Byla 1A-227-929/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinta pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės Tamošiūnaitės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Agnei Babravičiūtei, išteisintajai R. K. ir jos gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., asmens kodas ( - ) išteisinta pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7R. K. buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui. 2019 m. gegužės 24 d., apie 7 val., ( - ) namo pirmame aukšte, konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą G. K., gim. ( - ), o būtent mažametei dukrai G. K. rankomis laikantis už durų rankenos, traukė ją už rankų ir tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, tuo padarydama mažametei nukentėjusiajai G. K. poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

82.

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendžiu R. K. buvo išteisinta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

10II.

11Apeliacinio skundo argumentai

123.

13Apeliaciniu skundu prokurorė R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendį dėl R. K. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Priimti bei apeliacine tvarka išnagrinėti pakeistą kaltinimą R. K.. Taip pat priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant R. K. kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas išklausant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

143.1.

15Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp R. K. veiksmų ir G. K. padaryto sužalojimo (kraujosruvos kairės ausies kaušelyje bei viršutinėje lūpoje), nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik R. K. ir G. K. tarpusavio konflikto vaizdo įrašu, kurį nufilmavo A. K.. Skunde pažymima, kad tiek R. K., tiek A. K. duodami parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad konfliktas prasidėjo ir tęsėsi dar prieš A. K. pradedant daryti vaizdo įrašą. R. K. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad filmuoti A. K. pradėjo ne nuo pat pradžių. Konfliktas iš viso vyko apie 30 minučių, tačiau nufilmuota tik jo pabaiga. Tuo tarpu, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad vyras (A. K.) nuo 6.45 val. iki 7.00 val. buvo kartu su ja ir G. K. virtuvėje ir matė, kad tarp jų vyksta konfliktas, tačiau niekaip nereagavo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu R. K. jau neteigė, kad A. K. buvo su ja ir G. K. virtuvėje, nurodė, kad G. K. virtuvėje su veidu prispaudė puodelį, o taip pat, kad jai einant iš virtuvės link ,,tambūro“, dukra buvo nugriuvo ir užsikabinusi ją laikė už kairės kojos, kad ji neišeitų.

163.2.

17Liudytojas A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad konfliktą išgirdo būdamas namo antrame aukšte. Besileisdamas laiptais įsijungė filmavimo kamerą telefone ir pamatė vaizdą tik namų prieškambaryje (,,tambūre“), vėliau išgirdo labai didelį triukšmą pirmame aukšte. Nusileidęs į pirmą aukštą pamatė, kaip jo dukra G. K. laikosi užsikabinusi abejomis rankomis už durų rankenos. A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad būdamas antrame aukšte išgirdo triukšmą, nurodė, jog G. K. klyksmas ir spiegimas iki jam nusileidžiant truko maždaug 1-1,5 minutės. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas R. K. parodymų nevertino kritiškai, t. y., kad visgi konfliktas tarp jos ir G. K. prasidėjo iki ateinant A. K. ir pradedant konfliktą filmuoti. Be to, kadangi A. K. nematė įvykių virtuvėje, manytina, kad R. K. nurodytos aplinkybės apie puodelį ir dukters įkandimą į koją, kurių ji nenurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, yra tik bandymas pateisinti, kur dukra galimai pati susižalojo lūpą.

183.3.

19Apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikšmingi ir teismo posėdžio metu apklaustos medicinos specialistės J. B. parodymai, kuri parodė, kad specialisto išvadoje nustatyti G. K. sužalojimai, nėra būdingi savęs žalojimui. G. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nors nenorėjo duoti parodymų, tačiau jai išaiškinus BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę – neatsisakė, ir paklausta ar nesenai pati ko nors neužsigavo, atsakė, kad nėra neseniai ką nors užsigavusi. Priešingai, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad prie Teismo ekspertizės instituto su mergaite bendrauti buvo sudėtinga, 40 minučių teko įkalbinėti apžiūrai, ji buvo nekalbi. Visgi mergaitė paminėjo, kad mama ją muša nuolat jau keletą metų. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. mama trankė jai per galvą ir prakirto lūpą. Anketoje nurodoma, kad apklausos metu vaikas buvo įsitempęs, nuleista galvą, sakė, kad nori miego, nes daug verkė. Šiuos anketoje fiksuotus duomenis patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, kad toks R. K. elgesys yra pasikartojantis, jis yra ir ankščiau matęs, kad žmona netinkamai elgiasi su dukra, tačiau niekur nesikreipė.

203.4.

21Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. K. parodė, kad nei prieš konfliktą, nei iš karto po jo ant dukros jokių sužalojimų nematė, jeigu būtų buvusios kokios kraujosruvos ji būtų jas pastebėjusi ir apžiūrėjusi. Kaip atsirado kraujosruvos pas dukrą – nežino. Liudytojas A. K. parodė, kad dukra jam sakė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji tiesiogiai paklausė mamos, ką jai šiandien valgyti, o ši pradėjo ją mušti. Be to, nurodė, kad prieš vežant dukrą atlikti ekspertizės pas ją matėsi paraudimai, lūpa buvo raudona. Skunde pažymima, kad iš šių R. K. ir liudytojo A. K. parodymų, taip pat iš pačios nukentėjusiosios G. K. bei teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų darytina išvada, kad vis tik G. K. nustatyti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. K. smurtiniu elgesiu dukters atžvilgiu 2019 m. gegužės 24 d.

223.5.

23Apeliaciniame skunde nurodoma, kad valstybinis kaltintojas nebuvo visiškai teisus formuluodamas pirminį kaltinimą R. K., nes pareikštas kaltinimas netiksliai atspindi R. K. galimai padarytos veikos aplinkybes. Todėl, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, teikia prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, naują kaltinimą formuluojant taip: R. K. kaltinama tuo, kad ji nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, o būtent: ji, 2019-05-24 apie 06.20-07.00 val. ( - ) namo pirmame aukšte, tarpusavio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą G. K., gim., ( - ), o būtent mušdama ar kitaip smurtaudama, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais veiksmais, nežymiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją G. K., padarydama jai poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje. Savo veiksmais R. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

244.

25Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, išteisintoji ir jos gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

26III.

27Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas

285.

29BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas mažamečiui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

306.

31Šioje byloje R. K. buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. gegužės 24 d., apie 7 val., ( - ) namo pirmame aukšte, konflikto metu, mažametei dukrai G. K. rankomis laikantis už durų rankenos, traukė ją už rankų ir tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, tuo padarydama mažametei nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšis tarp G. K. padaryto sužalojimo (kraujosruvos kairės ausies kaušelyje bei viršutinėje lūpoje) ir R. K. veiksmų, kaltinamosios versija, jog konfliktas su dukra G. K. prasidėjo anksčiau, nei A. K. konfliktą nufilmavo, kurio metu ji galėjo susižaloti pati, byloje surinktais įrodymais yra nepaneigta.

327.

33Apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi BPK 226 straipsniu, prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą. Pakeistame kaltinime R. K. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaltinama tuo, kad ji konflikto metu mušdama ar kitaip smurtaudama, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais veiksmais, nežymiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją G. K., padarydama jai poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje.

348.

35Išteisintoji R. K., tiek duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek dėl pakeisto kaltinimo apklausiama apeliacinės instancijos teisme, kalta neprisipažino. Nurodė, kad konfliktas tarp jos ir dukros G. K. prasidėjo namo virtuvėje ir tęsėsi apie 30 minučių. Tai buvo žodinis konfliktas, dukra klausė, ką jai valgyti. Apie 15 minučių ji ramiu tonu atsakinėjo dukrai, ką ji gali valgyti, tačiau bet koks atsakymas jai netiko. Isterijos metu ji gali tą patį žodį kartoti daug kartų ir atsakymas neturi jokios reikšmės. Tuo metu fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Paskui dukra pradėjo prie jos kabinėtis, laikė ją fiziškai. Dukra tokiais atvejais pradeda stipriai ją spausti, kad negalėtų pajudėti. Iš pradžių stovėdama ją apsikabina už liemens, neduoda prieiti prie stalo, tempia, kanda, paskui griūna. Dukra gulėdama ant grindų, pusiau sėdom, buvo užsikabinusi jai už kojos ir ji tiesiog ėjo kartu su ja link durų, nes norėjo išeiti įkvėpti gryno oro ir apsiraminti. Kai tik bandydavo ją atitraukti, dukra puldavo ant grindų ir užsikabindavo jai už kojos, kad negalėtų išeiti. Bandė ją už rankų, pečių ar pažastų atitraukti nuo savęs, bet nepavyko to padaryti, nes dukra pakankamai sunki. Kraujosruva ausies kaušelyje ir viršutinėje lūpoje galėjo atsirasti atsitrenkus prieškambaryje į sieną, nes siena kampuota, yra viena durų rankena. Dukra galėjo tiesiog ištrūkti iš rankų ir atsitrenkti. Negali pasakyti, kuriuo metu dukra užsigavo, nes to nematė. Buvo tokioje būsenoje, kad tiesiog norėjo kuo greičiau išeiti, todėl tiksliai negali prisiminti įvykio detalių. Ji dukrai tikrai netrenkė. Kai išeidinėjo iš namų, dukros sužalojimų nematė, pamatė tik vakare, grįžusi iš darbo. Nematė, kada buvo pradėtas filmuoti jų konfliktas. Nufilmuota ne viskas, o tik tai, kas buvo prie durų. Vaizdo įraše matyti, kaip su ranka ji bando atitraukti dukros galvą. Tai nebuvo smūgis.

