Byla 3K-3-328/2013

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Gražinos Davidonienes (pranešeja), Sigito Gureviciaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroro, siekiancio apginti viešaji interesa, kasacini skunda del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužes 16 d. sprendimo ir Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovo Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroro, ginancio apginti viešaji interesa, ieškini atsakovams Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos, A. Š. , R. Š. , V. K. , K. K. , G. L. del sutarties pripažinimo negaliojancia, administraciniu aktu panaikinimo, restitucijos taikymo (tretieji asmenys – Telšiu apskrities valstybine mokesciu inspekcija ir V. R.) bei atsakovu A. Š. , V. Š. , V. K. , K. K. , G. L. , R. Š. priešieškini del juridine reikšme turincio fakto nustatymo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Ieškovas prašo: pripažinti negaliojanciomis sutartis, kuriomis A. Š. perleido R. Š., G. L. ir V. K. teise atkurti nuosavybes teises i buvusiu savininku S. Š. ir E. Š. Mažeikiu rajone, ( - ) kaime, tureta žeme; panaikinti Telšiu apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Mažeikiu rajono žemetvarkos skyriaus parengtas pažymas del nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu, Telšiu apskrities viršininko parengtas išvadas del žemes, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavyben, Telšiu apskrities viršininko priimtus isakymus ir sprendimus, kuriais R. Š. , G. L. ir V. K. suformuoti sklypai ir atkurtos nuosavybes teises i buvusiu savininku S. Š. ir E. Š. valdyta žeme; taikyti restitucija.

5Ieškovas nurode, kad, atkuriant nuosavybes teises i buvusiu savininku S. Š. ir E. Š. žeme, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (2002 m. spalio 29 d. redakcija) (toliau – ir Istatymas) 2 straipsnio ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatos: iš pateiktu dokumentu matyti, kad S. Š. ir E. Š. bei A. Š. tevai – S. Š. ir O. Š. , yra ne tie patys asmenys; nera jokiu kitu duomenu, kuriu pagrindu A. Š. butu priskiriamas Istatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, turintiems teise atkurti nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta; neturedamas teisiu i buvusiu savininku S. Š. ir E. Š. nuosavybes teisemis valdyta nekilnojamaji turta, A. Š. negalejo ju niekam perleisti.

6Atsakovas A. Š. pareiške priešieškini del juridine reikšme turincio fakto, kad jo tevai O. Š. ir S. Š. po ju santuokos 1939 m. gegužes 2 d. iš A. S. gavo 12 ha žemes, esancios Mažeikiu rajono ( - ) kaime, ir ja nuosavybes teise valde iki visuotines žemes nacionalizacijos, nustatymo, taciau veliau priešieškinio atsisake.

7II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme

8Mažeikiu rajono apylinkes teismas 2012 m. gegužes 16 d. sprendimu ieškini atmete, o civilines bylos dali del priešieškinio nutrauke. Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2012 m. spalio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendima paliko nepakeista.

