Byla I-45-386/2011
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir kt

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjui V. T., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Jolantai Laužikaitei, 2011-12-15 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą (patikslintą skundą) atsakovėms - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir kt.,

2Kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas V. T. skundu ir jo patikslinimu (t. 1, b.l. 6-9, 162-164) teismo prašo:

41) pripažinti pareiškėjo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymą Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“;

52) priteisti vidutinį darbo užmokestį – 3 759,20 Lt už visą pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš darbo 2010-03-30 iki teismo sprendimo įvykdymo;

63) priteisti neturtinę žalą – 20 000,00 Lt;

74) priteisti turtinę žalą – 7 223,07 Lt;

85) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad skundžiamu įsakymu nepagrįstai atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę. Apie pareigybės panaikinimą jis įspėtas 2010-01-15 raštu. Paaiškina, kad prieš ginčo atleidimą ir atleidimo iš darbo proceso metu jam nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos, nors tuo metu buvo laisvas etatas - Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjo pareigos. Iki atleidimo dirbo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigose, laisvos minėtos pareigos taip pat yra A lygio ir 12 kategorijos. Nurodo į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1791/2005, kuriame teismas nurodė, kad pareigybės lygis yra esminis pareigybę apibudinantis požymis, todėl faktas, jog dvi to paties pavadinimo pareigybės turi skirtingus lygius, parodo ne tai, kad tos pareigybės yra tik dvi skirtingos to paties dalyko modifikacijos, o tai, kad tos dvi pareigybės savo esme, kokybiškai yra visiškai skirtingi dalykai. Esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Priklausomai nuo keliamų kvalifikacinių reikalavimų atskirose pareigybėse žymiai skiriasi priskirtų funkcijų reikšmė, darbo pobūdis bei atsakomybė. Pareigybės lygis būtent ir apibudina jos kvalifikacinius reikalavimus. A lygio pareigybė, kurią gali užimti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, reiškia visiškai kitą, kokybiškai naują atliekamų funkcijų reikšmingumo, darbo pobūdžio, bei atsakomybės lygmenį, nei tai būtų B lygio pareigybės, kuriai užimti pakanka aukštojo neuniversitetinio arba aukštesniojo išsilavinimo, atveju. Todėl B lygio pareigybės išbraukimas iš institucijos pareigybių sąrašo ir A lygio (nors ir to paties pavadinimo) pareigybės įsteigimas būtent ir reiškia vienos pareigybės panaikinimą bei naujos įsteigimą, o ne tos pačios pareigybės pakeitimą. Taip pat nurodo, jog sprendžiant pareigybės naikinimo fakto klausimą yra būtina išsiaiškinti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga.

10Iš Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąvadų poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo matyti, kad jose yra nustatytos iš esmės tos pačios pareigos, kurias pareiškėjas vykdė iki jo atleidimo iš darbo. Taigi, pareigybė faktiškai nebuvo panaikinta, t.y. nebuvo jos atsisakyta. Prašo atsižvelgti į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio l dalies taikymo praktiką, t.y. jog perkeliant tarnautoją, kurio pareigybė yra naikinama, į kitas pareigas, jam specialieji reikalavimai neturi būti taikomi, taip siekiant įtvirtinti valstybės tarnybos santykių tęstinumą.

11LR statybos ir urbanistikos ministerijos jam išduotas architekto kvalifikacijos atestatas, LR aplinkos apsaugos ministerijos išduoti 2005-06-29 kvalifikacijos atestatas Nr. 0222 ir 2010-03-30 kvalifikacijos atestatas Nr. 0594 bei Vilniaus dailės akademijos 2010-07-21 pažyma Nr. AK-276 įrodo, kad pareiškėjas turėjo ir turi reikiamą kvalifikaciją ir gali vykdyti net savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas. Be pareiškėjo tokią atestaciją Klaipėdos miesto savivaldybėje turi tik miesto vyriausiasis architektas, skyriaus viršininkas A.M. ir jo pavaduotojas K.V. Todėl mano, kad pareiškėjo kvalifikacija nėra žemesnė už departamento bet kurio kito darbuotojo. 2010-04-26 pareiškėjo charakteristika įrodo, kad jis darbo pareigas visuomet vykdė nepriekaištingai.

12Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pablogėjo pareiškėjo sveikata, sukrėtė gilūs dvasiniai išgyvenimai, taip buvo pažemintas aplinkinių akyse, atleidimu iš darbo visiems buvo sukelta abejonė jo darbine reputacija ir kvalifikacija. Visa tai apsunkino įsidarbinimą kitoje darbovietėje pagal jo išsilavinimą ir specialybę. Mano, kad yra persekiojamas, nes vienos politikės reikalavimu jam buvo neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, kurią Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino. Dabar patiria didelius nepatogumus, nes vyksta dirbti į kitą vietovę - Kretingą, dėl ko praranda daugiau laiko, turi papildomų kelionės išlaidų. Nuo 2010-06-21 pradėjo dirbti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo - vyr. architekto pareigose. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-04-26 pažyma Nr.RS-1577 ir Kretingos raj. savivaldybės 2010-07-08 pažyma Nr.(7.16) -D3-2963 patvirtina, kad dabar jo gaunamas mėnesinis atlyginimas yra mažesnis 118,90 Lt, t.y. jis kas mėnesį patiria tokio dydžio nuostolį. Yra giliai įskaudintas neteisėtu atleidimu, kai nuo 1991-06-01 dirbdamas nepriekaištingai pavestą darbą buvo tik skatinamas ir visų gerbiamas. Padarytą moralinę žalą vertina 20 000,00 Lt.

13Paaiškina, kad ginčijamą aktą priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, todėl už jo neteisėtus veiksmus turi atsakyti Klaipėdos miesto savivaldybė. Mano, kad atsakovėms taikytina solidari atsakomybė, nes abi jos kaltos dėl pareiškėjui padarytos žalos.

14Neteisėtu atleidimu jam padaryti nuostoliai. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš darbo, kai jam sueina 65 metai. Pareiškėjui 65 metai sukanka 2011-11-12. Taigi, jei nebūtų buvęs atleistas, tai būtų dirbęs iki 2010-11-12. Šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis yra 118,90 Lt mažesnis. Šiai dienai (2010-06-21 – 2010-09-30) darbo užmokesčio skirtumas sudaro 400, 30 Lt. Taigi, už 16 mėnesių ir 21 dieną, t.y. iki jam sukaks 65 metai, ginčo vidutinio darbo užmokesčio skirtumas sudarytų – 1 985,63 Lt, kuris kaip turtinė žala priteistina jo naudai.

15Kadangi į darbą tenka vykti nuosavu „Citroen Xsara“ markės benzininiu automobiliu, kurio darbinis variklio tūris yra l,8 cm3, kiekvieną dieną nuvažiuoja 53,2 km. Remiantis LR susisiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos priedu Nr. 1, kelionei kasdien patiria išlaidas dėl 4,3 litrų kuro įsigijimo. Benzino E 95 kaina yra 4,12 Lt/ltr. Dėl vykimo į darbą kasdien patiria 17,72 Lt dydžio išlaidas. Šiai dienai, dėl to jau patyrė 1 222,68 Lt žalą, o iki kol jam sukaks 65 metai šie nuostoliai iš viso sudarys 6 237,44 Lt. Taigi, nuo įsidarbinimo Kretingos rajono savivaldybėje (2010-06-21) iki kol pareiškėjui sukaks 65 metai, dėl neteisėto atleidimo pareiškėjas realiai patirs 1 985,63 Lt nuostolius dėl mažesnio atlyginimo ir 6 237,44 Lt nuostolius dėl vykimo į darbo vietą, iš viso – 7 223,07 Lt. Reali jam daromos žalos tikimybė yra akivaizdi, todėl mano, kad turtinė žala jo naudai yra priteistina.

16Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatyta tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kadangi buvo atleistas iš darbo pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje įtvirtintą garantiją, t.y. neteisėtai, jo naudai yra priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ginčo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

17Nurodo, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas - 1 800 Lt, kurias taip pat prašo priteisti jo naudai.

18Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas dėl pablogėjusios sveikatos pasiprašė atleidžiamas iš darbo ir yra atleistas 2011-08-08 iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo - vyr. architekto pareigų.

19Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (t.1, b.l. 42-44) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas apie atleidimą įspėtas tinkamai 2010-01-15 pranešimu. Kitos pareigos jam siūlytos nebuvo, nes įspėjimo laikotarpiu administracijoje nebuvo laisvų pareigų, kurias pagal kompetenciją būtų buvę galimą pasiūlyti pareiškėjui. Pareiškėjo nurodytos laisvos pareigos jam negalėjo būti pasiūlytos, nes jo išsilavinimas neatitiko šių pareigybių aprašyme nurodytų specialiųjų reikalavimų - turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą (pareigybės aprašymo 6.1. p.). Pareiškėjas yra įgijęs dekoratyvinės dailės dailininko (interjeristo) kvalifikaciją. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų architektūros krypties išsilavinimą administracijai jis nepateikė.

20Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.02.08:2004 „Valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybės vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, atestavimo tvarkos aprašas ir specialieji kvalifikaciniai reikalavimai”, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-240, 9.5. punktą valstybės tarnautojai, vykdantys savivaldybės architekto pareigybės funkcijas, privalo turėti aukštąjį architektūros išsilavinimą. Sąvadų poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 7.18 punkte numatyta pareiga pavaduoti skyriaus vedėją jo komandiruotės, laikino nedarbingumo, kasmetinių ar tikslinių atostogų metu. Dėl šios priežasties minėtos pareigybės aprašyme nustatytas specialusis reikalavimas – turėti meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą.

21Nepagrįstu laiko reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo pateiktus duomenis apie jam diagnozuotas ligas laikotarpiu nuo 2010-01-08 iki 2010-03-04 laiko neįrodančiais, jog pareiškėjui sveikata pablogėjo dėl jo atleidimo iš darbo. Nurodo, kad pareiškėjas dar prieš įteikiant pranešimą apie pareigybės panaikinimą pakankamai dažnai sirgo ir turėjo nedarningumo pažymėjimą. Atsakovės veiksmus, susijusius su ginčo atleidimu laiko pagrįstais ir teisėtais, todėl nėra pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

22Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu su pareiškėjo skundo reikalavimais taip pat nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 182-184, t. 1). Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-386 ir sprendimu Nr. T2-387 patvirtino pakeistą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrą. Pagal naują institucijos struktūrą Architektūros ir miesto planavimo skyriuje atsiranda du poskyriai: Teritorijų planavimo ir Sąlygų sąvadų poskyriai. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. Pl-109 patvirtintas Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjo pareigybės aprašymas. Minėtame pareigybės aprašyme buvo nustatytos naujos funkcijos, susijusios su naujomis poskyrio vedėjo pareigomis. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.02.08:2004 „Valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybės vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, atestavimo tvarkos aprašas ir specialieji kvalifikaciniai reikalavimai”, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-240, 9.5. punktą valstybės tarnautojai, vykdantys savivaldybės architekto pareigybės funkcijas, privalo turėti aukštąjį architektūros išsilavinimą. Dėl minėtos priežasties Savivaldybės administracijos direktorius, naudodamasis LR vietos savivaldos įstatymo ir LR viešojo administravimo įstatymo suteikta kompetencija panaikino vyriausiojo architekto pavaduotojo pareigybę bei patvirtino naują Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjo pareigybę ir tokia kompetencija pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimas administracinėje byloje A39-1784/2008).

23Pareiškėjo argumentai, kad negalėjo būti keičiami specialieji reikalavimai yra nepagrįsti. Reikalavimas turėti aukštąjį architektūros išsilavinimą buvo nustatytas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. LR valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. V. T.s 1975 metais Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute įgijo ( - )kvalifikaciją (diplomo Nr. 224780). Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas specialusis reikalavimas - turėti meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą. Kadangi pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų, jam Sąvadų poskyrio vedėjo pareigos nebuvo pasiūlytos ir panaikinus pareigybę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. Pl-199 V. T. buvo atleistas iš Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kilus abejonių dėl pareiškėjo V. T. išsilavinimo, įgyto 1975 metais, įvertinimo ir abejonių, ar kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, V. T. išduotas pagrįstai ir teisėtai, 2010 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl kvalifikacijos atestatų, suteikiančių teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, pripažinimo nepagrįstai išduotais. Atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-10 įsakymu Nr. D1-341 patvirtinto Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarkos aprašo 5.3. punkte yra nurodyta, kad architektas, pretenduojantis gauti atestatą turi pateikti specialisto, baigusio architektūros kursus/architektūros bakalauro/architektūros magistro kursus, diplomą, kurį suteikė LTSR Valstybinis dailės institutas iki 1990 m.

24Nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad jo darbdaviu yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Toks pareiškėjos reikalavimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga pagal Valstybės tarnybos, Vietos savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymą turinti kompetenciją priimti į pareigas, atleisti iš jų ir įgyvendinti kitas darbdavio teises ir pareigas, įgyvendinamas per įstaigos vadovą. Civilinei atsakomybei taikyti reikia visų atsakomybės taikymo sąlygų, nurodytų Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniuose. Pareiškėjas nenurodo, kokiais Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmais buvo padaryta žala ir kodėl mano, kad žala padaryta dėl abiejų atsakovų kaltės. Pareiškėjas turi įrodyti, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų. Dėl minėtų priežasčių nėra jokio pagrindo žalos atlyginimą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.

25Pareiškėjas reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslus, konstatuotina, kad šios nuostatos paskirtis yra kompensuoti darbuotojui negautą darbo užmokestį. Kadangi pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 21 d. dirbo kitoje darbovietėje, priteisti visą vidutinio darbo užmokesčio dydį už priverstinės pravaikštos laiką nelieka pagrindo. Tokiu atveju darbuotojas ne tik gauna vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bet ir atlyginimą kitoje darbovietėje. Susidariusi situacija leistų pareiškėjui nepagrįstai praturėti ir už tą patį laikotarpį gauti dvigubą darbo užmokestį. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2010 m. kovo 30 d. Tačiau pareiškėjas atleistas buvo 2010 m. kovo 31 d. ir iki priėmimo į pareigas Kretingos rajono savivaldybės administracijoje V. T. buvo mokama išeitinė išmoka, nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pažyma Nr. (6.40.)-B5-124). Teismas į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi įskaityti šio darbuotojo gautą išeitinę išmoką.

26Pareiškėjas prašo teismo priteisti ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Tokiu būdu pareiškėjas siekia gauti už tą patį laikotarpį dvigubą darbo užmokestį - vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skirtumą tarp atlyginimo, gaunamo Kretingos rajono savivaldybės administracijoje ir vidutinio darbo užmokesčio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje bei nuostolius dėl vykimo į darbą Kretingoje. Darbo kodeksas nenumato galimybės papildomai reikalauti negautų pajamų skirtumo ir priverstinės pravaikštos laikotarpiu patirtų išlaidų atlyginimo, todėl reikalavimas atlyginti darbo užmokesčių skirtumą ir išlaidas kurui yra visiškai nepagrįstas. Minėtų reikalavimų patenkinimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Žalos atlyginimo institutas negali būti naudojamas atsakovui nubausti ir leisti pareiškėjui nepagrįstai praturtėti.

27Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Mano, kad toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priteisiant neturtinę žalą turi būti įrodyta asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais (t. 1, b.l. 182-184).

28Atsakovių - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu palaiko atstovaujamų institucijų pozicijas iš esmės atsiliepimuose į skundą išdėstytų motyvų pagrindu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29K o n s t a t u o j a m a :

30Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 ir 5 punktai).

31Byloje spręstina, ar teisėtai ir pagrįstai ginčijamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymo Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ pagrindu pareiškėjas atleistas iš Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), ar pagrįsti pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

32Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas), Darbo kodeksas (toliau – ir DK) ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

33Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu.

34Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

35Pareiškėjas ginčija jo atleidimą iš užimamų pareigų pagrindinai tuo, kad atleidžiant jį iš darbo Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, jam nebuvo pasiūlytos jokios kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos ir (ar) žemesnės kategorijos pareigos, nors pareigybė pagal jo turimą kvalifikaciją buvo - Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjo pareigos.

36Dalyvaujančių byloje proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009-11-26 sprendimais Nr. T2-386 ir Nr. T2-387, įsigaliojusiais nuo 2010-04-01, patvirtino pakeistą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrą, pagal kurią Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriuje įsteigti du poskyriai: Teritorijų planavimo ir Sąlygų sąvadų (t. 1, b.l. 45, 46, 47).

37Ginčo dėl aplinkybės, kad po Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrinio pertvarkymo buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, iš esmės nėra.

38Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar keičiant administracijos struktūrą buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo, inter alia ir valstybės tarnybos bei Darbo kodekso nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

39Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus.

40Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybę likti tarnyboje tuo atveju, kai yra panaikinamos jų pareigybės ir yra mažinamas valstybės tarnautojų skaičius, byloje taikytinos anksčiau nurodytos Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies nuostatos.

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas. Pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius – jų kvalifikacija (išskyrus darbuotojus, toje darbovietėje susirgusius profesine liga ar sužalotus bei išrinktus į darbuotojų atstovaujamuosius organus). Tokia nuostata įtvirtinta Darbo kodekso 135 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-539-05, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-03 pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

42Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V. T., gimęs ( - ), dirbo Klaipėdos miesto valdyboje nuo 1991 m. birželio 1 d. ( - ) pareigose; 2003-10-15 perkeltas į ( - ) pareigas (pareigybė A lygio 11 kategorijos); 2008-10-17 perkeltas į ( - ) vedėjo pareigas (pareigybė A lygio, 12 kategorijos); 2005-06-29 įgijo kvalifikacijos atestatą, kuriuo jam suteikta teisė vykdyti savivaldybės ( - ) funkcijas; jo darbo stažas Lietuvos valstybei 2010-03-31 – 18 metų 9 mėnesiai 31 diena (t. 1, b.l. 11, 23). Skundžiamo 2010-03-30 įsakymo priėmimo dieną pareiškėjui iki senatvės pensijos buvo likę mažiau nei du metai. Vertinant šias aplinkybes, pareiškėjas priskirtinas Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytiems darbuotojams, turintiems pirmenybės teisę likti dirbti. Atsakovės šių aplinkybių iš esmės ir neginčija, tačiau jų teigimu pareiškėjui nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos, nes jo turimas išsilavinimas neatitiko naujai įsteigtai pareigybei - Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjo, keliamų specialiųjų reikalavimų, t.y. turėti aukštąjį architektūros srities išsilavinimą. 2010-01-15 raštu Nr. P16-175 pareiškėjas įspėtas apie jo pareigybės panaikinimą, su šiuo raštu pareiškėjas supažindintas 2010-01-21 (t. 1, b.l. 56).

43Pažymėtina, kad esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Priklausomai nuo keliamų kvalifikacinių reikalavimų atskirose pareigybėse labai skiriasi priskirtų funkcijų reikšmė, darbo pobūdis bei atsakomybė. Tai lemia, kad, kai valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio valstybės tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus. Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės mėn. 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1743-09).

44Iš pareiškėjo pareigybės aprašymo matyti, jog pareiškėjas dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigose, šios pareigybės lygis – A, kategorija - 12 (t. 1, b.l. 16-17). Šių pareigybių aprašymo 6.1. punkte numatytas specialusis reikalavimas valstybės tarnautojui einančiam šias pareigas – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį).

45Nustatyta, kad pareiškėjas: 1975 m. yra baigęs Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija), interjero ir įrenginių specialybės kursą; 1975 m. pareiškėjui išduotas Aukštojo mokslo diplomas A-I Nr. 224780 ir pripažinta dekoratyvinės dailės dailininko (interjeristo) kvalifikacija; pareiškėjo baigtos studijos yra meno studijų architektūros krypties K100, tai pagal dabartinį meno studijų sričių ir krypčių ir kvalifikacinių laipsnių sąrašą (žr. LR Vyriausybės 2009-12-23 nutarimas Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo”, Valstybės žinios, 2009, Nr. 158-7135) atitinka Meno studijų krypčių grupės Architektūros studijų kryptį (K100), kas atitinka architekto profesinę kvalifikaciją (t. 1 b.l. 169, t. 2, b.l. 1). 2010-03-30 V. T. išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 0594, kuriuo jam suteikia teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, atestatas galioja nuo 2010-03-30 iki 2015-03-30 (t. 1, b.l. 165). Be to, nuo 1988 m. pareiškėjas yra Lietuvos architektų sąjungos narys (t. 1, b.l. 75).

46Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. P1-109 patvirtintų Urbanistinės plėtros departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų matyti, kad pvz.: Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio nei Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjų pareigybėms - A lygio, 12 kategorijos, nustatyti iš esmės analogiški specialieji reikalavimai – turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba jam prilygintą meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį), turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo patirtį, 3 metų darbo patirties viešojo administravimo srityje arba architektūros srityje ir kt. (t. 1, b.l. 111, 116). Kitų, minėtu įsakymu nustatytų, pareigybių aprašymuose yra ir žemesnių kategorijų pareigybių, kurioms specialieji reikalavimai numato taip pat turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą meno studijų krypties architektūros krypties išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) (t. 1, b.l. 115).

472011-05-26 Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1985-281/2011 pagal pareiškėjų Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovams LR aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir V. T. dėl sprendimų panaikinimo ir pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atmetė, o bylą dalyje pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą nutraukė (t. 2, b.l. 92-103).

48Minėtoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašė: 1) panaikinti 2010-03-30 Valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, atestavimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo (2010-03-30 Komisijos protokolas Nr.13P-1) dalį, kuria V. T. (116 punktas) buvo nuspręsta išduoti kvalifikacijos atestatą, kaip asmeniui teigiamai išsprendusiam testą pagal STR 1.02.08:2004 valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, atestavimo tvarkos aprašą bei specifikacinių reikalavimų 43 p. ir atitinkančiam STR 1.02.08:2004 nurodytus kvalifikacinius specialiuosius reikalavimus; 2) panaikinti Atestacijos komisijos sprendimo pagrindu V.T. LR aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) išduotą kvalifikacinį atestatą Nr.0594.

49Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nurodė, jog 2010-12-06 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-12-02 pareiškimas, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą, kreipiantis į teismą dėl Komisijos sprendimų bei 2005-06-29 ir 2010-03-30 kvalifikacijos atestatų panaikinimo.

50Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartimi (t. 2, b.l. 104 - 114) Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeitė, panaikino jo dalį, kuria byla dalyje pagal Klaipėdos savivaldybės administracijos skundą buvo nutraukta ir Klaipėdos savivaldybės administracijos skundą atmetė. Likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (adm. byla Nr. A492-3440/2011).

51Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartimi konstatavo, jog sprendžiant, ar V. T. įgytas išsilavinimas gali būti laikomas aukštuoju architektūros išsilavinimu, esmine aplinkybe laikytina Vilniaus dailės akademijos, t. y. institucijos, išdavusios diplomą, išvada, kuria patvirtinama, jog V. T. įgytas išsilavinimas prilyginamas architektūros magistro (K100) kvalifikacijai. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 patvirtinto Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu, pagal kurį architektūra (K100), kaip studijų kryptis priskirtina menų studijų sričiai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog V. T. studijuojant Vilniaus dailės institute buvo dėstomi tiesiogiai su architektūra susijusių disciplinų (konstrukcijų, statinių fizikos, inžinerinių įrengimų, pastatų tipologijos, konstravimo, medžiagų atsparumo, geodezijos, projektavimo, architektūrinių konstrukcijų ir kt.) kursai. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi, aukštoji mokykla gali suteikti kvalifikaciją; ji rengia studijų programas, suteikia kvalifikacijas ir išduoda aukštojo mokslo diplomus. Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749. Anksčiau įgyto išsilavinimo ir kvalifikacijos atitiktį dabar galiojančiam studijų sričių ir krypčių klasifikatoriui gali patvirtinti ta aukštoji mokykla, kurios studijų programą asmuo baigė.

52Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartyje nurodė, jog

53apelianto Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro teiginiai, kad V. T. išsilavinimas turėtų būti prilygintinas meno studijų srities dizaino (W200) krypčiai, nėra pagrįsti įrodymais byloje. Vertinti pateiktų diplomų kopijų, diplomo priede ir studijų knygelėje nurodytų disciplinų kaip patvirtinančių vieną ar kitą išsilavinimą, studijų kryptį prokuroras nėra kompetentingas, todėl teismas byloje pagrįstai rėmėsi Vilniaus dailės akademijos pateikta informacija. Apelianto argumentas, kad V. T. iki 1990 m. LTSR Valstybiniame dailės institute įgytos kvalifikacijos atitikimą galiojantiems reikalavimams turėjo vertinti Nacionalinė reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo taryba, yra atmestinas, nes ginčo santykiams netaikytinas Įstatymas nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“. Įstatymas nustato Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo principus ir mechanizmus, administracinį bendradarbiavimą, suteikia garantijas asmenims, įgijusiems profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje, pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams (1 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmens architekto kvalifikacijos, suteikiančios teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, kai išsilavinimas buvo įgytas ne kitoje valstybėje narėje, nurodytoje Įstatyme, bet toje pačioje šalyje. Įstatymo nuostatos yra taikomos tais atvejais, kai asmuo siekia užsiimti ar verstis architekto profesine veikla kitoje valstybėje narėje. Dėl tapačių priežasčių nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 457 „Dėl kvalifikacijų, patvirtintų diplomais, pažymėjimais ir kitais dokumentais, išduotais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, baigusiems ar pradėjusiems studijas buvusioje TSRS iki 1990 m. kovo 11 d.“.

54Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-10 nutartyje nurodyta, jog spręsdama dėl Klaipėdos miesto savivaldybės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vyksta ginčas su V. T. dėl tarnybinių santykių nutraukimo (administracinė byla Nr. I-45-386/2011). Šioje byloje taip pat nagrinėjama aplinkybė dėl V. T. išsilavinimo atitikties teisės aktų reikalavimams, kuri grindžiama išduotais kvalifikacijos atestatais, todėl teismo sprendimas dėl Atestacijos komisijos sprendimo panaikinimo turi tiesioginę reikšmę Savivaldybės teisėms ir pareigoms (t. 2, b.l. 104 -114).

55Taigi, byloje nustatyti faktiniai duomenys įrodo, kad pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turi architekto kvalifikaciją (t. 1, b.l. 17-18, 23, 165, 169, t. 2, b.l. 1, ), pareiškėjo nepertraukiamas darbo stažas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje yra daugiau kaip 18 metų. Jos tarnybinė veikla 2002 - 2007 metais buvo įvertinta gerai, 2006 m. skatintas pinigine išmoka, 2008-01-30 suteikta pirma kvalifikacinė klasė, eidamas pareigas kėlė kvalifikaciją, dalyvavo valstybės tarnautojų mokymuose (t. I, b.l. 11). Atsakovai nepateikė jokių argumentų, kad pareiškėjas neatitiko kurių nors iš aukščiau nurodytų pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, ir nepateikė atitinkamų įrodymų. Be to, paminėti pareigybių aprašymai buvo patvirtinti 2010-03-18, taigi priimant skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų - 2010-03-30. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti, ar pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus minėtų pareigybių aprašymuose, šias pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad į nurodytas pareigas priimti kiti asmenys, vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, taip pat turėjo pirmenybės teisę likti dirbti administracijoje ir kad jų kvalifikacija buvo aukštesnė nei pareiškėjo, kuris, kaip jau buvo minėta, turėjo ilgametį darbo stažą administracijoje ir valstybės tarnyboje. Pažymėtina, kad pateikti įrodymus, patvirtinančius argumentus, kuriais atsakovas grindžia savo atsiliepimą į skundą, pirmiausia yra jo pareiga (ABTĮ 57 str. 4 d.). Dėl išdėstyto darytina išvada, kad atsakovė, priėmusi įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų ir nepasiūliusi jam apskritai jokių kitų A lygio 12 ar žemesnės kategorijos pareigų, akivaizdžiai pažeidė anksčiau nurodytus Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

56Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš pareigų nepagrįstai ir neteisėtai. Pripažinus pareiškėjo atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų nepagrįstu ir neteisėtu, naikintinas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymas Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“.

57Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo.

58Pareiškėjas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį, viso – 3 759,20 Lt už visą pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš darbo, t.y. 2010-03-30 iki teismo sprendimo įvykdymo. Nustatyta, kad atleidžiant pareiškėją iš darbo (akcentuotina, kad atleidimo data yra 2010-03-31), skundžiamu įsakymu jam nurodyta išmokėti piniginę kompensaciją už 32,98 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2009-06-01 – 2010-03-31 tarnybos metus; 4 (keturių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, pradedant mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos ir mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (t. 1, b.l. 10).

59Aplinkybės, jog minėtos išmokos pareiškėjui išmokėtos, pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje neginčija. Nuo 2010-06-21 pareiškėjas priimtas dirbti pakaitiniu valstybės tarnautoju Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo – vyr. architekto pareigose (t. 1, b.l. 76).

60Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl nagrinėjamu atveju taikytina Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.“

61Ginčo atveju pareiškėjas neprašo teismo jo grąžinti į darbą, tai iš esmės motyvuodamas skunde ir patikslintame skunde tuo, kad jam ankstesnėje darbovietėje bus nepalankios sąlygos dirbti, jo pareigybėje dirba jau kitas asmuo, be to, pensinio amžiaus sulauks jau 2011-11-12 (šios bylos nagrinėjimo metu jis jau yra sulaukęs pensinio amžiaus), tačiau siekia vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

62Vertinant visas šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėju, jį atleidžiant iš darbo 2010-03-31, atsiskaitė iš esmės tinkamai; laikotarpis, už kurį pareiškėjui išmokėta piniginė kompensacija apima ir jo įsidarbinimą kitoje darbovietėje – 2010-06-21, kurioje jis dirbo iki 2011-08-08 (t.2, b.l. 91).

63Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius ginčo situacijos aspektus, taip pat vadovaujantis objektyvumo, teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo iki teismo sprendimo įvykdymo netenkintinas.

64Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

65Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

66Ginčo atveju pareiškėjas prašo priteisti 7 223,07 Lt turtinę žalą. Į šią žalą įskaičiuoja išlaidas, turimas dėl kelionės į naują darbovietę Kretingoje – viso, iki jam sueis pensinis amžius 2011-11-12 - 6 237,44 Lt; darbo užmokesčio skirtumą tarp buvusio ir dabar gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra 118,90 Lt kas mėnesį (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti), viso iki jam sueis pensinis amžius 2011-11-12 – 1 985,63 Lt.

67Nustatyta, kad pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis ginčo darbovietėje 2010 m. buvo 3 759,20 Lt (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) (t. 1, b.l. 37), naujoje darbovietėje, t.y. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo – vyr. architekto pareigose, pareiškėjo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis yra 3 640,30 Lt (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) (t. 1, b.l. 88). Pareiškėjas teisingai patikslintame skunde nurodė, jog naujoje darbovietėje jo gautas mėnesinis darbo užmokestis buvo 118,90 Lt mažesnis.

68Pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytas ginčo darbo užmokesčio skirtumo paskaičiavimas, nurodant, kad šis skirtumas mokėtinas iki pareiškėjas sulauks pensinio amžiaus -2011-11-12, laikytinas objektyviai nepagrįstu aukščiau išdėstytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir pateikto jų juridinio vertinimo apsektu. Be to, pareiškėjas į turtinės žalos sumą įskaičiuoja ir kelionės išlaidas, kurias, jo teigimu, patiria dėl kelionės į naują darbovietę. Vertinant šios pareiškėjo nurodomos žalos pobūdį, laikytina, jog tai iš esmės perteklinis reikalavimas, kuriuo siekiama kompensuoti kelionės išlaidas. Pareiškėjas sąmoningai ir (ar) subjektyviai pasirinkto dirbti kitą darbą Kretingoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo susirasti kitą darbą pagal savo kvalifikaciją Klaipėdos mieste, viename iš didžiausių Lietuvos miestų.

69Tai, kad pareiškėjo darbo užmokestis naujoje darbo vietoje buvo mažesnis ir jis turėjo išlaidų vykdamas į darbą, atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

70Atkreiptinas dėmesys, kad „ [...] paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai, o jam padarytą moralinę žalą atlyginti pinigais beveik neįmanoma. Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą), būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas (žr. Lietuvos Apeliacinio Teismo 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-148/2007); „[...] materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti.“ (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006-08-19 nutarimas).

71Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.250 straipsnio l dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

72Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto (LR CK 6.271 straipsnio l dalis). Pagal šį straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės valdžios institucijų aktams, t.y. esant neteisėtiems bet kokios valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams (veikimui, neveikimui), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Taikant sisteminį teisės normų analizės metodą darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminės ABTĮ (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), LR CK (6.271 straipsnis) normų analizės pagrindu darytina išvada, jog neturtinė žala pagal LR CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.

73Pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš atsakovių 20 000,00 Lt dydžio neturtinę žalą. Šį reikalavimą grindžia ginčo atleidimo iš darbo neteisėtumu ir nepagrįstumu, dėl ko pablogėjo pareiškėjo sveikata, sukrėtė gilūs dvasiniai išgyvenimai, taip buvo pažemintas aplinkinių akyse, visiems buvo sukelta abejonė jo darbine reputacija ir kvalifikacija, tai, apsunkino įsidarbinimą kitoje darbovietėje pagal jo išsilavinimą ir specialybę. Taip pat nurodo, kad nuo 1991-06-01 dirbo nepriekaištingai, buvo tik skatinamas ir visų gerbiamas.

74Byloje pripažinus pareiškėjo atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų nepagrįstu ir neteisėtu, panaikinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymą Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, pagrįstu laikytinas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad dėl ginčo atleidimo pareiškėjas, kaip ilgametis ir didelį tarnybos stažą ginčo darbovietėje turėjęs asmuo, patyrė dvasinius išgyvenimus, taip buvo pažemintas aplinkinių akyse ir pan.

75Pareiškėjas pateikė pranešimų apie išduotų nedarbingumo pažymėjimų kopijas, iš kurių matyti, kad jis sirgo nuo 2011-06-14 iki 2011-06-17 ir nuo 2011-07-25 iki 2011-08-03 (t. 2, b.l. 121, 122). Iš 2011-08-30 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jis atsiųstas konsultuotis, serga reumatologine liga (t. 2, b.l. 125); iš 2011-12-06 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jam diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija (t. 2, b.l.124). Šie medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad nurodytieji pareiškėjo susirgimai susiję su jo neteisėtu atleidimu iš darbo, be to, jie išduoti praėjus daugiau kaip metams po ginčo atleidimo iš darbo; pareiškėjas yra garbingo amžiaus, todėl nurodytieji sveikatos sutrikimai gali būti susiję su kitomis priežastimis. Pažymėtina, jog pareiškėjas faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl neteisėto atleidimo jis sirgo ir (ar) gydėsi ligoninėje ir pan., byloje nepateikė.

76Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina neproporcinga ir neadekvati pažeistų neturtinių vertybių pobūdžiui ir (ar) mastui. Vertinant paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į pareiškėjo turėtas turtines išlaidas, į tai, kad pareiškėjas jau po trijų mėnesių nuo ginčo atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje pagal jo turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, taikant proporcingumo bei adekvataus žalos atlyginimo principus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina, pareiškėjui iš atsakovės (pareiškėjo buvusio darbdavio) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteistinas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas).

77Dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės.

78Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-386 ir sprendimu Nr. T2-387 patvirtino pakeistą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrą. Pagal naują institucijos struktūrą Architektūros ir miesto planavimo skyriuje atsirado du poskyriai: Teritorijų planavimo ir Sąlygų sąvadų poskyriai.

79Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. Pl-109 patvirtintas Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjo pareigybės aprašymas.

80Pareiškėjas iš darbo atleistas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Pl-199 „Dėl V. T. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų".

81Šiuo atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais pakeista Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūra, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl jo atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Pareiškėjas nenurodė, kokiais Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmais buvo padaryta jam turtinė ir neturtinė žala ir kodėl žala padaryta dėl abiejų atsakovių kaltės. Konstatuojama, jog nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą solidariai ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės.

82Dėl bylinėjimosi išlaidų.

83ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Todėl pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) .

84Pareiškėjas prašo priteisti 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį grindžia 2010-04-26 sąskaita už juridines paslaugas Nr. AJ 9400258-06, kuria apmokėjo advokatui Algimantui Juciui už skundo paruošimą, susipažinimą su dokumentais, normatyvinių aktų paiešką ir susipažinimą, viso - 1 200 Lt, ir 2010-07-22 sąskaita už teisines paslaugas Nr. S 49/2010, kuria advokatui Sauliui Tamošaičiui už konsultaciją, susipažinimą su ginčo medžiaga, atstovavimą administracinėje byloje, sumokėta 600 Lt (t. 1, b.l. 33, 94, 95).

85Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir 2.1 - 2.8 punktuose nurodytus kriterijus, tarp jų - bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą.

86Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta maksimali suma, kuri gali būti priteista už skundo (ieškinio) surašymą ir pateikimą yra 2 400 Lt (800 x 3). Pareiškėjas nurodo 1 200 Lt išlaidų sumą už skundo teismui parengimą, susipažinimą su dokumentais, normatyvinių aktų paiešką.

87Už valandą atstovavimo teisme maksimalus priteistinas išlaidų dydis yra 120 litų (800 x 0,15) (Rekomendacijų 8.18 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas S. Tamošaitis dalyvavo 6 teismo posėdžiuose: (t. 1, b.l. 98-104, 176-177, 192-193; t. 2, 42 - 48, 68-71 ir 2011-12-15), paruošė patikslintą skundą (t.1, b.l. 162-164) ir paklausimus į įvairias institucijas.

88Vertinant šiuos faktinius ginčo bylinėjimosi išlaidų sumos dydį patvirtinančius įrodymus, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į advokato A.Jucio paruoštą skundą, į advokato Sauliaus Tamošaičio atstovavimo teismo posėdžiuose kiekį ir laiką, laikytina, jog ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.18 punktuose rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis aukščiau nurodytomis ABTĮ ir CPK nuostatomis, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas, 1 800 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų suma pareiškėjui priteistina iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

89Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, teismas

Nutarė

90pareiškėjo V. T.skundą (patikslintą skundą) tenkinti iš dalies.

91Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymą Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“.

92Priteisti V. T. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.

93Priteisti pareiškėjui V. T. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1 800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

94Kitoje dalyje skundo (patikslinto skundo) netenkinti.

95Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,... 3. pareiškėjas V. T. skundu ir jo patikslinimu (t. 1, b.l. 6-9, 162-164) teismo... 4. 1) pripažinti pareiškėjo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti... 5. 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį – 3 759,20 Lt už visą pravaikštos... 6. 3) priteisti neturtinę žalą – 20 000,00 Lt;... 7. 4) priteisti turtinę žalą – 7 223,07 Lt;... 8. 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 9. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad skundžiamu įsakymu... 10. Iš Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo... 11. LR statybos ir urbanistikos ministerijos jam išduotas architekto... 12. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pablogėjo pareiškėjo sveikata, sukrėtė... 13. Paaiškina, kad ginčijamą aktą priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės... 14. Neteisėtu atleidimu jam padaryti nuostoliai. Valstybės tarnybos įstatymo 44... 15. Kadangi į darbą tenka vykti nuosavu „Citroen Xsara“ markės benzininiu... 16. Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo... 17. Nurodo, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas - 1 800 Lt, kurias taip pat prašo... 18. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti... 19. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (t.1, b.l.... 20. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.02.08:2004 „Valstybės tarnautojų,... 21. Nepagrįstu laiko reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo... 22. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu su pareiškėjo skundo... 23. Pareiškėjo argumentai, kad negalėjo būti keičiami specialieji reikalavimai... 24. Nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad jo darbdaviu yra Klaipėdos miesto... 25. Pareiškėjas reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį už... 26. Pareiškėjas prašo teismo priteisti ir turtinės bei neturtinės žalos... 27. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų 20 000 Lt neturtinės žalos... 28. Atsakovių - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos... 29. K o n s t a t u o j a m a :... 30. Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 31. Byloje spręstina, ar teisėtai ir pagrįstai ginčijamo Klaipėdos miesto... 32. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos... 33. Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu. ... 34. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad... 35. Pareiškėjas ginčija jo atleidimą iš užimamų pareigų pagrindinai tuo,... 36. Dalyvaujančių byloje proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos... 37. Ginčo dėl aplinkybės, kad po Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos... 38. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo,... 39. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros... 40. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad... 42. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V. T., gimęs ( - ), dirbo... 43. Pažymėtina, kad esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei... 44. Iš pareiškėjo pareigybės aprašymo matyti, jog pareiškėjas dirbo... 45. Nustatyta, kad pareiškėjas: 1975 m. yra baigęs Lietuvos TSR valstybinį... 46. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18... 47. 2011-05-26 Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo... 48. Minėtoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras... 49. Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis... 50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartimi (t. 2, b.l.... 51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartimi konstatavo,... 52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartyje nurodė, jog... 53. apelianto Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro teiginiai, kad V. T.... 54. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-10 nutartyje... 55. Taigi, byloje nustatyti faktiniai duomenys įrodo, kad pareiškėjas turi... 56. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad... 57. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką... 58. Pareiškėjas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį, viso – 3 759,20... 59. Aplinkybės, jog minėtos išmokos pareiškėjui išmokėtos, pareiškėjas... 60. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių... 61. Ginčo atveju pareiškėjas neprašo teismo jo grąžinti į darbą, tai iš... 62. Vertinant visas šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė Klaipėdos... 63. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius... 64. Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.... 65. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 66. Ginčo atveju pareiškėjas prašo priteisti 7 223,07 Lt turtinę žalą. Į... 67. Nustatyta, kad pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis ginčo darbovietėje... 68. Pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytas ginčo darbo užmokesčio... 69. Tai, kad pareiškėjo darbo užmokestis naujoje darbo vietoje buvo mažesnis ir... 70. Atkreiptinas dėmesys, kad „ [...] paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę... 71. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 72. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų,... 73. Pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš atsakovių 20 000,00 Lt dydžio... 74. Byloje pripažinus pareiškėjo atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo... 75. Pareiškėjas pateikė pranešimų apie išduotų nedarbingumo pažymėjimų... 76. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, pareiškėjo prašoma priteisti... 77. Dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės.... 78. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr.... 79. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. Pl-109... 80. Pareiškėjas iš darbo atleistas Klaipėdos miesto savivaldybės... 81. Šiuo atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne Klaipėdos miesto... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 83. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas... 84. Pareiškėjas prašo priteisti 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį... 85. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio... 86. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta maksimali suma, kuri gali būti priteista... 87. Už valandą atstovavimo teisme maksimalus priteistinas išlaidų dydis yra 120... 88. Vertinant šiuos faktinius ginčo bylinėjimosi išlaidų sumos dydį... 89. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 90. pareiškėjo V. T.skundą (patikslintą skundą) tenkinti iš dalies.... 91. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 92. Priteisti V. T. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos... 93. Priteisti pareiškėjui V. T. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės... 94. Kitoje dalyje skundo (patikslinto skundo) netenkinti.... 95. Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos...