Byla 1A-460-576/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aistei Bareikei, Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, išteisintajam D. S., jo gynėjui advokatui Tomui Petkevičiui, nukentėjusiajai M. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. S., a. k. ( - ) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios M. S. civilinis ieškinys dėl 1 378,60 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, o reikalavimas dėl 847 eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo atmestas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

51.

6D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 10.00 val., biure, esančiame adresu ( - ), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, o būtent, kad jis pagriebė savo sugyventinei M. S. už rankos ir pastūmė ją į sieną, tokiu būdu jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame skruoste, žaizda dešinėje plaštakoje, t. y jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

72.

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu D. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

9II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

103.

11Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

123.1

13Prokurorės teigimu, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismas yra tai, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas ir įrodymų visuma. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik kaltinamojo pateikta versija, jog jis tyčia fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, o konfliktas įvyko ne siekiant padaryti M. S. sužalojimų ar sukelti fizinį skausmą, bet stengiantis atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Prokurorės įsitikinimu, apylinkės teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nepakankamus D. S. kaltę pagrindžiančius duomenis, o būtent, M. S. parodymus, taip pat specialistų išvadas bei pateiktus paaiškinimus, todėl padarė klaidingas ir prieštaringas išvadas.

143.2

15Prokurorė pažymi, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus dėl konflikto aplinkybių. Pirminės apklausos metu nurodė, kad, kilus konfliktui ir jai norint išeiti iš darbo kabineto, D. S. priėjo prie jos ir užstojo praėjimą. Jai pasakius, kad ji praneš policijai, jis griebė jai už dešinės rankos ir sukdamas ją pastūmė į sieną, po ko atėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Akistatos metu M. S. nurodė, kad D. S. griebė jai už dešinės rankos, kurioje buvo telefonas, ir norėdamas jį atimti, išnarino jai ranką, padarė drėkstinę žaizdą ir su rankos alkūne pastūmė ją į sieną. Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad D. S. dešine ranka griebė už jos rankos, suko ranką ir bloškė ją į sieną. Ranką stipriai suko, kita ranka atiminėjo mobilaus ryšio telefoną, į sieną ji atsitrenkė nugara. Ranka buvo įdrėksta, paraudusi, patinusi iš jos bėgo kraujas. D. S. į sieną ją bloškė pečiu, kuris siekė jos veidą, todėl jai buvo sužalotas dešinės pusės žandikaulis. Prokurorė nesutinka, kad šių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys.

163.3

17Prokurorė savo skunde taip pat nurodo, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą buvo daromas vaizdo įrašas, kuris prijungtas prie pareiškimo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusiosios tiek ranka, tiek dešinysis skruostas paraudę, įvykio aplinkybes ji pasakoja susijaudinusi. Pažymi, jog M. S. sužalojimai medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuoti iš karto po įvykio, jai pačiai nuvykus į gydymo įstaigą 2018 m. lapkričio 15 d., apie 13 val., UAB „( - )“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. S. nustatyta 0,5x2 cm drėskimo 1-2 mm gylio žaizda su pridžiūvusiu šviežiu krauju, dešinės plaštakos riešas patinęs, dešinė kaktos skruosto smilkinio sritis melsvai rausva, kiek patinusi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad M. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, žaizda dešinėje plaštakoje, padaryta nuo trauminių poveikių, kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, 2018 m. lapkričio 15 d. Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

183.4

19Prokurorė nurodo, kad paminėtuose medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotas sužalojimas – kraujosruva dešiniajame skruoste, kas iš esmės atitinka M. S. nurodytas aplinkybes, pastaroji teisme paaiškino, kad šis sužalojimas atsirado, kai D. S. pečiu bloškė ją į sieną, nes jo petys siekė jos veidą.

203.5

21Prokurorės manymu, M. S. parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto patvirtina K. P. parodymai, kuri parodė, kad M. S. apžiūrėjo vieną kartą, pas pacientę nykščio pakylos srityje buvo šviežia 2 cm žaizda, 1-2 mm gylio. Riešas buvo paraudęs, patinęs ir skausmingas, kuris patinti nuo įdrėskimo negalėjo. Dešinėje pusėje nuo smilkinio pereinant į skruostą buvo kaip ir kraujosruva, kuriai, mano, atsirasti būtinas fizinis kontaktas. Nukentėjusiajai skaudėjo galvą, krūtinės bei kaklo srityje jautėsi skausmingumas, galvos srityje riboti judesiai, kaktos smilkinio sritis buvo kiek patinusi, rausva. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

223.6

23Prokurorė pažymi, jog tai, kad nukentėjusioji paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu nedetalizavo patirto smurto pobūdžio, ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nenurodė, kad ji buvo patyrusi fizinį skausmą veido srityje, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu duotų bylos nagrinėjimo teisme metu. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji prieš kreipiantis į medikus buvo apklausta iš karto po įvykio 2018 m. lapkričio 15 d., apie 10.45 val. – 11.40 val. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. S. buvo susijaudinusi, verkė, todėl tuo metu detaliai galėjo ir neįvardinti visų patirtų sužalojimų. Pažymi, jog ji papildomai buvo apklausiama 2018 m. gruodžio 3 d. dėl kitų aplinkybių, t. y. ankstesnių smurto artimoje aplinkoje atvejų.

243.7

25Prokurorė D. S. parodymus, kad imdamas telefoną iš nukentėjusiosios jis netyčia galėjo jai įdrėksti nagu, tačiau rankų M. S. nesuko, į sieną nestūmė ir jokių kitų smurtinių veiksmų prieš ją neatliko, vertina kritiškai. Nurodo, kad D. S. kaltę patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo duomenys, tiek teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai.

263.8

27Prokurorė nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo fizinis kontaktas dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai. Aplinkybės, kad M. S. dėl D. S. veiksmų buvo padarytas įdrėskimas, neginčija ir teismas. Pažymi, kad fizinis kontaktas buvo pakankamai stiprus ir intensyvus, sukėlęs ne tik fizinį skausmą, bet ir objektyviai ant nukentėjusiosios kūno išlikusius pėdsakus, kurie specialistų įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad D. S. veiksmai buvo pavojingi nukentėjusiosios sveikatai ir neproporcingi jo neva siekiamam tikslui, tai yra atimti iš nukentėjusiosios telefoną. Duomenų, kurie leistų teigti, kad D. S. veiksmai objektyviai pateisinami, nėra. Mano, kad D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

283.9

29Apibendrindama prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį: D. S. pripažinti kaltu ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš D. S. 1 378,60 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos, vadovaujantis BK 722 straipsniu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

304.

31Atsiliepime M. S. nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

324.1.

33Nukentėjusioji nurodo, jog apylinkės teismas nepagristai santykius tarp jos ir išteisintojo vertino kaip darbinius, pažymi, kad tarp judviejų yra susiklostę šeimyniniai santykiai, todėl D. S. veiksmai turėjo būti įvertinti kaip smurtas artimoje aplinkoje, kuris įvykdytas ne prieš svetimą žmogų, o prieš šeimos narį - dviejų mažamečių vaikų mamą, kuri su D. S. gyvena kartu daugiau kaip dešimt metų, veda bendrą šeimos ūkį.

344.2.

35Nukentėjusiosios manymu, D. S. elgesys buvo nukreiptas į žalos jos sveikatai padarymą, laisvės išeiti iš įvykio vietos apribojimą ir fizinio skausmo bei bejėgiškos būklės sukėlimą. Nurodo, jog tyčia buvo akivaizdi, buvo siekiama per skausmą su prievartą, panaudojant fizinę jėgą žaloti artimojo žmogaus kūną už jo nepaklusimą išteisintajam. Pažymi, kad D. S. įvykio metu buvo veiksnus, sąmoningas ir savo veiksmus gebantis suvokti asmuo, kuris suvokė ir numatė teisinę atsakomybę už padarytus sužalojimus, dėl to ir pasišalino iš įvykio vietos dar prieš atvykstant policijai. Nors akistatos metu jis nurodė, kad nežinojo ir negirdėjo, jog nukentėjusioji iškvietė pagalbą, tačiau teisme klausant 112 pagalbos skambučio įrašo buvo girdimas ir vyro balsas, D. S. patvirtino, kad tai jo balsas. Tyčią ir kaltę patvirtina ir tai, kad buvo atimta ir išsivežta iš įvykio vietos ryšio priemonė priklausanti nukentėjusiajai, kad jai būtų apsunkintos galimybės kviestis pagalbą.

364.3.

37Nukentėjusiosios nuomone, apylinkės teismas ne tik nesigilino į jų abiejų artimus santykius, bet taip pat nesigilino ir į D. S. elgesio būdą. Pažymi, jog pastarojo elgesys atitinka tipinio smurtautojo elgseną. Nurodo, kad nuosprendis identiškai atitinka D. S. advokato baigiamosios kalbos motyvus.

384.4.

39Nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai buvo ne tik nuoseklūs, bet ir papildantys vieni kitus, ypač suvokiant, kad tai vienintelis asmuo byloje, kuris išgyveno skausmą ir aukščiausią streso lygį.

404.5.

41Nukentėjusiosios įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai netinkamai įvertino bylos įrodymus dėl jos patirtų sužalojimų ir visus juos apibendrinęs įvardijo kaip menkavertį įdrėskimą. Esant tik įdrėskimui neatsiranda tokie simptomai, kaip rankų tremoras – nevaldomas drebėjimas, aukštas spaudimas, hematomos, rankos patinimas, skirtingų kūno vietų skausmingumas, sutrikusi koordinacija, lėtinių ligų staigus ir nevaldomas paūmėjimas.

424.6.

43Nukentėjusiosios manymu, teismas neįvertino, kad telefonas iš nukentėjusios buvo atimtas tyčia dėl to, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos. Nurodo, kad liudytojas R. T. davė melagingus parodymus, kadangi jis yra D. S. draugas, jie susitikimo iškart po įvykio, aptarė parodymus.

445.

45D. S. gynėjas atsiliepime nurodė, kad tam, jog D. S. būtų pripažintas kaltu, pirmiausia turėjo būti įrodyta, kad jis UAB „( - )“ darbuotoją M. S., kuri yra ir jo sugyventinė, mušė ar kitaip prieš ją smurtavo, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ar ji buvo nežymiai sužalota, ar trumpam susargdinta. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostę priešiški santykiai, o įvykio dieną įvyko konfliktas darbo vietoje ne siekiant sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, sužalojimus, o stengiantis atimti iš nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną.

465.1.

47Prokurorės teiginiai, kad D. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai, rodo jos išankstinį nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, kad D. S. yra kaltinamasis, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu. Prokurorė klaidina teismą teigdama, kad nukentėjusiosios parodymai buvo „ignoruojami“. Nukentėjusioji parodymus keitė, iš pradžių teigė, kad D. S. jos atžvilgiu anksčiau nesmurtavo, o po to nurodydama priešingai, ką ir akcentavo pirmosios instancijos teismas.

485.2.

49Pirmojo pokalbio su BPC darbuotoju nukentėjusioji nedetalizavo smurto pobūdžio, nurodė, kad iš jos buvo atimtas telefonas, žmogus sėdi ir neduoda telefono, medicininės pagalbos atsisakė. Skambindama į BPC antrą kartą, darbuotojui paklausus, kaip jis smurtavo, M. S. atsakė, kad viską fiksavo. Iš šių pokalbių matyti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios M. S. skambino į BPC, yra telefono paėmimas, o ne smurto naudojimas.

505.3.

51M. S. paaiškinimų dėl žandikaulio sužalojimo nepatvirtino jokia bylos medžiaga. Prokurorė ignoruoja teismo išvadas, kad nukentėjusioji nenurodė dėl kaltinamojo veiksmų patyrusi skausmą veido srityje, o nugaroje jai sužalojimų nebuvo nustatyta. Prokurorė apeliaciniame skunde nenurodo, kad tokios teismo išvados būtų padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Atsiliepime analizuojama gydytojos K. P. atlikti įrašai bei atsakymai į užduotus klausimus, specialisto S. C. pateikta išvada ir sprendžiama, jog duomenis dėl nukentėjusiosios dešinės rankos riešo patinimo paneigia S. C. pateikta specialisto išvada. Be kita ko, K. P. nurodė, kad M. S. davė siuntimą skubos tvarka vykti į Lazdynų ligoninę pasitikrinti dėl smegenų sutrenkimo, dėl jos nurodomų nusiskundimų, tačiau nėra duomenų, kad ji būtų siuntimu pasinaudojusi, kas leidžia spręsti, kad policijos pareigūnų iškvietimo priežastis buvo ne smurtas.

525.4.

53Nepagrįstas prokurorės teiginys, kad nukentėjusiosios parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto pagrindžia liudytojos – gydytojos K. P. parodymai, nes gydytojos užfiksuota 1 mm gylio žaizda nukentėjusiosios plaštakoje ir patinimas po dešiniu antakiu nepatvirtina D. S. kaltės. Liudytojas R. T. paaiškino, kad matė M. S. iškart po konfliktinės situacijos, nieko neįprasto nematė, jai dažnai būdavo nuotaikų kaita, tuo metu atėjo ir paprašė telefono, vizualiai jokių sužalojimų nematė, nebuvo matyti, kad jai skaudėtų, pati jokių sužalojimų nenurodė. Policijos pareigūnas A. N. taip pat nematė ar neatsiminė kūno sužalojimų, ji jam jokių sužalojimų nenurodė. Be kita ko, nurodo, kad M. S. parodymai nebuvo nuoseklūs.

545.5.

55Atsiliepime nurodyta, kad nors M. S. teigia, jog pirma paskambino advokatei, o tada BPC, tačiau A. N. paliudijo, kad prieš rašydama pareiškimą ji skambino pasikonsultuoti advokatei ir jį rašė tik po konsultacijos, nes nežinojo, ką daryti.

565.6.

57Apibendrinant prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą. 6.

58Teismo posėdžio metu buvo pateiktas D. S. gynėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje, prašant priteisti 1452 Eur iš M. S., pagal kurios pareiškimą buvo pradėtas procesas, arba iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu su prašymu pateikta PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas. 7.

59Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti kaip neteisėtą, nukentėjusioji palaikė prokurorės poziciją ir prašė papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir kad D. S. negalėtų prie jos artintis, D. S. prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

60III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

61Prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinis skundas atmetamas 8.

62Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas klausimas, ar D. S. veiksmuose buvo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, o būtent kaltė, pasireiškusi tiesiogine ar netiesiogine tyčia, bei veika, pasireiškusi fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo 9.

63BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o to paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, o būtent minėtos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo arba to siekia, arba tai yra neišvengiama. Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Teisėjų kolegija vertina, kad fizinio skausmo konstatavimui nereikia turėti specialiųjų medicinos srities žinių, tačiau tai yra nustatoma atsižvelgiant į byloje esančius duomenis. Kad būtų galima konstatuoti nežymų sveikatos sutrikdymą, reikia įvertinti specialių žinių turinčių asmenų pateiktas išvadas. 10.

64Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-317-719/2018). 11.

65Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad M. S. telefonu Nr. ( - ) 2018 m. lapkričio 15 d., 10.26 val., paskambinusi informavo, kad darbovietėje tarp pranešėjos ir kito kolegos vyksta konfliktas dėl telefono, visi vietoje, laukia (t. 1, b. l. 1). M. S. pirmojo pokalbio metu BPC nurodė, kad darbo vietoje žmogus smurtavo, kad darbovietėje iš jos atėmė telefoną, kad telefoną atėmęs darbuotojas sėdi šalia ir neatiduoda telefono, patvirtino, kad vyksta konfliktas, kad greitosios nereikia, antrojo pokalbio metu nurodė, kad žmogus pabėgo su telefonu ir visais duomenimis, kad smurtavo ir dabar pabėgo, paklausus, kaip jis smurtavo, ji nurodė, kad ten jau viską fiksavo, atėmė telefoną ir išvažiavo, paklausus, ar nereikia greitosios, nurodė, kad ne, svarbiausia, kad telefone labai daug duomenų (t. 1, b. l. 24). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pareigūnai atvyko 10.36 val. (t. 1, b. l. 1). M. S. pareiškime (pradėta 10.45 val., baigta 10.55 val.) nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d., apie 10.10 val., jos sugyventinis D. S. savo kaire ranka griebė jai už dešinės rankos, bandė išsukti ir pastūmė į sieną. Tuo sukėlė jai fizinį skausmą, pradėjo trankyti daiktus, atėmė telefoną, naudojo terorizmą. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d., 9.30 val., jos sugyventinis pradėjo provokuoti konfliktą, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais (daunė, debilė, idiotė), bendraujant šaukė, grasindamas, kad jei apie konfliktą praneš policijos pareigūnams, darbo įmonėje neturės. Jai panorėjus išeiti iš kabineto, kad išvengtų konflikto, jis jai užstojo praėjimą, jai pasakius, kad, jei nepraleis, kvies policiją, jis tapo nevaldomas – griebė už dešinės rankos, sukdamas pastūmė į sieną, pradėjo rėkti, kad neįleis į namus, o dėl to kentės vaikai. Po to atėmė jai priklausantį telefoną ir pabėgo (t. 1, b. l. 4). Pareiškime nėra nurodytos informacijos apie patirtus sužalojimus, jokia papildoma informacija nefiksuota. D. S. 2018 m. lapkričio 15 d., 18.00 val., buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 52). D. S. 2018 m. lapkričio 16 d. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d., apie 10.00 val., kilo darbinis konfliktas dėl M. S. neatliekamų pareigų, bendraujant su ja pradėjo eiti žinutės į „Messenger“ nuo Ž. M., kuri kvietė ją į kavinę. M. S., nekreipdama dėmesio į tai, kad reikia išspręsti darbo problemas, atsistojo ir pradėjo rengtis, nes norėjo išeiti. Jai ruošiantis išeiti, jis paėmė jai iš rankų įmonei priklausantį telefoną, jai pradėjus prašyti jį grąžinti ir jam atsakius, kad negrąžins, M. S. pradėjo rodyti ranką, ant kurios matėsi 1-1,5 cm ilgio įdrėskimas ir pasakė, kad kvies policiją. Po maždaug 5-10 min. atėjo R. T., kurio M. S. paprašė telefono, bet ar jis jai davė, nematė, apie konfliktą niekam nepasakojo, po 15 min. jis išvažiavo iš biuro (t. 1, b. l. 59). Akistatos, vykusios 2018 m. lapkričio 27 d., metu M. S. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. kilo darbinis konfliktas, todėl D. tapo piktas ir agresyvus. Jai stovint prie stalo, D. S. griebė už dešinės rankos, kurioje buvo telefonas, ir, norėdamas jį atimti, išnarino ranką, padarė drėkstinę žaizdą ir su rankos alkūne, jei neklysta, pastūmė į sieną, po jo veiksmų pasakė, kad kvies policiją, D. S. labai supyko. D. S. nurodė, kad įvyko darbinis konfliktas dėl M. S. neatliekamų darbų, tuo metu į jos telefoną atėjo kelios žinutės nuo Ž. M., kvietė atvykti į kavinę „Sugarmour“, jai bandant išeiti, jis paėmė telefoną iš dešinės rankos, nurodė, kad imdamas telefoną galėjo įdrėksti, bet rankų nesuko, į sieną nestūmė ir jokio smurto prieš ją nenaudojo, ji prašė grąžinti telefoną, nes kitu atveju grasino iškviesti policiją (t. 1, b. l. 45). M. S. nurodė, kad po 5-10 min. į biurą atvykus kolegai Ramūnui ji jo paprašė telefono – paskambino į advokatės kontorą, o paskui 112 ir pranešė apie įvykį. Į medikus kreipėsi apie 13 val. (t. 1, b. l. 46). M. S. 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė medicinos dokumentų išrašą ir specialisto išvadą (t. 1, b. l. 14). Iš 2018 m. lapkričio 15 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad M. S. nurodė, kad sugyventinis suėmė už rankos, suko per riešą ir bloškė į sieną, tuo pat metu spaudė savo kūnu kaklo, krūtinės srityje (t. 1, b. l. 15). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ), kuri buvo surašyta atlikus tyrimą asmeniškai prašant ir apmokėjus už jį, nurodyta, kad tyrimas buvo pradėtas 2018 m. lapkričio 15 d., 15.20 val., jo tikslas – nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Tiriamoji nurodė, kad sugyventinis suėmė už rankos, suko per riešą ir bloškė į sieną, tuo pat metu spaudė savo kūnu kaklo, krūtinės srityje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu fiksuota dešinio skruosto srityje, 4 cm žemiau dešinio antakio išorinio galo – 1x1 cm, silpno intensyvumo, melsvos spalvos poodinė kraujosrūva, skundžiasi kaklo skausmu, bet sužalojimo žymių nėra, skundžiasi dešinio riešo skausmu – sužalojimo žymių nėra, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, nykščio pakylos projekcijoje stebimas 1,2 cm ilgio, nelygiais kraštais, 0,1 cm gylio žaizdelė, pasidengusi sukrešėjusiu krauju, kitur sužalojimų nerodo. Specialistas nurodė, kad nustatyta poodinė kraujosrūva dešiniame skruoste, žaizda dešinėje plaštakoje padaryta nuo trauminių poveikių kietu, buku ribotą paviršiu turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 16). Papildomos apklausos protokole, surašytame 2018 m. gruodžio 3 d. (apklausa pradėta 10.10 val., baigta 11.03 val.), M. S. nurodė, kad nors 2018 m. lapkričio 15 d. policijos pareigūnams nurodė, kad smurto artimoje aplinkoje anksčiau nėra buvę, tačiau jis buvo, o tikros situacijos nepasakė, nes bijojo sugyventinio grasinimų, nes jis buvo sakęs, kad jei iškvies policijos pareigūnus, jis nesirūpins vaikais, išmes iš namų. Be kita ko, nurodo, kad anksčiau nesikreipė, nes vaikai buvo maži, norėjo išlaikyti šeimą, finansiškai yra priklausoma nuo jo. Visgi nurodė, kad ne kartą skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 dėl naudojamo psichologinio smurto, medikų pagalbos ji atsisakė, o apie galimybę kreiptis į policiją su pareiškimu ji nebuvo informuota (t. 1, b. l. 8). Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 3 d., 13.35 val., M. S. elektroniniu paštu vyriausiajai tyrėjai R. E. atsiuntė nuotraukas, kuriose matyti abiejų rankų dalis nuo alkūnės iki peties (t. 1, b. l. 33-42), visgi nėra duomenų, kurie patvirtintų, kokiu tikslu jos buvo siųstos ir kada jos buvo darytos. 12.

66Iš M. S. parodymų apie įvykio aplinkybes, matyti, kad ji 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškime nurodė, kad D. S. savo kaire ranka griebė jai už dešinės rankos, bandė išsukti ir pastūmė į sieną, iš 2018 m. lapkričio 15 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad M. S. nurodė, kad sugyventinis suėmė už rankos, suko per riešą ir bloškė į sieną, tuo pat metu spaudė savo kūnu kaklo, krūtinės srityje, 2018 m. lapkričio 27 d. akistatos metu parodė, kad D. S. griebė už dešinės rankos, kurioje buvo telefonas, ir, norėdamas jį atimti, išnarino ranką, padarė drėkstinę žaizdą ir su rankos alkūne, jei neklysta, pastūmė į sieną, 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dešine ranka griebė už jos rankos, suko ranką ir bloškė ją į sieną, ranką suko stipriai, o kita ranka atiminėjo telefoną, į sieną atsitrenkė nugara, nurodė, kad jis į sieną ją bloškė pečiu, jo petys siekia jos veidą, buvo sužalotas dešinės pusės žandikaulis. 13.

67Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. rugpjūčio 21 d., Vilniaus apygardos teisme metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurį darė policijos pareigūnai įvykio vietoje. Prokurorė nurodė, kad 27 ar 28 s. matyti, kad yra sužalota ranka, yra žaizda ir matosi, kad bėga kraujas, tačiau teismo posėdyje peržiūrint tai nėra matoma. Peržiūrėjus vaizdo įrašą dar kartą, matyti, kad dešinėje plaštakoje, ties nykščiu, yra pailgos formos žaizdelė. Tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad apžiūros metu dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, nykščio pakylos projekcijoje stebimas 1,2 cm ilgio, nelygiais kraštais, 0,1 cm gylio žaizdelė, pasidengusi sukrešėjusiu krauju. Medicinos dokumentų išraše/siuntime fiksuota, kad dešinės plaštakos nykščio pakylos sr. 0,5x2 cm drėkstinė žaizda. Visgi neginčytinų duomenų, kad tyčia įdrėskė D. S., teismo vertinimu, nėra. Apie įdrėskimą pirmą kartą pati M. S. užsiminė tik 2018 m. lapkričio 27 d. vykusios akistatos metu. Tai, kad nukentėjusiajai ant rankos buvo matyti įdrėskimas, parodė pats D. S. 2018 m. lapkričio 16 d. pirmosios apklausos metu (t. 1, b l. 59), nors M. S. to nenurodė ne tik skambindama į BPC, bet ir surašant pareiškimą įvykio dieną. Taigi pats faktas, kad ant nukentėjusiosios rankos atvykus pareigūnams buvo įdrėskimas, abejonių nekelia, tačiau jokių duomenų, kad minėtą sužalojimą nukentėjusiajai padarė D. S. tyčia siekdamas ją sužaloti ar sukelti fizinį skausmą, nėra. Priešingai, D. S. nuosekliai teigė, kad jo tikslas buvo paimti iš nukentėjusiosios telefoną. Minėtą aplinkybę akistatos metu pripažino ir pati nukentėjusioji, nurodydama, kad D. S. jai griebė už dešinės rankos, kurioje buvo telefonas, norėdamas jį atimti ir dėl to, pasak M. S., išnarino ranką, įdrėskė bei pastūmė į sieną. Pats D. S. teigė galimai netyčia įdrėskęs, norėdamas atimti telefoną arba ji pati įsidrėskė. Pažymėtina ir tai, kad, nei policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nei liudytojas R. T. (t. 1, b. l. 174-175), bendravęs betarpiškai su nukentėjusiąja po įvykio, nepastebėjo jokių sužalojimų ir niekur to nefiksavo. 14.

68Nors medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad dešinė plaštaka, riešas patinęs, dešinė kaktos, smilkinio skruosto sritis melsvai rusva, kiek patinusi, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimų riešo srityje nėra, visgi nurodyta, kad apžiūros metu fiksuota dešinio skruosto srityje, 4 cm žemiau dešinio antakio išorinio galo, 1x1 cm, silpno intensyvumo, melsvos spalvos poodinė kraujosrūva. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pažymėjo, kad D. S. yra už ją didesnis, todėl blokšdamas ją į sieną atsitrenkė į jos veidą pečiu ir sužalojo dešinės pusės žandikaulį. Visgi, teismo vertinimu, dešinės pusės žandikaulio sužalojimai nėra niekur fiksuoti, ji pati tai nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Be kita ko, M. S. veido srityje sužalojimų niekur nenurodė, vaizdo įraše irgi to nematyti, išskyrus paraudusias vietas po akimis, akivaizdžiai nuo verkimo. Riešo patinimas fiksuotas tik medicinos dokumentų išraše/siuntime, nors vaizdo įraše, padarytame iki apžiūros, jokio patinimo nematyti, jo nefiksuota ir po apžiūros surašytoje specialisto išvadoje. Sužalojimų nugaros srityje ar kitur ji specialistui taip pat nenurodė. Atitinkamai teismas objektyviai patvirtinta aplinkybe, atsiradusia aptariamo įvykio metu, pripažįsta tik įdrėskimu padarytą žaizdelę dešinėje plaštakoje, dėl kurios jau pasisakyta. Teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad kiti nustatyti sužalojimai atsirado aptariamo įvykio metu, kadangi nėra tai pagrindžiančių duomenų. Nors vaizdo įraše ji pasakoja, kaip buvo pastumta, policijos pareigūnui paklausus, ar juto skausmą, ji atsako teigiamai, tačiau nepateikia informacijos, kurioje vietoje jai skaudėjo ir (ar) skauda filmavimo metu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, M. S. ikiteisminio tyrimo apklausų metu nenurodė sužalojimų ar skausmo veido srityje, atitinkamai nėra pagrįstų duomenų, leidžiančių pripažinti, kad specialisto išvadoje ir medicinos dokumentų išraše/siuntime nustatyta kraujosruva atsirado dėl D. S. veiksmų. 15.

69Be kita ko, M. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji gydytojų pagalbos atsisakė, nes reikėjo paimti mažamečius vaikus, žinojo, kad D. S. bus sulaikytas, tačiau tai vertintina kritiškai, kadangi, pirma, BPK darbuotojai abiejų pokalbių metu klausė, ar reikalinga greitoji, ji atsakė neigiamai, antra, jokių sužalojimų policijos pareigūnams ji nenurodė ir nebuvo fiksuota, trečia po pareiškimo surašymo ji pati nuvažiavo į UAB „( - )“ ir skundėsi galvos skausmu, skausmu kaklo priekinėje pusėje, guzo jausmu, oro trūkumu, dešinio riešo ir plaštakos skausmu, nurodė, kad vėmė, pykina (t. 1, b. l. 15), kaip pati nurodė, apie 13 val., gydytoja nurodė, kad ji atvyko apie 14.00 val., o jos apžiūra buvo baigta apie 15 val., po ko nuvažiavo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir asmeniškai paprašė surašyti specialisto išvadą, pateikusi UAB „( - )“ gydytojos išrašą/siuntimą, o tiek išrašą/siuntimą, tiek specialisto išvadą ji pateikė tik 2018 m. lapkričio 27 d., ketvirta, vaikus iš mokyklos apie 15.00 val.-15.30 val. pasiėmė D. S. ir jie iš jo buvo paimti tik prieš pat jo sulaikymą – apie 18 val. 16.

70Nors M. S. ir D. S. parodymai kardinaliai skiriasi, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis aplinkybėmis tai, kad kilo darbinis ginčas, ką visų apklausų metų nurodė D. S., o M. S. nurodė akistatos metu, konflikto eigoje D. S. iš M. S. atėmė mobiliojo ryšio telefoną, ką jie abu tvirtino viso proceso metu, atitinkamai darytinos išvados, kad D. S., atimdamas telefoną, nesiekė nei sukelti fizinio skausmo, nei nežymiai sutrikdyti sveikatą M. S. – jo tikslas buvo atimti mobilųjį telefoną, todėl jo veiksmuose nėra tyčios sužaloti nukentėjusiąją ar sukelti jai fizinį skausmą. 17.

71BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi būtent bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismas išvadas padarė įvertinęs ne tik nukentėjusiosios ir išteisintojo parodymus, bet ir specialisto išvadą, medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, liudytojų parodymus, atsižvelgęs į kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad kreipdamasi į BPC nukentėjusioji medicininės pagalbos atsisakė, smurto nedetalizavo, iš esmės kalbėjo tik apie tai, kad paimtas jos mobilusis telefonas. 18.

72Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). 19.

73Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nepakanka duomenų pagrįsti, kad D. S. turėjo tyčią M. S. sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatą. Atitinkamai apeliacinis skundas netenkinamas. Dėl proceso išlaidų priteisimo 20.

74Prašyme priteisti proceso išlaidas nurodyta, kad apeliacinėje instancijoje už gynybą D. S. advokatui sumokėjo 1452 Eur, prašo pripažinti išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš nukentėjusiosios arba valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. 21.

75Teismas pripažįsta, kad 1452 Eur suma, sumokėta advokatui, yra laikytina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis), kadangi gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad pastarajame straipsnyje nėra išskirto išteisintojo, o D. S. apeliaciniame procese būtent tokį statusą ir turėjo. Atitinkamai šis straipsnis negali būti taikomas. Be kita ko, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-303/2016). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas prokurorės, D. S. yra išteisinamas, atitinkamai išlaidos patirtos dėl gynėjo dalyvavimo pripažintinos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. 22.

76Teismo vertinimu, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga vykusiam apeliaciniam procesui, o būtent: D. S. buvo išteisintas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 2 tomai, atsiliepimas į apeliacinį skundą yra 10 lapų, kuriame nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir baigiamojoje advokato kalboje, byla buvo išnagrinėta 2 teismo posėdžiuose, kurie truko apie 2 valandas 16 minučių, bylos nagrinėjimo trukmė apeliacinės instancijos teisme nebuvo per ilga, be kita ko, gynėjui nagrinėjama situacija buvo žinoma nuo proceso pradžios, kadangi jis D. S. gynė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Be to, iš advokato pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas nematyti, kiek laiko buvo sugaišta konkrečioms teisinėms paslaugoms teikti, todėl teismas neturi galimybės įvertinti pateiktos išlaidų sumos adekvatumo suteiktoms paslaugoms. Įvertinus reikalaujamų išlaidų priteisimui aktualius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė, todėl ji mažinama iki 700 Eur, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra laikytina proporcinga ir pagrįsta vykusiam apeliacinės instancijos teismo procesui.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

78prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą atmesti.

79Priteisti D. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

80Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 5. 1.... 6. D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 10.00 val.,... 7. 2.... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu D. S.... 9. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių... 10. 3.... 11. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 12. 3.1... 13. Prokurorės teigimu, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios... 14. 3.2... 15. Prokurorė pažymi, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos... 16. 3.3... 17. Prokurorė savo skunde taip pat nurodo, kad pareigūnams atvykus į įvykio... 18. 3.4... 19. Prokurorė nurodo, kad paminėtuose medicininiuose dokumentuose yra... 20. 3.5... 21. Prokurorės manymu, M. S. parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto... 22. 3.6... 23. Prokurorė pažymi, jog tai, kad nukentėjusioji paskambinusi bendruoju... 24. 3.7... 25. Prokurorė D. S. parodymus, kad imdamas telefoną iš nukentėjusiosios jis... 26. 3.8... 27. Prokurorė nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp... 28. 3.9... 29. Apibendrindama prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 30. 4.... 31. Atsiliepime M. S. nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį... 32. 4.1.... 33. Nukentėjusioji nurodo, jog apylinkės teismas nepagristai santykius tarp jos... 34. 4.2.... 35. Nukentėjusiosios manymu, D. S. elgesys buvo nukreiptas į žalos jos sveikatai... 36. 4.3.... 37. Nukentėjusiosios nuomone, apylinkės teismas ne tik nesigilino į jų abiejų... 38. 4.4.... 39. Nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai buvo ne tik nuoseklūs, bet ir... 40. 4.5.... 41. Nukentėjusiosios įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai netinkamai... 42. 4.6.... 43. Nukentėjusiosios manymu, teismas neįvertino, kad telefonas iš nukentėjusios... 44. 5.... 45. D. S. gynėjas atsiliepime nurodė, kad tam, jog D. S. būtų pripažintas... 46. 5.1.... 47. Prokurorės teiginiai, kad D. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai,... 48. 5.2.... 49. Pirmojo pokalbio su BPC darbuotoju nukentėjusioji nedetalizavo smurto... 50. 5.3.... 51. M. S. paaiškinimų dėl žandikaulio sužalojimo nepatvirtino jokia bylos... 52. 5.4.... 53. Nepagrįstas prokurorės teiginys, kad nukentėjusiosios parodymus dėl jos... 54. 5.5.... 55. Atsiliepime nurodyta, kad nors M. S. teigia, jog pirma paskambino advokatei, o... 56. 5.6.... 57. Apibendrinant prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą, o Vilniaus miesto... 58. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas D. S. gynėjo prašymas dėl... 59. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir... 60. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 61. Prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinis skundas atmetamas 8.... 62. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 63. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar... 64. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik... 65. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad M. S. telefonu Nr. ( - ) 2018 m.... 66. Iš M. S. parodymų apie įvykio aplinkybes, matyti, kad ji 2018 m. lapkričio... 67. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. rugpjūčio 21 d., Vilniaus apygardos teisme... 68. Nors medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad dešinė plaštaka,... 69. Be kita ko, M. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji... 70. Nors M. S. ir D. S. parodymai kardinaliai skiriasi, tačiau teisėjų kolegija... 71. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 72. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio... 73. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 74. Prašyme priteisti proceso išlaidas nurodyta, kad apeliacinėje instancijoje... 75. Teismas pripažįsta, kad 1452 Eur suma, sumokėta advokatui, yra laikytina... 76. Teismo vertinimu, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336... 78. prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą atmesti.... 79. Priteisti D. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės lėšų teisės... 80. Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos....