Byla e2A-526-855/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. ir trečiojo asmens B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinys atmesti, civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. ieškinį atsakovams J. K., Valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretieji asmenys R. V., E. V., L. Š., G. Š., B. B., dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir įregistruoti servitutą arba servituto nustatymo bei atsakovės J. K. priešieškinį ieškovams A. P., D. P., Ž. Z. dėl servituto nustatymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktą dalyje dėl pripažinimo naudoti tinkamu ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 2I1/m; 2) įpareigoti J. K. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius – ūkinį pastatą unikalus Nr. ( - ), medinę pavėsinę ir tvorą, stovinčius kelio servitute, nustatytame 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), Vilniaus r., ir visiškai atlaisvinti šį kelio servitutą bei netrukdyti juo naudotis ieškovams; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-01-16 sprendimą Nr. VILRS-123 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-03-17 sprendimą Nr. csprl-59 bei įpareigoti VĮ „Registrų centras“ įregistruoti kelio servitutą, nustatytą 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), Vilniaus r. arba 4) nustatyti kelio servitutą atsakovės J. K. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), Vilniaus r., pagal M. V. firmos „Archipolis“ 2017-08-27 parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, plane pažymėtą skaičiais 1-13, ir visiškai atlaisvinti šį kelio servitutą bei netrukdyti juo naudotis ieškovams.

51.1.

6Ieškinyje nurodė, kad 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-158 “Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka” buvo nuspręsta patvirtinti 2,1223 ha žemės sklypo Antežerių k., Vilniaus r. (kadastrinis Nr. ( - )) paskirties pakeitimo į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti) ir padalijimo į 10 sklypų detalųjį planą bendrąja tvarka. 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 „Dėl J. K., J. J., V. Š. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone” buvo patvirtintas privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniaus rajone, 21 231 kv. m. ploto, padalijimo projektas, pagal kurį šis sklypas buvo padalintas į dešimt sklypų (sklypai Nr. 536-1 – 536-10). Po šio žemės sklypo padalijimo, ieškovai A. P. ir D. P. įsigijo žemės sklypą, Nr. 536-6, Ž. Z. žemės sklypą, Nr. 536-7, o atsakovė J. K. žemės sklypą, Nr. 536-5. 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 atsakovei J. K. priklausančiam žemės sklypui Nr. 536-5 (300 kv. m. plote) buvo nustatytas kelio servitutas, tačiau dėl VĮ „Registrų centras“ aplaidumo, nustatytas servitutas buvo įregistruotas ieškovams D. P. ir A. P. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), todėl jie kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, o šis 2013-07-30 sprendimu nurodė, jog išregistravo nekilnojamojo daikto kelio servitutą, tačiau VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, išnagrinėjęs prašymą, 2015-01-16 sprendimu dar kartą atsisakė įregistruoti kelio servitutą žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ). Šis sprendimas buvo apskųstas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2015-03-17 sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Tiek teritorinio registratoriaus, tiek centrinio registratoriaus atsisakymo įregistruoti servitutą motyvai – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Laikytasi pozicijos, jog iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai, atsiranda tik įregistravus servitutą, t. y. servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo, tuo tarpu šiuo atveju nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad pradiniams žemės sklypo savininkams įsakymu nustatytos iš servituto kylančios pareigos perėjo esamai žemės sklypo savininkei J. K..

71.2.

8Ieškovų nuomone, atsakovė žinojo arba privalėjo žinoti, kad servitutas jų sklype nustatytas administraciniu aktu. 2005-10-17 pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė ir jos vyras iš trečiųjų asmenų R. V. ir E. V. įsigijo žemės sklypą, priedu buvo žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas „projektuojamas kelias S/300“; kitoje plano pusėje nurodyta „Servitutas. Teisė kitiems asmenims eiti važiuoti arba ginti gyvulius projektuojamu keliu. 300 kv. m“. Viešame registre esančioje registro byloje buvo tiek 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 13-158, tiek 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 4892-41, kuriais jos sklype buvo nustatytas ir patvirtintas servitutas. Apie vietovės teritorijų planavimo dokumentus atsakovė, būdama gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statytoja, privalėjo žinoti. Iš pateiktos atsakovės namo projektinės dokumentacijos matyti, kad toks pat servitutas, kaip ir prie pirkimo – pardavimo sutarties pridėtame plane, nurodytas ir šiame plane. Sklypo genplane su jame pažymėtu statiniu gyvenamuoju namu (indeksas 1) ir ūkinio pastatu (indeksas 2), taip pat pažymėtas toks pat servitutas, kaip ir prie pirkimo – pardavimo sutarties pridėtame plane. Būtent todėl ūkinio pastato vieta šio pastato projektinėje dokumentacijoje nurodyta iki servituto ribos. Nepaisant to, atsakovė sklype tyčia pastatė statinį ne projekte nurodytoje vietoje, o ant kelio servituto, taip apsunkindama galimybes įregistruoti nurodytą servitutą. Iš statybos leidimo, kuris buvo pradžioje išduotas R. V. ir E. V., vėliau E. ir J. K., ginčo žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ), matyti, kad jame numatyta statyti individualų gyvenamąjį namą ir pirtį, tačiau jame nurodyti tik gyvenamojo namo techniniai rodikliai, o tai reiškia, jog leidimas statyti buvo išduotas tik jam. Duomenys apie prašomą įregistruoti servitutą VĮ „Registrų centras“ atsirado anksčiau, nei duomenys apie pagalbinio ūkio pastatą, todėl Vilniaus filialas privalėjo įregistruoti prašomą servitutą ir tuo pagrindu panaikinti atsakovės statinio registraciją.

91.3.

10Vilniaus apygardos teismas, gražindamas bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko pažymėjo, kad bet kokiu atveju ginčas dėl teisės naudotis keliu per atsakovės sklypą turi būti išspręstas šioje byloje, todėl ieškovai pateikė alternatyvų reikalavimą, tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad servitutas atsakovės žemės sklype nenustatytas teisėtai. Ieškovų siūlomas nustatyti servitutas nepažeis atsakovės teisių, nes nėra liečiami jos pastatyti ir įregistruoti nuosavybės teise pastatai. Šis servitutas užtikrins tinkamą patekimą į ieškovų sklypus.

112.

12Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą jai priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu ( - ), Vilniaus r., kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagal UAB „Aterra“ matininkės V. K. paruoštą žemės sklypo planą.

132.1.

14Nurodė, kad servitutas negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, kadangi servituto nustatymo pagrindai neatitinka numatytų Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, todėl 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 4892-41 priimtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, yra neteisėtas ir juo vadovautis nėra teisinio pagrindo. Sutinka, kad ieškovai į savo žemės sklypus gali patekti tik naudodamiesi jos žemės sklypo dalimi, tačiau nesutinka su ieškovų prašomo nustatyti servituto turiniu. Atsakovės nuomone, jos su priešieškiniu teikiamas planas dėl kelio servituto paruoštas atsižvelgiant į tai, kad tokia apimtimi nustačius servitutą bus išvengta pastatų, didelės dalies tvoros, nuotekų sistemos griovimo, į tai, kad ieškovai faktiškai privažiavimui prie savo žemės sklypų naudojasi būtent tokia jos žemės sklypo dalimi, kuri apibrėžta jos teikiamame servituto plane, jau daugiau nei 10 metų ir ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų dėl kelio pločio. Faktiškai pravažiavimui dalis kelio nutiesta ir naudojama šiai dienai prie pat tvoros ir užima virš trijų metrų pločio juostą per visą žemės sklypo pietinę dalį (plane tai pažymėta indeksais 3, 4, 5, 6, 7). Esant nustatytam kelio servitutui ir gretimame žemės sklype (unikalus Nr.: ( - )), esančiame ( - ), Vilniaus r. sav., ir priklausančiame R. S., S. S., bendras kelio plotis sudarys virš 7 metrų. Be to, atsakovės siūlomame servituto nustatymo plane numatytas dvigubai platesnis įvažiavimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą (plane įvažiavimas pažymėtas 3, 7, 8), kas patenkina jų poreikius, suteikia galimybę tiesti komunikacijas (elektros energijos ir dujų). Tuo pačiu atsakovei bus sukelti minimalūs nepatogumai ir turtiniai nuostoliai, o ieškovams bus užtikrinta teisė nevaržomai naudotis savo turtu. Kompensacijos dėl kelio servituto nustatymo patirtų suvaržymų bei turtinės žalos nereikalauja.

152.2.

16Nurodė, kad 2004-08-17 Statybos leidimo Nr. 578 grafoje „Statybos objektas“ yra nurodyta – individualus gyvenamasis namas ir pirtis, taigi pagalbinis pastatas pirtis statybos leidime nurodytas, o jo pavadinimas pilnai apibūdina ir naudojimo paskirtį, ir kitus duomenis, reikalingus šio statinio projektui Nr. 260404/100, parengtam 2004 metais. 2008-10-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, todėl pagal LR ABTĮ 33 str. 1 d., tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčijamas aktas užregistruotas 2008-10-23. Nuo šios datos ieškovai per mėnesį laiko galėjo apskųsti ginčijamą aktą, bet to nepadarė.

171.

18Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimuose prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimą dėl akto panaikinimo atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, o tuo atveju, jeigu teismas netaikytų ieškinio senaties, prašė ieškovų A. P., D. P. ir Ž. Z. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl akto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsakovės J. K. priešieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

193.1.

20Nurodė, kad nekilnojamojo turto registre duomenys apie aktą ir jo pagrindu atliktą ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), pažymėto plane 2I1/m, esančio žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), teisinę registraciją atsakovės vardu yra paskelbti nuo 2009-02-06. registre nurodyta pakankama informacija apie akto turinį sudarančius elementus, t. y. akto priėmimo data ir numeris, bei iš registro duomenų žinoma, kad akto pagrindu buvo atlikta pastato teisinė registracija atsakovės vardu, todėl termino ginčyti aktą eigos pradžia skaičiuotina nuo akto paskelbimo nekilnojamojo turto registre momento – 2009-02-06. Įstatymų leidėjas yra nustatęs itin trumpą – vieno mėnesio terminą, per kurį asmuo gali ginti savo galimai pažeistas teises, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovų 2015-04-10 ieškinys ir 2017-09-29 patikslintas ieškinys dėl akto panaikinimo teismui pateiktas gerokai (daugiau nei 6 metus) praleidus vieno mėnesio terminą, ir ieškovai neprašo atnaujinti termino dėl akto panaikinimo pateikti.

213.2.

22Pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti vadovaujantis tuo metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Reglamentas 1.11.01:2002). Pagal Reglamento 1.11.01:2002 10 punktą statinius tinkamais naudoti pripažindavo komisijos. Komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai turėjo patikrinti statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėti visus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustatyti, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertinti statinio tinkamumą naudoti (Reglamento 1.11.01:2002 16 punktas). Nagrinėjamu atveju komisijos nariai, kiekvienas pagal savo kompetenciją, patikrinę statinio atitiktį statinio projektui, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertinę statinio tinkamumą naudoti, aktu pripažino, kad pastatas, kurio bendras plotas 55,0 m2, tinkamas naudoti. Pagal tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17.4 punkto nuostatas pastatams, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, buvo priskiriama ir pirtis (sauna). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl pagrįstai konstatuotina, kad pastatas gali būti pirtis.

233.3.

24Kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, tačiau Nekilnojamojo turto registre registruotas nebuvo, todėl iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams neatsirado.

251.

26Atsakovas Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepimuose prašė bylą nagrinėtini teismo nuožiūra.

274.1.

28Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-04-26 nutartyje Nr. e2A-955-340/2017 nurodė, kad jeigu servitutas privačios žemės sklypui administraciniu aktu nustatytas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nenumatytu pagrindu, t. y. neteisėtai, jis nesukelia jokių teisinių padarinių – teisių ir pareigų, iš servituto kylančių viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkams. Ieškovai nagrinėjamoje byloje net neįrodinėja buvus bent vienam Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytam teisiniam pagrindui, todėl darytina išvada, kad ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir dėl šios priežasties. Ieškovų patikslinto ieškinio alternatyvus reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu pagal į bylą pateiktą M. V. firmos parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui nagrinėtinas kartu su atsakovės J. K. priešieškinio reikalavimu dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Aterra“ matininkės V. K. parengtą planą kelio servituto nustatymui. Valstybės įmonė „Registrų centras“ materialinio teisinio suinteresuotumo tiek dėl ieškovų patikslintu ieškiniu prašomo nustatyti servituto teismo sprendimu, tiek dėl atsakovės priešieškiniu prašomo nustatyti servituto teismo sprendimu neturi.

291.

30Tretieji asmenys R. V., E. V. pateiktuose atsiliepimuose prašė ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

312.

32Nurodė, kad ieškovai pagristai teigia, kad jie atsakovei ir jos sutuoktiniui perdavė visą turėtą statybos dokumentaciją. Jokie juridiniai faktai ar duomenys nekeičia aplinkybės, kad servitutas ginčo sklype nebuvo registruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kaip numato CK, reglamentuojant servituto įsigaliojimo momentą (CK 4.124 str. 2 d. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas: „Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai”), todėl neperėjo nei jiems (sklypo pirkėjams), nei atsakovei ir jos sutuoktiniui. Neprieštarauja dėl to, kad nesant įregistruoto – galiojančio – servituto, susidariusi situacija būtų sprendžiama, nustatant servitutą pagal realią situaciją. Vis dėlto, plane, kurio pagrindu reiškiamas ieškinys, pažymėti „Žemės sklypams nustatomi servitutai“ ne tik kelio, tačiau ir servitutai komunikacijoms tiesti ir aptarnauti. Svarstytina, ar tenkinus alternatyvų ieškinio reikalavimą – nustačius kelio servitutą, nuoroda teismo sprendime į planą, kuriame pažymėti papildomi servitutai, nebus klaidinanti, sudaranti prielaidas klaidoms, vykdant servituto registraciją. Pasisakydami dėl priešieškinio nurodė, kad suprantamas atsakovės argumentas, jog sprendžiant kelio servituto nustatymo klausimą pagal faktinę padėtį ir realų poreikį, jis nustatytinas įvertinus susidarantį bendrą pravažiavimo plotį (taigi, ir pravažiavimo dalį, esančią R. ir S. S. sklypo dalyje). Trečiųjų asmenų žiniomis, šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-180-723/2017 pagal R. ir S. S. ieškinį, kuriuo prašoma servitutą minėtų asmenų sklype pakeisti, o atsakovės sklype nustatyti.

333.

34Tretieji asmenys L. Š., G. Š. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

35II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

364.

37Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė.

388.1.

39Teismas sprendė, kad Žemės įstatymo (suvestinė redakcija (2002-10-15 – 2004-01-26)) 11 straipsnio pagrindu, Vilniaus apskrities viršininkas 2003-10-06 sprendimu (įsakymu Nr. 4892-41) – administraciniu aktu – turėjo pagrindą nustatyti servitutus (tame tarpe ir ginčo servitutą, nurodytą Įsakyme 4.1. punktu - Nr. 536-5 300 m2 plote) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyti grąžinti perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Minėtu įsakymu ginčo žemės sklypui Nr. 536-5 (300 kv. m. plote), kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ), Vilniaus r., buvo nustatytas kelio servitutas, tačiau į registrą per 3 mėnesius, t.y. iki 2004-01-05, neįregistruotas. Atsakovės žemės sklypas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytas 2005-10-17, t. y. pasibaigus ginčo servituto įregistravimo terminui.

408.2.

412003-12-19 buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartis tarp pardavėjų R. U., J. K., J. J., V. Š. ir pirkėjų A. P., D. P. dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1203 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (toliau – 2003-12-19 Sutartis) (Sutarties 1 punktas). Minėtoje 2003-12-19 Sutartyje 7 punktu yra nurodytos Kitos daiktinės teisės – Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), nurodant juridinį pagrindą - 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 4892-41, plotas – 300 m2; VII grafoje Pirkėjų pareiškimai nurodyta, kad pirkėjai su žemės sklypo nuosavybės dokumentais bei žemės sklypo planu M 1:500 susipažinę ir jokių pretenzijų neturi. Žino, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (2 punktas). Įvertinus 2003-12-19 Sutarties turinį ir žemės sklypo planą M 1:500, akivaizdu, kad nurodytas žemės sklypo plane M 1:500 neatitinka 2003-12-19 Sutartimi nurodyto servituto (tarnaujantis daiktas), kadangi žemės sklypo plane M 1:500 nurodytas servitutas, pažymėtas raide S projektuojamas kelias nepatenka į A. P., D. P. žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1203 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), ribas. Aukščiau minimi akivaizdūs 2003-12-19 Sutarties turinio ir žemės sklypo plano M 1:500 neatitikimai turėjo kelti abejones ir klausimus (sandorio metu ar po jo) pirmiausia pirkėjams, kaip būsimiems nuosavybės įgijėjams, kurie protingomis ir prieinamomis priemonėmis galėjo pasidomėti ir išsiaiškinti duomenis apie įgyjamą/įgytą turtą (pavyzdžiui pareikalauti iš pardavėjų nurodytos 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 4892-41 (2003-12-19 Sutarties 7 punktas) kopijos arba kelti klausimą kodėl pirkėjai yra tarnaujančio daikto savininkai ir pan.), vadovautis atidumo, rūpestingumo, protingumo principais ir įvertinti konkrečią situaciją, jog tai nekilnojamojo turto sandoris, kuriam yra privaloma registracija, todėl informacija vieša ir prieinama. Teismas sprendė, jog ieškovai A. P., D. P. buvo nepakankamai rūpestingi ir savo veiksmais prisidėjo prie netinkamo prievolės vykdymo – įregistruoti ginčo servitutą. Taip pat nurodė, jog ieškovai atsakovės atžvilgiu sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė, o ginčo servitutas atsakovės atžvilgiu nepradėjo galioti, kadangi iš jo kylančios teisės ir pareigos atsakovei neatsirado, nes servitutas nebuvo registruotas teisės aktų nustatyta tvarka. 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto, bet neįregistruoto, servituto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre iš esmės būtų naujo servituto nustatymas privačiame žemės sklype, šiuo metu nuosavybės teise priklausančiam atsakovei, pažeidžiant servitutų nustatymo privačiam žemės sklypui tvarką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu (Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2018-05-01)) 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose. Taigi šio ginčo atveju ieškovų prašomas servitutas gali būti nustatomas tik teismo sprendimu (CK 4.126–4.129 straipsniai).

428.3.

43Kitus ieškinio reikalavimus – dėl 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu akto dalies panaikinimo, 2015-01-16 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo panaikinimo, teismas laikė, kad jie yra išvestiniai, todėl atmetus pirminį reikalavimą, atmestini.

448.4.

45Atmesdamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo, teismas nurodė, kad pravažiavimo keliu pagal M. V. firmos „Archipolis“ 2017-08-27 parengto žemės sklypo plano taškuose 5, 4, 3 ieškovai naudojasi apie 15 metų ir iki šiol, tačiau pravažiavimas teritorijoje, apibrėžtoje taškais 13, 11, 2, 10, ir 8, 12, 9, 3, reiktų naujų kelių suformavimą atsakovės žemės sklype, ir į kurios įsiterpia atsakovės statiniai, toks plano vykdymas būtų susijęs su papildomų investicijų reikalingumu ir būtų neproporcingai brangiau nei naudotis jau esama kelio atkarpa. Nėra aišku, ar yra reali galimybė įrengti tokius kelius (t. y. jog techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti ir pan.). Atsakovės žemės sklype faktiškai nėra laisvos, neužstatytos atsakovės pastatais, kitais statiniais, žemės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (civilinė byla Nr. e2-45-723/2018) ir šalių paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovai turi galimybę prie savo žemės sklypo privažiuoti ir kitu, nuo prekybos centro „IKI“ esamu keliu, o 2017 m. rugsėjo mėn. datuojamos fotonuotraukos apie ieškovų žemės sklype vykdomas statybas patvirtina, jog privažiuoti prie ieškovų sklypo nėra sudėtinga tiek sunkiasvorėms transporto priemonėms, tiek specialiai statybinei technikai. Tokiu būdu ieškovai turi visas objektyvias ir įmanomas galimybes viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be prašomo nustatyti kelio servituto atsakovės žemės sklype, t.y. nenustatyta egzistuojančio objektyvaus ir konkretaus poreikio nustatyti kelio servitutą ieškovų prašomu būdu atsakovės žemės sklype. Kadangi reikalavimai nustatyti ir kitus servitutus – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines komunikacijas nebuvo pareikšti, nėra aišku, kokį plotą sudaro kelio servitutas ir kokį plotą sudaro servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines komunikacijas, jo ribos, patvirtinimas ir pan. Teismas darė išvadą, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra poreikio išsamiau analizuoti atsakovės priešieškinio reikalavimo nustatyti kelio servitutą.

46III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

471.

48Apeliaciniu skundu ieškovai ir trečiasis asmuo B. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai bei prijungti įrodymus dėl kito privažiavimo prie ieškovų žemės sklypų negalimumo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

491)

50Teismas sprendime nurodė, kad ieškovai turi galimybę privažiuoti prie savo sklypų keliu nuo prekybos centro „IKI“. Tokiam argumentui pagrįsti teismas vadovavosi Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (civilinė byla Nr. e2-45-723/2018), tačiau nei teismo nurodyta byla, nei jokie jos dokumentai prie nagrinėjamos bylos nebuvo prijungti, dėl jų nebuvo pasisakyta teismo posėdyje, jie nebuvo tirti ir pagarsinti tiriant rašytinius įrodymus. Todėl teismo nurodytos, neva, nustatytos faktinės aplinkybės yra siurprizinės ieškovams, o teismas akivaizdžiai pažeidė CPK 263 str. 2 d., dėl ko teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jokio kito privažiavimo galiojančiame teritorijų planavimo dokumente prie ieškovų žemės sklypų nenumatyta.

512)

52Vilniaus apygardos teismas 2017-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-A-955-340/2018 nurodė, kad ginčas dėl teisės naudotis keliu per atsakovės sklypą turi būti išspręstas nagrinėjamoje byloje.

533)

54Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, priešingai nei nustatė teismas, atsakovės sklypui nustatytas servitutas liko galioti, nepaisant to, kad jai buvo perleistas kitų asmenų neįregistravus šio servituto. Vien tai, kad jis per klaidą nebuvo įregistruotas, jo nepanaikina ir nedaro negaliojančiu.

554)

56Atsakovė žinojo arba privalėjo žinoti, kad jos sklype nustatytas servitutas, tačiau pasinaudodama klaida savo rizika pastatė toje žemės sklypo dalyje statinius. Toks jos elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir pateisinamas kaip teisėti lūkesčiai ar teisėti interesai, nes atsakovė privalėjo suvokti, jog administraciniu aktu nustatytas galiojantis ir nepanaikintas servitutas, jos žemės sklype gali būti įregistruotas bet kuriuo metu.

575)

58Pasisakydamas, jog ieškovai nebuvo atidūs ir rūpestingi dėl to, jog jų sklype buvo neteisingai įregistruotas servitutas, teismas „pamiršo“, jog byloje dalyvauja ir ieškovė Ž. Z., kurios situacija yra skirtinga. Pažymėtina, kad jokio kito teisėto privažiavimo, išskyrus nustatyto Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-06 įsakymu Nr. 4892-41 tiek ieškovė Ž. Z., tiek kiti ieškovai neturi, taigi, teismui pilnai atmetus ieškinį, ji teisiškai nebeturi galimybės patekti prie savo žemės sklypo.

596)

60Teismas sprendime nurodė, jog reikalavimas pripažinti 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktą neteisėtu šioje byloje yra išvestinis, todėl konstatuodamas, kad 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatytas servitutas yra negaliojantis teismas dėl to net nepasisakė. Kadangi statyba servitutinio kelio vietoje negalima, todėl vienintelis galimas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas yra nugriauti statinį.

617)

62Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Trečiajam asmeniui E. V. sprendimu buvo priteista 3597,5 Eurų bylinėjimosi išlaidų suma. Tokia suma yra neprotinga ir neproporcinga. Taip pat teismas priteisdamas atsakovės bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų, neįvertino, kad buvo atmestas atsakovės priešieškinis, todėl privalėjo proporcingai atmestiems reikalavimams sumažinti visų jos patirtas bylinėjimosi išlaidų sumą.

639.

64Atsakovė J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

651)

66Byloje ne kartą teismui buvo teikiami civilinės bylos Nr. e2-45-723/2018 dokumentai su prašymu sujungti šias bylas, ne kartą buvo teikiamos nuorodos, kad civilinėje byloje Nr. e2-45-723/2018 vyksta ginčas dėl servituto nustatymo su atsakove, dėl ko teismas yra priėmęs atitinkamus sprendimus. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad privažiavimo keliu nuo prekybos centro „IKI“ galima privažiuoti ne tik lengvais automobiliais, bet ir sunkiu transportu statybų vykdymui, ieškovų atstovas 2017-11-29 vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad naudojasi nurodytu keliu, kadangi vykdomi statybos darbai ieškovų A. P. ir D. P. sklype, todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad neturi galimybės patekti į savo sklypą kitu, nei per atsakovės žemės sklypą, būdu. Po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo nustatyta nauja reikšminga aplinkybė, kuri nebuvo žinoma, t. y. kad ieškovai naudojasi privažiavimo prie jų sklypo keliu iš priešingos nei jos sklypas pusės. Byloje pateikta pakankamai įrodymų paneigiančių servituto būtinybę, kuo pagrįstai vadovavosi teismas atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatymo.

672)

68Ieškovų teiginys, jog servituto nustatymas 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nėra panaikintas ir galioja po šiai dienai yra klaidingas. Servituto nustatymas yra platesnė sąvoka, tam tikras procesas, apimantis ne tik įsakymo priėmimą, bet ir registravimą. Ginčo žemės sklypui servitutas nustatytas nebuvo.

693)

70Kadangi servitutas nebuvo nustatytas, nėra prasmės vertinti nei atsakovės, nei ieškovų sąžiningumo klausimo.

714)

72Teismas teisingai sprendime nurodė, jog reikalavimas pripažinti 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktą neteisėtu šioje byloje yra išvestinis.

735)

74Ieškovų prašymas prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pridedamus „dokumentus“ dėl kito privažiavimo prie ieškovų sklypų neegzistavimo ir negalimumo atmestinas, kadangi su „dokumentais“ nepateikiami duomenys, kada jie buvo sudaryti, kokį laikmetį atspindi, taigi jie neturi procesinės reikšmės, negali būti įrodymais byloje.

7510.

76Atsakovas Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime nurodoma šie argumentai:

771)

78Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės žemės sklype faktiškai nėra laisvos vietos, žemės, kurioje būtų galima nustatyti ieškovų prašomą servitutą.

792)

80Nesutiktina su argumentais, kad servitutas yra galiojantis, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančio, nei tarnaujančio daikto savininkams.

8111.

82Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į apeliacinį prašė apeliacinį skundą dalyje dėl 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu akto Nr. Nr. (101) 11.75-901 panaikinimo , prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir toje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o dėl likusių apeliacinio skundo teiginių – spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

831)

84Teismas pagrįstai reikalavimą panaikinti aktą pripažino išvestiniu, nes jis kildinamas būtent iš reikalavimo atlaisvinti kelio servitutą. Teismas, atmetęs ieškovų reikalavimą įregistruoti kelio servitutą, nustatytą Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-06 įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklype, taip pat pagrįstai netenkino ir ieškovų reikalavimo dėl akto panaikinimo, nes, pripažinus nepagrįstu pagrindinį reikalavimą, nelieka gintinos teisės, kuria remiantis buvo reiškiami išvestiniai reikalavimai dėl akto panaikinimo bei pastato nugriovimo.

852)

86Nekilnojamojo turto registre kelio servitutas registruotas niekada nebuvo, o tai reiškia, kad subjektams iš servituto kylančios teisės ir pareigos niekada neatsirado, kas taip pat yra pagrindas atmesti apeliacinio skundo teiginius dėl įpareigojimo panaikinti aktą bei nugriauti pastatą.

873)

88Ieškovai, ieškiniu prašę panaikinti aktą, apskritai jokių akto panaikinimo pagrindų nenurodė, be to ieškovų nurodomos aplinkybės nepagrindė, jog aktas turėjo būti panaikintas bent vienu LR ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

8912.

90Tretieji asmenys R. V. ir E. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

911)

92Vien tai, kad juos į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė ne ieškovai, o teismas, nepaneigia ieškovų, kurių ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o teismui nesudaro nukrypti nuo jų paskirstymo principo. Jų įtraukimą dalyvauti procese lėmė ieškinio pateikimas teismui bei ieškovų įrodinėtinų aplinkybių apimtis.

932)

94Nepagrįsti ieškovų argumentai, jog išskirtinai trečiajam asmeniui nereikėjo specialiųjų žinių. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovų inicijuotoje byloje buvo reiškiami pakankamai sudėtingi reikalavimai, susiję su daiktinėmis teisėmis į svetimą daiktą (servituto nustatymo), teritorijų planavimo klausimais, o tai savo esmė nėra nesudėtingi ir paprasti klausimai, nereikalaujantys specialių teisinių žinių.

9513.

96Tretieji asmenys L. Š., G. Š. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

97IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

98Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9914.

100Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

10115.

102Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – kadastro žemėlapio ištraukas, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. birželio 13 d. išrašus apie žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), bei šių žemės sklypų planus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju pateikti nauji rašytiniai įrodymai, apeliantams įrodinėjant, kad prie ieškovų žemės sklypų kito privažiavimo galiojančiame teritorijų planavimo dokumente nenumatyta, yra reikšmingi. Atmestini atsakovės argumentai, kad su dokumentais nepateikiami duomenys, kada jie buvo sudaryti, kokį laikmetį atspindi, kadangi visi Nekilnojamojo turto registro išrašai yra 2018 m. birželio 13 d., o žemės sklypų planuose (kopijose) taip pat nurodomos tikrinimų, derinimų, žiniaraščių sudarymo konkrečios datos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

10316.

104Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų prašymą, pabrėžia, kad byla jau du kartus buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, taip pat jau antrą kartą nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Byloje surinkta pakankamai rašytinių ir kitų įrodymų, šalys ne kartą galėjo duoti žodinius paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apie pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą galima spręsti nerengiant žodinio bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, laiko, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

105Dėl servituto neįregistravimo teisinių pasekmių ir šalių sąžiningumo teisinės reikšmės

10617.

107Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-158 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ buvo nuspręsta patvirtinti J. K., J. J., V. Š. ir R. U. 2,1223 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( - ), Vilniaus r. (kadastrinis Nr. ( - )) paskirties pakeitimo į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti) ir padalijimo į 10 sklypų detalųjį planą bendrąja tvarka. 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 „Dėl J. K., J. J., V. Š. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ buvo nustatytas nurodytų asmenų žemės sklypo plotas ir patvirtintas žemės sklypo padalijimo projektas, pagal kurį šis žemės sklypas buvo padalintas į dešimt sklypų (sklypai Nr. 536-1 – 536-10). Šiuo įsakymu, be kita ko, nustatyti servitutai (pažymėti raide S) – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu žemės sklype Nr. 536-1 – 200 m2 plote, Nr. 536-3 – 300 m2 plote, Nr. 536-5 – 300 m2 plote (atsakovei priklausančiame žemės sklype), Nr. 536-7 – 350 m2 plote, Nr. 536-8 – 200 m2 plote, Nr. 536-9 – 300 m2 plote.

10818.

109Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria ankščiau byloje priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimas buvo panaikintas ir civilinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodytus argumentus bei išaiškinimus, jog teismas ex officio turėjo įvertinti 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto servituto teisėtumą, skundžiamame sprendime konstatavo, jog galiojusio Žemės įstatymo 11 straipsnio pagrindu, Vilniaus apskrities viršininkas 2003-10-06 sprendimu (įsakymu Nr. 4892-41) – administraciniu aktu – turėjo pagrindą nustatyti aukščiau išvardintus servitutus (tame tarpe ir ginčo servitutą, nurodytą Įsakyme 4.1. punktu – Nr. 536-5 – 300 m2 plote) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyti grąžinti perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti, detaliai ir motyvuoti išanalizavęs tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą bei pritaikęs jį nagrinėjamos bylos atvejui. Nei apeliantai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys sprendimo šioje dalyje neskundė.

11019.

111Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2003-10-06 įsakymu Nr. 4892-41 turėjo pagrindą nustatyti aukščiau išvardintus servitutus, sprendė, jog ginčo servitutas atsakovės atžvilgiu jai priklausančiame žemės sklype nepradėjo galioti ir iš šio kelio servituto kylančios teisės ir pareigos atsakovei neatsirado, kadangi servitutas nebuvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.

11220.

113Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad vien tai, kad servitutas per klaidą nebuvo įregistruotas, jo nepanaikina ir nedaro negaliojančiu, taip pat laiko, kad pati atsakovė privalėjo žinoti, kad jos sklype nustatytas servitutas, tačiau nepaisant to, savo rizika pastatė toje žemės sklypo dalyje statinius. Apeliantų teigimu, toks jos elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir pateisinamas kaip teisėti lūkesčiai ar teisėti interesai, nes atsakovė privalėjo suvokti, jog administraciniu aktu nustatytas galiojantis ir nepanaikintas servitutas jos žemės sklype gali būti įregistruotas bet kuriuo metu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

11421.

115Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pats servituto atsakovės žemės sklype nustatymas 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41, jo neįregistravus Nekilnojamojo turto registre, teisinių padarinių nesukelia. Tuo metu galiojusios redakcijos Civilinio kodekso nuostatos numatė, jog iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.). Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Iš aptarto teisinio reguliavimo, kasacinio teismo praktikos matyti, kad tam, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas sukeltų teisines pasekmes, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis – priimtas servitutą nustatantis administracinis aktas ir įregistruotas servitutas. Bylą nagrinėjęs teismas išsamiai išanalizavo tuometinį teisinį reglamentavimą ir priėjo pagrįstą išvadą, kad tam, jog 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 atsakovės žemės sklype nustatytas servitutas būtų galiojantis ir sukeltų teisinius padarinius, jis turėjo būti įregistruotas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jo nustatymo, o kadangi nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, t.y. nebuvo antros sąlygos servituto teisinių pasekmių atsiradimui, negalima daryti išvados dėl jo galiojimo. Padarius priešingą išvadą būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, kurios daiktinės teisės atsiradimą sieja ne tik su kompetentingos institucijos priimtu administraciniu teisės aktu, bet ir su tokios daiktinės teisės įregistravimu viešajame registre.

11622.

117Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-27 nutarimu Nr. 1278 patvirtinta Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarka, galiojusi iki 2004-10-20, iš tiesų numatė, jog žemės servitutai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimais, yra neriboto laiko, jeigu sprendimuose nenumatyta kitaip, ir perleidus žemės sklypą kitiems asmenims nuosavybėn arba suteikus naudotis lieka galioti (12 str. 2 d.), taip pat jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities valdytojo sprendimais nustatyti žemės servitutai gali būti panaikinti tik šiuos sprendimus priėmusios institucijos sprendimu (13 str.), tačiau nurodytas teisinis reguliavimas, savo esme įtvirtinantis principą, jog daiktinė teisė seka paskui daiktą, yra taikomas teisės aktų nustatyta tvarka nustatytiems ir įregistruotiems servitutams. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju susiklostė kitokia situacija – žemės servitutas nebuvo įregistruotas, išviešintas, atitinkamai nesukėlė teisinių padarinių, t. y. nesuteikė nei atitinkamų teisių, nei pareigų, kuriuos tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daiko savininkams sukeltų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota daiktinė teisė. Nurodytos aplinkybės taip pat reiškia, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne ieškovų A. P. ir D. P. ar atsakovės J. K. veiksmai jų sąžiningumo prasme, o pačios daiktinės teisės egzistavimo faktas, kadangi nepriklausomai nuo ginčo šalių veiksmų vertinimo, 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 atsakovės žemės sklype nustatytas servitutas, jo neįregistravus, ir taip negalioja.

11823.

119Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad servituto neįregistravimą atsakovės J. K. žemės sklype lėmė neteisėti ar aplaidūs jos veiksmai. Todėl J. K. veiksmai jų sąžiningumo prasme, vertinant, ar statydama ginčo statinius ji galėjo ar turėjo žinoti apie 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatytą servitutą, gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu, ieškant šalių teisių ir interesų pusiausvyros, bet neturi įtakos administraciniu teisės aktu nustatyto servituto galiojimui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovės žemės sklypui, jai statant ginčo statinius, formaliai nebuvo nustatyti jokie suvaržymai, kurie kompetentingos institucijos sprendimu būtų pripažinti atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, t. y. tinkamai įregistruoti. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog patys ieškovai A. P., D. P. buvo nepakankamai rūpestingi ir savo veiksmais prisidėjo prie netinkamo prievolės vykdymo – įregistruoti ginčo servitutą. Teisėjų kolegija su nurodytu bylą nagrinėjusio teismo vertinimu sutinka, nes būtent viešpataujančio daikto savininkas, kaip labiausiai tokioje situacijoje suinteresuotas asmuo, turi rūpintis servituto įregistravimu, ši pareiga negali būti perkelta tarnaujančio daikto savininkui, kurio nuosavybės teisė ir taip yra apribojama.

120Dėl reikalavimo pripažinti statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktą neteisėtu

12124.

122Apeliantai skunde pabrėžia, kad bylą nagrinėjęs teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl reikalavimų nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, stovinčius kelio servitute, ir panaikinti statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktą ir reikalavimą dalyje dėl pripažinimo naudoti tinkamu ūkio pastatą, laikė išvestiniu. Apeliantų vertinimu, statyba servitutinio kelio vietoje negalima, todėl vienintelis galimas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas yra nugriauti statinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodytas reikalavimas nagrinėjamoje byloje iš tiesų yra išvestinis. Be to, net ir pripažinus 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktą negaliojančiu dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ir laikant jį savarankišku materialiniu reikalavimu, atsiejamu nuo kitų reikalavimų, vis tiek dėl jau aptartų priežasčių nebūtų galima įregistruoti 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto kelio servituto, t. y. apeliantas nepagrįstai teigia, jog servitutą įregistruoti neliktų kliūčių.

123Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų įvykdymo

12425.

125Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimas panaikintas ir civilinė byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjo, net ir pripažinus kelio servituto nustatymą administraciniu aktu neteisėtu, šalių ginčas dėl teisės naudotis keliu per atsakovės J. K. sklypą gali būti išspręstas nagrinėjamoje byloje. Apeliantų teigimu, bylą nagrinėjęs teismas šio įpareigojimo neįvykdė. Su nurodyta apeliantų pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vykdė nustatytą įpareigojimą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu, kadangi analizavo tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus dėl kelio servituto nustatymo pagal ieškovų ir atsakovės pateiktus planus, vertino byloje esančius įrodymus ir dėl jų padarė atitinkamas išvadas.

126Dėl ieškovų galimybės privažiuoti prie savo sklypų kitu keliu

12726.

128Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai turi visas galimybes viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be prašomo nustatyti kelio servituto atsakovės žemės sklype, todėl tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus dėl kelio servituto nustatyto pagal šalių pateiktus planus atmetė tuo pagrindu, jog neegzistuoja servituto nustatymo sąlyga – būtinumas. Teismas rėmėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-45-723/2018 esančiais dokumentais, šalių paaiškinimais bei laikė, kad ieškovai A. P. ir D. P. turi galimybę prie savo žemės sklypo privažiuoti ir kitu, nuo prekybos centro „IKI“ esamu keliu, 2017 m. rugsėjo mėnesio fotonuotraukos apie ieškovų žemės sklype vykdomas statybas patvirtina, jog privažiuoti prie ieškovų sklypo nėra sudėtinga tiek sunkiasvorėms transporto priemonėms, kadangi fotonuotraukose matyti vilkikas su puspriekabe, tiek specialiai statybinei technikai, kadangi fotonuotraukose matyti bokštinis kranas – krautuvas. Apeliaciniame skunde pagrįstai nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

12927.

130Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi dokumentais, kurie buvo pateikti kitoje civilinėje byloje ir dėl kurių nebuvo pasisakyta teismo posėdyje, kurie nebuvo tirti, pagarsinti, tad nei ieškovai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys dėl jų pareikšti nuomonės negalėjo. Teismas nepagrįstai savo išvadas šioje dalyje grindė viena šalių žodiniais paaiškinimais ir nuotraukomis, o ne kitais įrodymais, įskaitant teritorijų planavimo dokumentus bei oficialius rašytinius įrodymus. Nors minėtose nuotraukose iš tikrųjų yra pavaizduotas de facto egzistuojantis ir įvairių transporto priemonių naudojamas / važiuojamas kelias, vedantis nuo prekybos centro „Iki“ (dėl to ginčo byloje nėra), tačiau kaip matyti iš apeliantų pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2018 m. birželio 13 d. išrašų apie žėmės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) (pro kuriuos eina nuotraukose pavaizduotas kelias į ieškovų žemės sklypus iš kitos pusės, nei yra atsakovės žemės sklypas) bei žemės sklypų planų, de jure šie servitutiniai keliai nėra pažymėti, t.y. jokie kelio servitutai minėtuose žemės sklypuose, per kuriuos ieškovai, norėdami patekti į savo žemės sklypus turėtų važiuoti/eiti, de jure nėra nustatyti bei įregistruoti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose būtų numatyta ieškovų galimybė patekti į jų žemės sklypus (iš kitos pusės nei yra atsakovės žemės sklypas ir jame faktiškai esantis bei šiuo metu naudojamas pravažiavimas), per minėtus sklypus, ar sklypus, kurie kadastro žemėlapyje žymimi Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) (kadastro numerių paskutiniai skaitmenys). Šioje byloje taip pat nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad yra projektuojamas kelias į atsakovų žemės sklypus, jog ketinama nustatyti servitutą administraciniu aktu, jog minėtų žemės sklypų savininkai buvo davę sutikimus ieškovams faktiškai naudotis jų žemės sklypais ir pan. Taigi, nors ieškovai A. P. ir D. P. neneigė, jog šiuo metu faktiškai naudojasi teritorijų planavimo dokumentuose nenurodytu, tačiau faktiškai egzistuojančiu privažiavimu prie jų žemės sklypo, tačiau toks naudojimasis nereiškia, kad šis patekimo į savo žemės sklypus būdas yra teisėtas bei kad būtinybės nustatyti kelio servitutą nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai tik patvirtina servituto nustatymo teismo sprendimu būtinumą, kadangi ieškovai, nesant šiuo metu nustatyto (nei atsakovės žemės sklype, nei jokiame kitame žemės sklype/ sklypuose) kelio servituto, paprasčiausiai neturi teisėtos galimybės patekti į savo žemės sklypus. Netgi pats faktas, kad Vilniaus apskrities 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 4892-41, vis dėlto, buvo nustatytas šiuo metu atsakovei priklausančiam žemės sklypui kelio servitutas, kuris taip ir netapo galiojančiu, jau rodo tokio servituto būtinumą, nes duomenų apie tai, kad per laikotarpį nuo šio įsakymo priėmimo iki šiol vienokiu ar kitokiu pagrindu (įstatymu, administraciniu teisės aktu, teismo sprendimu, sutartimi) būtų kaip nors išspręstas patekimo į ieškovų žemės sklypus klausimas, nėra.

13128.

132Iš teismo nurodytų argumentų taip pat nėra aišku dėl Ž. Z. bei L. Š., G. Š. galimybių patekti į jiems priklausantį žemės sklypą alternatyviu keliu, važiuojant ne per atsakovės J. K. žemės sklypą, o iš kitos pusės, pravažiuojant parduotuvę „IKI“. Teismas šių galimybių atskirai nevertino, sprendime dėl galimybės privažiuoti prie ieškovės Ž. Z. bei trečiųjų asmenų L. Š., G. Š. žemės sklypo atskirai nepasisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad Ž. Z., L. Š., G. Š. asmenys galėtų patekti į savo žemės sklypą iš pietinės pusės, t. y. kitos pusės nei yra atsakovės žemės sklypas.

13329.

134Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai turi visas objektyvias ir įmanomas kitas galimybes viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be prašomo nustatyti kelio servituto atsakovės J. K. žemės sklype, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina priešingą faktinę situaciją, t. y. jog servituto nustatymas nagrinėjimu atveju yra objektyviai būtinas, kadangi jokiuose į bylą pateiktuose įrodymuose nėra duomenų apie tai, kad ieškovai turi alternatyvų teisėtą pravažiavimą prie jiems priklausančių žemės sklypų.

135Dėl kelio servituto nustatymo

13630.

137CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

13831.

139Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

14032.

141Servituto nustatymo būtinumą nagrinėjamoje byloje patvirtina tiek faktinis ilgametis dalies atsakovės žemės sklypo naudojimas patekimui į ieškovų žemės sklypus, tiek servituto nustatymas 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 (nors toks servitutas ir netapo galiojančiu), tiek aptartos faktinės aplinkybės ir ieškovų pateikti įrodymai, kad realiai teisiškai nustatyto kito įvažiavimo į ieškovų žemės sklypus nėra. Kaip jau buvo minėta, faktinis pravažiavimo pro parduotuvę „IKI“ naudojimas, nesant įregistruotų kelių, servitutų, duomenų apie tokių kelių projektavimą, ketinimą nustatyti servitutus, negali reikšti, kad ieškovai turi objektyvią galimybę teisėtai patekti į savo žemės sklypus. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių taip pat akivaizdu, kad egzistuoja žemės sklypų savininkų, t. y. šalių nesutarimas dėl servituto nustatymo, ypač dėl skirtingo požiūrio į susidariusią situaciją, konfliktiškų šalių tarpusavio santykių. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje pasisakė, kad šalių ginčas dėl teisės naudotis keliu per atsakovės sklypą gali būti išspręstas nagrinėjamoje byloje, į byloje esančius įrodymus, šalių pasiūlytas servitutinio kelio nustatymo alternatyvas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė, o tuo pačiu ir būtinybė išspręsti ilgą laiką trunkantį, kelių instancijų teismuose nagrinėtą šalių ginčą bei servitutą nustatyti teismo sprendimu.

14233.

143Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, numatantis kelią, jo išmatavimus, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015). Nurodyta kasacinio teismo praktika neabejotinai numato teismo pareigą atsižvelgti į teritorijų planavimo sprendinius, jais remtis, tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovų pateiktame M. V. firmos „Archipolis“ 2017-08-27 parengtame žemės sklypo plane ieškovų siūlomas planas kelio servitutui nustatyti didžiąja dalimi sutampa su servitutu, kaip jis buvo nustatytas 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklype Nr. 536-5 300 m2 plote, t. y. bylą nagrinėjęs teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog ieškovai siūlo planą kelio servitutui ne todėl, kad yra būtent toks jo poreikis, atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją (pasikeitusią nuo apskrities viršininko įsakymo priėmimo), bet todėl, kad 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklype Nr. 536-5 300 m2 plote nustatytas servitutas nebuvo įregistruotas ir toliau siekiama jo įregistravimo, nepaisant pasikeitusių objektyvių aplinkybių. Iš byloje esančių įrodymu akivaizdu, kad faktinė situacija nuo 2003 m. yra ženkliai pakitusi, t. y. atsakovės žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai, kurie buvo statomi jos žemės sklype nesant įregistruoto servituto, tuo tarpu ieškovai į pasikeitusias faktines aplinkybes pateiktame M. V. firmos „Archipolis“ 2017-08-27 parengtame žemės sklypo plane beveik neatsižvelgė.

14434.

145Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovų siūlomo nustatyti kelio servituto pilna apimtimi negalimumo, neproporcingumo ir abiejų šalių teisių ir interesų pusiausvyros pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovų pagal M. V. firmos „Archipolis“ projektą siūlomas servitutinio kelio variantas apima ne tik ilgą laiką faktiškai ieškovų pravažiavimui naudojamą atsakovės žemės sklypo dalį (taškai 3-4-5-6-7-8), bet ir pietinę atsakovės J. K. žemės sklypo dalį (taškai 8-12-13-11-2-10-9-3), kurioje yra tvora, dalis ieškovės pastatyto statinio, kurioje nėra įrengtas joks kelias – pravažiavimas. Be to, siūlomo servitutinio kelio forma nėra taisyklinga, tokios formos servitutinio kelio nustatymas apskritai nėra tikslingas. Siūlomu kelio servituto projektu ieškovai, be šiuo metu faktiškai esančio įvažiavimo į savo sklypą iš ( - ) gatvės, važiuojant palei visą rytinę atsakovės žemės sklypo dalį, nori numatyti dar ir kitą įvažiavimą į savo sklypą – iš pietinės atsakovės žemės sklypo dalies, besiribojančios su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ), nors kaip matyti iš bylos duomenų, faktiškai servitutinis kelias žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), besiribojančiame su atsakovės J. K. žemės sklypu pietinėje-vakarinėje dalyje, nėra naudojamas. Taigi, akivaizdu, jog nustačius ieškovų prašomą servitutą pagal M. V. firmos „Archipolis“ 2017-08-27 parengtą planą taškuose 2-11-13-10, ieškovų A. P. ir D. P. žemės sklypas turėtų du įvažiavimus iš skirtingų pusių atsakovės žemės sklypo sąskaita, kurie nagrinėjamu atveju objektyviai nėra būtini, ir kurių nustatymas, nors ir būtų patogus ieškovams, bet neproporcingai pažeistų atsakovės J. K. interesus. Jeigu ieškovai mano, kad jiems reikalingi ir būtų patogūs du įvažiavimai į jų žemės sklypus iš skirtingų pusių, jie juos galėtų įrengti betarpiškai jau savo žemės sklype, t.y. savo žemės sklypo ploto jo šiaurinėje dalyje sąskaita, bet ne atsakovės žemės sklypo ploto sąskaita, kai tai nėra objektyviai būtina. Be to, ieškovai procesiniuose dokumentuose iš esmės įrodinėjo egzistuojant tik kelio servituto nustatymo būtinybę, nebuvo kalbama apie teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines komunikacijas, todėl pirmosios insntacijos teismas pagrįstai nurodė, kad nustačius servitutą pagal ieškovų siūlomą planą nebutų aišku, kurioje dalyje yra ir kokį plotą sudaro servitutas komunikacijoms tiesti ir aptarnauti, o kurioje dalyje yra kokį plotą sudaro kelio servitutas.

14635.

147Kita vertus, servituto nustatymo būtinybė yra neabejotina ir akivaizdi, procesiniuose dokumentuose su kelio servituto nustatymo būtinybe sutiko ir atsakovė J. K., todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas nustatyti kelio servitutą pagal faktiškai nusistovėjusį ilgametį atsakovės J. K. žemės sklypo dalies naudojimą, juo labiau, kad toks naudojimasis ieškovams ilgą laiką – iš esmės iki šios bylos iškėlimo – buvo tinkamas. Tokį faktinį naudojimą iš esmės atitinka UAB „Aterra“ matininkės V. K. parengtas žemės sklypo planas servituto nustatymui. Nurodytame plane servitutinis kelias žymimas indeksais 5, 6, 7, 8, 3, 4, servituto plotas yra 155 kv. m., kelio plotis 3,21 m., o ties įvaža į atsakovų A. P. ir D. P. žemės sklypą kelias yra dar platesnis – 6,29 m., tokiu būdu suteikiant patogesnę galimybę patekti – įvažiuoti ir išvažiuoti – į sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio ploto, pločio ir lokalizacijos kelio servituto nustatymas, atsižvelgiant į pasikeitusias per laikotarpį nuo 2003 metų, kai buvo suformuoti žemės sklypai, faktines aplinkybes, statinių vietą atsakovės J. K. žemės sklype, atitiktų abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Viena vertus, toks kelio sudarytų galimybes tiek ieškovams A. P. ir D. P., tiek ieškovei Ž. Z. ir tretiesiems asmenims L. Š., G. Š. naudoti savo žemės sklypus pagal paskirtį, ypač atsižvelgiant į tai, kad identiškos formos servitutas yra nustatytas prie jo ir žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ). Antra vertus, nustačius tokį servitutą, būtų maksimaliai atsižvelgta į 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto, bet neįregistruoto servituto išdėstymą, įvažiavimo vietą. Trečia vertus, tokio kelio servituto nustatymas minimaliai suvaržytų tarnaujančio daikto savininkės – atsakovės J. K., kuri neprieštaravo nei dėl tokios apimties servituto nustatymo, nei reikalavo atlyginimo už tokio servituto nustatymą nuosavybės teisę. Pagaliau, būtent tokio servituto nustatymas atitiktų anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką bei joje įvystytus kelio servituto nustatymo teismo sprendimu kriterijus. Kaip jau buvo minėta, servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

14836.

149Nors servitutinio kelio plotis (3,21 m.) UAB „Aterra“ matininkės V. K. parengtame plane yra mažesnis, nei buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko įsakymu (4 m.) ir nei prašomas nustatyti ieškovų M. V. firmos „Archipolis“ plane (4,85 m.), tačiau nagrinėjamu atveju 3,21 m. pločio kelias, 6,29 m. pločio įvaža į atsakovų A. P. ir D. P. žemės sklypą yra pakankami ieškovų žemės sklypų tinkamam naudojimui pagal paskirtį, juo labiau, kad, kaip jau buvo minėta, sudėjus šį plotį su gretimame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - )., Vilniaus r. sav., ir priklausančiame R. S., S. S., nustatyto kelio servituto pločiu, bendras kelio, kuriuo galėtų naudotis ieškovai, plotis sudarys virš 7 metrų. Nors kaip matyti iš bylos duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, šiuo metu po Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutarties c.b. Nr. e2A-1630-7942018 priėmimo, Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų R. S. ir S. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. K. dėl ieškovų sklype nustatyto servituto pakeitimo arba sumažinimo, tretieji asmenys – A. P., D. P., Ž. Z. (S.), L. Š., G. Š., tačiau nesant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų pakeistas / panaikintas šiuo metu R. ir S. S. žemės sklype nustatytas kelio servitutas, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės J. K. žemės sklype nustatytinas 3,21 pločio kelio servitutas ieškovams patekti į savo žemės sklypus būtų nepakankamas.

15037.

151Pasisakydama dėl kelio servituto atlygintinumo, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika servitutų nustatymo bylose, kurioje nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė J. K. nurodė, kad tuo atveju, jeigu servitutas nustatomas pagal UAB „Aterra“ matininkės V. K. parengtą planą, kompensacijos dėl kelio servituto nustatymo patirtų suvaržymų ji nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytinas būtent pagal šį planą, kompensacija atsakovei už servituto nustatymą nepriteistina. Neatlyginto kelio servituto nustatymas, atsakovei nereikalaujant priteisti kompensacijos, atitinka visų pirma ieškovų interesus, o tai taip pat yra ir reikšminga aplinkybė rodanti atsakovės siekį rasti kompromisinį variantą ir išvengti statinių griovimo, itin reikšmingų tarnaujančio daikto suvaržymų bei didelių nepatogumų.

15238.

153Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo, teisingumo reikalavimais, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovai neturi galimybės viešpataujančių daiktų tinkamai naudoti be prašomo nustatyti kelio servituto atsakovės J. K. žemės sklype. Normaliomis sąlygomis ieškovai be nustatyto kelio servituto savo žemės sklypų naudoti pagal paskirtį tinkamai negalėtų, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas alternatyvus ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo atsakovės J. K. žemės sklype teismo sprendimu, panaikinti ir šioje dalyje ieškovų reikalavimą tenkinti iš dalies – nustatyti kelio servitutą ne pilna apimtimi, kaip ieškovai prašė ieškiniu, o mažesne dalimi, t.y. nustatyti 155 kv. m. ploto neatlygintiną kelio servitutą atsakovei J. K. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), Vilniaus r. sav., apibrėžtą ideksais 5-6-7-8-3-4-5 koordinačių sistemoje pagal UAB „Aterra“ matininkės V. K. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui. Kitoje dalyje ieškovų reikalavimą dėl servituto platesne apimtimi nustatyto teismo sprendimu atmesti.

154Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15539.

156Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

15740.

158Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė panaikinti statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktą dalyje dėl pripažinimo naudoti tinkamu ūkio pastatą, įpareigoti atsakovę J. K. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, panaikinti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2015-01-16 sprendimą Nr. VILRS-123 ir VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-03-17 sprendimą Nr. csprl-59 bei įregistruoti apskrities viršininko įsakymu nustatytą kelio servitutą, taip pat reiškė alternatyvų reikalavimą – teismu sprendimu nustatyti kelio servitutą pagal M. V. firmos „Archipolis“ 2017-08-27 parengtą žemės sklypo planą, tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė jos žemės sklype servitutą nustatyti pagal UAB „Aterra“ matininkės V. K. paruoštą žemės sklypo planą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovai iš esmės siekė turėti teisėtą servitutinį kelią per atsakovės J. K. žemės sklypą ir šis reikalavimas iš dalies tenkinamas, tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimas, nors formaliai yra atmestas (nei ieškovai, nei atsakovė pirmosios instancijos sprendimo dalyje, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas neskundė), tačiau savo esme yra patenkinamas, kadangi šiuo atveju nustatomas tokios apimties servitutas, kurio atsakovo prašė priešieškiniu, be to atsakovės priešieškinio reikalavimas buvo nulemtas objektyvios būtinybės servitutinį kelią jos žemės sklype nustatyti (atsakovė šią būtinybę procesiniuose dokumentuose pripažino, tačiau nesutiko su ieškovų prašomo servituto turiniu) bei buvo reiškiamas tikintis išvengti galimų didelių finansinių išlaidų griaunant ginčo statinius ir siekiant kuo mažesnių jos nuosavybės teisės ribojimų, kadangi ji yra tarnaujančio daikto savininkė. Taip pat pabrėžtina, kad ir apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinant tik toje dalyje, kuria atmestas alternatyvus ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo atsakovės J. K. žemės sklype teismo sprendimu bei šį reikalavimą tenkinant iš dalies, tuo pačiu konstatuojant, kad kiti ieškinio reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti pagrįstai. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamoje byloje tenkintina po pusę tiek ieškovų, tiek atsakovės reikalavimų, todėl ieškovams ir atsakovei priteistina po 50 proc. jų turėtų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, o trečiųjų asmenų, išskyrus B. B., turėtas bylinėjimosi išlaidas padalinant po lygiai tarp ieškovų ir atsakovės J. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo B. B. buvo viena iš ginčo sprendimo teisme iniciatorių, bylos nagrinėjimo metu itin ilgą laiką buvo ieškovė, taip pat yra apeliantė (kartu su ieškovais pateikė apeliacinį skundą), todėl perskirstant bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas priteisti atsakovės J. K. ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis su ieškovais taip pat ir iš jos. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad reikalavimai atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Registrų centras“ Vilniaus filialui buvo reiškiami išimtinai ieškovų ir trečiojo asmens B. B., bei buvo atmesti visa apimtimi, todėl šių atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos būtent iš jų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nagrinėjamos bylos kontekste užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

15941.

160Nagrinėjamoje byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovai sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 41,00 Eur žyminio mokesčio už pirmąjį apeliacinį skundą, 225,00 Eur žyminio mokesčio už antrojo apeliacinio skundo padavimą, turėjo 400,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant antrąjį apeliacinį skundą, todėl iš atsakovės J. K. ieškovams priteistina iš viso pusė ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 353,50 Eur.

16142.

162Kaip nurodė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovė J. K. nagrinėjamoje byloje iš viso patyrė 2050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalys nurodyto paskaičiavimo neginčijo, su juo sutiko, todėl iš ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. ir trečiojo asmens B. B. atsakovei lygiomis dalimis priteistina iš viso 1025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 256,25 Eur iš kiekvieno.

16343.

164Iš ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. ir trečiojo asmens B. B. atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos lygiomis dalimis priteistina iš viso 17,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 4,35 Eur iš kiekvieno, o atsakovui VĮ „Registrų centras“ priteistina iš viso 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2,25 Eur iš kiekvieno.

16544.

166Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, jog trečiasis asmuo E. V. dėl pareikšto ieškinio turėjo 2497,50 Eur, dėl apeliacinio skundo – 600,00 Eur, dėl patikslinto ieškinio – 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (viso - 3597,50 Eur). Tretieji asmenys su nurodyta suma sutiko, laikė, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai jas priteisė. Apeliantų vertinimu, 3597,50 Eur suma yra neprotinga ir neproporcinga. Teisėjų kolegijų pažymi, kad tretieji asmenys pagrįstai nurodo, jog Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) yra nurodomi didesni dydžiai priteistini už atsiliepimų į priešieškinį, į atsiliepimų į ieškinį pateikimą, be to nagrinėjamoje byloje vyko daugybė posėdžių, byla du kartus buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, jau antrą kartą nagrinėjama apeliacine tvarka (teisminis nagrinėjimas trunka net keturis metus), teisinis ginčas tarp ieškovų ir atsakovės J. K. taip pat yra sudėtingas, byloje nėra duomenų dėl trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, todėl trečiųjų asmenų atstovavimas nagrinėjamoje byloje neabejotinai reikalavo specialių teisinių žinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priteisti iš ieškovų, atsakovės ir trečiojo asmens B. B. lygiomis dalimis šias trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

167Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

168Apeliantų ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. ir trečiojo asmens B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

169Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų A. P., D. P. ir Ž. Ž. reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei J. K. priklausančiame žemės sklype panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

170Nustatyti žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), Vilniaus r. sav., ir žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), Vilniaus r. sav. (viešpataujantys daiktai), 155 kv. m. ploto neatlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), Vilniaus r. sav., (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei J. K., a. k. ( - ) pagal UAB „Aterra“ matininkės V. K. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, koordinačių sistemoje apibrėžtą indeksais 5 – 6 – 7 – 8 – 3 – 4 - 5. Kitoje dalyje ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatyto teismo sprendimu atmesti.

171Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

172Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. ( - ) ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( - ) naudai lygiomis dalimis 353,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 117,83 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 83 centus) kiekvienam.

173Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( - ) ir trečiojo asmens B. B., a. k. ( - ) lygiomis dalimis atsakovei J. K., a. k. ( - ) 1025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 256,25 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) iš kiekvieno.

174Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( - ) ir trečiojo asmens B. B., a. k. ( - ) lygiomis dalimis atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, 17,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 4,35 Eur (keturis eurus 35 ct) iš kiekvieno.

175Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( - ) ir trečiojo asmens B. B., a. k. ( - ) lygiomis dalimis atsakovui VĮ „Registrų centras“, į. k. 124110246, 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2,25 Eur (du eurus 25 ct) iš kiekvieno.

176Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( - ) atsakovės J. K., a. k. ( - ) ir trečiojo asmens B. B., a. k. ( - ) lygiomis dalimis trečiajam asmeniui E. V., a. k. ( - ) 3597,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 899,38 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 35 ct) iš kiekvieno.

177Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti... 5. 1.1.... 6. Ieškinyje nurodė, kad 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos... 7. 1.2.... 8. Ieškovų nuomone, atsakovė žinojo arba privalėjo žinoti, kad servitutas... 9. 1.3.... 10. Vilniaus apygardos teismas, gražindamas bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko... 11. 2.... 12. Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pareikštu... 13. 2.1.... 14. Nurodė, kad servitutas negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu,... 15. 2.2.... 16. Nurodė, kad 2004-08-17 Statybos leidimo Nr. 578 grafoje „Statybos... 17. 1.... 18. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 19. 3.1.... 20. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registre duomenys apie aktą ir jo pagrindu... 21. 3.2.... 22. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys buvo... 23. 3.3.... 24. Kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, tačiau Nekilnojamojo... 25. 1.... 26. Atsakovas Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepimuose prašė... 27. 4.1.... 28. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-04-26 nutartyje Nr.... 29. 1.... 30. Tretieji asmenys R. V., E. V. pateiktuose atsiliepimuose prašė ginčą... 31. 2.... 32. Nurodė, kad ieškovai pagristai teigia, kad jie atsakovei ir jos sutuoktiniui... 33. 3.... 34. Tretieji asmenys L. Š., G. Š. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį... 35. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 36. 4.... 37. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu tiek... 38. 8.1.... 39. Teismas sprendė, kad Žemės įstatymo (suvestinė redakcija (2002-10-15 –... 40. 8.2.... 41. 2003-12-19 buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartis tarp... 42. 8.3.... 43. Kitus ieškinio reikalavimus – dėl 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti... 44. 8.4.... 45. Atmesdamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo,... 46. III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 47. 1.... 48. Apeliaciniu skundu ieškovai ir trečiasis asmuo B. B. prašo panaikinti... 49. 1)... 50. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovai turi galimybę privažiuoti prie savo... 51. 2)... 52. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 53. 3)... 54. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, priešingai nei nustatė teismas,... 55. 4)... 56. Atsakovė žinojo arba privalėjo žinoti, kad jos sklype nustatytas... 57. 5)... 58. Pasisakydamas, jog ieškovai nebuvo atidūs ir rūpestingi dėl to, jog jų... 59. 6)... 60. Teismas sprendime nurodė, jog reikalavimas pripažinti 2008-10-15 statinio... 61. 7)... 62. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Trečiajam asmeniui E.... 63. 9.... 64. Atsakovė J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą... 65. 1)... 66. Byloje ne kartą teismui buvo teikiami civilinės bylos Nr. e2-45-723/2018... 67. 2)... 68. Ieškovų teiginys, jog servituto nustatymas 2003-10-06 Vilniaus apskrities... 69. 3)... 70. Kadangi servitutas nebuvo nustatytas, nėra prasmės vertinti nei atsakovės,... 71. 4)... 72. Teismas teisingai sprendime nurodė, jog reikalavimas pripažinti 2008-10-15... 73. 5)... 74. Ieškovų prašymas prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pridedamus... 75. 10.... 76. Atsakovas Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į apeliacinį... 77. 1)... 78. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės žemės sklype faktiškai... 79. 2)... 80. Nesutiktina su argumentais, kad servitutas yra galiojantis, nepriklausomai nuo... 81. 11.... 82. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime... 83. 1)... 84. Teismas pagrįstai reikalavimą panaikinti aktą pripažino išvestiniu, nes... 85. 2)... 86. Nekilnojamojo turto registre kelio servitutas registruotas niekada nebuvo, o... 87. 3)... 88. Ieškovai, ieškiniu prašę panaikinti aktą, apskritai jokių akto... 89. 12.... 90. Tretieji asmenys R. V. ir E. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 91. 1)... 92. Vien tai, kad juos į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė ne ieškovai, o... 93. 2)... 94. Nepagrįsti ieškovų argumentai, jog išskirtinai trečiajam asmeniui... 95. 13.... 96. Tretieji asmenys L. Š., G. Š. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.... 97. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 98. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 99. 14.... 100. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 101. 15.... 102. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės... 103. 16.... 104. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliaciniu skundu taip pat... 105. Dėl servituto neįregistravimo teisinių pasekmių ir šalių sąžiningumo... 106. 17.... 107. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės... 108. 18.... 109. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo... 110. 19.... 111. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus apskrities viršininkas... 112. 20.... 113. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad vien tai, kad servitutas per... 114. 21.... 115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą... 116. 22.... 117. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad Lietuvos Respublikos... 118. 23.... 119. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad servituto neįregistravimą... 120. Dėl reikalavimo pripažinti statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktą... 121. 24.... 122. Apeliantai skunde pabrėžia, kad bylą nagrinėjęs teismas sprendime... 123. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytų... 124. 25.... 125. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria Vilniaus... 126. Dėl ieškovų galimybės privažiuoti prie savo sklypų kitu keliu... 127. 26.... 128. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai turi visas galimybes... 129. 27.... 130. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi dokumentais, kurie... 131. 28.... 132. Iš teismo nurodytų argumentų taip pat nėra aišku dėl Ž. Z. bei L. Š.,... 133. 29.... 134. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 135. Dėl kelio servituto nustatymo... 136. 30.... 137. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 138. 31.... 139. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog CK 4.126... 140. 32.... 141. Servituto nustatymo būtinumą nagrinėjamoje byloje patvirtina tiek faktinis... 142. 33.... 143. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl kelio servituto... 144. 34.... 145. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas padarė... 146. 35.... 147. Kita vertus, servituto nustatymo būtinybė yra neabejotina ir akivaizdi,... 148. 36.... 149. Nors servitutinio kelio plotis (3,21 m.) UAB „Aterra“ matininkės V. K.... 150. 37.... 151. Pasisakydama dėl kelio servituto atlygintinumo, teisėjų kolegija remiasi... 152. 38.... 153. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis... 154. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 155. 39.... 156. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 157. 40.... 158. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė panaikinti statinio pripažinimo... 159. 41.... 160. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovai sumokėjo 41,00 Eur... 161. 42.... 162. Kaip nurodė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovė J. K.... 163. 43.... 164. Iš ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. ir trečiojo asmens B. B. atsakovui... 165. 44.... 166. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, jog trečiasis asmuo... 167. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 168. Apeliantų ieškovų A. P., D. P., Ž. Z. ir trečiojo asmens B. B. apeliacinį... 169. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 15... 170. Nustatyti žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ),... 171. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą dalyje... 172. Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. ( - ) ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P.,... 173. Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( -... 174. Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( -... 175. Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( -... 176. Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. ( - ) D. P., a. k. ( - ) Ž. Z., a. k. ( -... 177. Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d....