Byla I-4800-790/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko ir Donato Vansevičiaus,

2dalyvaujant pareiškėjai L. Š., pareiškėjo atstovams advokatui V. R. ir A. Z.,

3atsakovo atstovui advokatui Tadai Zarembai,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo.

5Teismas

Nustatė

6pareiškėja L. Š. pateikė teismui skundą (b. 1. 3), kuriuo prašo panaikinti valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – ir Centras) 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 46 (toliau – Sprendimas). Nurodo, kad statybos techninio projekto vadovas V. I. suklastojo statybos techninį projektą (bylos žymuo 1343-01TP-BD) (toliau – Statybos techninis projektas) vykdant antro aukšto statybos darbus gyvenamajame name, adresu ( - ). Statybos techniniame projekte nėra namo antro aukšto laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, medinio karkaso įrengimo, apšiltinimo, namo antras aukštas yra pailgėjęs, paplatėjęs, tai keičia namo antro aukšto fasado ilgį, plotį, kitus matmenis. Pakeista fasado išvaizda, namas yra kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, Salantų regioniniame parke. Nėra statybos užbaigimo procedūros akto, neparengtas detalusis planas, nėra kadastrinių namo matavimų su visų bendraturčių parašais. Nėra statinio konstrukcijų, inžinerinių sistemų aprašymo, trūksta lokalinės sąmatos, suvestinės, statybos kainų apskaičiavimo, konstrukcijos dalies. Nėra statybai panaudotų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, jų kokybės sertifikatų. Nėra nustatyta, koks rangovas vykdė antro aukšto rekonstrukcijos darbus. Statybos techniniame projekte užfiksuotas visas namo antras aukštas, nors namo bendraturtei R. D. priklauso tik dalis namo antro aukšto. Statybos techninio projekto parengto namo bendraturtei V. S. nėra, o R. D. Statybos techniniame projekte yra pažymėta įteisinama pastato dalis priklausanti V. S.. Daugiau jokių dokumentų apie V. S. galimai teisėtai atliktus rekonstrukcijos darbus nėra. Nėra pateikta, kiek valstybei sumokėta mokesčių nuo atliktų rekonstrukcijos darbų. Nėra pateiktų statybos pildymo žurnalų. Namo antro aukšto rekonstrukcijos darbai atlikti 2009 metų vasarą, o Statybos techninis projektas „pagamintas“ 2013 metais. Nėra pareiškėjos rašytinio pritarimo namo antro aukšto rekonstrukcijos darbams, eskizinio projekto, Kretingos rajono savivaldybės protokolo dėl bendraturčių susirinkimo. Pareiškėja pažymi, kad dėl V. I. įstatymų pažeidimų pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

7Atsakovas Centras atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 72–74). Nurodo, kad Centras, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra įgaliotas vykdyti (dubliuoti) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros inspekcijos (toliau – Inspekcija) funkcijų, o iš pačios Inspekcijos Centras nėra gavęs duomenų apie V. I. padarytą kokį nors teisės aktų pažeidimą, kurie sąlygotų Centro pareigą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) bei kitų teisės aktų (STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 118, 120 punktai) nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo ar įspėjimo skyrimo. Statybos įstatymo 12 straipsnio 14, 15 ir 18 dalyse nustatyti atvejai, kuomet Centras turi teisę įvertinti statybos dalyvių veikimą / neveikimą bei priimti vieną iš minėtų sprendimų (skirti įspėjimą, sustabdyti ar panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą). Tačiau, tam pirmiausia turi būti išduotas kvalifikacijos atestatas, o nagrinėjamu atveju, tokio atestato išduota nebuvo. Pareiškėja nepateikė Centrui duomenų, kad Inspekcija ar kitos institucijos būtų nustatę, jog koks nors projektas (kuris nebuvo pateiktas Centrui) neatitinka jam teisės aktais keliamų reikalavimų, o juolab, kad yra neva suklastotas. Sprendimu V. I. nebuvo suteiktas ar išduotas joks sertifikatas. Atsakovo teigimu, pareiškėja nepagrįstai abejoja V. I. kompetencija ir Centro šališkumu. V. I. yra baigęs šias studijas: Kauno technologijų universitetas, 1998 m. Statybos inžinerijos studijų programa, statybos inžinerijos mokslo bakalauro kvalifikacinis laipsnis; Klaipėdos universitetas, 2009 m. Kraštovaizdžio architektūros magistrantūros studijų programa, kraštovaizdžio magistro kvalifikacinis laipsnis; Kauno technologijų universitetas, 2013 m. Architektūros studijų krypties architektūros studijų programa, architektūros bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Minėtos aplinkybės paneigia abejones dėl V. I. kompetencijos. Pareiškėja nepateikia jokių Centro „šališkumą“ patvirtinančių įrodymų. Atsakovo teigimu, tik skunde atsiradęs teiginys (apie tariamai netinkamai atliktus statybos darbus / ne pagal projektą atliktus statybos darbus), nepagrįstas jokiais įrodymais, neįrodo Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka. Ministerija iš esmės pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos skunde keliami klausimai dėl gyvenamajame name, adresu ( - ), vykdytų antro aukšto statybos darbų, rašytinio pritarimo gavimo nagrinėti tiek Inspekcijos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) yra priskirta statybos valstybinė priežiūra, tiek ir teismuose (2014 m. sausio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1635-666/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1023-826/2016). Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovai prašė skundą tenkinti remdamiesi skunde nurodytais argumentais. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

10Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu iš esmės pritarė pareiškėjos skunde išdėstytoms aplinkybėms.

11Teismas

konstatuoja:

12nagrinėjamoje byloje kilo administracinis ginčas dėl Centro 2017 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 46 teisėtumo ir pagrįstumo.

13Pareiškėja 2017 m. sausio 27 d. pateikė skundą Ministerijai „Dėl Klaipėdos, Vilniaus statybos inspekcijos neveikimo“, kuriame nurodė, kad V. I. „suklastojo“ Statybos techninį projektą vykdant antro aukšto statybos darbus gyvenamajame name, adresu ( - ) (b. 1. 93–94). Ministerija 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. (14-5)-D8-1712, atsakydama į pareiškėjos skundą (b. 1. 95–96), nurodė, kad savavališkai atliktus gyvenamojo namo, esančio ( - ), paprastojo remonto darbus, kurie 2012 m. lapkričio 27 d. konstatuoti savavališkos statybos akte, 2014 m. sausio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1635-666/2013 statytoja R. D. buvo įpareigota pašalinti. R. D. 2014 m. birželio 11 d. raštu informavo Inspekciją apie gautą rašytinį pritarimą, todėl Inspekcija 2014 m. birželio 18 d. atliko minėto rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo patikrinimą ir patikrinimo akte konstatavo, kad rašytinis pritarimas išduotas teisėtai. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas aktas, išduodant rašytinį pritarimą be pareiškėjos kaip gyvenamojo namo bendraturtės pritarimo, tačiau Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu nustatė, kad rašytinio pritarimo statinio projekto gavimui reglamentuotos procedūros nepažeistos, o Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ministerija nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai dėl Inspekcijos neveikimo ar netinkamo pareigų vykdymo yra nepagrįsti.

14Pareiškėja 2017 m. vasario 25 d. Ministerijai pateikė pakartotinį prašymą „Dėl statybos techninio projekto vadovo V. I.“, kuriame nurodė, kad V. I. galimai „suklastojo“ Statybos techninį projektą (b. 1. 134–135). Ministerijos viceministrės rezoliucija pakartotinio prašymo nagrinėjimas buvo pavestas Centrui. 2017 m. birželio 22 d. posėdyje statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atestavimo ekspertai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą bei parengė 2017 m. birželio 22 d. Statybos veiklos pagrindinių sričių vadovų atestavimo ekspertų posėdžio išvadą Nr. SP-46, kurioje nurodė, kad V. I. yra atestuotas teritorijų planavimo vadovas ir jam neišduoti jokie kitokie atestatai – nei ypatingojo statinio projekto vadovo, nei ypatingojo statinio projekto dalies vadovo. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja nenurodė konkretaus projekto, kurį rengdamas duomenis galimai suklastojo V. I., nei kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie galimo pažeidimo buvimą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad kadangi teritorijų planavimo vadovų atestavimas yra Teritorijų planavimo įstatymo, o ne Statybos įstatymo reguliavimo srityje, siūlytina Centro vadovui V. I. netaikyti poveikio priemonių, numatytų Statybos įstatymo 12 straipsnio 14, 15 ir 18 dalyse (b. 1. 53).

15Centras skundžiamu 2017 m. birželio 27 d. Sprendimu, remdamasis Statybos veiklos pagrindinių sričių vadovų atestavimo ekspertų posėdžio išvada, nutarė netaikyti V. I. poveikio priemonių, numatytų Statybos įstatymo 12 straipsnio 14, 15 ir 18 dalyse (b. 1. 22). Pareiškėja prašo panaikinti šį Centro Sprendimą.

16Statybos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra: 1) statybiniai tyrimai; 2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra; 3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė; 4) statybos darbai; 5) statinio statybos techninė priežiūra. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas. Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).

17Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą. To paties straipsnio 15 dalyje nurodyti atvejai, kuomet atestavimą atliekanti organizacija kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą panaikina. Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad atestavimą atliekanti organizacija pareiškia įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas vykdydamas veiklą (veikimu ar neveikimu) padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 14 dalies 1 punkte ir 15 dalies 1 punkte) pažeidimų, kuriais nepadarė žalos viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams.

18Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja į Ministeriją kreipėsi dėl, jos nuomone, netinkamai parengto projekto – gyvenamojo namo, ( - ). paprastojo remonto aprašo, kurio vadovu buvo V. I.. Šis projektas buvo parengtas 2014 m. ir jo pagrindu buvo įteisinti R. D. atlikti statybos darbai minėtame gyvenamajame name. Tačiau teismas pažymi, kad Centras, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, jog V. I. nebuvo išduoti jokie kvalifikacijos atestatai, numatyti Statybos įstatyme. Aptariamame V. I. parengtame gyvenamojo namo paprastojo remonto apraše kaip atestato numeris iš tiesų yra nurodytas Kauno technologijos Universiteto V. I. išduoto statybos inžinerijos mokslo bakalauro diplomo numeris. Taigi pagal Statybos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą Centras neturėjo pagrindo taikyti V. I. jokių poveikio priemonių, kadangi jis nebuvo ir nėra jokio kvalifikacijos atestato, nurodyto Statybos įstatyme, turėtojas. Kaip nustatė Centras, V. I. buvo išduotas kvalifikacijos atestatas eiti teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas, tačiau pareiškėjos nusiskundimai buvo reiškiami dėl V. I. parengto statybos projekto, o ne teritorijų planavimo dokumento, dėl to Centras neturėjo pagrindo spręsti dėl V. I. išduoto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 6, 8 dalys).

19Pastebėtina, kad gyvenamasis namas, ( - ) yra neypatingasis. Pagal Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios 2014 metais (kada buvo parengtas aptariamas projektas), 10 straipsnio 3 dalį kvalifikacijos atestatai buvo reikalingi eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas. Remiantis 2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573 Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalimi, architektai ir statybos inžinieriai gali eiti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas neturėdami kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, išduotų šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, iki 2018 m. sausio 1 d. Iš šio teisinio reglamentavimo spręstina, kad 2014 metais rengti gyvenamojo namo, ( - ) paprastojo remonto aprašą nebuvo reikalinga turėti Statybos įstatyme numatyto kvalifikacijos atestato.

20Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek iš pareiškėjos 2017 m. vasario 25 d. prašymo, tiek iš skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja mano, jog V. I. parengtas gyvenamojo namo, ( - ) paprastojo remonto aprašas, kurio pagrindu buvo įteisinti R. D. atlikti statybos darbai minėtame gyvenamajame name, neatitinka teisės aktų reikalavimų, bei jog R. D. atlikti statybos darbai yra neteisėti. Tačiau pastebėtina, kad šios pareiškėjos nurodomos aplinkybės šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos bylai spręsti, kadangi nagrinėjamu atveju tik sprendžiama, ar atsakovas Centras pagrįstai ir teisėtai nesiėmė Statybos įstatyme numatytų priemonių, susijusių su kvalifikacijos atestatu. Tuo tarpu Centrui nesuteikti įgaliojimai vertinti, ar asmens, kuriam nebuvo išduotas kvalifikacijos atestatas statybų srityje, parengtas projektas bei jo pagrindu atlikti statybos darbai atitiko teisės aktų reikalavimus. Statybų valstybinės priežiūros funkcija suteikta ne Centrui, bet Inspekcijai (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis). Be to, pareiškėja, kaip ir bet kuris kitas asmuo, manydama, kad R. D. atlikti pagal minėtą projektą statybos darbai pažeidė įstatymų saugomas jos teises ir teisėtus interesus, turi teisę ginti juos teismine tvarka. Atitinkamai, kitos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės (kad projekte nėra namo antro aukšto laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, medinio karkaso įrengimo, apšiltinimo, kad namo antras aukštas yra pailgėjęs, paplatėjęs ir kitos aplinkybės susijusios su atliktais statybos darbais) nėra susijusios su Centro Sprendimo teisėtumu ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

21Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Centro 2017 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 46 yra teisėtas ir pagrįstas, juo tinkamai išnagrinėtas pareiškėjos prašymas, o Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24pareiškėjos L. Š. skundą atmesti.

25Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant pareiškėjai L. Š., pareiškėjo atstovams advokatui V. R. ir A.... 3. atsakovo atstovui advokatui Tadai Zarembai,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Teismas... 6. pareiškėja L. Š. pateikė teismui skundą (b. 1. 3), kuriuo prašo... 7. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovai prašė skundą tenkinti... 10. Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu iš esmės pritarė pareiškėjos... 11. Teismas... 12. nagrinėjamoje byloje kilo administracinis ginčas dėl Centro 2017 m.... 13. Pareiškėja 2017 m. sausio 27 d. pateikė skundą Ministerijai „Dėl... 14. Pareiškėja 2017 m. vasario 25 d. Ministerijai pateikė pakartotinį prašymą... 15. Centras skundžiamu 2017 m. birželio 27 d. Sprendimu, remdamasis Statybos... 16. Statybos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 12... 17. Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad atestavimą atliekanti... 18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja į Ministeriją kreipėsi... 19. Pastebėtina, kad gyvenamasis namas, ( - ) yra neypatingasis. Pagal Statybos... 20. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek iš pareiškėjos 2017 m. vasario 25 d.... 21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Centro 2017 m.... 22. Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi... 23. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87... 24. pareiškėjos L. Š. skundą atmesti.... 25. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...