9Teismai, ivertine bylos faktines aplinkybes, vadovaudamiesi Istatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, padare išvada, jog A. Š. yra pretendentas, turintis teise atkurti nuosavybes teises i A. S. tureta žeme. Atsižvelgdamas i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarti, priimta civilineje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir kt., v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-216/2008, teismas sprende, kad aplinkybe, jog pirminiame 1991 m. spalio 28 d. prašyme atkurti nuosavybes teises A. Š. kaip buvusi žemes savininka nurode ne A. S., bet jo dukteri ir savo motina O. Š. (S.), nera esmine, nes jis pats galetu buti pretendentu atkurti nuosavybes teises i A. S. Mažeikiu apskrities Viekšniu valsciaus ( - ) kaime valdyta 25,22 ha žemes. A. S. mire 1940 m. rugpjucio 2 d., t. y. žemes nacionalizacijos metu, todel pagal Istatymo 1 straipsnio 2 dali jis buvo nekilnojamojo turto savininkas. Ieškovas neneigia, kad A. Š. turejo teise atkurti nuosavybes teises i šia žeme. Pagal Nacionalines žemes tarnybos 2012 m. vasario 27 d. pateikta išvada visi reikalingi dokumentai tam, kad butu atkurtos A. Š. nuosavybes teises, yra pateikti. Šie dokumentai patvirtina tiek valdymo fakta, tiek giminystes ryši, ir jokie terminai nepraleisti. Teismai sprende, kad pagrindas konstatuoti administraciniu aktu atkurti nuosavybes teises i žeme negaliojima, taip pat viešojo intereso pažeidima butu tada, jeigu butu nustatyta, kad A. S. nebuvo žemes, i kuria gincijamais administraciniais aktais atkurta nuosavybes teise, savininkas. Teismai pažymejo, kad pretendentai atkurti nuosavybes teises, tinkamai išreiške savo valia, gali pagristai tiketis, jog nuosavybes teises jiems bus atkurtos laikantis istatymu nustatytos tvarkos, nepažeidžiant teises aktu nustatytu proceduru. Nagrinejamu atveju šias proceduras pažeide Telšiu apskrities viršininko administracijos žemetvarkos tarnybos pareigunai. Ieškovo ivardytas nuosavybes teisiu atkurimo tvarkos pažeidimas nera pakankamas pagrindas pripažinti gincijamus administracinius aktus negaliojanciais, nes, pakartojus nuosavybes teisiu atkurimo procedura iš naujo, atsakovui A. Š. iš naujo butu atkurtos nuosavybes teises i ta pacia žeme. Kartojant nuosavybes teises atkurimo procesa valstybe patirtu kur kas didesne žala, o rezultatas liktu tas pats. Tikroji teises paskirtis – ieškoti ivairiu asmenu interesu, taip pat privaciu asmenu teisiu ir viešojo intereso pusiausvyros, todel teismai sprende, kad nagrinejamu atveju jie negali ginti viešojo intereso prokuroro pasirinktu aspektu, nepaisydami kitu byloje dalyvaujanciu asmenu (atsakovu) teisetu interesu ir lukesciu, kurie taip pat yra viešojo intereso dalis.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimu i ji teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužes 16 d. sprendima ir Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutarti bei priimti nauja sprendima – tenkinti ieškini. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai turi patvirtinti ne tik nuosavybes teise i žeme apskritai, bet ir i konkretizuota objekta. Siekiant ivertinti, ar po gincijamu administraciniu aktu panaikinimo iš naujo vykdant nuosavybes teisiu atkurimo procesa, atsakovams G. L. , V. K. ir R. Š. nuosavybes teises galetu buti atkuriamos tokiu paciu budu, kaip jos buvo atkurtos, t. y. suteikiant šiems asmenims neatlygintinai nuosavyben lygiavercius miško sklypus, turetu buti žinoma A. S. priklausiusios žemes vieta, ir nustatyta, ar ji priskirta valstybes išperkamai žemei. Teigti, kad nuosavybes teises bus atkurtos i ta pati žemes sklypa, negalima jau vien todel, kad, panaikinus administracinius aktus, žeme bus gražinta i laisvos žemes fonda ir sklypai formuojami ir perduodami asmenims pagal Žemes reformos istatymo 10 straipsnyje nustatyta eiliškuma.

132. Teismai, gindami privaciu asmenu interesus, nepagristai sureikšmine teisetu lukesciu apsaugos principa, ignoravo kita principa – iš neteises negali atsirasti teise, taip paneigdami viešojo intereso viršenybe.

143. Teismai pažeide su irodymu vertinimu susijusias taisykles, ir tai leme neteisingo sprendimo priemima. Teismai nevertino Nacionalines žemes tarnybos 2012 m. vasario 27 d. išvados, kurioje nurodoma, kad siekiant atkurti A. Š. nuosavybes teises i buvusio savininko A. S. nuosavybes teisemis valdyta žeme butina kartografuoti visus A. S. turetus žemes sklypus ir S. Š. bei E. Š. iki nacionalizacijos valdyta žeme. 1940 m. vasario 5 d. A. S. testamente nurodytas 12 ha žemes sklypas ( - ), o ne ( - ) kaime.

15Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos pareiške prisidejima prie kasacinio skundo.

16Teiseju kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Del viešojo intereso sampratos ir gynimo

19Nagrinejamoje byloje prokuroras pareiške ieškini, siekdamas apginti viešaji interesa. Teises aktuose nepateikta universalios ir aiškios viešojo intereso apibrežties. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencija viešasis interesas – tai visuomenes ar jos dalies interesai, kuriuos valstybe, vykdydama savo funkcijas, ipareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisetas asmens ar asmenu grupes lukestis, kuri asmuo (asmenu grupe) puoseleja teisineje valstybeje ir kuris išeina už privataus intereso ribu. Viešojo intereso, kaip valstybes pripažinto ir teises ginamo visuomeninio intereso, igyvendinimas yra viena svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužes 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužes 13 d. nutarimai). Viešasis interesas gali egzistuoti ivairiose visuomenes gyvenimo srityse, be to, yra dinamiškas, kintantis, todel neimanoma iš anksto numatyti ir apibrežti visu viešojo intereso atveju. Kasacinis teismas yra išaiškines, kad viešojo intereso savoka yra vertinamojo pobudžio, jos turinys gali buti atskleidžiamas analizuojant konkrecios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrecias teises normas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkricio 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratura, Lietuvos Respublikos generaline prokuratura, bylos Nr. 3K-3-501/2012). Taigi teismas kiekviena karta turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo fakta.

20CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teise spresti, yra konkreciu atveju viešasis interesas inicijuoti civiline byla ar ne. Del to kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, kai nustato toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis turi esmine reikšme asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tam, kad viešasis interesas butu ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turini patektu i viešojo intereso veikimo sriti. Kiekvienu konkreciu atveju vertinant, ar egzistuoja pagrindas prokurorui kreiptis i teisma siekiant viešojo intereso pažeidimo pašalinimo, butina nustatyti, ar viešasis interesas realiai buvo pažeistas, t. y. ar visuomene (arba tam tikra jos dalis) patyre žala ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat turi buti ivertinamas atitinkamo pažeidimo pobudis ir mastas. Be to, teismas, spresdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškini, susijusi su viešojo intereso pažeidimu, turi ivertinti, ar iš tiesu prokuroras turejo pagrinda kreiptis i teisma su ieškiniu viešajam interesui ginti, byla nagrinejantis teismas turi ivertinti, ar, atsižvelgiant i nagrinejamos bylos faktines aplinkybes, prokuroro reikalavimo patenkinimas prisidetu prie viešojo intereso apsaugos, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskiru asmenu teisetu lukesciu ir teisiniu santykiu stabilumo. Atskirais atvejais gali buti svarbu ir teismai turi ivertinti, ar viešasis interesas gali buti apgintas tik taip, kaip prašoma ginco atveju, ar toks budas yra efektyviausias, ar ginant viešaji interesa kaip prioritetini nenukentes kito asmens ar net daugelio asmenu teiseti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras v. Klaipedos miesto savivaldybe ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2013).

21Nagrinejamoje byloje ieškovas Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroras teigia, kad buvo pažeistos nuosavybes teisiu i žeme atkurima reglamentuojancios istatymo nuostatos, nes nuosavybes teises atsakovui A. Š. galejo buti atkurtos ne i jo motinos O. Š. (S.), bet i šios tevo A. S. žeme. Ieškovo nuomone, teismai nepagristai negyne viešojo intereso, gindami privaciu asmenu interesus, nepagristai sureikšmine teisetu lukesciu apsaugos principa, ignoravo principa „iš neteises negali atsirasti teise“. Ieškovas tvirtina, kad ginamo viešojo intereso apsaugai svarbu užtikrinti, jog dokumentai, sudarantys pagrinda atkurti nuosavybes teises, patvirtintu ne tik nuosavybes teise i žeme apskritai, bet ir i konkretizuota objekta. Del to, siekiant atkurti A. Š. nuosavybes teises i buvusio savininko A. S. nuosavybes teisemis valdyta žeme, panaikinus gincijamus administracinius aktus, iš naujo vykdant nuosavybes teisiu atkurimo procesa, butina kartografuoti visus A. S. turetus žemes sklypus ir S. Š. bei E. Š. iki nacionalizacijos valdyta žeme, ginco žeme gražinti i laisvos žemes fonda ir sklypus formuoti iš naujo bei perduoti asmenims pagal istatyme nustatyta eiliškuma.

22Teiseju kolegija, atsižvelgdama i pirmiau išdestytas nuostatas del salygu ir reikalavimu, kuriu turi buti laikomasi reiškiant ieškini del viešojo intereso gynimo, pažymi, kad vien ta aplinkybe, kad nagrinejama byla yra susijusi su nuosavybes teisiu atkurimo teisiniais santykiais, savaime nera pakankamas pagrindas prokurorui pareikšti ieškini teisme ginant viešaji interesa, neivertinus, ar šis realiai buvo pažeistas, kokios ir kieno teises faktiškai buvo pažeistos, atitinkamo pažeidimo pobudžio ir masto, ar toks viešojo intereso gynimas nelems kitu asmenu teisetu interesu pažeidimo. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2009 m. rugsejo 22 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis prokuroras v. G. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2009 pažymejo, kad, spresdamas klausima, ar yra viešasis interesas konkrecioje byloje del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo, teismas turi analizuoti visas svarbias bylos aplinkybes. Nurodytoje byloje kasacinis teismas sprende, kad netgi tai, jog pažeista asmens nuosavybes teise buvo atkurta ne specialiojo istatymo (t. y. Pilieciu nuosavybes i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo) nustatyta tvarka, savaime nereiškia, kad egzistuoja viešasis interesas, sudarantis pagrinda iš asmens išreikalauti nekilnojamaji turta. Turi buti irodyta, kad asmuo neteisetai igyvendino jam nepriklausancia teise. Galimos situacijos, kai nekilnojamaji turta nuosavybes teise igyja asmuo, pagristai pretendaves atkurti nuosavybes teises, taciau ne specialiojo istatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju bus neteisinga, nepagrista, nelogiška ir neracionalu išreikalauti iš asmens turta viešojo intereso sumetimais tiesiog tam, kad butu ivykdytas to paties asmens pažeistu nuosavybes teisiu atkurimas specialiojo istatymo nustatyta tvarka. Tai aiškintina tuo, kad pats savaime proceduru atlikimas pagal Pilieciu nuosavybes i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma nera šio istatymo tikslas. Šio istatymo tikslas – atkurti pažeistas asmens nuosavybes teises, jeigu jos pažeistos ir jokiu kitu budu neatkurtos.

23Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. Š. nuo 1991 metu sieke nuosavybes teisiu atkurimo. Byloje nera ginco del atsakovo teises atkurti nuosavybes teises. Šia aplinkybe bylos nagrinejimo metu patvirtino tiek ieškini pareiškes prokuroras, tiek Nacionaline žemes tarnyba, nurodžiusi, kad jis, nepraleisdamas nustatytu terminu, pateike visus reikalingus dokumentus nuosavybes teisems atkurti. Prokuroro ieškinys del viešojo intereso gynimo pareikštas praejus daugiau kaip dešimciai metu nuo nuosavybes teisiu atkurimo.

24Byla nagrinedami pirmosios ir apeliacines instanciju teismai konstatavo, kad 1997 m. Akmenes rajono ( - ) kaimo savininku turetos žemes nuosavybes teisei atstatyti ribu nustatymo plane buvusio savininko O. S. –Š. ir S. Š. žemes ribos ir vieta nebuvo kartografuota, taciau, 2011 m. rugpjucio 11 d. vykdant žemes, i kuria pretendavo atkurti nuosavybes teises A. Š. , kartografavima, liudininku parodymais kartografuoto sklypo ribos bei išvardytu besiribojanciu buvusiu žemes savininku pavardes buvo pažymetos 1997 m. ribu nustatymo plane; iki tol toje plano vietoje joks kitas savininkas nenustatytas ir natura nuosavybes teises niekam neatkurtos; 2011 m. rugpjucio 11 d. kartografuoto O. S. –Š. ir S. Š. buvusios žemes sklypo vieta ir ribos atitinka Nacionalines žemes tarnybos Mažeikiu žemetvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. kartografuoto žemes sklypo ribas ir vieta. Atsižvelgdami i tai, kad ( - ) kaime 10,73 ha žemes buvo asmeninio ukio žeme, priskirta valstybes išperkamai, teismai sprende, jog tiketina, kad, nuosavybes teisiu atkurimo proceduras atlikus iš naujo, teisiu atkurimo i nekilnojamaji turta padariniai butu tie patys, t. y. nuosavybes teise butu atkurta i ta pati žemes sklypa, tuo paciu budu ir tam paciam pretendentui.

25Taigi byloje nekonstatuota faktu, kad nuosavybes teise butu atkurta iš esmes pažeidžiant nuosavybes teisiu atkurima reglamentuojancius teises aktus: nuosavybes teise atkurta turinciam šia teise asmeniui; žemeje, kurioje suformuoti sklypai, neribojamas nuosavybes teisiu atkurimas; nenustatyta, kad, prokuroro gincijamais administraciniais aktais atkuriant nuosavybes teises, butu pažeistos konkreciu asmenu teises. Esant byloje nustatytoms aplinkybems, prokuroro reiškiamas ieškinys, iš esmes negincijant atsakovo teises atkurti nuosavybes teises, yra formalus, neatitinka šaliu interesu pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriteriju. Tikimybe, kad atsakovams suteikti žemes sklypai gali buti pakeisti sklypais kitoje vietoje, nesant duomenu, jog suteikus juos atsakovams dabartineje vietoje, buvo pažeistos kieno nors teises ar interesai, ivertinus kasatoriaus nurodomus kaip butinus atlikti veiksmus ir sanaudas jiems, pati savaime nera tokia vertybe, kurios siekimas butu viešasis interesas. Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad išdestytos priežastys, patvirtinancios viešojo intereso nagrinejamoje byloje neirodyma, o ne vien atsakovu teisetu lukesciu apsauga buvo teismu motyvas netenkinti prokuroro ieškinio. Be to, teismai pagristai atsižvelge i viena iš teisetu lukesciu apsaugos principo taikymo salygu – kad asmuo butu teisetai pagal galiojancius teises aktus igijes civilines teises. Byloje nustatyta, kad atsakovas turejo teise atkurti nuosavybes teises, o prokuroro nurodomus nuosavybes teisiu atkurimo proceso pažeidimus padare atitinkamu valstybes instituciju darbuotojai.

26Prokuroras, pareikšdamas ieškini viešajam interesui ginti, turejo ivertinti konkrecios situacijos aplinkybiu visuma ir irodyti, kad jo nurodomi tam tikri nuosavybes teisiu atkurimo proceduru pažeidimai, atsižvelgiant i tai, kad valstybe iš esmes negincija atsakovo teises atkurti nuosavybes teises, iš tiesu pažeidžia viešuosius interesus. Teiseju kolegija konstatuoja, kad prokuroras šiu aplinkybiu ir susijusiu interesu pusiausvyros tinkamai neivertino, bei neirode, kad nuosavybes teisiu atkurimo proceduros kartojimas konkreciu atveju prisidetu prie viešojo intereso apsaugos, nes, tenkinus ieškini ir panaikinus gincijamus sandorius bei administracinius aktus vien tam, kad butu pakartotos nuosavybes teisiu atkurimo proceduros, taip dar labiau užtesiant atsakovu teisiu igyvendinimo procesa, ir, tiketina, pasiekiant iš esmes ta pati rezultata, viešasis interesas nebutu apgintas, priešingai – butu pažeistas viešasis interesas kuo greiciau atkurti pažeistas nuosavybes teises, užtikrinti civiliniu santykiu stabiluma, teisetu lukesciu apsauga.

27Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacines instancijos teismai, ivertine nagrinejamos bylos aplinkybes, pagristai padare išvada, jog ieškini viešajam interesui ginti pareiškes prokuroras nepagrinde jo pažeidimo, todel šiu teismu procesiniu sprendimu, kuriais ieškinys atmestas, panaikinti ar keisti nera pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

28Del bylinejimosi išlaidu paskirstymo

29Byla nagrinejant kasaciniame teisme, patirta 109,17 Lt bylinejimosi išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinejimosi išlaidos priteistinos valstybes naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 961 straipsnio 1 dalis).

30Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutarti palikti nepakeista.

32Priteisti valstybei iš ieškovo Šiauliu apygardos prokuraturos (kodas 291884920) 109,17 Lt (viena šimta devynis litus 17 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

33Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 3. I. Ginco esme... 4. Ieškovas prašo: pripažinti negaliojanciomis sutartis, kuriomis 5. Ieškovas nurode, kad, atkuriant nuosavybes teises i buvusiu savininku 6. Atsakovas A. Š. pareiške priešieškini del juridine... 7. II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme... 8. Mažeikiu rajono apylinkes teismas 2012 m. gegužes 16 d. sprendimu ieškini... 9. Teismai, ivertine bylos faktines aplinkybes, vadovaudamiesi Istatymo 2... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimu i ji teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Mažeikiu rajono apylinkes teismo... 12. 1. Nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai turi patvirtinti ne tik... 13. 2. Teismai, gindami privaciu asmenu interesus, nepagristai sureikšmine teisetu... 14. 3. Teismai pažeide su irodymu vertinimu susijusias taisykles, ir tai leme... 15. Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos pareiške... 16. Teiseju kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Del viešojo intereso sampratos ir gynimo... 19. Nagrinejamoje byloje prokuroras pareiške ieškini, siekdamas apginti viešaji... 20. CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teise spresti, yra... 21. Nagrinejamoje byloje ieškovas Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroras... 22. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i pirmiau išdestytas nuostatas del salygu ir... 23. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. Š. nuo... 24. Byla nagrinedami pirmosios ir apeliacines instanciju teismai konstatavo, kad... 25. Taigi byloje nekonstatuota faktu, kad nuosavybes teise butu atkurta iš esmes... 26. Prokuroras, pareikšdamas ieškini viešajam interesui ginti, turejo ivertinti... 27. Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacines instancijos teismai,... 28. Del bylinejimosi išlaidu paskirstymo... 29. Byla nagrinejant kasaciniame teisme, patirta 109,17 Lt bylinejimosi išlaidu,... 30. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 31. Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m.... 32. Priteisti valstybei iš ieškovo Šiauliu apygardos prokuraturos (kodas... 33. Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir...