ar sukurta daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų;

157(12) kiek per 10 metų į parką investuota;

158(13) kokias sumas eksploatuojančios parką trys įmonės - atsakovai per kiekvienus metus sumokėjo mokesčių;

159(14) kiek verslininkų Gariūnų verslo parke veikė pagal verslo liudijimus;

160(15) kaip skatinami Lietuvos smulkieji gamintojai ir įmonės, tiesiogiai vartotojams teikiantys paslaugas (gaminantys baldus, siuvantys drabužius, mezgantys pagal individualius užsakymus, taisantys buitinę techniką ir drabužius ir panašiai), kokios jiems suteiktos prekybos vietos, taikytos nuolaidos ir panašiai; kiek procentų visos prekyvietės apyvartos per 5 metus sudaro Lietuvos gamintojų produkcija ir paslaugos;

161(16) kokios buvo plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos paslaugos, kokios buvo organizuotos nemokamos mugės, labdaros akcijos, šachmatų turnyrai ir panašiai;

162(17) ar įkurta eksploatuoti netinkamų automobilių išmontavimo aikštelė;

163(18) ar nutiesta patogi įvaža į Vilnių, pagerintas Gariūnų ir Vilniaus įvaizdis;

164(19) ar sukurta Gariūnų verslo parke tinkama infrastruktūra, kaip pagerintos smulkaus ir vidutinio verslo subjektų darbo vietos, verslo efektyvumas, kiek atvyko lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, ar padidintas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslumas ir konkurencingumas, ar sudaryta daugiau verslo sandėrių; kokios sudarytos sąlygos Lietuvos ūkininkams prekiauti savo produkcija, ar sukurta efektyvi žemės ūkio produkcijos rinkodara, ar pagal visus higienos ir sanitarinius reikalavimus įrengti keturi paviljonai, skirti ūkininkams prekiauti jų ūkiuose išauginta produkcija (mėsa, pienu, žuvimis, vaisiais ir daržovėmis), ar galima įsigyti šviežios, ekologiškai švarios Lietuvos ūkiuose išaugintos produkcijos.

165Nustatyti atsakovams UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ 3 (trijų) mėnesių terminą išvardintiems įpareigojimams įvykdyti. Skirti kiekvienam atsakovų - UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ po 100 EUR (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus nevykdymo dieną.

166Priteisti iš atsakovų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ po 66,67 EUR (šešiasdešimt šešis eurus 67 euro centus) iš kiekvieno žyminio mokesčio ir po 1 200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio... 5. (1) ar šios įmonės vykdė, ir, jei vykdė, tai kokius ir kada atliko šiame... 6. (2) ar šie darbai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta... 7. (3) ar pastatyti statiniai, ir jei pastatyti, tai ar jie atitinka pagal... 8. (4) ar visi ir kokie atsakovų pastatyti pagal valstybinės svarbos ekonominį... 9. (5) kokie buvo nustatyti nuomos mokesčiai ir rinkliavos smulkiesiems ir... 10. (6) ar buvo bei kaip buvo užtikrinta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams... 11. (7) kiek yra veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke;... 12. (8) kokia dalis investicijų panaudota įkurti Verslo informacinį centrą,... 13. (9) ar ir kokia sukurta tinkama verslo aplinka, būtina smulkiam ir vidutiniam... 14. (10) kaip remta smulkaus verslo plėtra; ar įvairių produktų pasiūla... 15. (11) kokios atliktos investicijos, kiek verslo vietų padidėjo, ar sukurta... 16. (12) kiek per 10 metų į parką investuota;... 17. (13) kokias sumas eksploatuojančios parką trys įmonės per kiekvienus metus... 18. (14) kiek verslininkų Gariūnų verslo parke veikė pagal verslo liudijimus;... 19. (15) kaip skatinami Lietuvos smulkieji gamintojai ir įmonės, tiesiogiai... 20. (16) kokios buvo plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos... 21. (17) ar įkurta eksploatuoti netinkamų automobilių išmontavimo aikštelė;... 22. (18) ar nutiesta patogi įvaža į Vilnių, pagerintas Gariūnų ir Vilniaus... 23. (19) ar sukurta Gariūnų verslo parke tinkama infrastruktūra, kaip pagerintos... 24. prašo nustatyti teismo sprendime 10 dienų terminą jam (įpareigojimui... 25. 2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija... 26. 3. Be to „kas ketvirtį 2006 metais, iki sekančio ataskaitinio ketvirčio... 27. 4. 2005 m. rugsėjo 14 d. VAVA, atsižvelgdama į nutarimu Projektui... 28. 5. Atsakovai inicijavo civilinę bylą, prašydamos įpareigoti Ūkio... 29. 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu... 30. 7. 2005 m. rugsėjo 14 d. VAVA su atsakovais pasirašytų valstybinės žemės... 31. 8. Valstybinės žemės nuomos sutartimis atsakovams išnuomoti: UAB... 32. 9. Pagal Sutarties nuostatas atsakovai įsipareigojo: po valstybinės žemės... 33. visus Projekte aprašytų objektų įrengimo darbus vykdyti pagal Lietuvos... 34. visi atsakovų pastatyti pagal Projektą statiniai, įrenginiai nuosavybės... 35. laikantis Projekto sąlygų: nenustatyti jokių papildomų ir ekonomiškai... 36. užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams galimybę nuolat ir... 37. užtikrinti 12000 veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke... 38. kas ketvirtį 2006 metais, iki sekančio ataskaitinio ketvirčio pirmojo... 39. vykdyti kitus Projekte numatytus įsipareigojimus (2.5.6 p.), kas reiškia, jog... 40. 10. Ieškovas pažymėjo, kad šių, Sutartimi atsakovams numatytų,... 41. 11. Atsakovai UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“... 42. 12. Atsakovai teigia atitinkamoms institucijoms pateikę atitinkamus dokumentus... 43. 13. Atsakovai pabrėžė, kad ieškovas ginčo teisiniuose santykiuose veikia... 44. 14. Šiuo atveju pareiga, kuri, ieškovo teigimu, yra pažeista, yra... 45. 15. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepimo... 46. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 47. 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 48. 17. Teismas vertino, kad ieškovas, neprisiėmęs 2005-08-19 Sutarties 2.5.5... 49. 18. Teismas taip pat nustatė ir vertino, kad atsakovai po 2013-04-03... 50. 19. Teismas konstatavo, kad atsakovai nei Sutartimi, nei Vyriausybės... 51. 20. Teismas taip pat vertino, kad pareiga atsakovams teikti ataskaitas apie... 52. 21. Teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas pateikti rašytines ataskaitas... 53. 22. Teismas nurodė, kad projekto įgyvendinimo pasekoje Gariūnų parke... 54. 23. Teismas nurodė, kad atsakovai taip pat nebuvo įpareigoti skaičiuoti... 55. 24. Ieškovas taip pat prašė pateikti ataskaitą, kokios atliktos... 56. 25. Teismas reikalavimą pateikti informaciją apie tai, kiek per 10 metų į... 57. 26. Teismas vertino, kad duomenis, kurie patvirtintų, kokias sumas... 58. 27. Teismas laikė, kad ieškovas galėjo iš karto reikalauti pateikti... 59. 28. Ieškovas reiškė reikalavimą pateikti rašytines ataskaitas apie tai,... 60. 29. Teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog Gariūnų... 61. 30. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pateikti informaciją apie tai, ar... 62. 31. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas pateikti dokumentus, kurie... 63. 32. Teismas taip pat atmetė reikalavimą pateikti rašytinę ataskaitą, kuri... 64. 33. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai,... 65. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 66. 34. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos... 67. 35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VAVA... 68. 36. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškinti... 69. 37. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai rėmėsi prejudicine pripažinta... 70. 38. Apeliantas akcentavo, kad valstybė yra atskiras juridinis asmuo, tačiau... 71. 39. Apeliantas laiko, kad visu Sutarties vykdymo metu tiek ieškovas, tiek jo... 72. 40. Apeliantas nurodo, kad Sutartimi nebuvo sulygta dėl teisės ataskaitas... 73. 41. Apelianto manymu, teismas šalių susirašinėjimą įvertino... 74. 42. Apeliantas nurodė, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius... 75. 43. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad 2015 m.... 76. 44. Sutartimi atsakovams numatytų įsipareigojimų įgyvendinti Projektą... 77. 45. Apeliantas nurodo, kad jokia byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad... 78. 46. Byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie atsakovų atliktus Projekte,... 79. 47. Į bylą pateiktas atsakovų prašymu surašytas antstolio faktinių... 80. 48. Apelianto teigimu, teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovo reikalaujama... 81. 49. Apeliantas pažymėjo, kad pagal Sutarties 2.1 ir 2.4 punktų nuostatas... 82. 50. Pagal Sutarties 2.5.1 punkto nuostatas atsakovai įsipareigojo nenustatyti... 83. 51. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 2.5.2 punkto nuostatos... 84. 52. Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos sutarties 2.5.3 punkte buvo nustatyta,... 85. 53. Pagal Sutarties 2.5.6 punktą atsakovai prisiėmė pareigą vykdyti kitus... 86. 54. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto... 87. 55. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai už paduodamą apeliacinį skundą... 88. 56. Atsakovai prašo remtis ir pirmosios instancijos metu nurodytomis... 89. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 90. 57. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu teikia ir prašo priimti naujus... 91. 58. Atsakovai su šiuo prašymu nesutinka, nurodo, kad teikiami įrodymai... 92. 59. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 93. 60. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m.... 94. 61. Ieškovas prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio... 95. 62. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 96. 63. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 97. 64. Ši byla nagrinėjama ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 98. 65. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos... 99. 66. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 7 d. priėmė Lietuvos... 100. 67. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendime... 101. 68. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 263... 102. 69. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos... 103. 70. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, nei ieškovas apeliaciniame... 104. 71. Atkreiptinas dėmesys, kad dar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 105. 72. CK 2.36 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybė ir savivaldybės įgyja... 106. 73. Pažymėtina ir tai, kad Ūkio ministerijai Lietuvos Respublikos... 107. 74. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisus yra apeliantas,... 108. 75. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo įvykdyti pareigą natūrą pagal CK... 109. 76. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Šis... 110. 77. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 111. 78. Pasisakydamas dėl CK 1.138 straipsnio nuostatų, kaip tokių, kasacinis... 112. 79. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sutaryta Projekto įgyvendinimo... 113. 80. Vienu iš argumentų, kodėl atmeta ieškinį, pirmosios instancijos... 114. 81. Tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką sutartys turi būti... 115. 82. Taigi šalims neabejotinai buvo žinoma, kad Projektu „Paslaugų smulkiam... 116. 83. Taigi akivaizdu, kad atsakovai suvokė, jog išskirtinės atsakovams... 117. 84. Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, tarp šalių buvo sudaryta... 118. 85. Tiek atsakovai, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad... 119. 86. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas... 120. 87. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo... 121. 88. Be to, kaip matyti iš Sutarties sąlygų, Sutartis numato tik tarpinius... 122. 89. Sutartimi atsakovams numatytų įsipareigojimų įgyvendinti Projektą... 123. 90. Kaip jau minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovai duomenis apie... 124. 91. Byloje yra iš Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos gauta informacija,... 125. 92. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad ieškovo... 126. 93. Pagal Sutarties 2.3 p. atsakovai privalo vykdyti statybos darbus pagal... 127. 94. Pagal Sutarties 2.5.1 punkto nuostatas atsakovai įsipareigojo nenustatyti... 128. 95. Pagal Sutarties 2.5.2 punktą atsakovai prisiėmė pareigą užtikrinti... 129. 96. Sutarties 2.5 punkte buvo nustatyta, kad atsakovai prisiima pareigą... 130. 97. Pagal Sutarties 2.5.6 punktą atsakovai prisiėmė pareigą vykdyti kitus... 131. 98. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta, atsakovams... 132. 99. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat... 133. 100. Ieškovo teigimu, ieškinys pareiškiamas pagal Lietuvos Respublikos... 134. 101. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias... 135. 102. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, prašydamas... 136. 103. Iš pirmiau nurodytų normų ir teismų praktikos sisteminės analizės... 137. 104. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013... 138. 105. Ieškinį tenkinant, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 100 EUR... 139. 106. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 140. 107. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teisminiai procesai tarp šalių... 141. 108. Ieškovas už apeliacinio skundo rengimą patyrė 2 541 EUR dydžio... 142. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 143. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 144. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti... 145. įpareigoti atsakovus UAB „Posūkis“ (juridinio asmens kodas 122570783),... 146. (1) ar atsakovai vykdė, ir jei vykdė, tai kokius ir kada atliko šiame... 147. (2) ar šie darbai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta... 148. (3) ar pastatyti statiniai, ir jei pastatyti, tai ar jie atitinka pagal... 149. (4) ar visi ir kokie atsakovų pastatyti pagal valstybinės svarbos ekonominį... 150. (5) kokie buvo nustatyti nuomos mokesčiai ir rinkliavos smulkiesiems ir... 151. (6) ar buvo bei kaip buvo užtikrinta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams... 152. (7) kiek yra veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke;... 153. (8) kokia dalis investicijų panaudota įkurti Verslo informacinį centrą,... 154. (9) ar ir kokia sukurta tinkama verslo aplinka, būtina smulkiam ir vidutiniam... 155. (10) kaip remta smulkaus verslo plėtra; ar įvairių produktų pasiūla... 156. (11) kokios atliktos investicijos, kiek verslo vietų padidėjo, ar sukurta... 157. (12) kiek per 10 metų į parką investuota;... 158. (13) kokias sumas eksploatuojančios parką trys įmonės - atsakovai per... 159. (14) kiek verslininkų Gariūnų verslo parke veikė pagal verslo liudijimus;... 160. (15) kaip skatinami Lietuvos smulkieji gamintojai ir įmonės, tiesiogiai... 161. (16) kokios buvo plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos... 162. (17) ar įkurta eksploatuoti netinkamų automobilių išmontavimo aikštelė;... 163. (18) ar nutiesta patogi įvaža į Vilnių, pagerintas Gariūnų ir Vilniaus... 164. (19) ar sukurta Gariūnų verslo parke tinkama infrastruktūra, kaip pagerintos... 165. Nustatyti atsakovams UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“... 166. Priteisti iš atsakovų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB...