Byla 2-2610/2013
Dėl piniginių lėšų sumų priteisimo atmestas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „ALZANA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1166-603/2013, kuria patvirtintas V. B. trečios eilės kreditoriaus BUAB „ALZANA“ finansinis reikalavimas 483 076,53 Lt sumai, atsakovo BUAB „ALZANA“ priešieškinys pareiškėjui V. B. dėl piniginių lėšų sumų priteisimo atmestas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „ALZANA“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Posterus“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi BUAB „ALZANA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

4Pareiškėjas (kreditorius) V. B. kreipėsi į BUAB „ALZANA“ su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas įtraukti jį į BUAB „ALZANA“ kreditorių sąrašą su 483 176,53 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, jog jis, kaip įkaito sutartine hipoteka davėjas, apmokėjo už atsakovą jo neįvykdytą 483 076,53 Lt dydžio prievolę – negrąžintą paskolą kreditoriui AB DNB bankui pagal UAB „ALZANA“ kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2010-33. Nurodė, kad AB DNB bankas suteikė atsakovui 470 000 Lt paskolą pagal kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2010-33, kuri buvo užtikrinta pareiškėjo turtu – namo palėpės patalpomis, o šias patalpas atsakovas ketino pirkti, todėl pareiškėjui sumokėjo 295 000 Lt avansą.

5Vilniaus apygardos teisme 2012 m. rugpjūčio 10 d. gautas BUAB „ALZANA“ administratoriaus UAB „Posterus“ įgalioto asmens A. L. prašymas dėl kreditoriaus V. B. finansinio reikalavimo netvirtinimo BUAB „ALZANA“ bankroto byloje. BUAB „ALZANA“ administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad nesutinka su kreditoriaus V. B. pareikštu reikalavimu įtraukti jį į BUAB „ALZANA“ kreditorių sąrašą su 483 176,53 Lt dydžio finansiniu reikalavimu ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog BUAB „ALZANA“ administratoriui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys V. B. kreditorinį reikalavimą, be to, V. B. nėra atsiskaitęs su BUAB „ALZANA“ dėl 2010 m. balandžio 1 d. suteiktos pareiškėjui 295 000 Lt paskolos. Taip pat V. B. prašymu UAB „ALZANA“ yra apmokėjusi PVM sąskaitas faktūras už ( - ), atliktus rekonstrukcijos darbus, todėl kreditorinį reikalavimą įrodantys dokumentai negali būti vertinami kaip tiesioginiai skolos buvimo įrodymai.

62013 m. sausio 4 d. BUAB „ALZANA“ bankroto administratorius pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2010-33 tikslas buvo užtikrinti objekto, esančio ( - ), renovacijos darbų finansavimą, atsakovas atliko darbų už 563 935,92 Lt, minėtas objektas priklauso pareiškėjui.

7Atsakovas BUAB „ALZANA“ pateikė teismui priešieškinį, prašydamas priteisti iš pareiškėjo V. B. atsakovo naudai 336 474,27 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad UAB „ALZANA“ pareiškėjui 2010 m. balandžio 1 d. pervedė 295 000 Lt. Tikėtina, kad pinigai pareiškėjo sąskaitoje vėliausiai buvo 2010 m. balandžio 2 d., todėl darytina išvada, kad paskolos teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir UAB „ALZANA“ susiklostė vėliausiai 2010 m. balandžio 2 d. Šalys dėl palūkanų dydžio susitarusios nebuvo, todėl taikytinos CK 6.872 straipsnio normos. 2010 m. balandžio 16 d. pavedimu į atsakovo banko sąskaitą ieškovas sumokėjo 4 600 Lt. Tokiu būdu nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. ieškovas naudojosi jam suteikta 295 000 Lt paskola. Palūkanų dydis, skaičiuojant nuo suteiktos paskolos sumos, sudaro 1 300,91 Lt. Nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. ieškovas naudojosi jam suteikta 290 400 Lt paskola. Paskola pareiškėjas naudojosi 4 kalendorines dienas, todėl palūkanų dydis sudaro 365,90 Lt. Nuo 2010 m. balandžio 20 d. pareiškėjui suteiktos paskolos likutis sudarė 281 900 Lt. 2010 m. rugsėjo 14 d. pavedimu į atsakovo sąskaitą pareiškėjas sumokėjo 16 060 Lt, todėl nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas naudojosi jam suteikta 281 900 Lt paskola. Palūkanų dydis sudaro 13 053,38 Lt. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui suteiktos paskolos likutis sudarė 265 840 Lt. 2011 m. kovo 31 d. pavedimu į atsakovo sąskaitą pareiškėjas sumokėjo 12 882,97 Lt. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. kovo 30 d. ieškovas naudojosi jam suteikta 265 840 Lt paskola. Palūkanų dydis sudaro 16 580,44 Lt. Nuo 2011 m. kovo 31 d. pareiškėjui suteiktos paskolos likutis sudarė 252 957,03 Lt. Nuo 2011 m. kovo 31 d. pareiškėjas ir toliau naudojasi jam suteikta 252 957,03 Lt paskola. Palūkanų dydis sudaro 54 820,84 Lt. Bendra palūkanų suma yra 86 121,47 Lt. Ieškovas du kartus mokėjo palūkanas už suteiktą paskolą: 2011 m. kovo 30 d. pavedimu į atsakovo sąskaitą sumokėjo 4 503, 01 Lt palūkanų, 2011 m. gegužės 27 d. pavedimu į atsakovo sąskaitą sumokėjo 4 145,04 Lt palūkanų, viso 8 648,05 Lt. Sudėjus suteiktos paskolos likutį (252 957,03 Lt) su priskaičiuotomis palūkanomis (86 121,47 Lt) priešieškinio pateikimo dienai ir atėmus ieškovo sumokėtas palūkanas (8 648,05 Lt), pareiškėjas atsakovui skolingas 330 430,45 Lt.

8Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra skolingas 61 000 Lt sumą pagal UAB „Eurogranda“ ir Co, 782 – osios DNSB ir V. B. pasirašytą 2011 m. balandžio 4 d. susitarimą „Dėl 2009 m. sausio 19 d. generalinės statybos rangos sutarties Nr. 2009/01/19 nutraukimo šalių susitarimu bei kitų tarpusavio santykių“. Terminas pareiškėjui įvykdyti savo įsipareigojimą atsakovui suėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d., todėl palūkanos nuo nesumokėtos sumos iki priešieškinio pareiškimo dienos (2013 m. vasario 15 d.) sudaro 1 1628,70 Lt.

9Atsakovo teigimu, pareiškėjas yra skolingas 163 857,69 Lt ir 17 303,37 Lt delspinigių 782 – osios DNSB skolos atsakovui pagal 782 – osios DNSB ir UAB „ALZANA“ 2008 m. rugsėjo 10 d. atlygintinių paslaugų teikimo sutartį.

10Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymu atsakovas pirko ir pristatė 782-ajai DNSB namo rekonstruojamo stogo darbams reikalingas prekes ir paslaugas. Bendra atsakovo apmokėtų prekių ir paslaugų suma sudaro 245 430,59 Lt ir pareiškėjas turi prievolę tokią sumą sumokėti atsakovui.

11Atsakovo teigimu, pagal priešieškinio reikalavimus bendra pareiškėjo skola su palūkanomis atsakovui yra 819 650,80 Lt.

12Pažymėjo, kad atsakovas sutinka atlikti priešpriešinių vienarūšių turtinių prievolių įskaitymą. Atlikus priešpriešinių vienarūšių turtinių prievolių įskaitymą, pareiškėjo skola atsakovui sudarys 336 474,27 Lt.

13Atsiliepime į priešieškinį pareiškėjas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė patvirtinti V. B. trečios eilės kreditoriaus BUAB „ALZANA“ finansinį reikalavimą 483 076,53 Lt sumai, atsakovo BUAB „ALZANA“ priešieškinį pareiškėjui V. B. dėl piniginių lėšų sumų priteisimo atmesti.

16Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. B. yra BUAB „ALZANA“ kreditorius 483 076,53 Lt sumai, nes pareiškėjas, kaip įkaito sutartine hipoteka davėjas, 2012 m. kovo 1 d. apmokėjo už atsakovą neįvykdytą jo 483 076,53 Lt dydžio prievolę – negrąžintą paskolą kreditoriui AB DNB bankui pagal UAB „ALZANA“ kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2010-33.

17Teismas nurodė, kad atsakovas, reikalaudamas priteisti iš pareiškėjo (kreditoriaus) 295 000 Lt sumą, pervestą 2010 m. kovo mėn. mokėjimo nurodymu, sąskaitos išraše nurodant mokėjimo paskirtį – avansinis mokėjimas pagal sutartį, neįrodė paskolos sutarties tarp šalių sudarymo fakto (CPK 12, 178 str.). Teismo vertinimu, 295 000 Lt atsakovo reikalavimo pareiškimas yra vienašalis atsakovo veiksmas, kuris negali patvirtinti paskolinių santykių tarp šalių buvimo, nes tam reikalinga suderinta šalių valia. Be to, duomenų, kad pareiškėjas skolą pripažino, ją mokėjo ar kaip nors kitaip išreiškė valią grąžinti atsakovui į pareiškėjo sąskaitą pervestus 295 000 Lt, byloje nėra. Teismas sprendė, kad tarp šalių paskolos sutarties teisiniai santykiai neegzistavo, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 295 000 Lt sumos priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjo įkeistą turtą, unikalus Nr. ( - ) bei Nr. ( - ), atsakovas ketino pirkti iš pareiškėjo, todėl pareiškėjui buvo sumokėtas 295 000 Lt avansas pagal sutartį.

18Teismas pažymėjo, kad atsakovas be teisinio pagrindo reikalauja priteisti iš pareiškėjo 61 000 Lt ir 1 628,70 Lt palūkanas, remiantis 2011 m. balandžio 4 d. susitarimu „Dėl 2009 m. sausio 19 d. generalinės statybos rangos sutarties Nr. 2009/01/19 nutraukimo šalių susitarimu bei kitų tarpusavio santykių“, nes atsakovas nėra minėto susitarimo šalis, bei 163 857 Lt ir 17 303,37 Lt sumas pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuri nebuvo sudaryta su pareiškėju.

19Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog jis atliko renovaciją ( - ), pareiškėjo prašymu už 563 935,92 Lt sumą, kuri patvirtina pareiškėjo prašymu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nurodė, kad tarp atsakovo pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų matomi aiškūs netikslumai, atsakovas nepateikė teismui darbų priėmimo perdavimo aktų, išlaidas patvirtinančių dokumentų, statybos žurnalų, kurie patvirtintų PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „ALZANA“ bankroto administratoriaus UAB „Posterus“ įgaliotas asmuo A. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

221) Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad paskolos teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo neegzistavo, nes taip pasakė pareiškėjas, taip pat, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas skolą pripažino, netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias paskolos sutarties teisinius santykius, CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, nevertino ir neatsižvelgė į byloje esančią dokumentinę medžiagą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

232) Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturi teisės į pareiškėjo nesumokėtą atsakovui 61 000 Lt sumą, nes atsakovas nėra susitarimo šalis, yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal susitarimą pareiškėjas dalį savo įsipareigojimo – sumokėti 106 000 Lt, jau yra įvykdęs – sumokėjęs 45 000 Lt ir atsakovas reikalauja sumokėti tik likutį – 61 000 Lt. Dėl nurodyto teismas netinkamai taikė CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatą.

243) Teismo išvada, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės į 782-osios DNSB skolos padengimą iš pareiškėjo, nes atsakovas nėra minėto susitarimo šalis, yra nepagrįsta dėl neteisingo bylos aplinkybių įvertinimo ir netinkamo teisės normų taikymo.

254) Teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, tik paviršutiniškai susipažinęs su bylos medžiaga, remdamasis tik pareiškėjo argumentais, nevertindamas teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ko pasėkoje liko neatskleista bylos esmė.

26Atsiliepime į atsakovo BUAB „ALZANA“ atskirąjį skundą pareiškėjas (kreditorius) V. B. prašo priimti į bylą naują įrodymą – tarp UAB „ALZANA“ ir UAB „Eurogranda“ ir Co 2009 m. sausio 19 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2009/01/19 kopiją, grąžinti apeliantui pavėluotai paduotą atskirąjį skundą ir nutraukti apeliacinį procesą. Jei apelianto BUAB „ALZANA“ atskirasis skundas būtų priimtas nagrinėti, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271) BUAB „ALZANA“ pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą ir byloje nėra BUAB „ALZANA“ prašymo dėl šio termino atnaujinimo (CPK 307 str. 2 d., 335 str. 1 d., 338 str.), todėl BUAB „ALZANA“ atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, o paaiškėjus šioms aplinkybėms, turi būti grąžintas apeliantui.

282) BUAB „ALZANA“ byloje neginčija 483 076,53 Lt kreditorinio reikalavimo, teismo nustatyto ir patvirtinto pagal byloje esančius rašytinius įrodymus. Pareiškėjo įsitikinimu, apeliantas nepagrįstai prašo įskaityti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą į BUAB „ALZANA“ priešieškinio reikalavimų 819 650,80 Lt sumą ir priteisti iš pareiškėjo 336 474,27 Lt.

293) Priešingai nei teigia apeliantas, byloje yra pakankamai paneigiančių paskolinius santykius rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 295 000 Lt pinigų suma pareiškėjui buvo pervesta kaip avansas už pastarojo įkeistas patalpas, esančias ( - ), kurias ketino įsigyti atsakovas.

304) BUAB „ALZANA“ reikalavimas dėl 61 000 Lt skolos ir 1 628,70 Lt palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, kadangi dėl šios sumos UAB „ALZANA“ neturi reikalavimo teisės.

315) UAB „ALZANA“ bankroto administratoriaus UAB „Posterus“ įgalioto asmens A. L. sudarytas UAB „ALZANA“ sandorių sąrašas bei PVM deklaracijos ir PVM sąskaitos faktūros už 2010 m. birželio/rugpjūčio mėn., tarp UAB „Eurogranda“ ir Co ir UAB „ALZANA“ sudaryta rangos sutartis patvirtina, kad apeliantas neįrodė pareiškėjo ir 782-osios DNSB įsiskolinimo atsakovui.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą atskirojo skundo apibrėžtose ribose (jei kitaip nereikalauja viešasis interesas), privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį šio skundo pagrindą, o taip pat teismo nutarties negaliojimo absoliučius pagrindus (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

35Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju viena iš ginčo šalių – atsakovas, yra bankrutuojanti bendrovė. Tai svarbu, nes pagal esamą teismų praktiką bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, būtina atsižvelgti į tokios įmonės kreditorių interesus, tai yra laikoma, jog tokioje byloje ginamas taip pat ir viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

36Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto patenkinti visiškai ar kiek įmanomą didesnę dalį įrodymais pagrįstų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 10 p., 21 str. 1 d., 26 str., 34-35 str.). Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

37Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. sausio 28 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009; kt.).

38ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, o 23 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų.

39Byloje nagrinėjamas ginčas dėl V. B. 483 076,53 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „ALZANA“ bankroto byloje, dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (819 650,80 Lt – 483 176,53 Lt) ir 336 474,27 Lt skolos priteisimo iš pareiškėjo V. B. atsakovui BUAB „ALZANA“.

40Dėl termino atskirajam skundui paduoti

41Pareiškėjas (kreditorius) V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas BUAB „ALZANA“ pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties praleidęs atskirojo skundo pateikimo terminą ir byloje nėra BUAB „ALZANA“ prašymo dėl šio termino atnaujinimo (CPK 307 str. 2 d ., 335 str. 1 d., 338 str.), todėl BUAB „ALZANA“ atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, o paaiškėjus šioms aplinkybėms, turi būti grąžintas apeliantui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsiliepimo argumentais.

42CPK 335 straipsnis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, pareiškėjas, šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, todėl 7 dienų apskundimo termino pradžia skaičiuotina nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties paskelbimo dienos. Paskutinė atskirojo skundo padavimo diena - 2013 m. rugsėjo 25 d. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Velo kurjeris“ važtaraščio Nr. 101866 apeliantas atskirąjį skundą siuntė per UAB „Velo kurjeris“, t.y. įmonę, teikiančią kurjerių, siuntų gabenimo paslaugas. Iš byloje esančio voko, kuriame buvo siunčiamas atskirasis skundas ir UAB „Velo kurjeris“ važtaraščio Nr. 101866 matyti, kad apeliantas atskirąjį skundą UAB „Velo kurjeris“ pateikė ir skundas išsiųstas 2013 m. rugsėjo 25 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Vilniaus apygardos teisme atskirasis skundas gautas 2013 m. rugsėjo 30 d. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas.

43Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

44Pareiškėjas (kreditorius) V. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – tarp UAB „ALZANA“ ir UAB „Eurogranda“ ir Co 2009 m. sausio 19 d. sudarytos generalinės statybos rangos sutarties Nr. 2009/01/19 bei pažymos apie BUAB „ALZANA“ sudarytus sandorius per 36 mėnesius iki bankroto bylos paskelbimo kopijas. Minėtos sutarties kopiją prašė prijungti prie bylos. Prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo motyvavo tuo, kad apie minėtos sutarties buvimą pirmosios instancijos teisme pareiškėjui nebuvo žinoma, todėl būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

46Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo (kreditoriaus) V. B. naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai priimtini į bylą.

47Dėl pareiškėjo V. B. 483 176,53 Lt reikalavimo

48Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas sumokėjo už atsakovą 483 176,53 Lt dydžio atsakovo piniginę prievolę AB DNB bankui, todėl teisėjų kolegija dėl jos išsamiau nepasisako. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad AB DNB bankas suteikė atsakovui 470 000 Lt dydžio paskolą pagal kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2010-33, kuri buvo užtikrinta pareiškėjo turtu – namo palėpės įkeitimu, apmokėjo už atsakovą neįvykdytą 483 076,53 Lt dydžio prievolę – negrąžintą paskolą kreditoriui AB DNB bankui pagal UAB „ALZANA“ kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2010-33 bei kad pareiškėjas pateikė jo reikalavimą atsakovui patvirtinančius dokumentus, konstatavo, kad V. B. yra pripažintinas BUAB „ALZANA“ kreditoriumi 483 076,53 Lt sumai. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo V. B. 483 176,53 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimui turi reikšmės priešieškinio reikalavimų pagrįstumas.

49Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 295 000 Lt

50Priešieškinio reikalavimas dėl 295 000 Lt sumos priteisimo, atsakovo teigimu, kildinamas iš sutartinių teisinių santykių, atsiradusių iš paskolos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį priešieškinio reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad tarp UAB „ALZANA” ir V. B. neegzistavo paskoliniai teisiniai santykiai. Apeliantas ginčija šį pirmosios instancijos teismo argumentą nurodydamas, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, o pareiškėjas nėra atsiskaitęs su atsakovu dėl suteiktos pareiškėjui 295 000 Lt paskolos. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjo įkeistas patalpas, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ) atsakovas ketino pirkti iš pareiškėjo, todėl pareiškėjui buvo sumokėtas 295 000 Lt avansas.

51Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB “ALZANA” atliktu pavedimu į pareiškėjo V. B. sąskaitą sumokėjo 295 000 Lt. Šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina 2010 m. balandžio 1 d. pareiškėjo sąskaitos išraše minėtos gautos sumos nurodyta mokėjimo paskirtis – “avansinis mokėjimas pagal sutartį”. Šalys neginčija nei pinigų pervedimo ir gavimo fakto, nei pervestos sumos dydžio. Šalių ginčas kilo tik dėl to, kokiu pagrindu pervestos šios lėšos ir ar pareiškėjui atsirado prievolė grąžinti šias lėšas. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to neteisingai kvalifikavo šalių santykius.

52Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad tarp UAB „ALZANA“ ir pareiškėjo buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai dėl 295 000 Lt, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo nenaudai, kadangi į bylą nebuvo pateikta paskolos faktą įrodanti paskolos rašytinė sutartis, byloje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kokia nors forma buvo įsipareigojęs atsakovui grąžinti pervestą 295 000 Lt sumą, o 295 000 Lt reikalavimo pareiškimas yra vienašalis atsakovo veiksmas, todėl priešieškinio reikalavimą dėl 295 000 Lt priteisimo atmetė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių UAB „ALZANA” paskolos 295 000 Lt sumai suteikimo pareiškėjui faktą, pirmosios instancijos teismas galėjo teigti, kad tarp atsakovo ir pareiškėjo neegzistavo paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 – 6. 871 str., CPK 12, 178 str.), tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvuotai ir todėl nepakankamai pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą 295 000 Lt sumai, kadangi nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl ginčo santykio tinkamo teisinio kvalifikavimo, jį reguliuojančių teisės normų taikymo ir tokiu būdu išspręsti minėto priešieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-106/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013 ir kt.). Todėl nepriklausomai nuo to, kokios materialinės teisės normos buvo nurodytos ieškinyje/priešieškinyje, būtent teismas, nustatęs faktinių bylos aplinkybių visumą, sprendžia dėl šalių tarpusavio teisinių santykių pobūdžio, šiuos santykius reguliuojančių teisės normų bei atitinkamai tas normas taiko, spręsdamas ginčą.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Ši įstatyme įtvirtinta taisyklė reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes atsakovo priešieškinio reikalavimas pareiškėjui dėl 295 000 Lt priteisimo gali būti teismo teisingai išspręstas tik tinkamai kvalifikavus šalių santykius ir nustačius, ar yra pagrindas prievolei atsirasti. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi, teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

54Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus paskolos, pirkimo – pardavimo, taip pat kitų sutarčių santykio klausimas. Šalys turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kito nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 str. 3 d.).

55Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „ALZANA“ pervedė V. B. 295 000 Lt į V. B. sąskaitą banke. V. B. 2010 m. balandžio 1 d. sąskaitos išraše mokėjimo paskirtis nurodyta – avansinis mokėjimas pagal sutartį. 2012 m. gegužės 16 d. UAB „ALZANA“ pareiškimas dėl V. B. nuosavybės teise priklausančių patalpų pardavimo patvirtina, kad pareiškėjo įkeistas patalpas, t.y. 84,58 kv.m. patalpą, unikalus Nr. ( - ) ir 110,18 kv.m. patalpą, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), UAB „ALZANA“ ketino pirkti iš pareiškėjo, tačiau tarp šalių nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. V. B. 2010 m. balandžio 16 d., 2010 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymais grąžino UAB „ALZANA“ 4 600 Lt ir 8 500 Lt. UAB „ALZANA“ 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d. sąskaitos išraše mokėjimo paskirtis nurodyta – avansinio mokėjimo grąžinimas UAB „ALZANA“.

56Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neišaiškinęs ir nenustatęs šalių teisinio santykio dėl minėto priešieškinio reikalavimo bei šiam reikalavimui visų turinčių reikšmės bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės šioje dalyje.

57Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 61 000 Lt ir 1 628,70 Lt palūkanas

58Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturi prievolės sumokėti 61 000 Lt sumos, nes atsakovas nėra susitarimo šalis, yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes neatsižvelgė į tai, kad pagal susitarimą pareiškėjas dalį savo įsipareigojimo – sumokėti 106 000 Lt, jau yra įvykdęs – sumokėjęs 45 000 Lt ir atsakovas reikalauja sumokėti likutį – 61 000 Lt. Teisėjų kolegija šiai apelianto nuomonei pritaria iš dalies.

59Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas reikalavimą pareiškėjui atlyginti 782-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skolą grindžia 2011 m. balandžio 4 d. tarp UAB „Eurogranda“ ir Co, 782-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir V. B. sudarytu susitarimu dėl 2009 m. sausio 19 d. generalinės statybos rangos sutarties Nr. 2009/01/19 nutraukimo šalių susitarimu bei kitų tarpusavio santykių (toliau – susitarimas), kurio 3 punktu susitarimo šalys patvirtino, kad bendrijos neapmokėtas įsiskolinimas UAB „Eurogranda“ ir Co pagal sutartį sudaro 106 000 Lt, o susitarimo 4 ir 5 punktais V. B. įsipareigojo 3 punkte nurodytą sumą sumokėti už bendriją UAB „Eurogranda“ ir Co, atliekant mokėjimą UAB „Eurogranda“ ir Co nurodytam jos kreditoriui UAB „ALZANA“ susitarime nustatyta tvarka, sumokant UAB „ALZANA“ likusius 61 000 Lt po to, kai V. B. bus statybos leidime įrašytas teisėtu palėpės patalpų statytoju, pažyma dėl palėpės patalpų statybos projekto bus išduota ir atitinkami duomenys viešajame Nekilnojamojo turto registre bus užfiksuoti pareiškėjo vardu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nuginčijo susitarimo sąlygas (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nėra minėto susitarimo šalis, tačiau neaiškino ir nevertino minėtam priešieškinio reikalavimui visų turinčių reikšmės bylos aplinkybių, visapusiškai neaiškino aplinkybių, ar susitarime numatyto įsipareigojimo pagrindu pareiškėjui atsirado prievolė sumokėti atsakovui įsipareigojime nurodytą sumą. Pirmosios instancijos teismas neaiškino, ar 782-oji DNSB įvykdė prievolę pagal minėtą susitarimą, ar 782-oji DNSB, UAB „Eurogranda“ ir Co turėtų būti įtraukti dalyvauti į nagrinėjamą bylą. Pareiškėjas dalį prievolės jau yra įvykdęs, t.y. sumokėjęs atsakovui 45 000 Lt ir ginčo dėl šios sumos tarp šalių nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neaiškinęs ir nenustatęs minėto susitarimo teisinio kvalifikavimo, ar toks susitarimas gali būti sutartimi trečiojo asmens naudai ar kitokiu sandoriu, neatskleidė bylos esmės šioje dalyje.

60Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 163 857,69 Lt ir 17 303,37 Lt delspinigių pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį

61Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog teismo išvada, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės į 782 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skolos padengimą iš pareiškėjo pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kadangi atsakovas nėra minėto susitarimo šalis, yra nepagrįsta.

62Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2009). Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

63Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas reikalavimą pareiškėjui atlyginti 163 857,69 Lt įsiskolinimą ir sumokėti 17 303,37 Lt palūkanas grindžia 2008 m. rugsėjo 10 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta tarp 782-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „ALZANA“ bei 2009 m. sausio 21 d. susitarimu dėl bendradarbiavimo vykdant 2009 m. sausio 19 d. generalinės statybos rangos sutartį Nr. 2009/01/09, sudarytu tarp 782-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir pareiškėjo. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktu UAB „ALZANA“ (vykdytojas) įsipareigojo pagal su 782-osios daugiabučio namo savininkų bendrija (užsakovu) suderintą užduotį ir užsakovo pateiktą projektavimo sąlygų sąvadą parengti ir pateikti užsakovui gyvenamojo namo, esančio ( - ), stogo rekonstrukcijos darbų projektą, parengti reikalingų darbų sąmatas ir atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus, o užsakovas už laiku ir tinkamai parengtą projektą ir kitų įsipareigojimų vykdymą įsipareigoja sumokėti vykdytojui sutartyje numatytą atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nagrinėjamu klausimu, kad su pareiškėju nėra sudaryta 782-osios DNSB ir UAB „ALZANA“ 2008 m. rugsėjo 10 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pilnai neaiškino ir nenustatė turinčių reikšmės minėtam klausimui aplinkybių. Susitarimo dėl bendradarbiavimo vykdant 2009 m. sausio 19 d. generalinės statybos rangos sutartį Nr. 2009/01/09 1 punktu (t.1, b.l. 60) pareiškėjui buvo suteikta teisė ir įgalinimai atsiskaityti už 782-ąją DNSB už vykdomus pastato, esančio ( - ), stogo rekonstrukcijos ir palėpės įrengimo darbus tiesiogiai generaliniam rangovui ir/ar jo nurodytiems rangovams. Nors pareiškėjas teigia, jog ši susitarimo nuostata pareiškėjui sukuria teisę, bet ne pareigą mokėti už 782-ąją DNSB bei nesukelia pareiškėjui įsipareigojimų prieš BUAB „ALZANA“, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu neaiškino 782-osios DNSB, atlikusių darbus rangovų pozicijos, turinčios bylai reikšmės aplinkybių dėl konkretaus atsiskaitymo už atliktus darbus ir pagal sutartis nustatymui. Bylos duomenys patvirtina, kad sudarant 2009 m. sausio 19 d. generalinės rangos sutartį Nr. 2009/01/19 (t.1, b.l. 53-59), 2008 m. rugsėjo 10 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį 782-ąją DNSB atstovavo V. B., dalis neįrengtos pastogės, patalpų name, esančiame ( - ), priklausė nuosavybės teise pareiškėjui V. B.. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės šioje dalyje.

64Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 245 430,59 Lt skolos už prekes ir paslaugas

65Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 245 430,59 Lt sumos už tiektas prekes ir paslaugas priteisimo. Apelianto įsitikinimu, įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai pirkimo – pardavimo sutarties dalykas yra statybinės medžiagos, pardavėjas vestų statybos žurnalus ir formintų darbų priėmimo aktus, o pardavėjas, perdavęs pirkėjui statybines medžiagas, praranda teisę reikalauti apmokėjimo, jeigu nevedė statybos žurnalo tame objekte, į kurį buvo teikiamos medžiagos ir neįformino darbų, kuriems buvo panaudotos parduodamos medžiagos, priėmimo aktų.

66Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo-pardavimo santykius dėl statybinių medžiagų pardavimo įforminti rašytine sutartimi, ji gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 str.), o pirkimo - pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjo pasirašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina sutartinių pirkimo-pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. Prekių pardavimas pagal sąskaitą faktūrą iš esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes – pardavėjo pareigą perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigą už perduotas prekes sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad net ir esant pirkėjo pasirašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 str.). Tik įrodžius sandorio sudarymo faktą gali būti vertinama, ar pirkėjas turi priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

67Teisėjų kolegijos nuomone, priešieškinio reikalavimas dėl 245 430,59 Lt skolos už prekes ir paslaugas priteisimo galimai susijęs su kitais priešieškinio reikalavimais, kurių išsprendimas gali turėti įtakos šiam reikalavimui. Tai rodo aplinkybės, kad susitarime dėl 2009 m. sausio 19 d. generalinės statybos rangos sutarties Nr. 2009/01/19 nutraukimo šalių susitarimu bei kitų tarpusavio santykių V. B. prisiėmė įsipareigojimus, kad V. B. priklausė dalis pastogės ir patalpų name, esančiame ( - ), ir kitos aplinkybės.

68Dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, priešpriešinių vienarūšių turtinių prievolių įskaitymo

69Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar galimas priešieškinio reikalavimų įskaitymas, tvirtinant pareiškėjo finansinį reikalavimą BUAB „ALZANA“ bankroto byloje.

70Dėl atskirojo skundo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties

71Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino bei nenustatė visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 338 str.).

72Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „ALZANA“... 4. Pareiškėjas (kreditorius) V. B. kreipėsi į BUAB „ALZANA“ su... 5. Vilniaus apygardos teisme 2012 m. rugpjūčio 10 d. gautas BUAB „ALZANA“... 6. 2013 m. sausio 4 d. BUAB „ALZANA“ bankroto administratorius pateikė... 7. Atsakovas BUAB „ALZANA“ pateikė teismui priešieškinį, prašydamas... 8. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra skolingas 61 000 Lt sumą pagal UAB... 9. Atsakovo teigimu, pareiškėjas yra skolingas 163 857,69 Lt ir 17 303,37 Lt... 10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymu atsakovas pirko ir pristatė... 11. Atsakovo teigimu, pagal priešieškinio reikalavimus bendra pareiškėjo skola... 12. Pažymėjo, kad atsakovas sutinka atlikti priešpriešinių vienarūšių... 13. Atsiliepime į priešieškinį pareiškėjas su priešieškiniu nesutiko ir... 14. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė patvirtinti... 16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. B. yra BUAB „ALZANA“ kreditorius 483... 17. Teismas nurodė, kad atsakovas, reikalaudamas priteisti iš pareiškėjo... 18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas be teisinio pagrindo reikalauja priteisti iš... 19. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog jis atliko renovaciją ( -... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 21. Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „ALZANA“ bankroto administratoriaus UAB... 22. 1) Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad paskolos teisiniai... 23. 2) Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas... 24. 3) Teismo išvada, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės į 782-osios DNSB... 25. 4) Teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, tik paviršutiniškai... 26. Atsiliepime į atsakovo BUAB „ALZANA“ atskirąjį skundą pareiškėjas... 27. 1) BUAB „ALZANA“ pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus... 28. 2) BUAB „ALZANA“ byloje neginčija 483 076,53 Lt kreditorinio reikalavimo,... 29. 3) Priešingai nei teigia apeliantas, byloje yra pakankamai paneigiančių... 30. 4) BUAB „ALZANA“ reikalavimas dėl 61 000 Lt skolos ir 1 628,70 Lt... 31. 5) UAB „ALZANA“ bankroto administratoriaus UAB „Posterus“ įgalioto... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 33. Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18... 34. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą atskirojo skundo... 35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju viena iš ginčo... 36. Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios... 37. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo... 38. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius... 39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl V. B. 483 076,53 Lt dydžio finansinio... 40. Dėl termino atskirajam skundui paduoti... 41. Pareiškėjas (kreditorius) V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo,... 42. CPK 335 straipsnis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias... 43. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą... 44. Pareiškėjas (kreditorius) V. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog... 46. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo (kreditoriaus) V. B. naujai... 47. Dėl pareiškėjo V. B. 483 176,53 Lt reikalavimo... 48. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas sumokėjo už atsakovą 483... 49. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 295 000 Lt... 50. Priešieškinio reikalavimas dėl 295 000 Lt sumos priteisimo, atsakovo... 51. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB “ALZANA” atliktu pavedimu į... 52. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad tarp UAB „ALZANA“ ir pareiškėjo buvo... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba... 54. Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus paskolos, pirkimo – pardavimo, taip... 55. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „ALZANA“... 56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 57. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 61 000 Lt ir 1 628,70 Lt palūkanas... 58. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog pirmosios... 59. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas reikalavimą pareiškėjui... 60. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 163 857,69 Lt ir 17 303,37 Lt... 61. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog teismo... 62. Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja CK šeštosios knygos... 63. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas reikalavimą pareiškėjui atlyginti... 64. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 245 430,59 Lt skolos už prekes ir... 65. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 66. Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių... 67. Teisėjų kolegijos nuomone, priešieškinio reikalavimas dėl 245 430,59 Lt... 68. Dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, priešpriešinių... 69. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar... 70. Dėl atskirojo skundo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties... 71. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 72. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir bylą...