369.

37Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 1692/2019(01) nurodyta, kad G. K. nustatytos poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje ir kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Jie galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 12). Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad pokalbio su G. K. metu ji paminėjo, kad 2019 m. gegužės 24 d. mama R. K. trenkė jai per galvą, prakirto lūpą (t. 1, b. l. 24-29). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuos bylos duomenis ištyrė, gretino su kitais byloje surinktais įrodymais ir, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad paminėtų duomenų nepakanka konstatuoti, jog G. K. nustatytus sužalojimus padarė išteisintoji R. K..

3810.

39Liudytojo A. K. pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo ištirtas pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtina, kad 2019 m. gegužės 24 d. tarp R. K. ir jos dukters G. K. vyko konfliktas. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kad R. K. nori išeiti į lauką, o G. K. jai neleidžia, atsisėdusi prie durų ant grindų, laikosi už durų rankenos. Bandydama išeiti, R. K. du kartus atitraukė dukters ranką nuo durų rankenos, mergaitei nesistojant nuo grindų, už rankos ištempė į namo vidų. Tačiau šiame vaizdo įraše neužfiksuota, kad R. K. būtų prisilietusi prie G. K. ausies ar lūpos, matyti tik kontaktas jos delnu į nukentėjusiosios viršugalvį, tačiau šioje kūno dalyje sužalojimas G. K. nebuvo nustatytas, nukentėjusioji neišsakė jokių nusiskundimų ir dėl šiuo veiksmu sukelto fizinio skausmo.

4011.

41Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai analizavo liudytojo A. K. parodymus ir pagrįstai atkreipė dėmesį į jų nenuoseklumą dėl G. K. suduotų smūgių kiekio ir vietos. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad iš antro aukšto į pirmą aukštą nusileido išgirdęs triukšmą, dukters spiegimą. Besileisdamas laiptais žemyn telefone įjungė filmavimo režimą ir telefonu užfiksavo viską, ką matė ateidamas. Smūgių, kurie nebuvo užfiksuoti vaizdo įraše, jis nematė. Šis liudytojas nurodė, kad „pasipylė smūgiai dukrai“, „į galvą, dar kažkur“, „buvo daugiau nei vienas smūgis (du ar trys), jie sekė vienas po kito“, vėliau tvirtino, kad matė vieną ar kelis smūgius. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad matė vieną R. K. smūgį nukentėjusiajai į veidą, nuo ko jai buvo praskelta lūpa (t. 1, b. l. 24-29). 2019 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje prie įvykio aplinkybių užfiksuota, kad mergaitės tėvas A. K. nurodė vieną smūgį ranka į viršugalvį (t. 1, b. l. 12). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio liudytojo parodymų patikimumo pagrįstai atsižvelgė į konfliktiškus jo bei išteisintosios R. K. santykius, planuojamą skyrybų procesą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. K., kaip mažametės nukentėjusiosios tėvas, nusileidęs į pirmą aukštą ir pamatęs konfliktą, kurio metu jo dukra buvo ant grindų ir garsiai šaukė, užuot ėmęsis priemonių konfliktą nutraukti, nuraminti dukrą bei savo sutuoktinę, pradėjo viską filmuoti mobiliuoju telefonu. Ši aplinkybė taip pat parodo liudytojo suinteresuotumą šioje byloje.

4212.

43Nors grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad pokalbio su G. K. metu ji paminėjo, kad bylai aktualiu laiku mama jai trenkė per galvą, prakirto lūpą, tačiau vertinant šiuos duomenis būtina atsižvelgti į tai, kad anketoje užfiksuoti duomenys gauti bendraujant su nukentėjusiąja prie Valstybinės teismo ekspertizės tarnybos, dalyvaujant jos tėvui A. K., kuris ir pranešė policijai apie R. K. smurtą prieš dukrą ir kurio santykiai su pastarąja yra konfliktiški. Tuo tarpu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologui, G. K. parodymų apie įvykio aplinkybes nedavė, tačiau paaiškino, kas su mama sutaria gerai. Mama nėra jos nuskriaudusi ar padariusi kažką, dėl ko ji būtų nusiminusi. Nėra neseniai ką nors užsigavusi ar kad jai ką nors būtų skaudėję (t. 1, b. l. 43-46).

4413.

45Byloje surinkti įrodymai (R. K., A. K. parodymai, vaizdo įrašas) patvirtina, kad 2019 m. gegužės 24 d. tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios išties vyko konfliktas. R. K. paaiškino, kad dukrai tą rytą užėjo isterijos priepuolis, kurio metu ji vis klausinėjo, ką jai valgyti. A. K. taip pat patvirtino, kad dukters charakteris yra sunkus ir ji gali būti irzli, be priežasties rėkti. Aplinkybę, kad G. K. turi tam tikrų elgesio problemų patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš G. K. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad R. K. 2018 m. balandžio 16 d. atvyko PSC psichologo konsultacijai dėl bendravimo su dukra sunkumų. G. K. lankėsi psichologo konsultacijose iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (t. 1, b. l. 22). Vaizdo įraše girdėti kaip nukentėjusioji šaukia „mama paklausyk, atsakyk man į kl...“, „aš maldauju, atsakyk į klausimą...“, „tėti sulaikyk ją aš noriu ...į klausimą...“. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybėmis tai, kad G. K. buvo prasidėjusi isterija klausinėjant „ką man valgyti?“, dėl ko tarp jos ir R. K. kilo konfliktas, kurio metu G. K. neleido motinai išeiti iš namų.

4614.

47Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad konfliktas tarp išteisintosios ir G. K. prasidėjo iki ateinant A. K. ir pradedant filmuoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik R. K. ir G. K. tarpusavio konflikto vaizdo įrašu, kurį nufilmavo A. K.. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais dėl konflikto pradžios. Tiek R. K., tiek A. K. apklausiami nurodė, kad konfliktas prasidėjo ir tęsėsi dar prieš A. K. pradedant daryti vaizdo įrašą. R. K. paaiškino, kad konfliktas iš viso vyko apie 30 minučių, tačiau nufilmuota tik jo pabaiga. Tačiau nesutiktina su prokurorės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tik vaizdo įrašu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi būtent bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas analizavo ir vertino ne tik A. K. pateiktą vaizdo įrašą, bet ir šio liudytojo, R. K., G. K. parodymus, specialisto išvadą, grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą ir kitus rašytinius bylos duomenis, ir savo išvadas grindė šių įrodymų viseto vertinimu. Pažymėtina, kad iš prokurorės apeliacinės instancijos teisme pakeisto kaltinimo apskritai neaišku, kuriame konflikto etape R. K. yra kaltinama padariusi nukentėjusiajai G. K. nustatytus sužalojimus, t. y. virtuvėje, kur ir prasidėjo jos konfliktas su dukra, ar prie durų, kuomet ji bandė išeiti į lauką, o G. K. laikė durų rankeną nenorėdama jos išleisti.

4815.

49Nors kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu, tačiau pakeistas kaltinimas taip pat turi atitikti BPK 219 straipsnyje nustatytus nusikalstamos veikos aprašymui keliamus reikalavimus. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pagal pakeistą kaltinimą R. K. yra inkriminuojama, kad ji konflikto metu padarė R. K. nustatytus sužalojimus mušdama ar kitaip smurtaudama, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais veiksmais. Kolegijos nuomone, toks kaltinimas aukščiau paminėtų BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinka, nes jame nėra tinkamai aprašytas vienas iš objektyviųjų R. K. inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių – veika, t. y. nenurodyta kokiais išteisintosios veiksmais pasireiškė nukentėjusiosios mušimas ar kitoks smurtavimas.

5016.

51Iš R. K. parodymų galima spręsti, kad konfliktas su dukra tęsėsi pakankamai ilgai, apie 30 minučių, jo metu G. K. neleido jai išeiti, kai tik bandydavo ją atitraukti nuo savęs, dukra puldavo ant grindų ir užsikabindavo jai ant kojos. Ji prie durų traukė dukrą už rankų, už pažastų, paskui galbūt stūmė už peties, kad ji nutoltų nuo durų, bet to padaryti nepavyko, nes dukra pakankamai sunki. R. K. teigimu, nukentėjusioji susižaloti galėjo prieškambaryje, ištrūkusi iš jos rankų ir atsitrenkusi į sieną. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota kaip G. K. nesikelia nuo grindų net ir atitraukiama nuo lauko durų. Šios aplinkybės, taip pat byloje surinkti duomenys apie G. K. elgesio ypatumus, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nukentėjusioji ir prieš R. K. pradedant filmuoti konfliktą galėjo atlikti panašius veiksmus, t. y. griūti ant žemės, įsikibti į R. K., taip neleidžiant jai pasišalinti. Jokių duomenų, kurie paneigtų tokias išvadas, byloje nesurinkta. Liudytojas A. K., iki nusileidžiant iš antro aukšto, konflikto pradžios nematė, todėl kas vyko pirmame namo aukšte nežino. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teisiamajame posėdyje apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė J. B. paaiškino, jog G. K. padaryti sužalojimai yra nebūdingi savęs žalojimui. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad minėta specialistė taip pat nurodė, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ir jai atsitrenkus į bet kokį kietą paviršių.

5217.

53Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-232/2014, 2K-7-97-895/2019 ir kt.).

5418.

55Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, t. y. išteisintosios R. K., liudytojo A. K. parodymus, G. K. paaiškinimus, specialisto išvadą G 1692/2019(01), specialistės J. B. paaiškinimus, vaizdo įrašą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. K. versija, jog nukentėjusioji G. K. konflikto metu galėjo susižaloti ir pati, byloje yra nepaneigta. Kita vertus, net jeigu nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado nuo kontakto su R. K., t. y. jai bandant G. K. atitraukti, atstumti nuo savęs, išteisintoji nesiekė dukrai sukelti fizinio skausmo ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla, kartu pažymint, kad net ir tuomet, kai tam tikri nukentėjusiojo sužalojimai patiriami nuo fizinio kontakto su kaltinamuoju, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į tai, kad tyčia sužalotų nukentėjusįjį ar tyčia jam sukeltų fizinį skausmą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-65-489/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-460-576/2019). R. K., tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog tiesiog norėjo išeiti, kadangi psichologė, pas kurią lankosi dukra, patarė, jog įvykus isterijos priepuoliui reikia palikti dukrą vieną, kad ji apsiramintų. Tokius R. K. parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip ji nutempia dukrą nuo durų, prieš tai aiškiai pasakiusi, kad nori išeiti. Nors vaizdo įraše užfiksuoti pakankamai grubūs išteisintosios veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, kurie nėra tinkami tokioje situacijoje, tačiau R. K. tokiais veiksmais siekė sutramdyti G. K., kuri elgėsi neadekvačiai (buvo prasidėjusi isterija) ir fiziškai neleido jai pasišalinti, kad išvengtų tolimesnio konflikto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, R. K. veiksmuose nenustatytas ir subjektyvusis BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis - tyčia sužaloti mažametę nukentėjusiąją ar sukelti jai fizinį skausmą.

5619.

57Remdamasi pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėties, todėl prokurorės apeliacinis skundas netenkinamas.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

59prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą atmesti.

60Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. R. K. buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui. 2019... 8. 2.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendžiu R. K. buvo... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo argumentai... 12. 3.... 13. Apeliaciniu skundu prokurorė R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 14. 3.1.... 15. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 16. 3.2.... 17. Liudytojas A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu... 18. 3.3.... 19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikšmingi ir teismo posėdžio metu... 20. 3.4.... 21. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. K. parodė, kad nei prieš... 22. 3.5.... 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad valstybinis kaltintojas nebuvo visiškai... 24. 4.... 25. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį... 26. III.... 27. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas... 28. 5.... 29. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo... 30. 6.... 31. Šioje byloje R. K. buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. gegužės 24 d., apie 7... 32. 7.... 33. Apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi BPK 226 straipsniu, prokurorė... 34. 8.... 35. Išteisintoji R. K., tiek duodama parodymus pirmosios instancijos teismo... 36. 9.... 37. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 1692/2019(01) nurodyta, kad G. K.... 38. 10.... 39. Liudytojo A. K. pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo ištirtas pirmosios... 40. 11.... 41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai analizavo... 42. 12.... 43. Nors grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad pokalbio su G. K.... 44. 13.... 45. Byloje surinkti įrodymai (R. K., A. K. parodymai, vaizdo įrašas) patvirtina,... 46. 14.... 47. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad konfliktas tarp išteisintosios... 48. 15.... 49. Nors kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK... 50. 16.... 51. Iš R. K. parodymų galima spręsti, kad konfliktas su dukra tęsėsi... 52. 17.... 53. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio... 54. 18.... 55. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, t. y.... 56. 19.... 57. Remdamasi pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336... 59. prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą atmesti.... 60. Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos....