Byla 2A-1023-826/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir Statybos valstybinės priežiūros skyrius, Salantų regioninio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius, trečiasis asmuo R. D., dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė:

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius, Salantų regioninio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius, trečiasis asmuo R. D., dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo.
  2. Ieškovė nurodė, kad atliekant gyvenamojo namo paprastąjį remontą pagal Kretingos rajono savivaldybės išduotą 2014-06-04 rašytinį pritarimą statinio projektui statybos darbams atlikti nebuvo gautas ieškovės, kaip gyvenamojo namo bendraturtės, pritarimas. Prašė nustatyti, ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas aktas, išduodant rašytinį pritarimą statinio projektui, o nustačius įstatymo pažeidimą, patenkinti ieškinį (patikslintą skundą) ir panaikinti rašytinį pritarimą statinio projektui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-03-21 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui R. D. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo R. D., įgyvendindama Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą už akių, kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl 2014-06-04 rašytinio pritarimo statinio projektui išdavimo. Rašytinį pritarimą statinio projektui atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija išdavė, nes R. D. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriui pateikė būtinus dokumentus rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti.
  3. Teismas nustatė, kad teismo sprendimas įvykdytas, statybą leidžiantis dokumentas gautas, todėl 2014-06-18 atliktas rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo patikrinimas ir surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas ir konstatuota, kad rašytinis pritarimas išduotas teisėtai.
  4. Rašytinio pritarimo statinio projekto gavimui reglamentuotos procedūros nebuvo pažeistos, ieškovė jokių įstatymų ar įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų normų pažeidimo nenurodė.
  5. Teismas taip pat konstatavo, kad ruošiant daugiabučio namo projektą nebuvo pažeistos ir bendraturčių teisės, nes daugiabučio namo trijų iš keturių butų savininkai 2013-02-04 pasirašė sutikimą dėl namo antro aukšto apkalimo plastikinėmis lentelėmis.
  6. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, jog šiuo metu ji patiria žalą dėl atlikto remonto, t. y. nuo antro aukšto apkaltų lentelių bėga vanduo, jai tenka nuolat dažyti pirmo aukšto lenteles, daryti remontą, nes susidaro pelėsis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Apeliantė nurodo, kad atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija rašytinį sutikimą namo apkalimui dailylentėmis išdavė neteisėtai, nes nebuvo gautas jos, kaip bendraturtės, sutikimas, be to, namo remontas daro žalą jos interesams. Namo gyventojų sudaryta jungtinės veiklos sutartis prieštarauja CK 4.75 straipsnio ir Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatoms.
  3. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o tai paaiškėjo tik po bylos išnagrinėjimo. Bylą nagrinėjusio teisėjo sūnus yra trečiojo asmens R. D. interesams atstovavusio advokato padėjėjas, dėl to teisėjas turėjo nusišalinti. Nurodo, jog tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
  4. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliantė nenurodė, kaip atsakovės duotas rašytinis pritarimas statinio projektui pažeidžia jos, kaip statinio bendraturtės, teises.
  5. Apeliantė teigia, kad jungtinės veiklos sutartis yra neteisėta ir pažeidžia jos teises, tačiau 2013-02-04 jungtinės veiklos sutartis yra teisėta, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.
  6. Apeliantė taip pat pateikė antstolio sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir prašė jį priimti kaip naujus įrodymus. Protokole užfiksuotos namo nuotraukos, apeliantės teigimu, įrodančios jos butui daromą žalą.
  7. Atsakovė rašytinį pritarimą statinio projektui išdavė įvertinusi tai, kad statinio projektui pritarė dauguma, t. y. trys iš keturių namo bendraturčių.
  8. Apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti, nes trečiasis asmuo R. D. byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, o buvo ginčijamas tik atsakovės duotas rašytinis pritarimas. Atsakovė byloje dalyvavo be atstovo.
  9. Trečiasis asmuo R. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, rašytinis pritarimas statinio projektui išduotas teisėtai, įvertinus tai, kad jam pritarė dauguma namo bendraturčių. Sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Namo gyventojai buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, kuri yra įregistruota registre.
  10. Apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, nes advokatas, dėl kurio dalyvavimo byloje apeliantė kvestionuoja teismo nešališkumą, atstovavo trečiajam asmeniui, kuris byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų. Be to, klausimą, ar teisėjas P. K. gali nagrinėti bylas, kuriose atstovauja advokatas R. L., jau nagrinėjo tiek teismo pirmininkas, tiek apeliacinės instancijos teismas.

10IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Apeliantė pateikė antstolio V. D. 2016-04-18 sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir prašė jį priimti kaip įrodymą dėl jos nuosavybei daromos žalos. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktus naujus įrodymus, konstatuoja, jog šiuos duomenis, kaip įrodančius apeliantės patiriamą žalą, ji galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, įrodinėdama jai padarytą žalą, dėl to atsisakytina priimti apeliantės pateiktus įrodymus.
  4. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos duoto rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo. Apeliantė įrodinėjo, kad šis pritarimas duotas neteisėtai, nes nebuvo gautas visų ginčo statinio bendraturčių sutikimas namo remontui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti rašytinį pritarimą, nes jis išduotas teisėtai. Apeliaciniame skunde apeliantė pakartotinai teigia, kad rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai, nes ji, kaip namo bendraturtė, nedavė sutikimo namo remontui, tačiau nenurodo jokių kitų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.
  5. Teisėjų kolegija, atmesdama paminėtą apeliantės argumentą, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės išduoto rašytinio pritarimo teisėtumą, vertino, ar šis pritarimas buvo išduotas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nustatytus reikalavimus. Šios normos 4 punkte įtvirtintas vienas iš reikalavimų, siekiant gauti įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą – turi būti pateiktas statinio bendraturčių sutikimas. Statybos įstatymas nedetalizuoja bendraturčio sutikimo tvarkos ir formos, t. y. nenustatyta, ar sutikimą turi duoti visi bendraturčiai ar jų dauguma. Dėl to šiuo atveju vertintina, ar bendraturčių sutikimas atitiko CK 4.85 straipsnyje nustatytą reglamentavimą. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant palengvinti bendrojo naudojimo objekto valdymą ir naudojimą, nes gauti visų bendraturčių sutikimą neretai yra itin sudėtinga dėl objektyvių bei subjektyvių priežasčių.
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad statinio remontui pritarė trys iš keturių ginčo statinio bendraturčių, t. y. buvo gautas daugumos sutikimas bendrojo naudojimo objekto remontui. Šis sutikimas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.85 straipsnio 9 dalis), dėl to apeliantei nenurodžius kitų atsakovės rašytinio pritarimo neteisėtumo pagrindų, skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, jog šis pritarimas išduotas teisėtai, nes buvo gautas daugumos bendraturčių sutikimas atlikti namo remontą.
  7. Apeliantė nurodė ir tai, kad ginčo statinio bendraturčių jungtinės veiklos sutartis yra neteisėta, nes prieštarauja CK 4.75 straipsnio bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnis įtvirtina draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nereiškė, dėl to nėra pagrindo pasisakyti dėl šio apeliacinio skundo argumento.
  8. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo šališkumas, apeliantės vertinimu, pasireiškė tuo, kad bylą nagrinėjusio teisėjo sūnus dirba trečiajam asmeniui R. D. atstovavusio advokato R. L. padėjėju. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise apeliantė nesinaudojo. Apeliantės skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo yra paremti iš esmės vien tik nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu jai procesiniu sprendimu, o tai nėra pagrindas konstatuoti teisėjo (teismo) šališkumą (CPK 65, 66 straipsniai). Vien tik tai, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atstovauja advokatas R. L., kuris yra bylą nagrinėjančio teisėjo P. K. sūnaus L. K. darbdavys, nesudaro pagrindo teigti apie teisėjo šališkumą, kadangi L. K. šioje civilinėje byloje nedalyvauja ir neturi teisinio suinteresuotumo bylos eiga ir baigtimi be to apeliantė nenurodė kitų bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą patvirtinančių aplinkybių.
  9. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 3626 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    12

  10. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovės pusėje, R. D. pateikė byloje atsiliepimą į apeliacinį skundą ir turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis), dėl to atmetus apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui R. D. iš apeliantės priteistina 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

    13

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. D. iš ieškovės L. Š. 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

17Atsisakyti priimti ieškovės L. Š. pateiktus naujus įrodymus – 2016-04-18 antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Proceso dalyviai
Ryšiai