Byla 2S-241-544/2015
Dėl kelio servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir L. G. atstovo advokato A. K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-300-420/2014 pagal ieškovų J. G. ir L. G. ieškinį atsakovams E. J., J. M., E. J., K. J., R. K., G. V., S. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo, ir

Nustatė

2Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-300-420/2014 paskyrė statybos techninės veiklos ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui D. K. (b. l. 1).

32014 m. lapkričio 24 d. Zarasų rajono apylinkės teisme gautas ieškovų J. G. ir L. G. atstovo advokato A. K. atskirasis skundas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 6-8).

4Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų J. G. ir L. G. atstovo advokato A. K. atskirąjį skundą, kadangi nutarties, kuria buvo paskirta ekspertizė, apskundimas negalimas. Nurodė, kad tokios nutarties apskundimo nenumato įstatymas, taip pat nutartimi nebuvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai (CPK 334 str.).

5Ieškovų J. G. ir L. G. atstovas advokatas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba, atsisakius išspręsti klausimą iš esmės, perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

6Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 str., 42 str., 17 str. reikalavimus ir esminius civilinio proceso principus, priėmė skundžiamą nutartį neišklausąs abiejų šalių, neleido dėl atsakovų pateikto prašymo pasisakyti ieškovams, neinformavo apie gautą prašymą, nepersiuntė ieškovams prašymo, neleido su juo susipažinti bei pateikti atsiliepimo į jį. Faktas, kad minėtos teismo nutarties apskundimo nenumato įstatymas, nesuteikia teismui teisės pažeidinėti CPK reikalavimus ir atimti iš šalies teisę prieštarauti dalyvaujančių byloje asmenų prašymams.

7Ieškovai inicijavo ekspertizės skyrimą, įvykdė pareigą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 500 Lt užstatą už ekspertizės skyrimą civilinėje byloje, tačiau, nepaisant to, jiems dėl nepaaiškinamų priežasčių nebuvo suteikta įstatyme įtvirtinta teisė pareikšti prieštaravimą ar sutikimą su atsakovų prašymo turiniu, užduodamų klausimų ekspertui objektyvumu bei tinkamumu. Tai prieštarauja CPK 17, 42, 113, 329 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Teismų įstatymo 6, 34 str. reikalavimams ir sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

8Atsakovų atstovas A. N. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo, eksperto paskyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-324-186/2015). Pozicija, kad tokios teismo nutartys neskundžiamos, nepriklausomai nuo skundo argumentų, yra suformuluota ir nuosekliai plėtojama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433/2012 ir kt.).

9Apeliantas atskirajame skunde dėl 2014-12-17 teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti skundą, neteisėtumo jokių argumentų neišdėstė, o visi argumentai yra susiję su neskundžiamos 2014-11-12 teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Iš esmės ieškovai skundą grindžia aplinkybe, kad jie negalėjo pateikti atsiliepimo į atsakovų 2014-11-10 prašymą dėl ekspertizės ir išreikšti prieštaravimą dėl minėto prašymo turinio, kas tariamai pažeidė jų teisę būti išklausytiems ir proceso šalių lygiateisiškumo principą. Tačiau teismas protokoline nutartimi 2014-11-22 posėdyje tenkino ne atsakovų, o ieškovų prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Atsakovai teismo posėdyje kaip tik tam prieštaravo, nes prašymas buvo netikėtas. Atsakovų atstovas, vadovaudamasis CPK 213 straipsniu, neginčijo nei ieškovų prašyme suformuluotų klausimų ekspertizei, nei pasiūlytų ekspertų kandidatūrų. Teismui nutarus skirti byloje ekspertizę, atsakovams prašant, teismas protokoline nutartimi leido pateikti klausimus, kuriais jie pageidauja gauti eksperto išvadą, ir pasiūlyti eksperto kandidatūrą raštu iki 2014 m. lapkričio 11 d., bei nurodė, kad po šio termino priims nutartį dėl ekspertizės skyrimo rašytinio proceso tvarka. Ieškovai teismo posėdyje dėl to neprieštaravo.

10Atskirasis skundas atmetamas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 str.). Nei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei kitų procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, nenustatyta.

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės skyrimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria paskirta ekspertizė ar atsisakyta ją skirti, o pats ekspertizės paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. CPK 334 str. 3 d. nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010).

13Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, nurodė ją atliksiantį teismo ekspertą, suformulavo ekspertui užduodamus atsakyti klausimus, sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus gautas ekspertizės aktas. Pažymėtina, kad teismo veiksmai skiriant ekspertizę yra susiję su įrodymų rinkimu. CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo, taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo (CPK 212 str. 1 d.). Nors apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti visą Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutartį, tačiau apelianto atskirojo skundo argumentai yra susiję tik su ekspertizės paskyrimu, o bylos sustabdymo dėl ekspertizės apeliantas atskiruoju skundu nekvestionuoja. Teismas nutartyje nurodė, kad gali būti apskųsta atskiruoju skundu tik šios nutarties dalis dėl bylos sustabdymo. Taigi pirmosios instancijos teismas, nutartyje dėl ekspertizės paskyrimo ir bylos sustabdymo nurodęs skundžiamą ir neskundžiamą teismo nutarties dalis, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, nes civilinio proceso teisės normos ginčo atveju nustato bylos šalių teisę apskųsti tik teismo nutartį sustabdyti bylą dėl paskirtos ekspertizės iki ji bus atlikta (CPK 1623 str., 164 str. 2 p., 165 ir 166 str. 1 d. 6 p.). Nutartis dėl ekspertizės paskyrimo, dėl teismo suformuluotų klausimų ekspertui atskiruoju skundu neskundžiama, nes tai nenustatyta civilinio proceso įstatymu ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiama tik nutarties dalis dėl ekspertizės paskyrimo. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Todėl Zarasų rajono apylinkės teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą.

14Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantai neteisingai aiškina aplinkybes, kurios esant buvo priimta nutartis skirti byloje ekspertizę, nustatyti ekspertui užduodamus klausimus ir paskirti ekspertą ekspertizei atlikti. Nors apeliantai tvirtina, kad nutartis buvo priimta pažeidžiant CPK 113 str., 42 str., 17 str. reikalavimus ir esminius civilinio proceso principus, nes ieškovai buvo nesupažindinti ir neišklausyti dėl atsakovų pateikto prašymo ekspertizės skyrimo klausimu, tačiau iš bylos duomenų bei teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad abi šalys dėl ekspertizės skyrimo byloje buvo išklausytos ir pasinaudojo teise pateikti klausimus ekspertui: ieškovai, kai 2014-10-22 teismo posėdyje pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, užduotinų klausimų, eksperto kandidatūros (b. l. 42-44), o atsakovai - teismo nustatytu terminu pateikdami 2014-11-10 prašymą su suformuluotais klausimais ir siūloma eksperto kandidatūra (b. l. 39-40). CPK normos nenumato, kad tuo pačiu klausimu kiekviena šalis privalo pasisakyti po kelis kartus. Priešingai, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, šalis procesiniame dokumente turi išdėstyti visus įrodymus, argumentus, motyvus ir prašymus, kuriais grindžia byloje reiškiamą reikalavimą, kad kita šalis į jį galėtų tinkamai ir laiku atsiliepti, o teismas - priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

15Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, tai keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

16Atsakovų prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kurioje byla neišsprendžiama iš esmės, nesprendžiamas, nes šios išlaidos turi būti nustatytos ir priteistos šaliai, kurios naudai bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas (CPK 98 str. 1 d.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

18Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai