Byla 2A-148/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovui R. K. , jo atstovui advokatui Stasiui Zabitai, atsakovų atstovėms Sigitai Vasiliauskienei, Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1300-34/2006 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros (toliau – GP) ir Teisingumo ministerijos (toliau – TM) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovas R. K. , remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTPLAK, Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi, LR Konstitucijos 6, 29, 30 straipsniais, CK 6.250, 6.272, 6.273 straipsniais, pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai GP ir TM, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš valstybės 101 117,41 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5, 118-126).

3Nurodė, kad 1997-08-27 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. Vieraičio atskiruoju pavedimu, adresuotu Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) Klaipėdos apygardos viršininkui, buvo pavesta pristatyti R. K. iki 11 val. į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrą apklausai (baudž. b. 15 t., b. l. 1), tačiau ieškovas nuo 1997-08-18 iki 1997-09-07 atostogavo su šeima Palangoje (baudž. b. 21 t., b. l. 32) ir nebuvo gavęs šaukimo apklausai. VSD pareigūnai surado ieškovą 1997-08-27 apie 6.30 val. ir leido jam vykti į prokuratūrą asmeniniu automobiliu, patys važiavo iš paskos. Netoli Kauno VSD pareigūnus už greičio viršijimą sustabdė policininkai, todėl ieškovas vienas nuvažiavo į Alytų, kur tvarkė savo reikalus, paskambino prokurorui ir pranešė, kad į prokuratūrą atvyks apie 17 val. Tos pačios dienos vakare po apklausos sulaikytas ieškovas buvo neteisėtai nuvežtas į Kybartų pataisos koloniją (baudž. b. 15 t., b. l. 27, 30), vėliau patalpintas į areštinę Kauno VPK, pareiškus jam įtarimus dėl nusikaltimo padarymo. Ieškovas buvo kalinamas iki 1998-01-08, vėliau jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Generalinis komisaras 1997 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 01 ir 1997 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 96 TE, su kuriais ieškovas nesupažindintas, atleido jį iš pareigų ryšium su pradėtu ikiteisminiu tyrimu už pareigūno vardo diskreditavimą, pasireiškusį pabėgimu nuo VSD darbuotojų, žinant, kad yra nutarimas jį atvesdinti apklausai į prokuratūrą, vengimą duoti parodymus baudžiamojoje byloje bei, atsižvelgiant į tai, kad yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 2 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kurį Kauno apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paliko galioti. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 12 d. sprendimu administracinėje byloje 1-23-13/06 pripažino, jog ieškovas iš tarnybos atleistas neteisėtai ir grąžino jį į tarnybą vidaus reikalų sistemoje bei priteisė 60 670,59 Lt kompensaciją už priverstinę pravaikštą už trejus metus, panaikino Policijos departamento prie VRM 1997 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 01 ir 1997 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 96TE dalis dėl R. K. atleidimo iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje bei atleidimo iš tarnybos.

4Ieškovas teigė, kad baudžiamoji byla jam buvo neteisėtai iškelta, nesant vados, jo suėmimas ir kalinimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, be to, tyrimas truko nepateisinamai ilgai (8 metus), pažeidžiant ieškovo teisę į greitą ir teisingą teismą, padaryta nemažai procesinių pažeidimų, o tyrimas užsibaigė išteisinamuoju nuosprendžiu (EŽTLAK 6 str. 1 d.). Nurodė, kad 1997-08-28 jį sulaikius, prokuroras neinformavo apie tai jo šeimos, o jo sutuoktinė apie vyro sulaikymą sužinojo po keletos dienų iš spaudos. Be to, pažeidžiant Kardomojo kalinimo įstatymo nuostatas, ieškovas buvo neteisėtai laikytas areštinėje 26 paras, nors suimtieji asmenys atlieka kardomąjį kalinimą izoliatoriuose - kalėjimuose ir gali būti uždaryti į areštinę 10 parų (Kardomojo kalinimo įstatymo 13 str. 7, 8, 11-14, 17 p.). Pažymėjo, jog prokuratūroje ieškovas buvo sulaikytas BPK 137 straipsnio pagrindais, įtariant padarius nusikaltimus, numatytus BK 207 ir 289 straipsniuose, tačiau nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ieškovas tariamai pabėgo nuo jį lydinčių pareigūnų, vengė duoti parodymus baudžiamojoje byloje. Ieškovas 2001 m. prašė išskirti jo epizodą į atskirą bylą, tačiau Kauno apygardos prokuratūra atmetė šiuos prašymus, dėl to byla užsitęsė dar 4 metus. Nurodė, kad jis 1997-12-22 buvo supažindintas su parengtinio tyrimo pabaigimu BPK 28 straipsnio tvarka, po ko jokie procesiniai veiksmai neatliekami, tačiau prokuroras A. Vieraitis 1998-01-07 prašė Vilkaviškio teismo pratęsti kardomąjį kalinimą, motyvuodamas tuo, kad R. K. trukdys nustatyti byloje tiesą, paveiks liudytojus. Be to, prokuroras, prašydamas 1997-09-08 pratęsti kardomąjį kalinimą, teismui nurodė, kad „R. K. kaltė nusikalstamoje veikoje yra įrodyta dokumentinės revizijos aktu, rašysenos ekspertizės aktu Nr. 11-180, 1997-05-05, liudytojų parodymais ir kt.“, tačiau kaltinamojoje išvadoje nė vieno šių dokumentų nėra paminėta. Teismas atsisakė pratęsti kardomąjį kalinimą. Be to, prokuroras A. Vieraitis neinformavo ieškovo, kad dalis baudžiamosios bylos jam 2001 m. gegužės 10 d. nutarimu jo atžvilgiu nutraukta, o su šiuo nutarimu ieškovas supažindintas tik 2001-08-25. Ikiteisminio tyrimo eigoje paaiškėjo, kad ieškovas areštuotas ir apkaltintas suklastojęs 1995-05-15 aktą, tačiau vėliau nustatyta, kad šis aktas niekada neklastotas ir neperrašytas, todėl baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, o kaltinimas ieškovui pateiktas neteisingai prokurorui įvertinus faktines bylos aplinkybes, taip pat neteisėti ir jo sulaikymas bei suėmimas, nes nebuvo vados baudžiamajai bylai iškelti ar jį sulaikyti bei suimti. Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovui ir jo šeimai buvo padaryta didžiulė neturtinė ir turtinė žala dėl neteisėto baudžiamosios bylos iškėlimo, nepateisinamai ilgo (8 metai) tyrimo. Todėl ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 161 788 Lt turtinės žalos, negaudamas pajamų iš darbo (tarnybos) santykių, kuri skaičiuotina pagal vidutinį jo darbo užmokestį, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 12 d. sprendimu priteisė 60 670,59 Lt kompensaciją už paskutinius trejus metus. Taip pat priteistina ir neturtinė žala, kuri, atsižvelgiant į ieškovo ir jo šeimos patirtus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nepatogumus, protingumo, sąžiningumo ir kitus principus, įvertintina 500 000 Lt. Pažymėjo, jog neturtinė žala padaryta spaudoje pateikus iškraipytus faktus apie ieškovą, jo tariamus nusikaltimus ir kaltumą, sudarant ieškovo, kaip nesąžiningo pareigūno, neigiamą įvaizdį. Plačiai pasklidus visuomenėje žinioms apie ieškovui iškeltą baudžiamąją bylą, pareikštus kaltinimus, apie tai sužinojo jo artimieji, draugai, pablogėjo ieškovo santykiai su pažįstamais žmonėmis, kadangi jie ėmė ieškovu nebepasitikėti.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 4 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, priteisė iš valstybės ieškovui 99 842,61 Lt negautų pajamų, 161 787,84 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 3 000 Lt advokato pagalbai apmokėti, kitą ieškinio dalį atmetė (EŽTPLAK 5 str. 1 d. c p., 3 d., 6 str. 1 d., CK 6.272 str. 1 d.). Nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo veiksmais. Be to, faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų, nes skiriant kardomąjį kalinimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o tik atsižvelgiama į tikėtinumą, jog įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą. Tačiau teismas konstatavo, kad per paskirtą suėmimo terminą ar pratęstą suėmimo laikotarpį neatliekant nuoseklių baudžiamojoje byloje tyrimo veiksmų, kuriais būtų siekiama išaiškinti kaltinamojo ar kitų asmenų galimą dalyvavimą padarant nusikaltimą, pasyvus ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu reiškia EŽTPLAK 5 straipsnio 3 dalies, numatančios asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimą. Teismas nurodė, kad ne pats suėmimo trukmės faktas, bet neadekvati suėmimo trukmei bylos tyrimo eiga pažeidžia nurodytą Konvencijos nuostatą, ko pasėkoje kyla pareiga atlyginti žalą (Konvencijos 5 str. 5 d.), kurios dydį lemia nacionaliniai įstatymai, o Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Be to, nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų teisėtumo, ieškovo suėmimo teisėtumo pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į faktinę suėmimo trukmę, suėmimo trukmės materialinius, moralinius ir kitokius padarinius suimtajam, suimtojo elgesį, tyrimo eigą, jo intensyvumą, kryptingumą bei operatyvumą, tyrimo institucijų elgesį, bylos sudėtingumą, liudytojų skaičių, bylos rezultatą, į tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnai bylos tyrimo metu nėra varžomi teismo paskirta suėmimo trukme tuo atveju, kuomet suėmimo paskyrimas ar jo pratęsimas grindžiamas būtinybe sklandžiai atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, be to, išnykus reikalingumui, turi teisę pakeisti kardomąją priemonę lengvesne.

6Teismas nurodė, jog, ištyręs baudžiamosios bylos duomenis, nustatė, kad prokuroras pažeidė 1997-08-27 galiojusio BPK 163 straipsnį, šaukdamas R. K. į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrą, o tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, kuriais buvo siekiama pristatyti apklausai ieškovą, aiškintis jo nepristatymo priežastis, jo transporto priemonės apžiūra bei gedimo priežasčių aiškinimasis, laikytini betiksliais, neprisidėjusiais prie įmanomai greitesnio bylos ištyrimo, sąlygojusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimu pripažintų neteisėtais ir panaikintų įsakymų priėmimą (baudž. b. 15 t., b. l. 1-10, 14-19). Be to, ieškovą sulaikius prokuratūroje ir prokuroro prašymu patalpinus į Kybartų koloniją – gyvenvietę, buvo pažeisti Kardomojo kalinimo įstatymo (13 straipsnio 7, 8, 11, 12, 13, 14 ir 17) punktai. Nurodė, kad ieškovo kardomasis kalinimas tęsėsi nuo 1997-08-29 iki 1998-01-07, teismui ne kartą tik iš dalies tenkinant prokuroro prašymą dėl kardomojo suėmimo termino pratęsimo, o vėliau atsisakius pratęsti kardomająjį kalinimą (baudž. b. 15 t., b. l. 61-63,74-77, 87-88, 94-96, 98-99, 104-106, 108-109, 119-121, 169-170, 178-180). Baudžiamojoje byloje atlikti tokie procesiniai veiksmai: 1997-08-29 ieškovas apklaustas įtariamuoju (baudž. b. 15 t., b. l. 33-36), 1997-09-07 prokuroras priėmė nutarimą ieškovą patraukti kaltinamuoju pagal galiojusio BK 285 str. (baudž. b. 15 t., b. l. 37-38); 1997-09-07 apklaustas kaltinamuoju (baudž. b. 15 t., b. l. 39-42), 1997-10-10, 1997-11-07 papildomai apklaustas kaltinamuoju (baudž. b. 13 t., b. l. 86-87, 15 t., b. l. 49-50), 1997-12-05 priimtas naujas nutarimas patraukti kaltinamuoju pagal BK 275 straipsnio 3 dalį, 285 straipsnį ir 289 straipsnio 2 dalį (baudž. b. 15 t., b. l. 51-52), 1998-03-27 surašyta kaltinamoji išvada (baudž. b. 16 t., b. l. 21-68). Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje 2000 m. liepos 3 d. nutartyje, grąžindamas bylą parengtiniam tyrimui papildyti (baudž. b. 18 t., b. l. 131-136), konstatavo, kad R. K. parengtinio tyrimo metu pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, neaiškūs, ribojantys teisę į gynybą, t. y. padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, pažeidžiant BPK 17, 52, 71, 161, 162 straipsnių reikalavimus. Nurodė, kad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs parengtinio tardymo eigą baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-02/04 laikotarpyje nuo 1997-08-27 iki 1998-01-08 (ieškovo sulaikymo (suėmimo) metu), konstatuoja, jog per visą ieškovo suėmimo laikotarpį baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami nuoseklūs tyrimo veiksmai, ir nors ieškovui buvo pareikšti šiuo laikotarpiu penki nutarimai patraukti kaltinamuoju, tačiau ir po jų 2000 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad kaltinimai nėra konkretūs, aiškūs, todėl ribojantys kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, nors prokuroras pakartotinius 1997-10-24, 1997-12-01, 1997-12-15 ir 1998-01-07 prašymus teismui pratęsti R. K. kardomojo kalinimo terminą grindė tuo, kad R. K. , būdamas laisvėje vengs tardymo ir bandys sukliudyti nustatyti tiesą byloje, paveikdamas liudytojus ir bendrininkus, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad didžioji dauguma liudytojų baudžiamojoje byloje buvo apklausta dar iki 1997 m. rugsėjo pabaigos (baudž. b. 7-8 t.), bei 1997-12-22 protokolu R. K. buvo paskelbta apie parengtinio tardymo pabaigą (baudž. b. 15 t., b. l. 164). Todėl tardymo proceso veiksmai po šio termino ir nebuvo galimi, o bylą tiriantis pareigūnas privalėjo inicijuoti suėmimo pakeitimą į lengvesnę kardomąją priemonę arba suėmimo panaikinimą nelaukdamas teismo paskirto suėmimo termino pabaigos, kad būtų išvengta Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Tačiau 1998-01-07 buvo neteisėtai pakartotinai kreiptasi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu pratęsti R. K. kardomojo kalinimo terminą, kurio apylinkės teismas nepatenkino. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių, ikiteisminio tyrimo pasyvumo, kryptingumo R. K. atžvilgiu buvo pažeista Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, numatanti asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl pagal Konvencijos 5 straipsnio 5 dalį ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą.

7Be to, teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo pasyvumą netiesiogiai patvirtina ir tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai bei jų rezultatai, kurie neatitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies. Teigė, kad grąžinus bylą tardymui papildyti prokuroras 2001 m. gegužės 10 d. nutarimu nutraukė prieš kaltinamąjį R. K. baudžiamąją bylą Nr. 64-2-001-97 dalyse dėl konfiskuotų G. M. cigarečių iššvaistymo grupėje iš anksto susitarusių asmenų ir stambiu mastu bei 1995-05-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje perduoti šias cigaretes saugoti į UAB „Urkupis“ suklastojimo ir panaudojimo, piktnaudžiaujant tarnyba, ir dėl konfiskuotų A. Š. cigarečių iššvaistymo grupėje iš anksto susitarusių asmenų ir stambiu mastu, piktnaudžiaujant tarnyba, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme, išnaudojus visas galimybes papildomiems įrodymams surinkti (baudž. b. 20 t., b. l. 224-226). Tačiau ieškovas su šiuo nutarimu supažindintas tik 2001-08-24, o toks delsimas pranešti patrauktajam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui apie baudžiamosios bylos dalies nutraukimą vertintinas kaip ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Be to, Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2001 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu ieškovas vėl patrauktas kaltinamuoju, 2001-12-11 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuroras surašė kaltinamąją išvadą, byla perduota Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2004-12-02 išteisinamuoju nuosprendžiu R. K. išteisino, nenustatęs, jog teisiamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (baudž. b. 21 t., b. l. 197-198, 208-216). Teismas nustatė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas 2004 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje įvardijo ir ikiteisminio tyrimo ydingumą bei konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neefektyvūs, o tai taip pat pažeidė ieškovo teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, BPK numatytus baudžiamojo proceso uždavinius. Teismas pažymėjo, jog BPK 52 straipsnyje numatyta kaltinamojo teisė (ne pareiga) duoti paaiškinimus dėl jam inkriminuojamų veikų, todėl šeštą kartą apklausiamo įtariamuoju R. K. atsisakymas duoti parodymus negali būti neigiamai vertinamas nustatant priteistinos žalos dydį. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas greitesnio bylos ištyrimo, prašė jo bylą išskirti į atskirą bylą, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas (baudž. b. 21 t., b. l. 208-216).

8Teismas pažymėjo, jog kiekvienas baudžiamasis procesas turi vykti griežtai laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų, o greitas procesas turi apsaugoti kaltinamąjį nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, ilgai trunkančios psichologinės įtampos ir išgyvenimų, todėl baudžiamojo proceso eigoje priimti procesiniai sprendimai, jų visuma turi atitikti baudžiamojo proceso normas, baudžiamojo proceso uždavinius bei principus ir nepažeisti Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies bei 6 straipsnio 1 dalies. Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad parengtinio tardymo veiksmų visuma ieškovo atžvilgiu nebuvo intensyvi, pažeisti baudžiamojo proceso teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo bei proceso greitumo principai, įtvirtinti Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, ir dėl tokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovui padaryta žala, kurią turi atlyginti valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų kaltės.

9Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pagrįstas tik ieškovo prašymas priteisti negautą vidutinį darbo užmokestį už penkerius metus, atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje priteistos negautas pajamos už trejus metus. Be to, teismas nurodė, kad iš byloje esančio ieškovo socialinio draudimo pažymėjimo matyti, jog nuo 1997-11-01 ieškovas niekur nedirbo, iš Alytaus darbo biržos (b. l. 111) per laikotarpį, už kurį prašo priteisti negautas pajamas, gavo 1 274, 80 Lt bedarbio pašalpos, todėl ieškinys dėl negautų pajamų mažintinas iki 99 842,61 Lt.

10Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad visiško neturtinės žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Teismas nurodė, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, jog 1997 metais 36 metų amžiaus R. K. dirbo Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Savivaldybės policijos komisaru, buvo vedęs, augino tris mažamečius vaikus, iki suėmimo per 14 tarnybos metų nė karto nebuvo baustas, charakterizuojamas teigiamai (baudž. b. 15 t., b. l. 147), nuo 1997-08-18 su šeima atostogavo, todėl 1997-08-27 neteisėtas atskirasis pavedimas atvesdinti R. K. (baudž. b. 15 t., b. l. 1) sukėlė ieškovui neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus bei pažeminimą, o nepagrįstai ilgai trunkantis nekokybiškas kardomasis kalinimas (suėmimas) atskyrė ieškovą nuo šeimos, darbo, kas sukėlė visas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintas neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reputacijos pablogėjimą taip pat lėmė ir daugkartiniai neigiami atsiliepimai žiniasklaidoje (b. l. 112), kuriuos sąlygojo neįprastai (pristatymu į prokuratūrą) pradėtas R. K. baudžiamasis persekiojimas. Be to, 1998-01-08 panaikinus kardomąją priemonę – kalinimą, baudžiamojo persekiojimo metu ieškovui galiojo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris irgi pažeidė ieškovo teisę į bylos ištyrimą per įmanomai trumpiausią laiką, sukėlė ieškovui nepatogumus ir apribojo bendravimo galimybę. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad ieškovui priteistinos 161 787,84 Lt neturtinės žalos dydis gali būti siejamas su jo gautu vidutiniu darbo užmokesčiu – 1 685, 29 Lt/mėn., priteisiant šią sumą kaip moralinės žalos atlyginimą už visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį – 96 mėnesius (8 metus). Nurodė, jog tokį teisės normų taikymo precedentą formuoja ir vėliausia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-10/2006).

11Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai GP ir TM apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantai nurodo, kad teismas, nenustatęs, jog procesas truko ilgą laiką dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, sąmoningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo, neturėjo pagrindo ieškinio tenkinti, nes proceso ilgumas savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti. Teigia, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir proceso teisės normas, teismo padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismo konstatuoti pažeidimai nesusiję priežastiniu ryšiu su proceso trukme. Nurodo:

  1. Neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos, nemotyvuota teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami nuoseklūs, efektyvūs, aiškūs ir konkretūs tyrimo veiksmai. Teismas, nurodydamas, kad baudžiamoji byla grąžinta tyrimui papildyti, neįvertino aplinkybės, jog buvo reikalinga atlikti R. K. rašysenos ekspertizę epizode dėl G. K. nubaudimo aplinkybių, nes ieškovas teisme pakeitė parodymus. Tyrimas baudžiamojoje byloje truko nuo 1997-08-28 iki 1997-12-22 ir nuo 2000-07-03 iki 2001-11-06, t. y. 20 mėnesių, o atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pobūdį (dėl policijos pareigūno padarytos veikos), didelę apimtį (3 kaltinamieji, apklausta virš 90 liudytojų, atlikta daug tardymo veiksmų), nebuvo pagrindo konstatuoti, kad byla buvo vilkinama dėl valdžios institucijų aplaidaus delsimo, kad buvo per ilgas tyrimas. Teismo išvadą, jog tardymas buvo pasyvus, paneigia baudžiamosios bylos medžiaga, kurią sudaro 28 tomai, kurių 1-16, 19-22 yra parengtinio tardymo surinkti įrodymai.
  2. GP nuomone, neteisinga teismo išvada, kad prokuroras, pavedęs ieškovą pristatyti į prokuratūrą, pažeidė tuo metu galiojusio BPK 163 straipsnį, kuriame reglamentuota kaltinamojo šaukimo tvarka, nes ieškovas tuo metu nebuvo kaltinamasis, kaltinimas jam pareikštas 1997-09-07, todėl prokuroras BPK 146 straipsnio tvarka pavedė VSD pareigūnams surasti ir pristatyti ieškovą į prokuratūrą. Aplinkybės, kai teisėsaugos pareigūnas atsisako atvykti į apklausą, atsisako vykti VSD pareigūnų automobiliu, sustabdžius lydinčius pareigūnus, nuvyksta tvarkyti savų reikalų, davė rimtą pagrindą manyti, kad ieškovas trukdys nustatyti byloje tiesą, ir įtakojo kardomosios priemonės parinkimą. Teismas neturėjo vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodytų veiksmų tikslingumo, kadangi šie veiksmai neturėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. Teismo nurodytos Kardomojo kalinimo įstatymo nuostatos neatitinka teismo konstatuotų aplinkybių.
  3. Teismas nenustatė ir nekonstatavo, kad kardomasis kalinimas ar sulaikymas būtų buvęs neteisėtas (pagrindinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 str. sąlygos), tačiau nepagrįstai nurodė, kad jis buvo pratęsiamas tais pačiais pagrindais, nors dauguma liudytų apklausti iki 1997 m. rugsėjo pabaigos. Pažymi, kad liudytojai buvo apklausiami ir po šios datos (baudž. b. 1 t., b. l. 105, 142-168, 5 t., b. l. 27-110, 7 t., b. l. 150-173, 9 t., b. l. 41-50, 13 t., b. l. 40, 46, 102), todėl, apelianto nuomone, visą laikotarpį išliko suėmimo pagrindai. Taip pat teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovui paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jam turėjo būti pakeista kardomoji priemonė į lengvesnę, nes BPK nėra normų, įpareigojančių pabaigus tyrimą, inicijuoti kardomosios priemonės pakeitimą lengvesne, kadangi suėmimo pagrindai gali egzistuoti ir nagrinėjant bylą teisme, kuriame tiriami įrodymai, apklausiami liudytojai.
  4. Neteisinga teismo išvada, jog ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista ir tuo, kad jis nebuvo iki 2001-08-24 supažindintas su 2001-05-10 nutarimu nutraukti dalį baudžiamosios bylos (dėl dviejų veikų). Nurodo, kad kita bylos dalis buvo perduota su kaltinamąja išvada į teismą, todėl susipažinimo su nutarimu nutraukti dalį baudžiamosios bylos terminas neturėjo įtakos galutiniam baudžiamosios bylos rezultatui – išteisinamajam nuosprendžiui.
  5. Baudžiamojoje byloje atmetimas ieškovo prašymo išskirti bylą dėl jo veikų į atskirą bylą negali būti vertinamas kaip teisėsaugos institucijų atliktas bylos vilkinimas, nes prašymas išnagrinėtas pagal BPK 149 straipsnį ir nenustatyta pagrindų išskirti bylą į atskirą (baudž. b. 21 t., b. l. 199-208).
  6. Teismas, konstatavęs, kad ieškovas buvo nepateisinamai ilgai suimtas ir pažeista jo teisė į greitą bylos išnagrinėjimą, nenustatė, kada pasibaigė objektyvus pagrindas laikyti jį suimtą, nenustatė laikotarpio, per kurį byla buvo vilkinama bei nenurodė, koks baudžiamojo proceso tyrimo laikas būtų protingas ir pateisinamas. Todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą už visą laikotarpį nuo sulaikymo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas suklydo sprendime nurodęs kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti – terminą, nenurodęs šios priemonės paskyrimo neteisėtumo ir sąsajų su prašoma atlyginti žala.
  7. Teismas nemotyvavo turtinės žalos priteisimo, tik rėmėsi ieškovo teiginiais. Baudžiamojoje ir administracinėje bylose nustatytos aplinkybės netapačios nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytinoms aplinkybėms. Ieškovo turtinis reikalavimais dėl negautų pajamų yra kilęs iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, nurodyta žala susijusi priežastiniu ryšiu su darbdavio veiksmais, tačiau neturi ryšio žalos priteisimui ieškovo nurodytu Konvencijos ir CK 6.272 straipsnių pagrindais. Apelianto TM nuomone, teismas nepagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą, kurio nepriteisė administracinis teismas, taip nepagrįstai antrą kartą patenkinęs ieškovo reikalavimą, nes administracinės bylos medžiaga neįrodo baudžiamojo proceso tyrimo neteisėtumo.
  8. Atsakovo TM nuomone, teismas neargumentavo neturtinės žalos nustatymo kriterijaus – vidutinio ieškovo darbo užmokesčio – parinkimo, nes CK 6.250 straipsnyje ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje tokio kriterijaus nėra nurodyta. Ir nors įstatyme nėra pateiktas baigtinis kriterijų sąrašas, tačiau teismas turėjo motyvuoti tokio kriterijaus parinkimą. Be to, ieškovas ne kartą atsisakė duoti parodymus, todėl toks jo elgesys sudarė pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar bent sumažinti priteistinos žalos atlyginimo dydį (CK 6.254, 6.282 str.).
  9. Teismas nepagrįstai rėmėsi neaprobuota ir netapačia nagrinėjamai bylai faktinėmis aplinkybėmis teismų praktika, nors turėjo remtis aprobuota teismų praktika, kuri reikšminga nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-34/2001). Atsakovas TM nurodė, kad ieškovo suėmimas tęsėsi nuo 1997-08-29 iki 1998-01-08, o pagal suformuotą teismų praktiką, atsižvelgiant į nusikaltimo sudėtingumą, apimtį, epizodus, tyrimo eigą, pačio suimtojo elgesį ir kitas aplinkybes, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovo suėmimas buvo neprotingas ir nepateisinamai ilgas.

12Apeliantai TM ir GP atsiliepdami į vienas kito apeliacinius skundus, nurodo, kad pritaria jiems ir sutinka su apeliacinių skundų argumentais.

13Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai ir išsamiai ištyręs faktines bylos ir baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai argumentavęs ir pagrindęs savo išvadas. Pažymi, jog apeliantai iškraipo kai kurias baudžiamosios bylos aplinkybes (tarp jų apie jo sulaikymą).

14Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

15Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, susijusias su žalos, padarytos valstybės pareigūnų, atlyginimu pagal Konvencijos ir nacionalinės teisės nuostatas, iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas ir turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įrodė civilinio delikto sudėtį, kad jam priteistina padaryta turtinė žala dėl negautų pajamų bei neturtinė žala.

16Apygardos teismas, išsamiai išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus, pareikštus Konvencijos 5 straipsnio 3, 5 dalių, 6 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 6, 29, 30 straipsnių ir CK 6.272 straipsnio pagrindais dėl atlyginimo žalos, padarytos dėl ieškovo teisės į teismą per protingą terminą pažeidimo, susijusio su per ilgu ir pasyviu baudžiamosios bylos tyrimu ir teisminiu nagrinėjimu, procesinių prievartos priemonių, tarp jų ir kardomojo kalinimo taikymu ir kt., pakankamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgai, jo suėmimo metu tyrimas nebuvo intensyvus, pažeidžiant ieškovo teisę į neuždelstą, įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą, ir savo išvadas išsamiai motyvavo sprendime, tinkamai pritaikydamas įstatymą.

17Teismas teisingai konstatavo, kad valstybės pareigūnai, tyrę ir nagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje buvo pareikšti kaltinimai ieškovui, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus - išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laikotarpį, todėl turėjo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui dėl nurodytų ieškovo teisės pažeidimų, padarytų valstybės pareigūnų veiksmais (neveikimu) (Konvencijos 5 str. 3 d., 5 d., 6 str. 1 d., CK 6.272 str.).

18Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

19Be to, pagal EŽTPLAK 5 straipsnio 1 dalies c punktą, kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką, tarp jų, kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą, arba, kai pagrįstai manoma, kad būtina užkirsti kelią nusikaltimui ar jis gali pabėgti jį padaręs. O Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal EŽTPLAK 5 straipsnio 1 dalies c punktą, turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo. Kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą (EŽTPLAK 5 str. 5 d.).

20Konvencijos nurodytos teisės normos numato kiekvieno asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos išnagrinėjimą, o kompetentingų valstybės pareigūnų pareigą užtikrinti tokią asmens teisę, kurios neįvykdžius, asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo, remdamasis Konvencijos 5 ir 6 straipsnių nuostatomis bei CK 6.272 straipsnio analogija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-34/2001).

21CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d., 6.250 str.).

22Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį turėjo vertinti tik ikiteisminio tyrimo, vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, ilgumą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas apima laikotarpį nuo oficialaus pranešimo asmeniui apie įtarimą iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo. Antai, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylos procesą vertina kaip jo stadijų visumą, o reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpiausią laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo (EŽTT byla A. Šleževičius prieš Lietuvą). Teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą, bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Konvencijos reikalavimus, gali atsižvelgti į EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus, pagal kuriuos vertinama baudžiamojo proceso trukmė, konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, tačiau konkrečios bylos faktinės aplinkybės, įrodymai apie jas, jų apimtis bei įvairovė, pagrindžia teismo išvadas konkrečioje byloje. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės kompetentingų institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, operatyviai ir stropiai, vengiant nereikalingo delsimo. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, o situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai EŽTT praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (EŽTT byla Schumacher prieš Liuksemburgą).

23Pagal bylos duomenis baudžiamosios bylos Nr. 1-10-02/04 per ilgas nagrinėjimas buvo sąlygotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir neveikimo bei teismo veiksmų, tiriant ir nagrinėjant bylą, o nurodytos bylos sudėtingumas nepateisina bylos proceso 8 metų trukmės, pažeidžia ieškovo teisę į teismą per protingą, įmanomai trumpiausią laiką, apie ką teisingai nurodė apygardos teismas.

24Bylos duomenimis, ieškovas buvo sulaikytas kaip įtariamasis 1997 m. rugpjūčio 28 d., nurodant, jog faktiniai bylos duomenys duoda pagrindo manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys nustatyti tiesą ir vengs tardymo (baudž. b. 15 t., b. l. 11), o iki ieškovo sulaikymo byloje buvo surinkti duomenys, kad G. K. iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra du nutarimo, kurį surašė ieškovas, nuorašai su skirtingomis rezoliucinėmis dalimis (baudž. b. 13 t., b. l. 6, 18), be to, liudytojai ir kiti kaltinamieji parodė apie ieškovo dalyvavimą baudžiamųjų veikų padaryme (baudž. b. 13 t., b. l. 25-33, 40-4, 14 t., b. l. 29-33). Taigi, nors ir buvo pagrindo ieškovą sulaikyti, tačiau per jo suėmimo laiką ikiteisminis tyrimas nebuvo pakankamai intensyvus, operatyvus, o prokuroro prašymai dėl ieškovo suėmimo termino pratęsimo buvo nepakankamai konkretūs ir motyvuoti, teigiant, jog ieškovas vengs ir trukdys byloje nustatyti tiesą, kuriuos apylinkės teismas tenkindavo iš dalies (baudž. b. 15 t., b. l. 54, 74, 75-77, 84-88, 104-106, 108-109, 115-117), o Vilkaviškio rajono prokuratūra ir vėl pateikdavo analogiškus prašymus. Antai, 1997-12-15 pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl R. K. kardomojo kalinimo termino pratęsimo iki 1998-02-01, prokuratūra nurodė, kad faktiniai bylos duomenys duoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. K. , būdamas laisvėje iki sulaikymo vengė ir trukdė byloje nustatyti tiesą, o naujai surinkti faktiniai bylos įrodymai duoda pakankamo pagrindo manyti, kad jis trukdys byloje nustatyti tiesą bei išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme, paveikdamas liudytojus ir kitus kaltinamuosius (baudž. b. 15 t., b. l. 120-121), ir apylinkės teismas 1997 m. gruodžio 15 d. nutartimi pratęsė ieškovui suėmimo terminą iki 1998-01-08 (baudž. b. 15 t., b. l. 125-127). Vilkaviškio rajono prokuratūra 1998-01-07 pareiškimu vėl kreipėsi į teismą, nurodydama tuos pačius ieškovo suėmimo pratęsimo pagrindus, nors žinojo, jog parengtinis tyrimas byloje pabaigtas (1997-12-22 pranešta ieškovui apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir pradėta rengti kaltinamoji išvada, baudž. b. 15 t., b. l. 164), o teismas, atmesdamas prokuratūros prašymą, nurodė, kad BPK normos nenumato galimybės atlikti byloje tardymo veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, kuriam jau paskelbta apie bylos parengtinio tardymo pabaigimą, be to, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik tuomet, kai kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų (baudž. b. 15 t., b. l. 178-180). Baudžiamosios bylos duomenimis, ieškovą sulaikius kaip įtariamąjį 1997 m. rugpjūčio 28 d., jis buvo apklaustas 1997 m. rugpjūčio 29 d., tą pačią dieną jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo taikoma iki 1998 m. sausio 7 d., o ieškovo suėmimo metu jo atžvilgiu buvo atlikti šie procesiniai veiksmai (baudž. b. 15 t., b. l. 33-36): 1997-09-07 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuroras priėmė nutarimą patraukti jį kaltinamuoju pagal galiojusio BK 285 straipsnį (baudž. b. 15 t., b. l. 37-38); 1997-09-07 apklaustas kaltinamuoju (baudž. b. 15 t., b. l. 39-42); 1997-10-10 papildomai apklaustas kaltinamuoju (baudž. b. 15 t., b. l. 49-50); 1997-11-07 papildomai apklaustas kaltinamuoju (baudž. b. 13 t., b. l. 86-87); 1997-12-05 priimtas naujas nutarimas patraukti kaltinamuoju pagal BK 275 straipsnio 3 dalį, 285 straipsnį ir 289 straipsnio 2 dalį (baudž. b. 15 t., b. l. 51-52); renkami įrodymai, o 1997-12-22 paskelbta apie parengtinio tardymo pabaigą (baudž. b. 15 t., b. l. 164), tačiau kardomasis kalinimas nebuvo pakeistas į lengvesnį, o 1998 m. sausio 7 d. prokuroras vėl pareiškė prašymą pratęsti suėmimą, kurio teismas nepatenkino.

25Baudžiamoji byla pirmąkart buvo perduota teismui 1998-03-27, o 2000 m. liepos 3 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismas, perduodamas baudžiamąją bylą papildyti ikiteisminiam tyrimui, konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas atliktas nekokybiškai, kaltinimai neaiškūs, nekonkretūs, ribojantys kaltinamojo teisę į teisminę gynybą (baudž. b. 18 t., b. l. 131-136). Antrą kartą pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama nuo 2002-02-20 iki 2004-12-02, surengta 30 teisiamųjų posėdžių. Taigi ieškovas 8 metus buvo laikomas kaltinamuoju (teisiamuoju) tiek dėl ikiteisminio tyrimo, tiek dėl teismo kaltės baudžiamojoje byloje, kuri jo atžvilgiu pasibaigė išteisinamuoju nuosprendžiu (baudž. b. 27 t., b. l. 9-43, 28 t., b. l. 70-88).

26Be to, ieškovas būdamas kaltinamuoju, prašė jo bylą išskirti į atskirą bylą, tačiau, sprendžiant dėl ieškovo (kaltinamojo) prašymo išskirti jo atžvilgiu bylą, nepasinaudota galimybe sumažinti bylos proceso trukmę, įgyvendinant procesinę teisę išskirti bylą ir perduoti ją teismui, nes jo prašymas nepatenkintas nei Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2001 m. spalio 25 d. nutarimu, nei Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimu (21 t., b. l. 197-198, 208-216). Beje, bylos išskyrimas laiku gali užkirsti kelią nepagrįstam proceso delsimui ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimui (EŽTT byla G. K. prieš Lenkiją).

27Apygardos teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti proceso ilgumą, tarp jų ir tie, dėl kurių baudžiamoji byla buvo grąžinta tyrimui papildyti, dėl to procesas teisme taip pat truko ilgiau. Be to, Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2001-05-10 nutarimu nutraukus dalį baudžiamosios bylos R. K. atžvilgiu, su šiuo nutarimu ieškovas supažindintas praėjus daugiau nei trims mėnesiams, pažeidžiant asmens teisę žinoti apie jo atžvilgiu atliekamo tyrimo rezultatus (baudž. b. 20 t., b. l. 224-226), o 2001-08-30 nutarimu ieškovą patraukus kaltinamuoju, pareiškiant jam kaltinimą nusikaltimais, numatytais BK 275 straipsnio 1 dalyje, 285 ir 289 straipsniuose (baudž. b. 21 t., b. l. 152-154), bei 2001-12-11 surašius kaltinamąją išvadą ir bylą antrą kartą perdavus Kauno rajono apylinkės teismui (baudž. b. 22 t., b. l. 1-52), kuriame byla buvo nagrinėjama apie 34 mėnesius, kol teismas 2004 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu R. K. išteisino, nenustatęs, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, nustatęs ir baudžiamojo proceso pažeidimus, padarytus parengtinio tyrimo metu (baudž. b. 27 t., b. l. 6-43). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sulaikytą įtariamąjį R. K. patalpinus į Kybartų koloniją-gyvenvietę (baudž. b. 15 t., b. l. 27-29, 31), buvo pažeistos Kardomojo kalinimo įstatymo nuostatos, tačiau teismas klaidingai sprendime nurodė pažeistas šio įstatymo (1997-04-09 redakcija) normas. Pagal nurodytos redakcijos Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kardomojo kalinimo vietomis laikomi tik tardymo izoliatoriai, o pagal to paties straipsnio 3 dalį tik prireikus atlikti tardymo veiksmus suimti asmenys gali būti uždaryti į policijos areštines, tačiau ne ilgiau kaip 10 parų.

28Pernelyg ilgą laiką būdamas kaltinamuoju (teisiamuoju), ieškovas išgyveno netikrumo būseną dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties, be to, ši procesinė padėtis nepateisinamai ilgai ribojo kitas jo teises: teisę laisvai judėti (kardomosios priemonės: suėmimas - nuo 1997 m. rugpjūčio 29 d. iki 1998 m. sausio 7 d., rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, kuris galiojo nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. iki 2005 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo; baudž. b. 15 t., b. l. 33-36, 125-127, 21 t., b. l. 156, 157; 28 t., b. l. 70-88, c. b. l. 62), turtines ir asmenines teises (baudž. b. 14 t., b. l. 122-123, 236-237, 15 t., b. l. 12, 14, 20-23, 151-152) bei darbo teises (nuo 1997-11-01 iki 2006-01-12, neteisėtai atleidus iš tarnybos, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu grąžintas į darbą; b. l. 6-9, admin. b. l. 104-107).

29Dėl to teismas, konstatavęs Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y., kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieškovo atžvilgiu truko pernelyg ilgai, kad nebuvo garantuota ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą, turėjo pagrindo taikyti Konvencijos 5 straipsnio 3, 5 dalis, 6 straipsnio 1 dalį ir CK 6.272 straipsnio analogiją bei padaryti išvadą, jog ieškovas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

30Dėl turtinės žalos atlyginimo

31Apygardos teismas visapusiškai ištyrė žalos padarymo faktines aplinkybes bei pakankamai išsamiai argumentavo išvadas dėl turtinės žalos atlyginimo, teisingai nurodęs žalos atlyginimo pagrindus, jos nustatymo kriterijus, bei turėjo pagrindo priteisti teismo sprendime nustatyto dydžio turtinės žalos atlyginimą. Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas neteisėtai nustatė žalos padarymo faktines aplinkybes ir apskritai nemotyvavo turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

32Minėta, kad pažeidus Konvencijos nurodytas nuostatas, valstybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl Konvencijos pažeidimo, pagal nacionalinės teisės normas (Konvencijos 5 str. 3, 5 d., 6 str. 1 d., CK 6.272 str.). Žala laikoma asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), turto netekimas, sužalojimas bei negautos pajamos. Civilinėje teisėje galioja principas, jog nuostoliai turi būti visiškai atlyginami (CK 6.251 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala (nuostoliais) laikomos ir negautos pajamos. Tais atvejais, kai asmuo dėl patirtų jo teisių suvaržymų patiria nuostolius negavęs pajamų iš savo veiklos, jis turi teisę reikalauti negautos naudos kaip netiesioginių nuostolių.

33Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nuo 1997-11-01 iki 2006-01-12 nedirbo ir negavo pajamų iš darbinės veiklos, nes buvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje Policijos departamento 1997 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 01 ir iš pareigų 1997 m. spalio 21 d. įsakymu dėl pareigūno vardo diskreditavimo, pasireiškusio pabėgimu nuo VSD pareigūnų, žinant, kad yra nutarimas atvesdinti apklausai į prokuratūrą, vengimą duoti parodymus baudžiamojoje byloje. Atleidimo iš tarnybos (pareigų) teisėtumo ir teisės gauti minimalų atlyginimą nušalinimo laikotarpiu klausimai buvo teismine tvarka išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-23-13/2006, kurioje priimtu 2006 m. sausio 12 d. sprendimu panaikinti atleidimo iš tarnybos pagrindai - Policijos departamento 1997 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 01 ir 1997 m. spalio 21 d. įsakymo dalys dėl ieškovo atleidimo iš tarnybos, ieškovas grąžintas į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, priteista 60 670,59 Lt kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką senaties termino ribose - už trejus metus (admin. b. l. 104-107). Administracinis teismas 2006 m. sausio 12 d. sprendime nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta, jog ieškovas būtų aktyviais veiksmais sutrukdęs VSD pareigūnams jį lydėti ir atvesdinti į prokuratūrą, jog R. K. , nuvykęs į Alytų, slėpė nusikaltimo ar nusižengimo pėdsakus arba atliko kitus neteisėtus veiksmu, o į prokuratūrą nuvyko nustatytą dieną, ir kt. (admin. b. l. 106-107).

34Neturi pagrindo apeliantų teiginiai, jog apygardos teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, antrąkart patenkino ieškovo reikalavimą, patenkintą administracinėje byloje. Apygardos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, skaičiuojamų pagal vidutinį ieškovo darbo užmokestį, gautą iki neteisėto atleidimo iš tarnybos ir pareigų dienos, kurios nepriteisė administracinis teismas, pritaikęs ieškinio senatį pagal darbo įstatymus. Ieškovo reikalavimai administracinėje byloje buvo kildinami iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, o šioje byloje – iš civilinės atsakomybės teisinių santykių. Teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, nenumato, kad negali būti priteistos negautos pajamos už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį.

35Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo priteisti ieškovui sprendime nustatyto dydžio turtinės žalos atlyginimą - negautų pajamų dalį už likusį laiką nuo ieškovo atleidimo iš pareigų iki jo grąžinimo į darbą, kurios nepriteisė administracinis teismas, ir savo išvadas motyvavo sprendime, o apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apygardos teismo motyvais, nenustatė pagrindų sumažinti priteistą ieškovui turtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.249 str. 1 d., CPK 329, 330, 178, 185 str.).

36Dėl neturtinės žalos atlyginimo

37Minėta, kad atsakovas yra atsakingas ieškovui ir dėl atlyginimo neturtinės žalos aukščiau išvardintais pagrindais dėl Konvencijos normų pažeidimo (Konvencijos 5 str. 3, 5 d., 6 str. 1 d., CK 6.272 str. 3 d., 6.250 str.), kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), o CK 6.272 straipsnio (kuris taikytinas ir Konvencijos pažeidimų atvejais kaip įstatymo analogija) 3 dalis numato, kad be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.

38Apygardos teismas pagrįstai nurodė bendruosius įstatyme išvardintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) bei specifinius faktorius, tarp jų taikyto suėmimo trukmę, pasekmes, kaltinimo sunkumą ir kitas aplinkybes, turėjusias reikšmės ieškovo teisių suvaržymui, ir turėjo pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

39Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną ieškovui neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepakankamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, tarp jų reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir be pagrindo jos dydį nustatė 161 787,84 Lt, atitinkantį nuostolių dėl negautų pajamų, apskaičiuotų remiantis vidutiniu ieškovo darbo užmokesčiu, dydį, kuris yra pernelyg didelis, išimtinai susietas su negautų pajamų dydžiu ir neatitinka įstatymo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos.

40CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

41Beje, paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai, o jam padarytą moralinę žalą atlyginti pinigais beveik neįmanoma. Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą), būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas.

42Teismas, teisingai nurodęs, kad per ilgas bylos nagrinėjimas ir suėmimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo asmenybei, jo reputacijai, sveikatai, tinkamai neįvertino konkrečių bylos aplinkybių, tarp jų ieškovo nepakankamo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, jo suėmimo bei rašytinio pasižadėjimo neišvykti laikotarpių, jų pasekmių. Beje, apeliantas GP teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo sprendime nurodęs kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo laikotarpį, nes, bylos duomenimis, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo paskirtas 2001-08-30 ir galiojo iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (baudž. b. 21 t., b. l. 156, 157, c. b. l. 62). Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė ir į valstybės, kuri turi atlyginti žalą, jos piliečių bendrą materialinį lygį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei į EŽTT praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001 m. sausio 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-34/200, 2004 m. gegužės 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-298/2004, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-255/2005, 2006 m. sausio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-110/2006; EŽTT sprendimai: 2002 m. vasario 13 d. sprendimas Šleževičius prieš Lietuvą, 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą).

43Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 40 000 Lt (CK 1.5, 6.250 str.).

44Dėl aukščiau išdėstytų argumentų pakeistinas apygardos teismo sprendimas, t. y. jo dalis, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 161 787,84 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant ieškovui iš Lietuvos valstybės priteistiną neturtinės žalos atlyginimą iki 40 000 Lt (CPK 178, 185 str. 6.250 str. 2 d., 6.272 str. 1, 3 d., EŽTPLAK 5 str. 1 d. c p., 3, 5 d., 6 str. 1 d.), paliekant nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

45Patenkinus iš dalies atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančių TM ir GP apeliacinius skundus, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo valstybės ieškovui priteistina dalis atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinių skundų reikalavimų daliai (CPK 302 str., 83 str. 1 d. 5 p., 93 str. 2 d., 96 str. 2 d., 98 str.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

47Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimą. Sumažinti teismo sprendimu ieškovui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 40 000 (keturiasdešimties tūkstančių) Lt.

48Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

49Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui R. K. (a. k. neskelbtini duomenys) 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, o iš ieškovo R. K. (a. k. neskelbtini duomenys) valstybei - 9 (devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas R. K. , remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 3. Nurodė, kad 1997-08-27 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro... 4. Ieškovas teigė, kad baudžiamoji byla jam buvo neteisėtai iškelta, nesant... 5. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 4 d. sprendimu iš dalies patenkino... 6. Teismas nurodė, jog, ištyręs baudžiamosios bylos duomenis, nustatė, kad... 7. Be to, teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo pasyvumą netiesiogiai patvirtina ir... 8. Teismas pažymėjo, jog kiekvienas baudžiamasis procesas turi vykti griežtai... 9. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos... 10. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad visiško... 11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai GP ir TM apeliaciniais skundais prašo... 12. Apeliantai TM ir GP atsiliepdami į vienas kito apeliacinius skundus, nurodo,... 13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o... 14. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 15. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos... 16. Apygardos teismas, išsamiai išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus, pareikštus... 17. Teismas teisingai konstatavo, kad valstybės pareigūnai, tyrę ir nagrinėję... 18. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato, kad, nustatant kiekvieno asmens... 19. Be to, pagal EŽTPLAK 5 straipsnio 1 dalies c punktą, kiekvienas žmogus turi... 20. Konvencijos nurodytos teisės normos numato kiekvieno asmens teisę į... 21. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 22. Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1... 23. Pagal bylos duomenis baudžiamosios bylos Nr. 1-10-02/04 per ilgas... 24. Bylos duomenimis, ieškovas buvo sulaikytas kaip įtariamasis 1997 m.... 25. Baudžiamoji byla pirmąkart buvo perduota teismui 1998-03-27, o 2000 m. liepos... 26. Be to, ieškovas būdamas kaltinamuoju, prašė jo bylą išskirti į atskirą... 27. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta... 28. Pernelyg ilgą laiką būdamas kaltinamuoju (teisiamuoju), ieškovas išgyveno... 29. Dėl to teismas, konstatavęs Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio... 30. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 31. Apygardos teismas visapusiškai ištyrė žalos padarymo faktines aplinkybes... 32. Minėta, kad pažeidus Konvencijos nurodytas nuostatas, valstybė privalo... 33. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nuo 1997-11-01 iki 2006-01-12 nedirbo... 34. Neturi pagrindo apeliantų teiginiai, jog apygardos teismas, priteisdamas... 35. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo priteisti ieškovui sprendime... 36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 37. Minėta, kad atsakovas yra atsakingas ieškovui ir dėl atlyginimo neturtinės... 38. Apygardos teismas pagrįstai nurodė bendruosius įstatyme išvardintus... 39. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas,... 40. CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 41. Beje, paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo... 42. Teismas, teisingai nurodęs, kad per ilgas bylos nagrinėjimas ir suėmimas... 43. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei teisingumo,... 44. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų pakeistinas apygardos teismo... 45. Patenkinus iš dalies atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančių TM ir GP... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 47. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimą. Sumažinti... 48. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 49. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui R. K. (a. k. neskelbtini...