Byla e2A-14-459/2019
Dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo)

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“ patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2013-07-12 sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), nustatant, kad nuo 2017-10-16 dienos yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 34,25 Eur/t.

72.

8Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad ieškovė ir UAB „Plungės lagūna“, kaip ūkio subjektų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, ir atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-07-12 sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi ieškovė įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrindama Sutarties 2.2 punkte nurodytas sąlygas, o atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo mokėti ieškovei (Teikėjui) už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 10.2 punktu šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su komunalinių atliekų kiekiais ir priėmimo mokesčio dydžiu, nurodytu Teikėjo pateiktame pasiūlyme. Ieškovės pateiktame 2012-07-07 Tiekėjo pasiūlyme nurodytas priėmimo mokestis – 26,65 Eur/t be PVM. Sutarties 10.10 punktu šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką, nustatytą Sutarties 6 priede. Šioje metodikoje nustatyta, kad indeksavimas taikomas kas metus priėmimo mokesčio dalims, nurodytoms Teikėjo pateiktame pasiūlyme (metodikos 3.1 ir 3.2 punktai). Indeksavimo metodikoje nustatomos kiekvieno rodiklio, kuriuo indeksuojamos priėmimo mokesčio dalys, svyravimo viršutinė ir apatinė ribos (metodikos 3.3 punktas); rodikliui peržengus Indeksavimo metodikoje įvardytas ribas, ne dažniau kaip kartą per metus atliekamas atitinkamos priėmimo mokesčio dalies perskaičiavimas pagal metodikoje nurodytą formulę (metodikos 3.5 punktas); priėmimo mokesčio pakeitimas įforminamas papildomu susitarimu prie Sutarties (metodikos 3.6 punktas). Ieškovė, nustačiusi, kad Indeksavimo metodikoje nurodyti rodikliai peržengė nustatytas ribas, 2017-07-11 pateikė atsakovei prašymą dėl paslaugų kainos indeksavimo. Atsakovei nepagrįstai atsisakant pakeisti priėmimo mokesčio dydį pagal ieškovės atliktą indeksavimą, piktybiškai vengiant pasirašyti atitinkamus Sutarties pakeitimus dėl pagal Sutartį apskaičiuoto indeksuoto mokesčio dydžio, taip pat atsakovei iki 2017-12-08 nepateikus atsakovės prieštaravimus pagrindžiančių specialistų skaičiavimų, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su prašymu pakeisti Sutarties sąlygas.

93.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Sutartyje įtvirtintos priėmimo mokesčio indeksavimo tvarkos taikymo, todėl nagrinėjamo ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi tinkamas šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtintos priėmimo mokesčio indeksavimo tvarkos aiškinimas bei taikymas. Šalių sudarytos Sutarties 6 priede (Sutarties 6 priedo 3 punkte) įtvirtinti priėmimo mokesčio indeksavimo principai, kuriais vadovaujantis privalo būti atliekamas priėmimo mokesčio indeksavimas: indeksavimo periodiškumas; dalinis indeksavimas; indeksavimo ribos. Nepaisant anksčiau išdėstytų ieškovei, kaip civilinių teisinių santykių dalyvei, tenkančių prievolių, įtvirtintų bendrųjų Sutarties aiškinimų bei taikymo principų, pačioje Sutartyje įtvirtintų kainų indeksavimo principų bei tikslų, ieškovė sąmoningai šiurkščiai pažeidžia minėtus tikslus, principus bei šalių tikruosius ketinimus, tokiu būdu nesąžiningai siekdama nustatyti kaip įmanoma didesnę priėmimo mokesčio dydžio sumą. Nepaisant anksčiau nurodytų Sutarties nuostatų bei priėmimo mokesčio indeksavimo principų, kaip matyti iš ieškovės atliktų skaičiavimų, ieškovė nepagrįstai bei nesąžiningai atliekų morfologijos (atliekų sudėties) sąlygotų pokyčių pagrindu perskaičiuoja ne priėmimo mokesčio dalį / dedamąją (bei patį priėmimo mokesčio dydį, kiek jam įtaką daro priėmimo mokesčio dalies / dedamosios perskaičiavimas), tačiau perskaičiuodama visą priėmimo mokesčio dydį, tokiu būdu apskaičiuodama neapgrįstai didelę priėmimo mokesčio sumą. Ieškovė nesąžiningai naudojasi Sutarties 6 priedo formulėje padaryta akivaizdžia redakcinio pobūdžio klaida, dydis A pavadintas taip: „deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis, Lt/t“, kai iš tiesų akivaizdu, jog turėjo būti (tiek įtvirtinti indeksavimo principai, kitos Sutarties 6 priedo nuostatos bei pati indeksavimo esmė vienareikšmiškai rodo) „deklaruota konkurso Priėmimo mokesčio dedamoji, Lt/t“. Pažymėjo, jog atliekų morfologijos (atliekų sudėties) pokyčiai turi įtaką išskirtinai priėmimo mokesčio dedamajai dėl antrinių žaliavų pagrindu gaunamų pajamų (10 pozicija „Pajamos už parduotas antrines žaliavas“), o jokios įtakos kitoms priėmimo mokesčio dedamosioms neturi, todėl atliekų morfologijos (atliekų sudėties) pokyčių sąlygotas indeksavimas negali lemti kitų priėmimo mokesčio dedamųjų.

114.

12Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo pakeisti šalių sudarytą 2013 m. liepos 12 d. Sutartį, nustatant indeksuotą priėmimo mokesčio dydį – 27,59 Eur/t (be PVM), taikytiną nuo 2017 m. gruodžio 1 d.; priteisti atsakovei iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė niekuomet neatsisakė atlikti priėmimo mokesčio indeksavimo, tačiau nesutinka, su ieškovės apskaičiavimais dėl indeksacijos, kadangi, atsakovei atlikus priėmimo mokesčio indeksavimo skaičiavimus, paaiškėjo, jog ieškovė sąmoningai neteisingai taiko priėmimo mokesčio indeksavimą, pažeidžia indeksavimo tikslus, principus bei Sutarties nuostatas, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai, siekia nepagrįstai praturėti atsakovės (bei viso regiono gyventojų) sąskaita, o ieškovės apskaičiuotai indeksuotai priėmimo mokesčio sumai nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo.

135.

14Ieškovė atsiliepdama į priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė netinkamai nustatė indeksuoto priėmimo mokesčio dydį. Atsakovė atliko indeksuoto priėmimo mokesčio dydžio skaičiavimus, pažeisdama Indeksavimo metodiką, kuri yra sudėtinė šalių sudarytos 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. ( - ) dalis. Palyginus UAB „Veistas“ ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktus indeksuoto priėmimo mokesčio skaičiavimus, matyti, kad šalių gaunami rezultatai (indeksuoto mokesčio dydis) nesutampa dėl to, kad šalys skirtingai taiko toliau pateikiamą Indeksavimo metodikos dalį, kuri nustato indeksavimą esant pakitusiai atliekų morfologijai (sudėčiai). Indeksavimo metodikoje yra nurodyta aiški formulė „B=A*(1+C)“, kuri turi būti taikoma atliekant indeksavimą dėl atliekų morfologijos pasikeitimo. Taip pat Indeksavimo metodikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, ką reiškia kiekvienas formulės simbolis, t. y. nurodytos reikšmės, kurios turi būti įkeliamos į nurodytą formulę. Kaip matyti, raidė „B“ formulėje reiškia perskaičiuotą priėmimo mokestį, atitinkamai raidė „A“ reiškia deklaruotą konkurso priėmimo mokestį. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, kad priėmimo mokesčio dydis iki indeksavimo yra 26,65 Eur/t. Atsakovė kartu su priešieškiniu kaip 2 priede savo pateiktoje indeksavimo detalizacijoje taip pat nurodo, kad deklaruotas konkurso priėmimo mokestis („A“ reikšmė formulėje) yra 26,65 Eur/t. Nepaisant to, kaip matyti iš atsakovės pateiktos indeksavimo detalizacijos, atlikdama skaičiavimus, atsakovė formulėje „B=A*(1+C)“ vietoje raidės „A“ įkelia ne reikšmę „26,65“ (priėmimo mokesčio dydis), bet reikšmę 2,63 (t. y. konkurso dieną ieškovės deklaruotas tikėtinas gauti pajamas už parduotas antrines žaliavas dydį eurais už vieną toną). Taigi atsakovė atlikdama priėmimo mokesčio indeksavimą neteisingai pritaikė Indeksavimo metodikoje nustatytą formulę, į ją įkeldama ne tas reikšmes, kurios pagal Indeksavimo metodiką privalėjo būti įkeliamos į nustatytą formulę.

15II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

166.

17Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies – 2013-07-12 sudaryta Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) pakeista nustatant, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 34,25 Eur/t; ieškovei iš atsakovės priteista 2 453,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

186.1.

19Nurodė, kad negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktas patikslintas priėmimo mokesčio dydžio indeksavimo pagrindimas yra visiškai naujas pasiūlymas, kuriame nurodytų skaičiavimų atsakovė niekada nematė, kadangi ieškovės pateiktame indeksavimo pagrindime buvo pakoreguotos tik paskutiniame puslapyje esančios 7–9 lentelės, t. y. patikslintas dydis dėl plastikų. Pats indeksavimo ir skaičiavimo principas atsakovei buvo žinomas, atsakovė su ieškove iki ginčo atsiradimo teisme dėl indeksavimo tvarkos tarėsi, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

206.2.

21Padarė išvadą, kad formulės reikšmėje „A“ nurodytas deklaruotas konkurso priėmimo mokestis (Eur/t) yra 26,65 Eur/t ir kitoks skaičiaus įrašymas formulėje, kurios reikšmė yra aiškiai nurodyta, reikštų galimybę perkančiajai organizacijai pasinaudoti padarytomis klaidomis, o tai pažeistų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

226.3.

23Pažymėjo, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) neprašė pakeisti sutarties sąlygų (nors reikalavimas formuluojamas kaip Sutarties pakeitimas, tačiau šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad iš esmės Sutartis nėra keičiama, o tik pritaikoma joje numatyta indeksacija), neprašė ištaisyti Indeksavimo metodikoje padarytos klaidos, o prašė nustatyti priėmimo mokesčio indeksuotą dydį, todėl nagrinėjamu atveju ši ginčo dalis išnagrinėta.

246.4.

25Nurodė, kad atsakovei, kaip šaliai, paruošusiai Sutartį bei jos priedus ir joje padariusiai akivaizdžių klaidų, tenka prisiimti negatyvių padarinių rizikos naštą.

266.5.

27Nustatė, kad Sutarties įsigaliojimo diena yra 2015 m. gruodžio 1 d., o šalys susitarė dėl priėmimo mokesčio indeksavimo vieną kartą metuose, numatydamos, jog indeksavimas taikomas (skaičiuojamas) nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, todėl nagrinėjamu atveju priėmimo mokestis turi būti indeksuojamas nuo 2017 m. gruodžio 1 d.

286.6.

29Nurodė, kad iš esmės ieškovės ieškinys yra patenkintas, nes taikomas ieškovės nurodytas indeksuotas priėmimo mokestis tik nuo vėlesnės datos, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

317.

32Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai tenkinti bei atsakovės priešieškinio reikalavimai atmesti, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pakeisti šalių sudarytą 2013 m. liepos 12 d. Sutartį, nustatant indeksuotą priėmimo mokesčio dydį – 27,59 Eur / t (be PVM), taikytiną nuo 2017 m. gruodžio 1 d.; perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovei iš ieškovės visas atsakovės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

337.1.

34Nurodo, kad ieškovė nesąžiningai siekia pasinaudoti Sutarties 6 priede esančia akivaizdžia klaida / netikslumu, kas neatitinka Sutarties tikrojo turinio, šalių ketinimų bei pamatinių sutarčių aiškinimo principų.

357.2.

36Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais perkelta bet kokia sutarties aiškinimo ginčų sąlygota atsakomybė perkančiajai organizacijai, yra nepagrįsti, neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, proporcingumo principo ir iškreipia šalių interesų pusiausvyrą.

377.3.

38Nurodo, kad nepagrįsti bei atmestini pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, jog atsakovė privalėjo pareikšti atskirą ieškinį dėl Sutarties pakeitimo.

397.4.

40Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje paskirstė šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

418.

42Ieškovė UAB „Veistas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

438.1.

44Nurodo, kad Sutarties ir Indeksavimo metodikos nuostatų sisteminė analizė paneigia Apeliantės teiginius, kad dėl pakitusios atliekų morfologijos (sudėties) neva turėtų būti perskaičiuojama tik priėmimo mokesčio dalis, o ne visas priėmimo mokestis. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Indeksavimo metodikos 5 punkte yra kokia nors klaida, kuri šalintina taikant sutarčių aiškinimo taisykles.

458.2.

46Nurodo, kad Indeksavimo metodikoje yra nurodyta aiški formulė „B=A*(1+C)“, kuri turi būti taikoma atliekant indeksavimą dėl atliekų morfologijos pasikeitimo. Taip pat Indeksavimo metodikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, ką reiškia kiekvienas formulės simbolis, t. y. nurodytos reikšmės, kurios turi būti įkeliamos į nurodytą formulę.

478.3.

48Nurodo, kad Indeksavimo metodikoje iš viso yra numatyti keturi priėmimo mokesčio indeksavimo atvejai bei tvarka ir tik dviem atvejais iš keturių (ginčo atvejis tarp šių dviejų atvejų nepatenka) indeksavimas yra taikomas priėmimo mokesčio dalims.

498.4.

50Pažymi, kad Apeliantė priešieškiniu prašomą nustatyti 27,59 Eur/t priėmimo mokesčio dydį apskaičiavo visiškai pakeisdama Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytą formulę „B=A*(1+C)“. Be to, atlikdama indeksuoto priėmimo mokesčio skaičiavimus dėl pakitusios atliekų morfologijos, atliko matematinius veiksmus (skaičiavimus), kurie apskritai nenumatyti Indeksavimo metodikos 5 punkte.

518.5.

52Pažymi, kad būtent Apeliantės pateikiamas Indeksavimo metodikoje esančios formulės „B=A*(1+C)“ interpretavimas prieštarauja indeksavimo esmei ir bet kokiai logikai.

538.6.

54Prašo pridėti 2018-06-06 UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pasiūlymą Nr. ( - ), kuriuo Apeliantė siūlo ieškovei pakeisti Sutartį (Indeksavimo metodikos atitinkamas nuostatas). Tai įrodo, kad Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Indeksavimo metodikos pakeitimas priešieškinyje nurodytu būdu negalimas ir dėl Sutarties pakeitimo turėtų būti reiškiamas atskiras reikalavimas.

558.7.

56Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi iš esmės ieškovės ieškinys yra patenkintas (taikomas ieškovės nurodytas indeksuotas priėmimo mokestis).

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Apeliacinis skundas netenkintinas.

609.

61Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6210.

63Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

64Dėl naujų įrodymų pridėjimo

6511.

66Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2018-06-06 Apeliantės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pasiūlymą Nr. ( - ) ieškovei, kuriuo Apeliantė siūlo ieškovei pakeisti Sutartį (Indeksavimo metodikos atitinkamas nuostatas).

6712.

68CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

6913.

70Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl indeksuoto priėmimo mokesčio skaičiavimo ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

7114.

72Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeista 2013-07-12 sudaryta Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ), nustatant, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 34,25 Eur/t, pagrįstumo ir teisėtumo.

7315.

74Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“, kaip ūkio subjektų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, ir atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-07-12 sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ). Šia Sutartimi ieškovė (Teikėjas) įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrindama Sutarties 2.2. punkte nurodytas sąlygas, o atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo mokėti Teikėjui už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 10.2 punktu šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su komunalinių atliekų kiekiais ir priėmimo mokesčio dydžiu, nurodytu Teikėjo pateiktame pasiūlyme. Sutarties 10.10 punktu šalys susitarė, kad priėmimo mokestis indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką, nustatytą Sutarties 6 priede (toliau – Indeksavimo metodika). Indeksavimo metodikos 3.6 papunktyje nustatyta, kad priėmimo mokesčio pakeitimas įforminamas papildomu susitarimu prie Sutarties. Ieškovė 2017 m. liepos 11 d. pateikė atsakovei prašymą dėl paslaugų kainos indeksavimo ir pateikė savo apskaičiavimus. Atsakovė, gavusi papildomus ieškovės pateiktus dokumentus, taip pat atliko priėmimo mokesčio indeksavimo skaičiavimus ir nustatė, kad indeksuota priėmimo mokesčio suma sudaro 27,59 Eur/t. Šalims nepavykus susitarti ir sudaryti papildomo susitarimo dėl indeksavimo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovė pateikė priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – 2013-07-12 sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ) pakeitė nustatydamas, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 34,25 Eur/t.

7516.

76Apeliantė nurodo, kad ieškovė nesąžiningai siekia pasinaudoti Sutarties 6 priede esančia akivaizdžia klaida / netikslumu, kas neatitinka Sutarties tikrojo turinio, šalių ketinimų bei pamatinių sutarčių aiškinimo principų.

7717.

78Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi apeliantė nepagrįstai teigia, jog, sistemiškai aiškinant Sutarties ir Indeksavimo metodikos nuostatas, Indeksavimo metodikos formulėje reikšmė „A“ turėtų būti suprantama kitaip, negu nurodyta Indeksavimo metodikoje, t. y. ne kaip visas priėmimo mokestis, o kaip atitinkama priėmimo mokesčio dalis (priėmimo mokesčio dedamoji).

7918.

80Sutarties ir Indeksavimo metodikos nuostatų sisteminė analizė paneigia apeliantės teiginius, kad dėl pakitusios atliekų morfologijos (sudėties) turėtų būti perskaičiuojama tik priėmimo mokesčio dalis, o ne visas priėmimo mokestis. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Indeksavimo metodikos 5 punkte yra klaida, kuri šalintina taikant sutarčių aiškinimo taisykles. Indeksavimo metodikoje yra nurodyta aiški formulė „B=A*(1+C)“, kuri turi būti taikoma atliekant indeksavimą dėl atliekų morfologijos pasikeitimo. Taip pat Indeksavimo metodikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, ką reiškia kiekvienas formulės simbolis, t. y. nurodytos reikšmės, kurios turi būti įkeliamos į nurodytą formulę. Raidė „B“ formulėje reiškia perskaičiuotą priėmimo mokestį, atitinkamai raidė „A“ reiškia deklaruotą konkurso priėmimo mokestį.

8119.

82Indeksavimo metodikoje iš viso yra numatyti keturi priėmimo mokesčio indeksavimo atvejai bei tvarka: 1. pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai), atliekamas viso priėmimo mokesčio perskaičiavimas pagal Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytą tvarką ir formulę „B=A*(1+C)“, kurioje „B“ reikšmė – „Perskaičiuotas Priėmimo mokestis“ (o ne „Priėmimo mokesčio dalis“). Atliekant indeksavimą dėl pasikeitusios atliekų morfologijos (sudėties), nėra taikoma Indeksavimo metodikos 3.5 punkte nurodyta formulė, pagal kurią nustatoma „nauja Priėmimo mokesčio dalies vertė“. Pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai) yra taikoma atskira Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodyta indeksavimo tvarka ir formulės; 2. pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), atliekamas priėmimo mokesčio perskaičiavimas (Indeksavimo metodikos 2 punktas). Šiam indeksavimo atvejui, taip pat kaip ir anksčiau nurodytu atveju netaikomi Indeksavimo metodikos 3 punkte numatyti principai, kadangi pagal šį indeksavimo atvejį perskaičiuojama ne „Priėmimo mokesčio dalis“ pagal Indeksavimo metodikos 3.5 punkte numatytą formulę, o perskaičiuojamas „Priėmimo mokestis“ pagal Indeksavimo metodikos 2.1 punktą, taip pat indeksavimas taikomas įsigaliojus pakeistam mokesčio tarifui (2.3 punktas); 3. pasikeitus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksui, indeksuojama priėmimo mokesčio dalis, susijusi su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis (Indeksavimo metodikos 4.1 punktas). Kaip matyti iš Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdžio, būtent šiuo indeksavimo atveju yra indeksuojama atitinkama priėmimo mokesčio dalis bei taikoma Indeksavimo metodikos 3.5 punkte nurodyta formulė (Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdžio a) dalis); 4. pasikeitus vartotojų kainų indeksui, indeksuojama priėmimo mokesčio dalis, susijusi su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis (Indeksavimo metodikos 4.2 punktas). Analogiškai kaip ir 3 atveju, iš Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdžio galima matyti, kad šiuo indeksavimo atveju taip pat yra indeksuojama atitinkama priėmimo mokesčio dalis bei taikoma Indeksavimo metodikos 3.5 punkte nurodyta formulė (Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdžio b) dalis). Taigi tik dviem atvejais iš keturių (ginčo atvejis tarp šių dviejų atvejų nepatenka) indeksavimas yra taikomas priėmimo mokesčio dalims, naują priėmimo mokesčio dalies vertę nustatant pagal formulę, nurodytą Indeksavimo metodikos 3.5 punkte. Kitais dviem indeksavimo atvejais priėmimo mokestis perskaičiuojamas taip, kaip nurodyta konkrečiuose Indeksavimo metodikos punktuose, nustatančiuose atskirus indeksavimo atvejus ir indeksavimo tvarką. Tuo tarpu esant atliekų morfologijos pokyčiui, Indeksavimo metodikos 3.5 punkte nurodyta formulė netaikoma. Atliekant indeksavimą dėl pasikeitusios atliekų morfologijos sudėties taikoma atskira Indeksavimo metodikoje nustatyta indeksavimo tvarka, pagal kurią perskaičiuojamas visas priėmimo mokestis. Kaip minėta, Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodyta aiški indeksavimo tvarka ir formulės, pagal kurias, esant atliekų morfologijos pokyčiui, perskaičiuojamas visas priėmimo mokestis.

8320.

84Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog dalinio indeksavimo (t. y. atskirų priėmimo mokesčio dedamųjų indeksavimo) principas yra atspindėtas pačiame Indeksavimo metodikos 5 punkte. Apeliantė daro nuorodą į Indeksavimo metodikos 5 punkte esantį sakinį: „Priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų indeksavimas“, ir akcentuoja jame esantį žodį „dedamųjų“. Tačiau, kaip matyti iš Indeksavimo metodikos 5 punkto, šiame punkte išlaidų dedamosiomis vadinamos konkrečios atliekų rūšys (atliekų frakcijos), t. y. „Metalai“, „Plastikai“ ir „KAK“ (kietasis atgautasis kuras), bet ne Teikėjo pasiūlyme nurodytos priėmimo mokesčio dedamosios. Būtent nurodytų išlaidų dedamųjų (metalų, plastikų ir KAK) kiekių pokytis bendroje atliekų sudėtyje lemia viso priėmimo mokesčio indeksavimą. Šių išlaidų dedamųjų (metalų, plastikų ir KAK) pokyčiui viršijus indeksavimo rodiklio pokyčio ribinę reikšmę, atliekamas šių dedamųjų santykinio pokyčio apskaičiavimas pagal Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytas formules – pirmiausia pagal lentelėje nurodytas formules apskaičiuojamas santykinio priėmimo mokesčio pokyčio („C“) dydis, tada pagal formulę „B=A*(1+C)“ perskaičiuojamas visas priėmimo mokestis.

8521.

86Kaip pažymėjo pati Apeliantė, priėmimo mokestis yra nustatytas kaip tikėtinų išlaidų ir gautinų pajamų skirtumas. Taigi pajamų už antrines žaliavas dydis yra atimamas iš kitų priėmimo mokesčio dedamųjų. Taigi, sumažėjus pajamų už antrines žaliavas dydžiui, priėmimo mokestis padidėja. Ir atvirkščiai – padidėjus pajamų už antrines žaliavas dydžiui, priėmimo mokestis sumažėja. Pagal Apeliantės siūlomą formulės „B=A*(1+C)“ aiškinimą ir taikymą apskaičiuotas „B“ dydis prieštarauja indeksacijos esmei ir logikai, t. y. dėl sumažėjusio antrinių atliekų kiekio atlikus indeksaciją gaunamas „pajamų už antrinių žaliavas“ dydžio išaugimas ir atitinkamai priėmimo mokesčio sumažėjimas. Apeliantė skaičiuodama taip pat papildomai skaičiuoja „mokesčio dydžio pokytį“ pagal formulę („B-A“), nors tai nenumatyta Indeksavimo metodikoje, nepaisant to, kad pagal Indeksavimo metodiką indeksavimas pasibaigia „B“ reikšmės apskaičiavimu pagal formulę „B=A*(1+C)“. Šis Apeliantės savo nuožiūra papildomai skaičiuojamas „mokesčio dydžio pokytis“ pagal formulę („B-A“) lemia tai, kad vietoje apskaičiuoto nelogiško pajamų už antrines žaliavas išaugimo ir atitinkamai priėmimo mokesčio sumažėjimo pakoreguojamas galutinis skaičiavimo rezultatas tokiu būdu, kad būtų gaunamas indeksavimo logiką atitinkantis nedidelis priėmimo mokesčio išaugimas. Šios aplinkybės pagrindžia, kad apeliantė netinkamai interpretuoja formulę „B=A*(1+C)“, be to, atlieka Indeksavimo metodikoje nenumatytus skaičiavimus. Taigi Indeksavimo metodikos 5 punkto sisteminė analizė nesudaro pagrindo teigti, kad šiame punkte esanti indeksavimo tvarka ir formulės turėtų būti aiškinamos ir taikomos kaip nors kitaip, nei yra išdėstyta Indeksavimo metodikos 5 punkte.

8722.

88Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais perkelta bet kokia Sutarties aiškinimo ginčų sąlygota atsakomybė perkančiajai organizacijai, yra nepagrįsta, neatitinkanti galiojančio teisinio reglamentavimo, proporcingumo principo bei iškreipianti šalių interesų pusiausvyrą. Savo argumentus atsakovė grindžia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1827-619/2015.

8923.

90Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją. Todėl teismų praktikos koregavimo neišvengiamas, objektyvus būtinumas paprastai turi būti nulemtas priežasčių, kurios yra svaresnės nei poreikis išsaugoti teisės stabilumą ir užtikrinti, kad iš esmės panašiose situacijose esančių asmenų bylos būtų sprendžiamos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).

9124.

92Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

9325.

94Remdamasi šios nutarties 23 ir 24 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Apeliantės nurodyta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1827-619/2015 savo aplinkybėmis nėra panaši į nagrinėjamą bylą, apeliantė nepagrįstai remiasi nurodomos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties išaiškinimais, kadangi faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla.

9526.

96Teisėjų kolegija negali sutikti ir su Apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino šalių sudarytos Sutarties 6 priedų nuostatų sutarčių aiškinimo principų prasme. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Tokiu atveju pagrįstai yra vertinamas ne tik sutarties sąlygų turinys, bet ir paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygos, konkurso laimėtojo pasiūlymas, šalių elgesys vykdant sutartį. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos kainodaros taisyklės pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką. Pažymėtina, kad kaina yra esminis sutarimas, ir ieškovė, teikdama savo pasiūlymą, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad sutartis bus vykdoma pagal joje numatytas sąlygas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi nagrinėjamu atveju kitoks Indeksavimo metodikoje nurodytoje formulėje reikšmėje „A“ skaičiaus įrašymas būtų laikomas esminiu sutarties pakeitimu, o sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginti su lingvistine jų išraiška, nes tai būtų nepateisinama ir nesuderinama su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo.

9727.

98Apeliantė nurodo, kad nepagrįsti bei atmestini pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, jog atsakovė privalėjo pareikšti atskirą ieškinį dėl sutarties pakeitimo.

9928.

100Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliantus argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Indeksavimo metodika yra sudėtinė Sutarties dalis, įtvirtinanti Sutarties kainos apskaičiavimą, todėl Indeksavimo metodikos pakeitimas pagal savo esmę yra Sutarties kainos (nagrinėjamu atveju esminės Sutarties sąlygos) keitimas.

10129.

102Pažymėtina, kad apeliantė priešieškiniu prašė nustatyti 27,59 Eur/t (be PVM) priėmimo mokesčio dydį, apskaičiuotą ne pagal esamą Indeksavimo metodiką, bet pagal Apeliantės pageidaujamus esmingus Indeksavimo metodikos pakeitimus. Apeliantė priešieškiniu prašomą nustatyti 27,59 Eur/t priėmimo mokesčio dydį apskaičiavo visiškai pakeisdama Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytą formulę „B=A*(1+C)“. Kaip minėta, Apeliantė atlikdama skaičiavimus pagal formulę „B=A*(1+C)“ vietoje Indeksavimo metodikoje nurodytos „A“ reikšmės formulėje (deklaruotas konkurso priėmimo mokestis, 26,65 Eur/t) savo nuožiūra įtraukė visai kitą reikšmę (priėmimo mokesčio dedamosios dydį – 2,63 Eur/t). Be to, apeliantė atlikdama indeksuoto priėmimo mokesčio skaičiavimus dėl pakitusios atliekų morfologijos atliko matematinius veiksmus (skaičiavimus), kurie apskritai nenumatyti Indeksavimo metodikos 5 punkte. Šios aplinkybės pagrindžia, kad Apeliantė priešieškiniu prašomą nustatyti priėmimo mokesčio 27,59 Eur/t sumą apskaičiavo nesivadovaudama Indeksavimo metodika, savo nuožiūra pakeisdama Indeksavimo metodikoje nustatytose formulėse nurodytas reikšmes bei įtraukdama papildomas formules ir skaičiavimus, kas peržengia priešieškinio ribas (Apeliantės prašymą per sutarčių aiškinimo institutą pašalinti tariamą klaidą Indeksavimo metodikoje) ir yra laikytina reikalavimu pakeisti Sutartį (Indeksavimo metodiką). Tai patvirtina ir 2018-06-06 Apeliantės pasiūlymas dėl sutartyje esančios klaidos / netikslumo ištaisymo, kuriuo apeliantė siūlo ieškovei pakeisti Sutartį (Indeksavimo metodikos atitinkamas nuostatas). CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės yra skirtos pašalinti sutartyje esantiems neaiškumams, sutarties sąlygų tarpusavio prieštaravimams ir kitoms abejonėms dėl atskirų sąlygų turinio ir esmės. Tačiau CK 6.193 str. įtvirtintos taisyklės negali būti taikomos tokiu būdu, kuris leistų šaliai pakeisti sutartį, apeinant CK 6.223 str. nuostatas, reglamentuojančias sutarties pakeitimą.

10330.

104Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje paskirstė šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

10531.

106CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Atvejams, kai patenkinti ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Įstatymo nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Konkreti proporcija nustatoma teismams taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis šių teisės normų taikymo suformuota teismų praktika.

10732.

108Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies normos taikymo praktiką, turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Tačiau tokiu būdu nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformulavo kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo; 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar yra patenkintas pagrindinis; 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005).

10933.

110Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės subjektinė teisė buvo pažeista ir ji pagrįstai kreipėsi į teismą teisminės gynybos, pareikšdama neturtinį reikalavimą. Patikslintu ieškiniu pradinis ieškovės reikalavimas buvo koreguotas labai nedaug, nekeičiant reikalavimo esmės, todėl šis ieškinio patikslinimas nesąlygojo papildomų būtinų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, kaip teigia apeliantė. Taip pat svarbu pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas pagrindinis ieškovės reikalavimas nustatyti 34,25 Eur/t indeksuoto priėmimo mokesčio taikymą. Esminis ginčas tarp šalių vyko būtent dėl priėmimo mokesčio indeksavimo tvarkos ir šio mokesčio dydžio po atlikto indeksavimo. Būtent dėl šio reikalavimo vyko pagrindinis bylinėjimasis ir įrodinėjimas, pareikalavęs akivaizdžiai daugiau sąnaudų nei ginčas, nuo kada turi būti taikomas indeksuotas priėmimo mokestis.

11134.

112Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantei jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi iš esmės ieškovės ieškinys yra patenkintas (taikomas ieškovės nurodytas indeksuotas priėmimo mokestis). Tai, kad indeksuotas priėmimo mokestis pagal sprendimą taikomas nuo šiek tiek vėlesnės datos, nei buvo prašyta ieškiniu, nesudaro pagrindo koreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

11335.

114Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

115Dėl bylos procesinės baigties

11636.

117Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

118Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11937.

120Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12138.

122Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

12339.

124Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1 848,28 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 338,80 Eur už 2018-07-03 prašymo skirti nagrinėti bylą skubos tvarka surašymą.

12540.

126Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už prašymo parengimą gali būti 353,92 Eur (Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 884,80). Taigi, ieškovės išlaidos už 2018-07-03 prašymo skirti nagrinėti bylą skubos tvarka surašymą neviršija Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už prašymo parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1 150,24 Eur (Rekomendacijų 8.11 p., 1,3 x 884,80). Tai reiškia, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą viršija Rekomendacijomis nustatytą maksimalų advokato atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taigi konstatuotina, kad yra pagrindas mažinti prašomų priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 504,16 Eur.

127Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

128Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

129Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, įm. k. ( - ), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“, įm. kodas ( - ), 1 504,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“... 7. 2.... 8. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad ieškovė ir UAB „Plungės lagūna“,... 9. 3.... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl... 11. 4.... 12. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo pakeisti šalių sudarytą... 13. 5.... 14. Ieškovė atsiliepdama į priešieškinį prašė jį atmesti kaip... 15. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu... 18. 6.1.... 19. Nurodė, kad negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės su... 20. 6.2.... 21. Padarė išvadą, kad formulės reikšmėje „A“ nurodytas deklaruotas... 22. 6.3.... 23. Pažymėjo, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje,... 24. 6.4.... 25. Nurodė, kad atsakovei, kaip šaliai, paruošusiai Sutartį bei jos priedus ir... 26. 6.5.... 27. Nustatė, kad Sutarties įsigaliojimo diena yra 2015 m. gruodžio 1 d., o... 28. 6.6.... 29. Nurodė, kad iš esmės ieškovės ieškinys yra patenkintas, nes taikomas... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 31. 7.... 32. Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau –... 33. 7.1.... 34. Nurodo, kad ieškovė nesąžiningai siekia pasinaudoti Sutarties 6 priede... 35. 7.2.... 36. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais perkelta bet kokia... 37. 7.3.... 38. Nurodo, kad nepagrįsti bei atmestini pirmosios instancijos teismo nurodyti... 39. 7.4.... 40. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje paskirstė šalių... 41. 8.... 42. Ieškovė UAB „Veistas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 43. 8.1.... 44. Nurodo, kad Sutarties ir Indeksavimo metodikos nuostatų sisteminė analizė... 45. 8.2.... 46. Nurodo, kad Indeksavimo metodikoje yra nurodyta aiški formulė... 47. 8.3.... 48. Nurodo, kad Indeksavimo metodikoje iš viso yra numatyti keturi priėmimo... 49. 8.4.... 50. Pažymi, kad Apeliantė priešieškiniu prašomą nustatyti 27,59 Eur/t... 51. 8.5.... 52. Pažymi, kad būtent Apeliantės pateikiamas Indeksavimo metodikoje esančios... 53. 8.6.... 54. Prašo pridėti 2018-06-06 UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“... 55. 8.7.... 56. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovei... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 59. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 60. 9.... 61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 62. 10.... 63. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 64. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 65. 11.... 66. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius... 67. 12.... 68. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme... 69. 13.... 70. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto... 71. 14.... 72. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeista 2013-07-12... 73. 15.... 74. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės... 75. 16.... 76. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nesąžiningai siekia pasinaudoti Sutarties 6... 77. 17.... 78. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi... 79. 18.... 80. Sutarties ir Indeksavimo metodikos nuostatų sisteminė analizė paneigia... 81. 19.... 82. Indeksavimo metodikoje iš viso yra numatyti keturi priėmimo mokesčio... 83. 20.... 84. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog dalinio... 85. 21.... 86. Kaip pažymėjo pati Apeliantė, priėmimo mokestis yra nustatytas kaip... 87. 22.... 88. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais perkelta... 89. 23.... 90. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33... 91. 24.... 92. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės... 93. 25.... 94. Remdamasi šios nutarties 23 ir 24 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 95. 26.... 96. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su Apeliantės argumentais, kad pirmosios... 97. 27.... 98. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsti bei atmestini pirmosios instancijos teismo... 99. 28.... 100. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliantus argumentus ir... 101. 29.... 102. Pažymėtina, kad apeliantė priešieškiniu prašė nustatyti 27,59 Eur/t (be... 103. 30.... 104. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, kad pirmosios... 105. 31.... 106. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji... 107. 32.... 108. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies... 109. 33.... 110. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad... 111. 34.... 112. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir... 113. 35.... 114. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 115. Dėl bylos procesinės baigties... 116. 36.... 117. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 118. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 119. 37.... 120. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 121. 38.... 122. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 123. 39.... 124. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 125. 40.... 126. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus,... 127. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 128. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą... 129. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono...