Byla 2-57-673/2012
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: ieškovams S. K. ir M. K., ieškovės atstovei adv. Rimai Šmigelskytei, atsakovės atstovui adv. Sigitui Štaraičiui, nedalyvaujant atsakovei Ž. J., viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir M. K. ieškinį atsakovei Ž. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Nustatė

2ieškovai pareikštu ieškiniu (b.l. 37-39) prašo nustatyti jiems ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), Kėdainių m., naudojimosi tvarką: 1) ieškovams paskirti naudotis žemės sklypo padalinimo plane geltona spalva ir indeksu B pažymėtomis žemės sklypo dalimis: 81 kv. m., ploto, 74 kv. m. ploto ir 19 kv. m. ploto, iš viso 174 kv. m.; 2) atsakovei Ž. J. paskirti naudotis žemės sklypo padalinimo plane žalia spalva ir indeksu A pažymėtomis žemės sklypo dalimis: 69 kv. m. ploto, 108 kv. m. ploto, 83 kv. m. ploto, iš viso 260 kv. m.; 3) bendram naudojimui paskirti žemės sklypo padalinimo plane pilka spalva ir indeksu C pažymėtą 155 kv. m. žemės sklypo dalį, skirtą įvažiavimui į kiemą, kiemo aikštelę, 1 m. atstumui nuo namo pamatų iki sklypo ribos aplink namą namo priežiūrai bei priėjimui prie šulinio, nustatant, kad ieškovams tenkanti dalis sudaro 78 kv. m., o Ž. J. - 77 kv. m. Nurodė, kad 1980-01-15 pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 3/7 dalis gyvenamojo namo su mansarda ir gyvenamuoju priestatu, 3/7 dalis ūkinio pastato ir 3/7 dalis kiemo įrenginių, esančių ( - ), Kėdainių m. 2007-11-13 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi su namo bendrasavininke I. B. nusipirko 0,0589 ha ploto žemės sklypą: jie įsigijo 0,0252 ha ploto žemės sklypą, o I. B. - 0,0337 ha žemės sklypą. 2007-12-12 I. B. pardavė Ž. J. šią žemės sklypo dalį su jame esančiomis 4/7 dalimis gyvenamojo namo, 4/7 dalimis ūkinio pastato (garažo), garažu ir 4/7 dalimis kiemo statinių. 2009-11-17 Kėdainių rajono apylinkės teismas patvirtino tarp Ž. J. ir jų pasirašytą taikos sutartį, kuria buvo atidalytos gyvenamojo namo dalys. Atidalijus gyvenamąjį namą liko nenustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Su atsakove jie nesutaria, atsakovės namo dalyje gyvenantis V. Z. 2010 m. lapkričio mėnesį tyčia užkišo iš jų namo dalies išeinantį kanalizacijos vamzdį statybinėmis sandarinimo putomis, o 2011-07-10 jis nuotekų išvadą iš gyvenamojo namo dalies, kurioje jie gyvena, atjungė nuo bendros nuotekų linijos ir jį sugadino. Dėl šio sugadinimo jie iki šiol negali naudotis kanalizacija. Kol nėra nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka, jie negali iš naujo įrengti nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklų. Todėl pageidauja, kad būtų nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka. Nurodė pageidaujantys, kad jiems būti priteista naudotis pateiktame žemės sklypo padalinimo plane geltona spalva ir indeksu B pažymėtos žemės sklypo dalys: 81 km. m. ploto, ant kurios yra pastatyta jiems priklausanti gyvenamojo namo dalis, statomas gyvenamojo namo priestatas ir dalis vejos prieš namą, 74 kv. m. ploto daržas, 19 kv. m. po jiems priklausančia dalimi ūkinio pastato, iš viso 174 kv. m. Atsakovei naudojimuisi tektų žemės sklypo padalinimo plane žalia spalva ir indeksu A pažymėtos žemės sklypo dalys: 69 kv. m. ploto, kurioje yra dalis atsakovės daržo ir įvažiavimo į garažą, bei dalis po jai priklausančiu ūkiniu pastatu, 83 kv. m., ant kurios pastatyta atsakovei priklausanti namo dalis bei dalis vejos prieš namą. Bendro naudojimo žemė sudarytų 155 kv. m. Ši žemė būtų skirta įvažiavimui į kiemą, kiemo aikštelei, 1 m atstumui nuo namo pamatų ik sklypo ribos aplink namą namo priežiūrai bei priėjimui prie šulinio. Tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeistų nei vieno iš bendrasavininkų teisių, atitiktų abiejų bendrasavininkų interesus.

3Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti, nes ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeis jos teises tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises. Nurodė, kad ieškovai patys sukėlė bereikalingus ginčus, nes statydami priestatą prie namo, neįvertino tai, kad po juo eina kanalizacijos trasa, kuria naudojasi atsakovė. Tai yra priestatą pastatė ant tos trasos ir dėl to atsirado problemos ieškovams. Atitinkamai dėl kanalizacijos trasos neiškėlimo, nesitarimo bei nederinimo savo planų, ieškovai sudarė įvairių problemų. Ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką yra susijęs būtent su kanalizacijos trasos perkėlimu, nes atsakovė negali būti atsakinga už atsakovų pastatytą priestatą ant jų inžinerinių tinklų ir juos iškelti savo lėšomis. Ieškovai, prašydami teismo nustatyti 1 m. atstumą nuo namo jo priežiūrai, iš esmės tokiu reikalavimu nori įteisinti galimybę pastoviai vaikščioti per atsakovės žemės sklypo dalį iš naujai pastatyto priestato.

4Teismo posėdžio metu ieškovai ir ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 300 litų išlaidas valstybei už ieškovams suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Papildomai paaiškino, kad pateiktame teismui plane nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka susiklosčiusią tarp šalių naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nurodė, kad žemės sklypo plane pavaizduotas statinys N, dalis kurio stovi ant atsakovės naudojimui pagal pateiktą planą tenkančios žemės sklypo dalies, yra laikinas statinys, t.y. jiems priklausantis šiltnamis, kurį jie įsipareigoja nugriauti artimiausiomis dienomis.

5Atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad pateiktoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje atsakovės netenkina tai, kad jai atitenka žemės sklypo pietinėje dalyje einantis siauras žemės ruožas, kuriame stovi laikinas statinys, atstumas iki kaimynų tvoros tik apie vieną metrą, todėl tos sklypo dalies atsakovė negalės naudoti nei kaip praėjimo, nei kaip kitaip. Mano, kad turi būti palikta tokia naudojimosi tvarka, kaip 2007-07-16 sudarytame žemė sklypo ribų plane, kuris buvo įregistruotas Registrų centre, jokio kito plano teismui jie neteikia. Ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas iš esmės atitinka faktinę šalių naudojimosi žemės sklypu tvarką.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Byloje nustatyta, kad ieškovai S. K. ir M. K. bei atsakovė Ž. J. yra namų valdos, esančios ( - ), Kėdainių m. bendrasavininkai. Turtas registruotas ieškovo S. K. vardu, tačiau jis įgytas santuokos su M. K. metu (santuoka sudaryta 1975-06-21; b.l. 40), todėl ieškovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovams šioje namų valdoje priklauso 252/589 dalys 0,0589 ha ploto žemės sklypo, 3/7 dalys gyvenamojo namo, 3/7 dalys ūkinio pastato ir 3/7 dalys inžinerinių kiemo statinių, atsakovei - 337/589 dalys žemės sklypo, 4/7 dalys gyvenamojo namo, 3/7 dalys ūkinio pastato, garažas ir 3/7 dalys inžinerinių kiemo statinių (b.l. 9-11). Atsakovė šį nekilnojamąjį turtą įsigijo pagal 2007-12-12 žemės sklypo ir pastatų dalies pirkimo-pardavimo sutartį iš I. B. (b.l. 8). Žemės sklypas privačion nuosavybėn iš valstybės buvo įgytas pagal 2007-11-13 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį sudarė S. K. ir ankstesnė gyvenamojo namo bendrasavininkė I. B. (b.l. 6). Nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-17 nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, remiantis kuria šalys susitarė atidalinti iš bendro turto joms priklausančias gyvenamo namo dalis ir gyvenamąjį namą padalinti į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus (b.l. 12). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę susitarimus dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovo argumentai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 2007-07-16 sudarytame žemės sklypo ribų plane ir ji buvo įregistruota Registrų centre. Visų pirma, jokių atžymų apie bendraturčių susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos viešame registre nėra (b.l. 9-11). Antra, susipažinus su šiuo atsakovės atstovo minimu planu (b.l. 66) matyti, jog šiame plane buvo nustatytos ginčo žemės sklypo esančio ( - ), Kėdainių m., ribos, 2007-07-16 jos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Naudojimosi tvarka tarp tuometinių žemės naudotojų I. B. ir S. K. nustatyta nebuvo, priešingai, plane nurodyta, kad žemės sklypu jie naudojasi bendrai. Šiame žemės sklypo plane 2010-05-10 A. S. sudarė (nubraižė) sklypo naudojimosi schemą tarp bendrasavininkų Ž. J. (kuri kaip minėta žemė sklypą įsigijo iš I. B.) ir S. K., tačiau jokių duomenų, kad ieškovai būtų sutikę su šioje schemoje nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ar kitokiu būdu jai pritarę, nėra. Kaip nurodė atsakovės atstovas 2012-03-06 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovai šiame plane atsisakė pasirašyti (b.l. 70-71), todėl 2010-05-10 A. S. sudaryta sklypo naudojimosi schema negali būti pripažįstama bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

8Kaip nustatyta iš ieškovų ir jų atstovės, atsakovės atstovo paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 13-21, 64-65), fotonuotraukų (b.l. 61-63), šalių santykiai yra konfliktiški, dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nuolat iškyla įvairūs nesutarimai.

9Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, įstatymas reikalauja vadovautis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje.

10Teismas, ištyręs pateiktus įrodymus, bei išklausęs ieškovų, bei šalių atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovų pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas (b.l. 24) atitinka visų bendraturčių interesus turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais. Pagal siūlomą projektą šalių naudojimuisi tenkančio sklypo plotas atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje žemės sklypo nuosavybėje, projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ir šiuo metu, šalių naudojimui priskirtos žemės sklypo dalys pakankamai racionaliai teritoriškai išdėstytos. Pagal projektą kiekvienos iš šalių naudojimuisi bus paskirtos tos žemės sklypo dalys, ant kurių stovi jų naudojamos gyvenamojo namo ir bendro ūkinio pastato dalys, kiekvienai iš šalių teks po dalį vejos priešais gyvenamąjį namą, kiekviena iš šalių turės daržui naudojamos žemės, atsakovės naudojimui taip pat priskirta žemė, ant kurios stovi jai nuosavybės teise priklausantis garažas bei dalis įvažiavimo į šį garažą (nedidelis ruožas žemės, naudojamos įvažiavimui į garažą, patenka į bendro naudojimo žemės plotą esantį 1 m atstumu nuo gyvenamojo namo, kuris paliekamas bendram naudojimui), taigi atsakovė galės netrukdomai patekti į jai priklausantį garažą. Pagal projektą bendram naudojimui yra paskirta žemė, skirta įvažiavimui į kiemą, kiemo aikštelė, kuri yra šalių bendras turtas, taip pat bendram naudojimui priskirta žemė priėjimui prie bendro ūkinio pastato, paliktas priėjimas prie bendro šulinio, kas sudaro galimybę abiems šalims esant reikalui naudotis šulinio vandeniu. Bendram naudojimui paliktas 1 metro pločio priėjimas prie gyvenamojo namo atitinka teisės aktų reikalavimus, susijusius su tinkamu bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo eksploatavimu. Teismas sprendžia, kad 1 metro atstumas yra būtinas gyvenamajam namui tinkamai prižiūrėti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovės pateiktame projekte netenkina tai, kad jai atitenka žemės sklypo pietinėje dalyje esantis siauras žemės ruožas, kuriame stovi laikinas statinys, atstumas iki kaimynų tvoros tik apie vieną metrą, todėl tos sklypo dalies atsakovė negalės naudoti nei kaip praėjimo, nei kaip kitaip. Ieškovai gi teismo posėdžio metu įsipareigojo šį statinį artimiausiomis dienomis nugriauti, todėl nurodytos problemos dėl per siauro praėjimo neliks. Teismo vertinimu, šios žemės sklypo dalies priskyrimas naudotis būtent atsakovei, atitinka racionalumo ir protingumo principus bei pačios atsakovės interesus, kadangi tai leis atsakovei trumpiausiu atstumu patekti iš jai priklausančios ūkinio pastato dalies į jai priklausantį garažą bei daržą ar atvirkščiai. Priešingu atveju, tai yra šią žemės sklypo dalį paskyrus naudotis ieškovams, atsakovei norint patekti iš vieno statinio kitą, ar iš ūkinio pastato į daržą, tektų daryti didelį lanką apeinant ieškovų naudojamą žemės sklypo dalį (ieškovų daržą). Kitų pagristų argumentų, jog ieškovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia atsakovės interesus, atsakovė nei jos atstovas nenurodė, pati atsakovė į teismo posėdžius nevyko, procesinius dokumentus byloje yra gavusi nuo 2011-12-03, priešieškinio ir savo siūlymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nepateikė, nors tokią teisę atsakovei buvo išaiškinęs jos atstovas, kaip pats nurodė.

11Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tarp šalių esant susiklosčiusiems konfliktiškiems santykiams, todėl siekiant išvengti ateityje ginčų dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustato pagal ieškovų pasiūlytą ir projekto autoriaus individualios V. R. įmonės 2011-08-12 parengtą žemės sklypo padalinimo teisminiam ginčui projektą, ieškovams naudojimui paskiriant indeksu B ir geltona spalva pažymėtas žemės sklypo dalis: 81 kv. m ploto, 74 kv. ploto, ir 19 kv. ploto, iš viso 174 kv. m., atsakovei naudojimui paskiriant indeksu A ir žalia spalva pažymėtas žemės sklypo dalis: 83 kv. m. ploto, 108 kv. m. ploto ir 69 kv. ploto, iš viso 260 kv. m., bendram ieškovų ir atsakovės naudojimui paskiriant plane indeksu C ir pilka spalva pažymėtą 155 kv. m. žemės sklypo dalį, nustatant, kad ieškovams tenkanti dalis sudaro 78 kv. m., o Ž. J. - 77 kv. m.

12Ieškinį patenkinus, ieškovui S. K. iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 70,00 Lt žyminis mokestis ir 5,00 Lt komisinis mokestis bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, iš viso 75,00 Lt (b.l. 22) (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 300,00 Lt išlaidų už ieškovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2012-09-07 pažyma Nr. PP-1035; b.l. 95), 70,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti, bei 27,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 1 d., 99 str.).

13Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti visiškai.

15Nustatyti 0,0589 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1157-8082, esančio ( - ), Kėdainių m., naudojimo tvarką tarp bendraturčių S. K., a. k. ( - ) M. K., a. k. ( - ) ir Ž. J., a.k. ( - ) pagal individualios V. R. įmonės 2011 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo padalinimo teisminiam ginčui projektą taip:

161. Ieškovams S. K., a. k. ( - ) ir M. K., a. k. ( - ) paskirti naudotis žemės sklypo padalinimo teisminiam ginčui projekte indeksu B ir geltona spalva pažymėtomis žemės sklypo dalimis: 81 kv. m. ploto, 74 kv. m. ploto, ir 19 kv. m. ploto, iš viso 174 kv. m.

172. Atsakovei Ž. J., a.k. ( - ) paskirti naudotis žemės sklypo padalinimo teisminiam ginčui projekte indeksu A ir žalia spalva pažymėtomis žemės sklypo dalimis: 83 kv. m. ploto, 108 kv. m. ploto ir 69 kv. m. ploto, iš viso 260 kv. m.

183. Bendram ieškovų S. K. ir M. K. bei atsakovės Ž. J. naudojimui paskirti žemės sklypo padalinimo teisminiam ginčui projekte indeksu C ir pilka spalva pažymėtą 155 kv. m. žemė sklypo dalį, nustatant, kad ieškovams tenkanti dalis sudaro 78 kv. m., o Ž. J. 77 kv. m.

19Priteisti iš atsakovės Ž. J. 75,00 Lt (septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. K..

20Priteisti iš atsakovės Ž. J. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 70,00 Lt (septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 27,03 Lt (dvidešimt septynis litus 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660), bei 300,00 Lt (tris šimtus litų) išlaidų už ieškovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą (išieškotojas valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630).

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima... 2. ieškovai pareikštu ieškiniu (b.l. 37-39) prašo nustatyti jiems ir atsakovei... 3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti, nes... 4. Teismo posėdžio metu ieškovai ir ieškovės atstovė palaikė ieškinio... 5. Atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad... 6. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovai S. K. ir M. K. bei atsakovė Ž. J. yra namų... 8. Kaip nustatyta iš ieškovų ir jų atstovės, atsakovės atstovo... 9. Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 10. Teismas, ištyręs pateiktus įrodymus, bei išklausęs ieškovų, bei šalių... 11. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tarp šalių esant susiklosčiusiems... 12. Ieškinį patenkinus, ieškovui S. K. iš atsakovės priteistinos turėtos... 13. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str.,... 14. ieškinį tenkinti visiškai.... 15. Nustatyti 0,0589 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1157-8082, esančio ( -... 16. 1. Ieškovams S. K., a. k. ( - ) ir M. K., a. k. ( - ) paskirti naudotis... 17. 2. Atsakovei Ž. J., a.k. ( - ) paskirti naudotis žemės sklypo padalinimo... 18. 3. Bendram ieškovų S. K. ir M. K. bei atsakovės Ž. J. naudojimui paskirti... 19. Priteisti iš atsakovės Ž. J. 75,00 Lt (septyniasdešimt penkis litus)... 20. Priteisti iš atsakovės Ž. J. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 70,00 Lt... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...