Byla 2-2113-330/2016
Dėl bankrutavusios viešosios įstaigos „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus P. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-760-357/2016, kuria iš dalies patenkintas kreditoriaus P. P. skundas dėl bankrutavusios viešosios įstaigos „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kreditorius (pareiškėjas) P. P. pateikė skundą ir prašė panaikinti bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus darbotvarkės klausimais Nr. 3 (nutarimai 3.1 bei 3.2) ir Nr. 4.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad VšĮ „Mažeikių sporto centras“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo, todėl 2016 m. gegužės 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime ši kreditorė negalėjo balsuoti. Susirinkimo nutarimais Nr. 3.1. ir 3.2. nustatant pradinę parduodamo bankrutavusios VšĮ turto kainą, nebuvo remtasi objektyvia informacija apie turto vertę, nebuvo pateikta informacija, kokia konkrečiai yra kiekvieno iš bankroto administratorės pateikto ilgalaikio turto sąraše nurodyto turto likutinė vertė ir kaip ši vertė buvo apskaičiuota. Be to, pasiūlytai turto pardavimo tvarkai ir kainai pritarė tik vienintelė VMI, todėl turi būti atliktas turto įvertinimas. Pateiktai naujajai 19 250 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatai kreditorių susirinkime taip pat buvo pritarta nepagrįstai. Administratorė netinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytas pareigas, iki šiol nėra gavusi kreditorių pritarimo dėl savo veiklos ataskaitos, todėl nepagrįstai inicijavo administravimo išlaidų sąmatos padidinimą. Susirinkimo nutarimu Nr. 4 patvirtinta išlaidų sąmata yra nedetalizuota, nebuvo pateikta jos dydį pagrindžiančių duomenų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi kreditoriaus (pareiškėjo) P. P. skundą tenkino iš dalies ir :1) panaikino bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 3.1. ir Nr. 3.2. bei grąžino šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; 2) pakeitė bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4 ir jį išdėstė taip: „nustatyti administravimo išlaidų sąmatą 11 620 Eur, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš JAR, iš jų 5 000 Eur administratorės atlyginimą bei priemokas už bankroto metu gautas įplaukas, apskaičiuotas pagal LR Vyriausybės 2016-04-27 Nr. 415, patvirtintas atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles“. Likusioje dalyje teismas skundo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi bankrutavusios VšĮ kreditorė VMI buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo ir patikslintas kitos kreditorės – VĮ „Turto bankas“ finansinis reikalavimas. Teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį dėl kreditorės VMI išbraukimo iš kreditorių sąrašo bankroto administratorė gavo 2016 m. gegužės 24 d., ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 1 d. (po 7 dienų nuo gavimo dienos), todėl teismas nusprendė, kad kreditorė iš kreditorių sąrašo laikytina išbraukta tik 2016 m. birželio 1 d., o pakartotiniame bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2016 m. gegužės 26 d., kreditorės VMI balsai buvo įskaityti nepažeidžiant bankroto procedūrų.
  3. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai Nr. 3.1. ir 3.2. buvo priimti nepažeidžiant kvorumo ir balsų daugumos principo (ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalis), todėl šių nutarimų teisėtumą teismas vertino tik jų turinio (bet ne procedūriniu) aspektu. Sutikęs su kreditoriaus (pareiškėjo) argumentais, kad skundžiamais nutarimais Nr. 3.1. ir 3.2. nustatant pradinę bankrutavusios VšĮ parduodamo turto kainą, nebuvo remtasi objektyvia informacija apie turto vertę, teismas sprendė, jog šie nutarimai yra neteisėti. Turtą nutarta parduoti nustatant kainą pagal turto likutinę vertę, tačiau bankroto administratorė nepateikė informacijos, kokia galima parduodamo turto rinkos vertė, ar ekonomiškai naudinga būtų atlikti turto įvertinimą. Kadangi bankroto administratorė kreditorių susirinkimui ir teismui nepateikė informacijos, kokia konkrečiai yra kiekvieno iš administratorės pateikto ilgalaikio turto sąraše nurodyto turto likutinė vertė ir kaip ši vertė buvo apskaičiuota, nėra galimybės tinkamai įvertinti, ar turto pardavimas pagal likutinę vertę nepažeidžia bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ ir jos kreditorių interesų. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, kad 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai Nr. 3.1.ir 3.2. (priimti trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu) naikintini ir jais išspręsti klausimai grąžintini kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
  4. Spręsdamas dėl kreditorių patvirtintos naujos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo teismas atkreipė dėmesį, kad nepažeidžiant bankroto administratorės ir įmonės kreditorių interesų pusiausvyros turi būti atsižvelgiama į būtinas atlikti procedūras bankroto procese parduodant turtą, išieškant nuostolius, siekiant patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus. VšĮ bankroto procesas vyksta nuo 2013 m. balandžio 15 d. Bankroto administratorės UAB „Genora“ 2014 m. vasario 14 d. sudarytoje ataskaitoje nurodyta, kad VšĮ nekilnojamojo turto neturi; administratorė 2013 m. balandžio 26 d. nurodė VšĮ vadovui pateikti finansinę atskaitomybę, sudarytą bankroto bylos įsiteisėjimo dieną, perduoti visą turtą, tačiau VšĮ dokumentai buvo perduoti tik 2014 m. sausio 9 d.; patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 116 197,62 Eur; administratorė yra pateikusi ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-669-210/2016 dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš buvusio VšĮ vadovo P. P.. Teismas pripažino, kad finansinės atskaitomybės administratorė negalėjo sudaryti, nes buvę VšĮ vadovai laiku neperdavė visų reikalingų dokumentų, iki bankroto bylos iškėlimo vadovai nebuvo sudarę balanso, taigi negalima pripažinti, kad administratorė buvo neveikli. Teismo posėdyje administratorė detalizavo administravimo išlaidų sąmatą, pagrindė išlaidas teisininkams, nurodė, kad įmonės administravimo veiklai būtinų išlaidų savikaina per vieną mėnesį sudaro 270 Eur, todėl teismas sprendė, kad administratorės prašymas dėl būtinybės patvirtinti didesnę administravimo išlaidų sąmatą yra pagrįstas ir tenkino jį iš dalies. Kadangi 2015 m. vasario 26 d. kreditorių komitetas nutarė nustatyti 2 896,20 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 2 027,34 Eur (plius mokesčiai) administratoriaus atlyginimui, 868,86 Eur (plius mokesčiai) kitoms administravimo išlaidoms visam laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankrutavusios VšĮ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, teismas ginčytiną klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos išsprendė iš esmės, nustatydamas administravimo išlaidų sumą, neviršijančią 10 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų (116 197,62 Eur) dydžio, t. y. 11 620 Eur, iš kurios (atsižvelgdamas į apskųstu kreditorių nutarimu nustatytas proporcijas) teismas nustatė 5 000 Eur sumą administratorės atlyginimui, o 6 620 Eur sumą – kitoms administravimo išlaidoms.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde kreditorius (pareiškėjas) P. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeistas bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4 ir grąžinti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, kitą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
  2. Kreditoriaus atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Kreditorius nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria pakeistas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo. Teismas formaliai nustatė administravimo išlaidų dydį, išlaidų sąmata yra nedetalizuota, joje atskirai išskirtos tik išlaidos administratorės atlyginimui už teikiamas administravimo paslaugas, siekiančiam 5 950 Eur. Nors kitoms administravimo išlaidoms buvo nutarta skirti 13 300 Eur, tačiau administratorė nėra pateikusi informacijos ir duomenų, patvirtinančių poreikį administravimo išlaidų sąmatą padidinti būtent iki 19 250 Eur.
    2. Šioje byloje teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi jau buvo patenkinęs pareiškėjo skundą skundžiamoje dalyje ir panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, tačiau bankroto administratorei pateikus atskirąjį skundą, teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi pats pasinaikino ankstesnę savo nutartį. Ir nors tuomet administratorė teigė, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybės pagrįsti administravimo išlaidų sąmatos dydį, tačiau ji iki šiol nei kreditoriams, nei teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų administravimo išlaidų padidinimo poreikį ir reikiamą jų dydį, o teismas nepagrįstai ex officio (liet. „savo iniciatyva“) šį išlaidų dydį nustatė.
    3. Administratorės veiklos ataskaitai nėra pritarta, nes ji neatliko veiksmų, kuriuos buvo įpareigota atlikti. Administratorė neturi kreditorių palaikymo ir nėra perdavusi savo prievolių įvykdymo. Atsakovės, kuri yra viešoji įstaiga, nebevykdanti jokios veiklos ir neturinti daug turto, bankroto procedūros nėra sudėtingos. Šiuo metu įstaiga jau pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o paskutinėje bankroto proceso stadijoje administratorės atlyginimo padindinimas lemtų tik nepagrįstus finansinius praradimus kreditoriams.
    4. Administratorės atlyginimo nustatymas yra išimtinė kreditorių susirinkimo kompetencija. Pats teismas negalėjo nustatyti atlyginimo administratorei, o tik galėjo įvertinti tai, ar kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nustatytas atlyginimas, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
    5. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą, nepaisė aplinkybių, kad administravimo išlaidų sąmata negali būti keičiama atgaline data, todėl nepagrįstai nustatė, jog nauja administravimo išlaidų sąmata taikoma visam bankroto procedūrų administravimo laikotarpiui (įskaitant ir praėjusį laikotarpį). Tokiu būdu buvo iš naujo išspręstas 2014 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkime apsvarstytas klausimas, nors teismas neturėjo teisės panaikinti galiojantį 2014 m. vasario 14 d. kreditorių nutarimą.
    6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procedūrų administravimo laikotarpiui apskaičiuotina pagal Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintą bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašą. Šis nutarimas įsigaliojo tik 2016 m. gegužės 1 d. Tokiu būdu administravimo išlaidų sąmatos dydžio vertinimas ir nustatymas, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše ir taisyklėse nustatytus orientacinius dydžius, pažeistų principą „įstatymas atgal negalioja“.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo atskirąjį skundą patenkinti.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2016 m. kovo 10 d. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl bankroto administratorės veiksmų įvertinimo. 2016 m. rugsėjo 27 d. gauta išvada dėl bankroto administratorės UAB „Genora“ veiksmų administruojant bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ bankroto procesą, o 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V4-78 bankroto administratorei UAB „Genora“ skirta nuobauda. Buvo nustatyta, kad bankroto administratorė, administruodama VšĮ bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktą.
    2. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2016 m. gegužės 10 d. gavęs bankroto administratorės UAB „Genora“ pranešimą apie 2016 m. gegužės 26 d. vyksianti kreditorių susirinkimą, kuriame buvo numatoma svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, 2016 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu paprašė bankroto administratorės pateikti pajamų ir išlaidų ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., tačiau ši informacija kreditorei nebuvo pateikta. Be to, kreditorė 2016 m. gegužės 23 d. pateikė balsavimo raštu biuletenį, kuriame balsavo prieš administravimo išlaidų sąmatos padidinimą.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė bankrutavusi VšĮ „Mažeikių sporto centras“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Genora“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo posėdžio metu bankroto administratorė detalizavo, iš ko susideda administravimo išlaidos, pagrindė administravimo išlaidas ir jų dydį. Kreditorius (pareiškėjas) nepageidavo gauti papildomų dokumentų. Pagal verslo apskaitos standartus sąskaita faktūra patiriamoms administravimo išlaidoms išrašoma, jei pajamos bus garantuotai gautos t. y. bankrutuojanti įmonė turės lėšų administravimo išlaidoms dengti, o iki to administratorė įstaigos bankroto procedūras vykdo savo rizika iš nuosavų lėšų.
    2. ĮBĮ nenumato, kad administravimo išlaidų tvirtinimui turi įtakos administratoriaus ataskaitos patvirtinimas. Be to, šiuo klausimu ir pačių kreditorių pozicija nėra nuosekli. Kreditoriai (ir jų komitetas) yra neaktyvūs, neieško sprendimo būdų, susirinkimuose nebalsuoja. Jei nebus sprendžiamas administravimo išlaidų padidinimo klausimas, tada pagal pirmame kreditorių susirinkime patvirtintą sumą likusioms administravimo išlaidoms nuo pirmojo susirinkimo apmokėti yra paskirta tik kiek daugiau nei 300 Eur, nors šiuo metu yra pateikti trys ieškiniai dėl skolos ir vienas dėl žalos dėl nesavalaikio bankroto, be to, būtina teikti ieškinius dėl turto neperdavimo.
    3. Kreditoriaus pozicija, kad turi būti tvirtinamos tik ateityje atsirasiančios administravimo išlaidos, yra neteisinga. Pats kreditorius sutinka su tuo, kad pagrįstos administravimo išlaidos turi būti atlygintos, neatsižvelgiant į tai, kada patvirtinama sąmata, ar kada tos išlaidos yra patirtos.
    4. Teismas teisingai paskaičiavo išlaidų dydį ir rėmėsi Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarime rekomendaciniai išlaidų dydžiai nustatyti remiantis statistika už praėjusių trejų metų laikotarpį ir patvirtina, kad administratorės pateikti skaičiavimai yra teisingi ir pagrįsti, atitinkantys protingumo kriterijus.
    5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pats neteikė skundo dėl administravimo išlaidų sąmatos, bankroto procesą vertina formaliai, nesigilinamas į esminius klausimus ir nepagrįstai akcentuoja administratorei paskirtą nuobaudą.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į kreditoriaus (pareiškėjo) P. P. atskirojo skundo argumentus, apibrėžiančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pakeistas bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Atsakovė bankrutavusi VšĮ „Mažeikių sporto centras“ (jos bankroto administratorė) ir kiti bylos dalyviai dėl teismo panaikintų kreditorių susirinkimo nutarimų ir/ar dėl pakeisto kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 atskirojo skundo nėra padavę.
  2. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi VšĮ „Mažeikių sporto centras“ iškelta bankroto byla, o 2016 m. vasario 11 d. to paties teismo nutartimi bankrutuojanti VšĮ „Mažeikių sporto centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  3. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino 3 000 Lt sumą bankrutuojančios VšĮ Mažeikių sporto centras administravimo išlaidoms apmokėti, iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas). 2014 m. vasario 14 d. bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 užfiksuota, jog šio susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas Nr. 5 dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, kuriuo kreditoriai nustatė 10 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą visam laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki įstaigos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš jų: 7 000 Lt (ir mokesčiai) administratorės atlyginimas, 3 000 Lt (ir mokesčiai) kitoms administravimo išlaidoms; išlaidas įmonės dokumentų sutvarkymui, perduodant juos į archyvą saugojimui, patvirtinti atskirai.
  4. 2015 m. vasario 26 d. vykusiame bankrutuojančios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ kreditorių susirinkime buvo keliamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos (4 darbotvarkės punktas), tačiau jam nepritarta ir kreditorių nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas.
  5. Bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas Nr. 4 (toliau ir – „ginčo nutarimas“), kuriuo nutarta: patvirtinti naują 19 250,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, įskaitant ir 5 950 Eur administratorės atlyginimą bei priemokas už bankroto metu gautas įplaukas, apskaičiuotas pagal Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 patvirtintas atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles.
  6. Apeliantas, nesutikdamas su šiuo kreditorių nutarimu, pateikė skundą, kurį Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi iš dalies patenkinęs, panaikino ginčo nutarimą ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Su tokia nutartimi nesutiko bankroto administratorė ir dėl jos pateikė atskirąjį skundą, su kuriuo Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi sutiko ir pasinaikino savo 2016 m. liepos 14 d. nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiaulių apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs apelianto skundą dėl kreditorių nutarimų, 2016 m. spalio 4 d. nutartimi, be kita ko, pakeitė ginčo kreditorių nutarimą Nr. 4, nustatydamas tokią bankrutavusios VšĮ administravimo išlaidų sąmatą: 11 620 Eur nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo, iš jų – 5 000 Eur administratorės atlyginimą bei priemokas už bankroto metu gautas įplaukas, apskaičiuotas pagal Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 patvirtintas atlyginimo administratorei už bankroto administravimą nustatymo taisykles.
  7. Apeliantas (kreditorius, pareiškėjas) nusutinka su aptarta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, tvirtindamas, kad teismo nustatytas administravimo išlaidų dydis yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir prieštarauja bankrutavusios įstaigos bei jos kreditorių interesams. Įvertinęs apskųstaisiais kreditorių nutarimu patvirtintą ir teismo nutartimi nustatytą (pakeistą) administravimo išlaidų dydį, bankroto administratorės atsiliepimo argumentus šiuo klausimu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) bei atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos sutikti su atskirojo skundo argumentais.

5Dėl kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos tvirtinti bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų sąmatą, administratorės atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų dydžio nustatymo kriterijų

  1. ĮBĮ 23 straipsnyje apibrėžtos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje fiksuojamas nustatytas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis).
  2. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota dėl kreditorių susirinkimo teisės nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus; juo siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl lėšų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).
  3. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-250/2012.).
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad: VšĮ bankroto procesas vyksta nuo 2013 m. balandžio 15 d., įstaiga nekilnojamojo turto neturi, įstaigos dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti tik 2014 m. sausio 9 d., patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 116 197,62 Eur, administratorė yra pateikusi ieškinį dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš buvusio vadovo (apelianto), teismo posėdyje administratorė detalizavo administravimo išlaidų sąmatą ir būtinas išlaidas, o taip pat įvertinęs Vyriausybės 2016 m. balandžio 16 d. nutarime Nr. 415 nustatytus rekomendacinius dydžius bei konstatavęs, kad tarp bankroto administratorės ir kreditorių yra kilęs ginčas dėl administravimo išlaidų dydžio, padarė išvadą, jog yra pagrindas patvirtinti didesnę administravimo išlaidų sąmatą, nei ji buvo anksčiau patvirtinta. Pirmosios instancijos teismas nustatė bankrutavusios VšĮ administravimo išlaidų sumą, neviršijančią 10 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų (116 197,62 Eur) dydžio – 11 620 Eur, iš kurių 6 620 Eur numatyta bankroto administratoriaus atlyginimui (atsižvelgus į skundžiamu kreditorių nutarimu nustatytas proporcijas administratoriaus atlyginimui). Nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis apeliantas teigia, kad administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo dydžio nustatymas priskiriamas kreditorių susirinkimo kompetencijai.
  5. Įstatymas nenumato, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto procedūrose) ar, panaikinus kreditorių surinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą; teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Tiesa, vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo išlaidų klausimu visiškai neatitinka ĮBĮ nustatyto reglamentavimo, teismui nedraudžiama, panaikinus tokį nutarimą, priimti sprendimą, nurodant ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatytos lėšos, iš kurių mokamos administravimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Tačiau bet kuriuo atveju teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo įsikišimas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas) galėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai priimti kreditorių nutarimai yra aiškiai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios ypatingos situacijos (vieno kreditoriaus dominavimo ir jo nesąžiningo elgesio, kelių kreditorių nesąžiningu susitarimu ir pan.) kitokie nutarimai susirinkime ir nebus priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
  6. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų susiklosčiusi ypatinga situacija ir (ar) atsiradę išimtinės aplinkybės, kurioms esant būtinas teismo įsikišimas į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų (administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymo) išsprendimą, tam, kad būtų užtikrintas tinkamas bankroto administratorės funkcijų vykdymas. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad administratorė atsiliepime nurodo apie apelianto (buvusio įstaigos vadovo) ieškojimą formalių būdų, kad nauja administravimo išlaidų sąmata apskritai nebūtų patvirtinta. Tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, kad perdavus klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti, kompromisas tarp bankroto administratorės ir kreditorių interesų nebus pasiektas ir šis klausimas taip ir liks neišspręstas. Apelianto dėstomi argumentai šiuo metu neteikia pagrindo manyti, jog administravimo išlaidų klausimo išsprendimas galėtų būti apskritai blokuojamas. Kita vertus, kreditorių susirinkime patvirtinus atitinkamą šių išlaidų dydį, esant teisiniam pagrindui tokio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas galės būti įvertintas ir teismine tvarka (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).
  7. Aktualu ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas, nes bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Taigi jau patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas (sumažinimas ar padidinimas) turi būti motyvuotas bei pagrįstas objektyviais duomenimis (skaičiavimais), detalizuojant kiekvienai išlaidų kategorijai reikalingas lėšas. Paminėtina, kad sprendžiant tokį klausimą, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais, tarp jų ir su atlyginimu administratorei, tenka pačiai administratorei, siekiančiai tokių išlaidų patvirtinimo (šiuo konkrečiu atveju – anksčiau patvirtintoje išlaidų sąmatoje nustatytų dydžių koregavimo). Administratorės akcentuojama aplinkybė dėl užsitęsusio bankroto proceso savaime neįrodo poreikio administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų padidinimui, bet taip pat nepatvirtina ir to, kad anksčiau patvirtinta administravimo išlaidų suma bei pasiūlytas atlyginimas bankroto administratorei yra pakankami likusių bankroto procedūrų sklandžiam atlikimui.
  8. Apeliacinės instancijos teismas taipogi atkreipia dėmesį, kad sprendžiant iš naujo administravimo išlaidų sąmatos keitimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimai galioja tik ateityje patirtinoms administravimo išlaidoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šioms išlaidoms taikytina taisyklė, kad administratorius negali viršyti maksimalaus kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų kitų administravimo išlaidų dydžio, suponuoja išvadą, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, bankroto byloje Nr. 3K-3-568/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
  9. Vadinasi, kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nustatant bendrą administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo (t. y. 2013 m. balandžio 15 d.) iki įstaigos išregistravimo, į nurodytą taisyklę nebuvo atsižvelgta.
  10. Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir teisės normų, reguliuojančių administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimą, taikymo naikina apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria klausimą dėl bankrutavusios VšĮ „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 pirmosios instancijos teismas išsprendė iš esmės, pats nustatydamas administravimo išlaidų sumą, ir perduoda šį klausimą bankrutavusios VšĮ kreditoriams svarstyti iš naujo pagal ĮBĮ jiems suteiktą kompetenciją (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

7Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria buvo pakeistas bankrutavusios viešosios įstaigos „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo.

8Panaikinti bankrutavusios viešosios įstaigos „Mažeikių sporto centras“ 2016 m. gegužės 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4 ir perduoti šiam kreditorių susirinkimui klausimą dėl naujos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo svarstyti iš naujo.

9Kitas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai