Byla 2A-1983/2012
Dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-549-252/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdžių studija“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Atsakovas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (toliau ir perkančioji organizacija) vykdė baldų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą (skelbtas 2012-01-27 „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir CVP IS priemonėmis, pirkimo Nr.116884). Pasiūlymus pateikė trys tiekėjai: UAB „Faktumas“, UAB „Kėdžių studija“ ir UAB „Alsotana“, o 2012-02-13 perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis paprašė UAB „Kėdžių studija“ pagrįsti neįprastai mažą, t. y. 16 proc. mažesnę už visų dalyvių, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, kainų aritmetinį vidurkį, pasiūlymo kainą. Įvertinusi UAB „Kėdžių studija“ pateiktą kainos pagrindimą, perkančioji organizacija pripažino jį tinkamu ir 2012-02-14 sprendimu nustatė tokią pasiūlymų eilę: UAB „Kėdžių studija“ – 459 656,95 Lt, UAB „Faktumas“ – 560 493,42 Lt, UAB „Alsotana“ – 628 088,25 Lt bei konkurso laimėtoju pripažino UAB „Kėdžių studija“. Ieškovas 2012-02-28 ir 2012-03-12 pateikė pretenzijas dėl UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymo neįprastai mažos kainos, kurias perkančioji organizacija atmetė kaip nepagrįstas. Atsakovas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir trečiasis asmuo UAB „Kėdžių studija“ 2012-03-30 sudarė baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/4376.

6Ieškovas UAB „Faktumas“ 2012-03-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau papildė, ir prašė panaikinti atsakovo VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos: 2012-02-14 sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; 2012-02-14 sprendimą dėl pripažinimo tinkamu UAB „Kėdžių studija“ pateikto detalaus prekių kainos pagrindimo; įpareigoti atsakovą pripažinti netinkamu UAB „Kėdžių studija“ pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą; pripažinti negaliojančia 2012-03-30 baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/4376.

7Nurodė, kad UAB „Kėdžių studija“ pateikto pasiūlymo kaina yra daugiau kaip 15 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, kainų aritmetinį vidurkį, todėl ji laikytina nepagrįstai maža Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 40 straipsnio prasme. Tačiau, anot ieškovo, perkančioji organizacija (atsakovas) 2012-02-28 atsakyme į jo pretenziją tik lakoniškai konstatavo, jog trečiasis asmuo pagrindė kiekvienos prekės kainą, nurodęs sudėtines jos dalis ir išlaidas. Dėl to buvo pažeistas VPĮ 941 straipsnio 3 dalies reikalavimas priimti tik motyvuotus sprendimus.

8Tvirtino, kad UAB „Kėdžių studija“ nepateikė įrodymų dėl galimybės įsigyti prekių ar paslaugų nurodytomis kainomis, dėl būsimų tiekėjų išlaidų, todėl jo kainų pagrindimas negali būti laikomas tinkamu. Teigė, kad atsakovas 2012-03-15 sprendimu neteisėtai uždraudė jam susipažinti su UAB „Kėdžių studija“ neįprastai mažos kainos pagrindimu, todėl buvo pažeistas skaidrumo principas ir atitinkamai imperatyvios įstatymo nuostatos. Dėl to perkančiosios organizacijos (atsakovas) ginčijami sprendimai turi būti panaikinti. Prašė pripažinti negaliojančią atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą baldų pirkimo-pardavimo sutartį, apie kurią sužinojo 2012-04-05.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes jo pretenzija buvo išnagrinėta ir motyvuotai atmesta 2012-02-28, todėl terminas pareikšti ieškinį baigėsi 2012-03-14. Nurodė, kad įstatymas nenumato pakartotinių pretenzijų teikimo, todėl atsakovui prašant taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu netenkino ieškinio (VPĮ 94 str. 1 d. 1 p., 2 d.)

11Nustatė, kad ieškovas 2012-03-12, t. y. likus 2 iki nustatyto termino pabaigos, pateikdamas pakartotinę pretenziją, piktnaudžiavo savo teisėmis, nes atsakovas jokio sprendimo po 2012-02-14 nepriėmė, o prašymas pateikti UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentus, nėra pagrindas reikšti naują pretenziją. Kartu nurodė, kad ieškovas nepatenka į VPĮ 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą asmenų ratą, kurie turi teisę susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu ir vertinimu, taip pat į VPĮ 6 straipsnyje nustatytą asmenų ratą, kas turi teisę susipažinti su tiekėjo nurodyta konfidencialia informacija, tačiau jam buvo pateikta informacija apie trečiojo asmens pasiūlymą.

12Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė VPĮ 40 straipsnio reikalavimų, nes 2012-02-13 kreipėsi į UAB „Kėdžių studija“ dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, įvertino gautus duomenis bei nusprendė, kad jų pakanka kainai pagrįsti (VPĮ 40 str. 2 d.). Pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, kad yra neteisėtas ieškovo reikalavimas pripažinti trečiojo asmens pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas 2012-02-14 ir 2012-03-12 pretenzijose (CPK 4233 str. 2 d.). Nurodė, kad teismas negali įpareigoti perkančiosios organizacijos priimti ieškovo manymu teisingą sprendimą. Be to, nesprendžiamas ginčas, ar atsakovas tinkamai įvertino trečiojo asmens pateiktus duomenis apie prekių kainas, ar jos pagrįstos rinkos kainomis. Pripažino, kad yra teisėtas ir pagrįstas atsakovo 2012-02-14 sprendimas nustatyti pasiūlymų eilę, nes jis atitinka VPĮ tikslus, nepažeidžia skaidrumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų (VPĮ 6, 40, 41 str.). Atsižvelgdamas į tai konstatavo, jog atsakovas pagrįstai 2012-03-30 sudarė baldų pirkimo-pardavimo sutartį su konkurso laimėtoju UAB „Kėdžių studija“, todėl atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ją negaliojančia.

13Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi ištaisė sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, jog jis apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui yra skundžiamas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas UAB „Faktumas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas be pagrindo nusprendė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Jis perkančiajai organizacijai 2012-03-12 pateikė antrąją pretenziją, kurioje buvo keliamas kitoks reikalavimas nei 2012-02-28 pretenzijoje, nes iki atsakovo 2012-02-28 atsakymo į pirmąją pretenziją jis neturėjo informacijos, ar perkančioji organizacija kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Kėdžių studija“ su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą (VPĮ 94 str., CPK 4233 str. 2 d.). Aplinkybė, kad atsakovas priėmė ir išnagrinėjo 2012-03-12 pretenziją reiškia, jog jis (atsakovas) sutiko, kad pretenzija pateikta laiku ir tinkamai bei suprato atsakymo į jas pasekmes, todėl terminas kreiptis į teismą skaičiuotinas nuo 2012-03-12.

172. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra sprendžiamas ginčas, ar atsakovas tinkamai įvertino UAB „Kėdžių studija“ pateiktus neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentus ir be pagrindo netyrė, ar perkančioji organizacija teisėtai pripažino šį pagrindimą tinkamu. Tai reiškia, jog teismas nepasisakė dėl esminių faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu.

183. Teismas neanalizavo teisės aktų, ignoravo esminius faktinius ir teisinius klausimus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo 2012-02-14 sprendimo teisėtumo. Bylos dokumentai patvirtina, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino trečiojo asmens UAB „Kėdžių studija“ neįprastai mažos kainos pagrindimą tinkamu, nes pateiktas tik gaminio kainos išskaidymas (medžiagos ir jų kaina, transportavimo ir montavimo paslaugos ir jų kaina, darbo užmokesčio vertė, pridėtinės išlaidos ir jų vertė, socialinio draudimo išlaidos ir jų vertė, pelno ir pridėtinės vertės mokesčiai) be kitų įrodymų, susijusių su neįprastai mažos kainos pagrindimu (iš ko susideda medžiagų kaina, kokios medžiagos bus naudojamos, koks planuojamas sunaudoti atskirų medžiagų kiekis, ar medžiagos sudaro galutinį gaminį, ar yra gamybos proceso sudėtinė dalis, iš ko konkrečiai susideda transporto ir montavimo kaina, kokiomis transporto priemonėmis ir kokiais atstumais, kas bus transportuojama, kaip montavimo paslaugos siejasi su darbo užmokesčiu, kas konkrečiai sudaro pridėtines išlaidas, kiek darbuotojų vykdys sutartį, koks planuojamas jų darbo užmokestis, kokias konkrečias funkcijas jie vykdys, nuo ko priklauso darbo užmokesčio skirtumas tiekiant skirtingas prekes ir kt.). Be to, kainų pagrindimai skirtingiems gaminiams arba prieštarauja vieni kitiems arba turi loginių bei matematinių klaidų (analizuojant kabyklos rūbams, virtuvinių spintelių komplekto, pusiau apvalaus stalo, kėdžių transportavimo ir montavimo išlaidas), nėra aprašytas gamybos procesas, nenurodyti pasirinkti techniniai sprendimai, nepateikti duomenys apie siūlomų prekių originalumą, apie darbo saugos ir darbų sąlygų reikalavimų laikymąsi ir kt. Dėl to toks kainos pagrindimas neatitinka imperatyvių VPĮ 40 straipsnio, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009-11-10 įsakymo Nr. 1S-122 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindumo rekomendacijų patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimų. Kartu buvo pažeistas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus 2011-10-27 įsakymu Nr. P1-206 patvirtintų VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 52.5 punktas.

194. Teismo argumentas, kad 2012-03-12 pretenzijoje jis nekėlė jokio naujo reikalavimo neatitinka tikrovės, nes sužinojęs apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo jis prašė panaikinti atsakovo 2012-02-14 sprendimus dėl pasiūlymo eilės nustatymo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei dėl UAB „Kėdžių studija“ pateikto detalaus kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu, o ieškinyje šiuos reikalavimus pakartojo bei papildomai prašė įpareigoti atsakovą pripažinti netinkamu UAB „Kėdžių studija“ pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Tačiau net pripažinus teisingu teismo argumentą, kad jis negali įpareigoti atsakovo priimti atitinkamų sprendimų, tai nėra pagrindas atmesti kitus jo reikalavimus.

205. Teismas neteisingai nurodė, kad tik perkančioji organizacija gali spręsti, ar pakanka duomenų pasiūlytai kainai pagrįsti, nes tai užkirstų kelią revizuoti galimai neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus (CPK 5 str.).

216. Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 8.15 punktuose įtvirtintų paslaugų dydžių, nes pagal juos pagrįstomis išlaidomis laikytina 4 600 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad dokumentus rengė advokato padėjėjai – atsakovui už teisines paslaugas galėjo būti priteista maksimali 3 680 Lt suma.

22Atsakovas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir netinkamai įgyvendino savo teises, teikdamas pakartotinę pretenziją bei ieškinyje reikšdamas naujus reikalavimus (VPĮ 93-95 str., CPK 423 str., CK 1.137 str. 3 d.) bei tinkamai pritaikė teisės normas, spręsdamas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo (VPĮ 40 str.):

231. Ieškovas neteisėtai rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su tariamai nepagrįstu trečiojo asmens kainos pagrindimo neatskleidimu, nes nei vienos iš pretenzijų nagrinėjimo metu ar iki jų pateikimo ieškovas nesikreipė į jį dėl teisės susipažinti su UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymu ir kainos pagrindimu. Dėl to nesant perkančiosios organizacijos atsisakymo leisti susipažinti su neįprastai mažos kainos pagrindimu, šios aplinkybės negali būti ieškinio dalykas.

242. Ieškovas neginčija, jog už pasiūlyme nurodytą kainą negalima įvykdyti sutarties. Kartu jis piktnaudžiauja savo teisėmis, nes tik apeliaciniame skunde nurodė faktines aplinkybes ir tariamus trečiojo asmens pasiūlymo kainos sudėtinių dalių skaičiavimo aspektus, kurie nebuvo nurodyti nei pretenzijose, nei ieškinyje.

253. Ieškovas reiškia nepagrįstą reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją pripažinti netinkamu UAB „Kėdžių studija“ pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas pretenzijoje, jau yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, o teismas negali įpareigoti sudaryti pasiūlymų eilę ar ją patvirtinti.

264. Ieškovo 2012-02-28 pretenzija atmesta pagrįstai, nes ieškovas ginčijo perkančiosios organizacijos veiksmus dėl tariamo nesikreipimo į trečiąjį asmenį pagrįsti neįprastai mažą kainą. Ieškovas neginčijo šios kainos, todėl atsakovas neturėjo pagrindo savo iniciatyva. jos detalizuoti

275. Ieškovas neteisingai aiškina neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto tikslus ir perkančiajai organizacijai keliamus reikalavimus vertinant tiekėjų pasiūlymus. Teismas teisingai nurodė, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokie pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti pagrįsti, o neįprastai maža kaina savaime nėra kliūtis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pagal VPĮ 40 straipsnio nuostatas, teismų praktiką neįprastai mažos kainos institutas skirtas įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu, gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

286. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra pažeisti VPĮ 40 straipsnio reikalavimai, nes jis pareikalavo, kad trečiasis asmuo pateiktų neįprastai mažos kainos pagrindimą, o šis nurodė prekių sudėtines dalis ir atitinkamus skaičiavimus, būsimą pelną. Tuo tarpu apelianto nurodomų papildomų įrodymų išreikalavimas būtų neproporcingas, perteklinis ir neprotingas.

297. Teismas teisingai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia baldų pirkimo-pardavimo sutartį, nesant teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, susijusius su atsakovo neva neteisėtais veiksmais atliekant viešojo pirkimo procedūrą ir vertinant trečiojo asmens pasiūlymą.

30Ieškovas UAB „Faktumas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

31Trečiasis asmuo UAB „Kėdžių studija“ apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą prijungti rašytinius įrodymus, kuriuose nurodo, kad sutartis yra iš dalies įvykdyta – jis pristatė ir perdavė atsakovui baldų už 283 726,85 Lt ir atsakovas juos jau naudoja pagal paskirtį. Dėl to, jo įsitikinimu, patenkinus ieškinį, restitucija būtų negalima, nes ją pritaikius jo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, naujai pateiktais dokumentais, kurie prijungiami prie bylos (CPK 314 str.), sprendžia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė ir išnagrinėjo reikšmingas ginčui aplinkybes, tinkamai išaiškino teisės normas ir, atmesdamas ieškovo UAB „Faktumas“ ieškinį atsakovui VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti faktinį ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

34Esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar perkančioji organizacija (atsakovas) pažeidė VPĮ 40 straipsnio reikalavimus pripažindama, jog trečiasis asmuo UAB „Kėdžių studija“ tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas yra praleidęs VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą ieškinio senaties terminą, kuris, kaip žinia, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija, nustačiusi ginčui aktualias faktines aplinkybes, pirmiausia pasisakys šiuo klausimu.

35Faktinės bylos aplinkybės

36Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Faktumas“ dalyvavo atsakovo VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vykdytame supaprastintame atvirame konkurse „Baldų pirkimas“, kuriame taip pat dalyvavo UAB „Kėdžių studija“ ir UAB „Alsotana“. Šių dalyvių pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais konkurso sąlygų reikalavimus. Nustatęs, jog UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymo kaina yra apie 16 proc. mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, kainų aritmetinį vidurkį, atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2012-02-13 paprašė ją pagrįsti, o šis asmuo 2012-02-14 pateikė prekių kainų pagrindimą, detalizavo kiekvieno gaminio kainos sudėtines dalis ir išlaidas (1 t., 171-185, 3 t., 53-54, 55 b. l.). Perkančioji organizacija, įvertinusi UAB „Kėdžių studija“ neįprastai mažos kainos pagrindimą, pripažino jį tinkamu ir 2012-02-14 sprendimu nustatė tokią pasiūlymų eilę: UAB „Kėdžių studija“ – 459 656,95 Lt, UAB „Faktumas“ – 560 493,42 Lt, UAB „Alsotana“ – 628 088,25 Lt bei konkurso laimėtoju pripažino „Kėdžių studija“ (3 t., 58, 61-63 b. l.). Ieškovas 2012-02-28 pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl 2012-02-14 pasiūlymų eilės patvirtinimo ir pirkimo sutarties sudarymo, įpareigoti trečiąjį asmenį UAB „Kėdžių studija“ pagrįsti siūlomą neįprastai mažą kainą, pateikti jam šio asmens pasiūlymo kopijas. Pretenzija buvo grindžiama išimtinai tuo, kad, anot jo, perkančioji organizacija nesilaikė imperatyvios VPĮ 40 straipsnio nuostatos pareikalauti, jog UAB „Kėdžių studija“ pagrįstų siūlomą neįprastai mažą kainą (3 t., 66-69 b. l.). Perkančioji organizacija 2012-02-28 informavo ieškovą, kad atmetama kaip nepagrįsta jo 2012-02-28 pretenzija dėl 2012-02-14 pasiūlymų eilės patvirtinimo ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartį, nes viešųjų pirkimų komisija dar prieš sudarydama pasiūlymų eilę, paprašė UAB „Kėdžių studija“ pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir šis pateikė tinkamą detalų kiekvienos prekės pagrindimą, nurodydamas kiekvienos prekės sudėtines dalis ir detalizavęs išlaidas (3 t., 70-71, 72 b. l.). Ieškovas 2012-03-12 pateikė antrą pretenziją ir pakartotinai prašė panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl 2012-02-14 pasiūlymų eilės patvirtinimo ir pirkimo sutarties sudarymo bei 2012-02-14 sprendimą dėl trečiojo asmens UAB „Kėdžių studija“ pateikto detalaus prekių kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu bei pateikti jam šiuos dokumentus. Pretenzija buvo grindžiama tuo, kad, ieškovo manymu, trečiojo asmens nurodytas kiekvienos prekės sudėtinių dalių ir išlaidų detalizavimas yra nepakankamas neįprastai mažai kainai pagrįsti (3 t., 91-92 b. l.). Atsakovas 2012-03-14 šią pretenziją atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog kainos pagrindimas svarbus būtent perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl šie dokumentai neprivalėjo būti pateikti kitiems dalyviams (3 t., 76 b. l). Ieškinys teismui pareikštas 2012-03-27, 2012-03-30 tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta baldų pirkimo-pardavimo sutartis. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad sutartis vykdoma ir didesnė jos dalis jau yra įvykdyta.

37Dėl termino ieškiniui pareikšti

38Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas. Kaip žinoma, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka reglamentuota CPK 4232 straipsnio 1 dalyje, VPĮ 93 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją (faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį) perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka, o jos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Taigi VPĮ nustatytas sutrumpintas ieškinio padavimo terminas (CK 1.125 str. 2 d.).

39Kaip žinoma, itin trumpi ieškinio senaties terminai įstatymo leidėjo nustatyti siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo ir įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimų procedūrų metu elgtis apdairiai bei laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai ir teisių gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Kartu tai yra tam tikra civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo priemonė, kuri reiškia, kad ginčai dėl viešojo pirkimo procedūrų ir atitinkamai pačios procedūros nesitęs neapibrėžtą laikotarpį.

40Kaip nustatyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas terminas pareikšti ieškinį teisme baigėsi 2012-03-14, nes jis skaičiuotinas nuo 2012-02-28, kai atsakovas informavo ieškovą apie jo tos pačios dienos pretenzijos (pirmosios) atmetimą, ir iš kurios ieškovui tapo žinoma apie tai, kad visos viešųjų pirkimų procedūros yra atliktos laikantis VPĮ reikalavimų. Tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui išsiuntė tik 2012-03-27, neprašė atnaujinti šio termino, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Apelianto nurodomi nesutikimo su šia teismo išvada argumentai, teisėjų kolegijai neduoda pagrindo spręsti priešingai, nes, visų pirma, kaip teisingai nurodė teismas, ieškovui apie tai, kad 2012-02-14 sprendimas, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė nebus naikinamas, kad perkančioji organizacija laikėsi VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintų privalomų nurodymų pareikalauti, jog tiekėjas (trečiasis asmuo) pagrįstų neįprastai mažą kainą, kad trečiasis asmuo pagrįsdamas šią kainą nurodė kiekvienos prekės sudedamąsias dalis ir išlaidas, o atsakovas šį pagrindimą laikė tinkamu, tapo žinoma 2012-02-28 iš atsakovo sprendimo atmesti jo pirmąją pretenziją. Tai yra, kaip teisingai nurodoma atsakovo atsiliepime į skundą, būtent iš 2012-02-28 atsakovo sprendimo dėl pirmosios pretenzijos ieškovas sužinojo apie galimą jo teisių pažeidimą, įskaitant ir tai, kad perkančioji organizacija trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimą pripažino tinkamu. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, kad būtent nuo šios datos yra skaičiuotinas minėtas 15 dienų terminas kreiptis į teismą. Antra, teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentu, kad ieškovas neteisingai ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoja nuo savo antrosios pretenzijos atsakovui pateikimo, nes VPĮ nenumato galimybės teikti pakartotinę pretenziją. Trečia, apelianto argumentai, kad jis privalėjo pateikti antrąją pretenziją, nes pagal VPĮ 94 straipsnio ir CPK 4233 straipsnio 2 dalį ieškinyje negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme metu, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti šią teismo sprendimo dalį, nes paties tiekėjo neaktyvumas, neatidumas ar nepakankamas rūpestingumas įgyvendinant savo teises, negali paneigti viešųjų pirkimų tikslų ir šio proceso operatyvumo reikalavimo, atitinkamai ir nesudaro teisės reikšti pakartotines pretenzijas dėl tų pačių reikalavimų, ar tikslinant juos, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos teikiamus pirminės pretenzijos atmetimo motyvus. Tuo labiau, kad ieškovas, teikdamas 2012-02-28 pretenziją ir žinodamas konkrečią trečiojo asmens UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymo kainą, būdamas tos pačios veiklos (baldų verslas) profesionalas, todėl gerai išmanydamas šią rinką, perkančiajai organizacijai nenurodė jokių argumentų, galinčių sukelti abejones, kad trečiojo asmens kaina yra nepagrįstai neįprastai maža, kad už ją nėra galimybių įvykdyti tokią viešojo pirkimo sutartį, kad būtent jo pasiūlymo kaina realiai yra pati mažiausia rinkoje ar pan. Dėl to priešingai nei tvirtina apeliantas, būtent jo, o ne perkančiosios organizacijos, veiksmai reiškiant pretenziją laikytini formaliais ir būtent jis nesielgė pagal bonus pater familias standartą bei nesiėmė veiksmų operatyviai ginti savo pažeistas teises. Be to, kaip nurodė teismas, po 2012-02-28 pretenzijos atmetimo atsakovas nepriėmė jokių naujų sprendimų, o ieškovas nesikreipė į teismą su prašymu, kad atsakovas nesuteikė prašomos informacijos, kad atsisakė tenkinti jo pretenziją ir panaikinti 2012-02-14 sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir kt. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad jo 2012-03-12 pretenzijoje buvo pareikšti kitokie reikalavimai nei pirmojoje pretenzijoje, t. y. suformuluotas naujas reikalavimas panaikinti atsakovo 2012-02-14 sprendimą dėl UAB „Kėdžių studija“ pateikto detalaus prekių kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu. Kaip minėta, apie UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymo kainą ieškovui tapo žinoma iš atsakovo viešųjų pirkimo komisijos 2012-02-14 sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo, o apie tai, kad šios kainos pagrindimą atsakovas VPĮ 40 straipsnio nustatyta tvarka įvertino ir pripažino tinkamu – 2012-02-28. Be to, ieškovo 2012-03-12 pretenzija buvo atmesta iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pirmoji. Dėl to, priešingai nei tvirtinta apeliantas, teismas pagrįstai ieškovo nurodyto kito reikalavimo suformulavimo tuo pačiu pagrindu (argumentais) nelaikė savarankiška ieškovo pretenzija, o apelianto skunde nurodyti teiginiai to nepaneigia (CPK 179, 185 str.).

41Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, jog terminas kreiptis į teismą skaičiuotinas nuo 2012-02-28 (atsakymo į pirmąją pretenziją išsiuntimo), kai ieškovui tapo žinoma, kad viešojo pirkimo procedūros, įskaitant ir pripažinimą tinkamu trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys buvo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, todėl pagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu.

42Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo

43Teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, taip pat pasisakė ir dėl jame pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Dėl to yra paduotas ieškovo apeliacinis skundas, todėl teisėjų kolegija analizuoja jo teisinį ir faktinį pagrindą šiuo klausimu.

44Kaip žinoma, VPĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009-09-30 įsakymu Nr. 1S-96 nustatyta, kokia kaina laikytina neįprastai maža (tai perkelta į konkurso sąlygų 65 punktą), o 2009-11-10 įsakymu Nr.1S-122 patvirtintos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). VPĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus, taip pat nurodo tam tikras aplinkybes, į kurias atsižvelgia vertindama kainos pagrindimą.

45Pagal konkurso sąlygų 68 punktą buvo numatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, 65 punkte nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina komisija privalo dalyvio CVP IS susirašinėjimo priemonėmis per komisijos nurodytą terminą pagrįsti neįprastai mažą kainą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą.

46Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, kad UAB „Kėdžių centras“ pasiūlyme nurodyta kaina buvo neįprastai maža, todėl atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2012-02-13 nutarė prašyti, kad trečiasis asmuo pagrįstų pasiūlytą kainą (3 t., 55 b. l.). Nesant ginčo dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo neįprastai mažos kainos fakto, teisėjų kolegija šiuo aspektu išsamiau nepasisako.

47Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad neįprastai maža kaina per se negali būti pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą. Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, šis institutas viešuosiuose pirkimuose, visų pirma, yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo tiekėjo nesugebėjimo laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Kita vertus, šiuo institutu siekiama apginti tiekėją nuo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, neleidžiant jam paaiškinti savo pasiūlymo rimtumo. Pagrindas tiekėjo pasiūlymui atmesti būtų tuo atveju, jei tiekėjas šios kainos negali tinkamai pagrįsti ir būtent tai perkančiajai organizacijai leidžia pagrįstai abejoti pasiūlymo pagrįstumu bei tiekėjo gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012).

48Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas iš esmės ieškinį ir atitinkamai apeliacinį skundą dėl netinkamo neįprastai mažos kainos pagrindimo reiškė remdamasis tuo, jog yra nepakankamas trečiojo asmens UAB „Kėdžių studija“ nurodytas kiekvienos prekės kainos išskaidymas į sudėtines dalis ir detalizuotos išlaidos, nes tai, anot jo, prieštarauja imperatyvioms VPĮ 40 straipsnio, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009-11-10 įsakymo Nr. 1S-122 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindumo rekomendacijų patvirtinimo“ 6 punkto, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus 2011-10-27 įsakymu Nr. P1-206 patvirtintų VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 52.5 punkto reikalavimams ir teismų praktikai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.

49Kaip buvo minėta, perkančioji organizacija dar iki pasiūlymų eilės sudarymo nustačiusi, jog trečiojo asmens UAB „Kėdžių centras“ pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, pareikalavo ją pagrįsti, o trečiasis asmuo pateikė kiekvienos prekės detalizaciją, nurodydamas gaminio medžiagas ir jų kainą, transportavimo ir montavimo paslaugas ir jų kainą, darbo užmokesčio vertę, pridėtines išlaidas ir jų vertę, socialinio draudimo išlaidas ir jų vertę, pelno ir pridėtinės vertės mokesčius, kitas išlaidas (1 t., 171-185 b. l.). Atsakovo viešųjų pirkimų komisija, įvertinus šiuos duomenis, pripažino, kad kaina yra pagrįsta ir jai nekilo abejonių šio tiekėjo gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Priešingai nei tvirtinta apeliantas, VPĮ normos imperatyviai neapibrėžia, kokius konkrečius įpareigojimus dėl duomenų pateikimo turėtų nustatyti tiekėjui perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti jo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumu. Kaip minėta, teisės aktuose numatyta tik tai, į ką ji turėtų atsižvelgti vertindama kainos pagrindimą (VPĮ 40 str. 2 d., Rekomendacijų 6 p.). Taigi būtent perkančioji organizacija pati pasirenka kokių duomenų ji pageidauja tam, kad galėtų įsitikinti realia pasiūlymo įgyvendinimo galimybe. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog neįprastai mažos pasiūlytos kainos vertinimo rungtyniškumo pobūdis turi būti suprantamas ir taip, kad perkančioji organizacija turi teisę prašyti, o tiekėjas – pateikti kuo išsamesnius kainos pagrindimo duomenis. Pažymėtina, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, tačiau turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Gi šiuo atveju, jau minėta, trečiasis asmuo atsakė į perkančiosios organizacijos reikalavimą taip, kaip pastaroji buvo prašiusi, t. y. pateikė prekių kainos skaičiavimo pagrindimą pagal kiekvieną gaminį, įskaitant išlaidas ir būsimą pelną. Perkančiajai organizacijai toks pagrindimas buvo priimtinas, papildomų paaiškinimų dėl jo nebuvo prašyta. Minėta, kad tiekėjas turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, tačiau privalo atsakyti tiek, kiek yra prašoma. Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad UAB „Kėdžių studija“ netinkamai ir nepakankamai pagrindė neįprastai mažą kainą.

50Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Taigi perkančioji organizacija tam tikra prasme pati prisiima laimėtojo pateikto pasiūlymo įgyvendinimo riziką. Kita vertus, pastebėtina, kad tam tikra rizika, jog konkursą laimėjęs tiekėjas (nepriklausomai nuo to, ar jo pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, ar ne) tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus išlieka iš esmės visais atvejais. Sutiktina su apeliantu, kad perkančiosios organizacijos teisė pačiai nuspręsti, ar tiekėjas tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą, negali būti vertinama kaip diskrecija iki tokio lygmens, kad ji turi teisę pripažinti kainos pagrindimą tinkamu net ir tuo atveju, kai yra pagrindas spręsti, jog jis yra akivaizdžiai netinkamas, nes perkančioji organizacija visų procedūrų metu privalo vadovautis viešojo pirkimo principais, taip pat veikti sąžiningai ir objektyviai. Tačiau, kita vertus, kiti tiekėjai negali privalomai nurodyti perkančiajai organizacijai, kokiomis priemonėmis perkančioji organizacija turėjo tikrinti tiekėjo neįprastai mažos kainos pagrindimą bei kokį pagrindimą perkančioji organizacija privalėjo pripažinti tinkamu, nes Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančioji organizacija turi prašyti pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis (kas šiuo atveju ir buvo pateikta) ir skaičiavimus.

51Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto teiginius, kad UAB „Kėdžių studija“ neįprastai mažą kainą galėjo pagrįsti tik pateikdama jo (apelianto) nurodytus įrodymus, iš ko susideda medžiagų kaina, kokios medžiagos bus naudojamos, koks planuojamas sunaudoti atskirų medžiagų kiekis, ar medžiagos sudaro galutinį gaminį, ar yra gamybos proceso sudėtinė dalis, iš ko konkrečiai susideda transporto ir montavimo kaina, kokiomis transporto priemonėmis ir kokiais atstumais, kas bus transportuojama, kaip montavimo paslaugos siejasi su darbo užmokesčiu, kas konkrečiai sudaro pridėtines išlaidas, kiek darbuotojų vykdys sutartį, koks planuojamas jų darbo užmokestis, kokias konkrečias funkcijas jie vykdys, nuo ko priklauso darbo užmokesčio skirtumas tiekiant skirtingas prekes, aprašydama gamybos procesą, nurodydama pasirinktus techninius sprendimus, duomenys apie siūlomų prekių originalumą, apie darbo saugos ir darbų sąlygų reikalavimų laikymąsi ir kt.

52Taip pat atmestini apelianto teiginiai (skaičiavimai), kurie, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, jog analizuojant kabyklos rūbams, virtuvinių spintelių komplekto, pusiau apvalaus stalo, kėdžių transportavimo ir montavimo išlaidų dydžius, trečiojo asmens UAB „Kėdžių studija“ detalūs kainų pagrindimai skirtingiems gaminiams yra prieštaringi, turi loginių klaidų, nes jie neturi esminės reikšmės ieškovo pasiūlymo kainai ir nepaneigia teismo padarytos išvados, jog atsakovas tinkamai laikėsi VPĮ 40 straipsnio reikalavimų, vykdydamas viešojo pirkimo procedūras, spręsdamas dėl UAB „Kėdžių studija“ neįprastai mažos kainos pagrindimo bei sudarydamas pasiūlymų eilę. Be to, kaip teisingai sprendė teismas, ieškovas neteikė jokių argumentų, kad tokios sutarties iš viso neįmanoma įvykdyti už trečiojo asmens UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymo kainą, kad ji neatitinka rinkos kainų. Tuo tarpu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjamu klausimu yra nurodęs, jog sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas tik tada, kai tiekėjas, pasiūlęs nepelningą ar net nuostolingą kainą, atitinkamoje produkto ar geografinėje rinkoje naudojasi vyraujama padėtimi, kuri per se yra draudžiama. Šiame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pasiūlytos kainos neįprastumas inter alia grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu, o tai, kad vienas iš tiekėjų perkančiajai organizacijai įrodo, jog jo siūloma maža kaina neturės įtakos teikiamos paslaugos kokybei, sutarties vykdymo terminams ir kitoms su paslaugos esme susijusioms aplinkybėms, ne pažeidžia, o atspindi tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012). Pažymėtina, kad baldų pirkimo sutartis yra sudaryta ir, kaip minėta, daugiau nei pusę jos jau yra įvykdyta, byloje nėra duomenų, kad ji vykdoma netinkamai, kad perkančiosios organizacijos įsigytos prekės neatitinka kokybės reikalavimų. Teisėjų kolegija mano, jog šis faktas taip pat patvirtina pirmiau išdėstytų išvadų pagrįstumą (CPK 178, 185 str.).

53Taigi byloje nesant duomenų apie tai, kad UAB „Kėdžių studija“ pati pasiūlymo kaina yra nepagrįsta, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad jos pagrindimas buvo netinkamas (CPK 185 str., VPĮ 3, 6, 39, 40 str.). Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio reikalavimus, vertindama UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymo kainos pagrindimą ir atitinkamai nustatydama pasiūlymų eilę.

54Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

55Apeliantas tvirtina, jog skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas nepasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, nurodęs, jog byloje nėra sprendžiamas ginčas, ar atsakovas tinkamai įvertino UAB „Kėdžių studija“ pateiktus neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentus. Anot jo, teismas taip pat be pagrindo netyrė, ar perkančioji organizacija teisėtai pripažino šį pagrindimą tinkamu. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, nes, kaip matyti iš jo, teismas nustatė bylos faktines aplinkybes, analizavo perkančiosios organizacijos veiksmus, sprendžiant dėl UAB „Kėdžių studija“ pasiūlymo neįprastai mažos kainos, analizavo jų atitiktį imperatyviems VPĮ 6, 40, 41 straipsnių reikalavimams, pasisakė dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės nuspręsti, kokių dokumentų pareikalauti, sprendžiant minėtą klausimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, teismas nagrinėjo esmines bylos faktines bei teisines aplinkybes ir dėl jų iš esmėns pasisakė. Tuo tarpu nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, tik jeigu jo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodė teismas, tai beje yra nurodyta ir aukščiau šioje nutartyje, apeliantas neįrodinėjo, kad UAB „Kėdžių studija“ neįprastai maža kaina yra nepagrįsta rinkos kainomis.

56Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą pripažinti netinkamu UAB „Kėdžių studija“ pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, atmeta šiuos apelianto motyvus ir sprendžia, jog teismas teisus konstatavęs, jog nagrinėdamas ginčą, kilusį iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją priimti, ieškovo manymu, pagrįstą sprendimą. Išsamiau dėl šių apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 185 str.).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo UAB „Faktumas“ reikalavimus, priteisė iš ieškovo 4 140 Lt (80 proc. nuo 5 175 Lt) atsakovui VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai ir 2 000 Lt trečiajam asmeniui UAB „Kėdžių studija“. Apeliantas neginčija trečiajam asmeniui priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau tvirtina, jog atsakovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 8.15 punktuose įtvirtintų paslaugų dydžius bei teigia, kad jam maksimaliai galėjo būti priteista 3 680 Lt (80 proc. nuo 4 600 Lt). Teisėjų kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismo priteistos atsakovo 4 140 Lt bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir nebūtinos. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas išsamiai įvertino ir išanalizavo atsakovo pateiktus dokumentus, įrodančius jo teisines išlaidas, nustatė, kokios konkrečios paslaugos atsakovui buvo suteiktos, vadovavosi minėtomis Rekomendacijomis bei nepriteisė 1 244,25 Lt už tas paslaugas, dėl kurių jam kilo abejonių. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15 punktus, už atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų, tripliko, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovui, kuriam atstovavo advokato padėjėjas, turėtų būti priteista 3 680 Lt. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje patikslino ieškinio dalyką, prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovas taip pat turėjo papildomai analizuoti šiuos ieškovo reikalavimus ir parengti savo poziciją – byloje pateiktas atsiliepimas į ieškovo prašymą dėl ieškinio dalyko papildymo ir papildomų apsaugos priemonių taikymo, kurio rengimo išlaidų apeliantas neįtraukė į savo skaičiavimus (2 t., 74-77 b. l.). Be to, yra akivaizdu, kad atsakovui taip pat buvo teikiamos teisinės konsultacijos, už ką taip pat yra atlyginama, renkami ir teikiami papildomi įrodymai (CPK 88, 98 str. 1 d.).

59Atsižvelgdama į tai, kas paminėta bei vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas turėjo pagrindą pripažinti pagrįstomis bei būtinomis atsakovo 4 140 Lt (80 proc. nuo 5 175 Lt) bylinėjimosi išlaidas, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 93, 185 str., CK 1.5 str.).

60Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepadarė materialinės ar proceso teisės normų taikymo ar aiškinimo pažeidimų, kurie sąlygotų sprendimo pakeitimą ar panaikinimą, nenukrypo nuo teismų praktikos. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

61Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62Atmetus ieškovo UAB „Faktumas“ apeliacinį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str.). Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme jis turėjo 2 813,25 Lt, o trečiasis asmuo UAB „Kėdžių studija“ – 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu ir 8.11, 8.15 papunkčiais bei atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, atstovų suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš apelianto UAB „Faktumas“ atsakovui priteisiama 1 000 Lt, o trečiajam asmeniui – 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str. 1 d., CK 1.5 str.).

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“ (juridinio asmens kodas 302254662) atsakovui Viešajai įstaigai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (juridinio asmens kodas 110057335) 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdžių studija“ (juridinio asmens kodas 301674357) – 300 Lt (trys šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Atsakovas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (toliau ir... 6. Ieškovas UAB „Faktumas“ 2012-03-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. Nurodė, kad UAB „Kėdžių studija“ pateikto pasiūlymo kaina yra daugiau... 8. Tvirtino, kad UAB „Kėdžių studija“ nepateikė įrodymų dėl galimybės... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 11. Nustatė, kad ieškovas 2012-03-12, t. y. likus 2 iki nustatyto termino... 12. Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas konstatavo, kad atsakovas... 13. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi ištaisė... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas UAB „Faktumas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 16. 1. Teismas be pagrindo nusprendė, kad yra praleistas ieškinio senaties... 17. 2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra sprendžiamas... 18. 3. Teismas neanalizavo teisės aktų, ignoravo esminius faktinius ir teisinius... 19. 4. Teismo argumentas, kad 2012-03-12 pretenzijoje jis nekėlė jokio naujo... 20. 5. Teismas neteisingai nurodė, kad tik perkančioji organizacija gali... 21. 6. Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Lietuvos advokatų... 22. Atsakovas VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsiliepimu į... 23. 1. Ieškovas neteisėtai rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su... 24. 2. Ieškovas neginčija, jog už pasiūlyme nurodytą kainą negalima įvykdyti... 25. 3. Ieškovas reiškia nepagrįstą reikalavimą įpareigoti perkančiąją... 26. 4. Ieškovo 2012-02-28 pretenzija atmesta pagrįstai, nes ieškovas ginčijo... 27. 5. Ieškovas neteisingai aiškina neįprastai mažos kainos pagrindimo... 28. 6. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra pažeisti VPĮ 40 straipsnio... 29. 7. Teismas teisingai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia... 30. Ieškovas UAB „Faktumas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė... 31. Trečiasis asmuo UAB „Kėdžių studija“ apeliacinės instancijos teismui... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 34. Esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar perkančioji organizacija... 35. Faktinės bylos aplinkybės... 36. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Faktumas“... 37. Dėl termino ieškiniui pareikšti... 38. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir... 39. Kaip žinoma, itin trumpi ieškinio senaties terminai įstatymo leidėjo... 40. Kaip nustatyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VPĮ 94... 41. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, jog terminas... 42. Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo... 43. Teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio... 44. Kaip žinoma, VPĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pateiktame... 45. Pagal konkurso sąlygų 68 punktą buvo numatyta, kad perkančiosios... 46. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, kad UAB „Kėdžių centras“... 47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad neįprastai... 48. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas iš esmės ieškinį ir atitinkamai... 49. Kaip buvo minėta, perkančioji organizacija dar iki pasiūlymų eilės... 50. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad teisės aktai nenustato... 51. Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto teiginius, kad... 52. Taip pat atmestini apelianto teiginiai (skaičiavimai), kurie, kaip teisingai... 53. Taigi byloje nesant duomenų apie tai, kad UAB „Kėdžių studija“ pati... 54. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 55. Apeliantas tvirtina, jog skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas,... 56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 58. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo UAB... 59. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta bei vadovaudamasi protingumo,... 60. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 62. Atmetus ieškovo UAB „Faktumas“ apeliacinį skundą jo turėtos... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi... 64. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti... 65. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“...