Byla 3K-3-568/2012
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo BUAB „Antkona“ bankroto byloje ginčijant BAUB „Antkona“ 2011 m. sausio 25 d. ir 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimų nutarimus

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Antkona“ bankroto administratoriaus „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo BUAB „Antkona“ bankroto byloje ginčijant BAUB „Antkona“ 2011 m. sausio 25 d. ir 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimų nutarimus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo ir bankroto administratoriaus teisės į sutartą „sėkmės mokestį“.

6BUAB „Antkona“ administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti UAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antru, penktu ir šeštu klausimais bei patvirtinti šiam kreditorių susirinkimui bankroto administratoriaus pateiktą ataskaitą. Antru klausimu buvo nutarta kreditorių susirinkime neleisti dalyvauti bankroto administratoriaus vadovui V. Č.. Administratorius nurodė, kad UAB „Antkona“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas juridinis asmuo. Jo vadovas turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, bet negali balsuoti. Penktu klausimu buvo svarstoma administratoriaus ataskaita ir nutarta priimti ją žinion. Įstatyme nenumatyta tokio sprendimo, o pretenzijos administratoriui, dėl kurių nebuvo patvirtinta ataskaita, yra nekonkrečios, abstrakčios, nepagrįstos įrodymais bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Šeštu klausimu buvo svarstomas sėkmės mokesčio mokėjimo bankroto administratoriui klausimas. Toks klausimas iš viso nebuvo įtrauktas, todėl atimta galimybė visiems kreditoriams pareikšti savo nuomonę dėl naujai įtraukiamų darbotvarkės klausimų. Nutarimas nemokėti jokio sėkmės mokesčio bankroto administratoriui yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2009 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime ir 2010 m. kovo 8 d. bei 2010 m. birželio 15 d. kreditorių komiteto susirinkimo sprendimais buvo nutarta laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 10 d. mokėti bankroto administratoriui 6 procentų sėkmės mokestį nuo išieškotų įsiskolinimų ir parduoto turto, jei bus įvykdytos iškeltos sąlygos. Šie nutarimai nebuvo užginčyti ar panaikinti, todėl privalo būti vykdomi. Administratorius įvykdė tas sąlygas, kurioms esant buvo pagrindas mokėti sėkmės mokestį.

7Kreditorė R. K. prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl atsiskaitymo su įkaito turėtoju bei administravimo išlaidų dengimo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo.

8Kreditorius Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pripažinti negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir priimtą nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimo pirmuoju punktu, kuriuo nutarta prekes, perimtas iš UAB „Archus“, laikyti įkeistomis AB SEB bankui.

9Kreditoriaus AB SEB banko atstovai prašė bankroto administratoriaus skundą atmesti. Jie nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkime V. Č. elgėsi netinkamai, kėlė sumaištį, vaikščiojo prie susirinkusių kreditorių ir jiems kažką šnabždėjo, be leidimo darė posėdžio įrašą. Tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą yra kreditorių susirinkimo teisė, bet ne pareiga. Šiuo atveju susirinkimas išklausė bankroto administratoriaus ataskaitą ir „priėmė žinion“, t.y. su ja susipažino. Ginčas dėl administratoriaus ataskaitos yra susijęs su neteisėtu sėkmės mokesčio išsimokėjimu ir kitais priekaištais administratoriui. Atstovai nurodė, kad nutarimas nemokėti administratoriui sėkmės mokesčio ir grąžinti AB SEB bankui už turto pardavimą gautas lėšas yra susijęs su nagrinėjama civiline byla, kurioje prašoma pripažinti neteisėtais bankroto administratoriaus veiksmus, susijusius su sėkmės mokesčio apskaičiavimu ir jo išsimokėjimu. Atstovų manymu, nebuvo sąlygų, būtinų sėkmės mokesčio išmokėjimui, nes administratorius turtą pardavinėjo už tas kainas, kurias nurodė kreditorių susirinkimas. Administratoriui buvo žinoma, kad sėkmės mokesčio išmokėjimo klausimas bus svarstomas ateityje ir kad kreditorių susirinkimas yra nepatenkintas įkeisto turto pardavimo sąlygomis. Atstovai nurodė, kad administratorius klaidina teismą teigdamas, jog buvo sprendžiami klausimai, iš anksto nepaskelbti darbotvarkėje.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi pripažino negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ kreditorių susirinkimo pirmininko atstovo T. A. vienasmeniškai pasirašytą ir teismui pateiktą 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus: 1) dėl prekių, kurios buvo perimtos iš UAB „Archus", laikymo įkeistomis AB SEB bankui; 2) dėl atsiskaitymo su įkaito turėtoju bei administravimo išlaidų dengimo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo. Teismas taip pat pripažino negaliojančiais bankrutavusios UAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus : 1) dėl uždraudimo dalyvauti kreditorių susirinkime bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ vadovui V. Č.; 2) dėl sėkmės mokesčio mokėjimo bankroto administratoriui. Teismas atmetė bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro“ prašymą patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2011 m. kovo 8 d. bei atmetė jo skundą dėl 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės pakeitimo.

12Teismas pasisakydamas dėl 2011 m. sausio 25 d. protokolo ir nutarimų nurodė, kad UAB „Antkona“ 2011 m. sausio 25 d. protokolas negali būti teisėtas, nes buvo parengti du skirtingi protokolai ta pačia data. Taip pat teismas nurodė, kad kreditorės R. K. reikalavimas pripažinti negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl atsiskaitymo su įkaito turėtoju bei administravimo išlaidų dengimo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo tenkintinas. Kaip matyti iš 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl sėkmės mokesčio mokėjimo, kreditoriai nutarė jo iš viso nemokėti. 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimai tuo metu buvo apskųsti, jais remtis nebuvo pagrindo. Teismas laikė, kad sėkmės mokesčio mokėjimo klausimas 2011 m. kovo 22 d. buvo svarstytas iš naujo. Taip pat teismas laikė pagrįstais kreditorių R. K. ir Telšių apskrities VMI skundus dėl iš UAB „Archus“ perduotų prekių bankrutavusiai UAB „Antkona“ pripažinimo įkeistomis AB SEB bankui. CK 4.199 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti pagrindai, kai galimas įkeitimas. Kreditorių susirinkimui šios teisės tiesiogiai nesuteikta, juolab kad prekės iš UAB „Archus“ gautos jau po bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant, ar teisėtai iš kreditorių susirinkimo buvo pašalintas bankroto administratoriaus vadovas, teismas nurodė, kad visų pirma privalu aiškintis, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta. Teismas nurodė, kad vaizdo įrašas įrodo, jog AB SEB banko atstovas, būdamas kreditorių susirinkimo pirmininkas, be pagrindo pašalino iš susirinkimo bankroto administratoriaus vadovą, nes teismui pateiktame vaizdo įraše nematyti, kad V. Č. elgiasi netinkamai. Teismas sprendė, kad negali patvirtinti administratoriaus ataskaitos, nes dar iki šio susirinkimo sušaukimo AB SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais administratoriaus veiksmus, išsimokant kaip sėkmės mokestį 368 369,01 Lt ir reikalaudamas pervesti šias lėšas ieškovui kaip hipotekos kreditoriui. Teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl sėkmės mokesčio nemokėjimo bankroto administratoriui, kreditorius AB SEB bankas be pagrindo priėmė nutarimą nemokėti jokio sėkmės mokesčio bankroto administratoriui. Toks nutarimas prieštarauja UAB „Antkona“ 2009 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo bei 2010 m. kovo 8 d. ir 2010 m. birželio 15 d. kreditorių komiteto susirinkimo sprendimams. Teismas sprendė, kad šiuo metu toks iš esmės vieno kreditoriaus sprendimas nemokėti sėkmės mokesčio yra nepagrįstas, nes tas pats kreditorius kreipėsi į teismą, ginčydamas šio mokesčio pagrįstumą.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal kreditoriaus AB SEB banko atskirąjį skundą 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį iš dalies pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ kreditorių susirinkimo pirmininko atstovo T. A. vienasmeniškai pasirašytas ir teismui pateiktas 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolas ir procesą dėl šios dalies nutraukė; panaikino nutarties dalį, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl atsiskaitymo su įkaito turėtoju bei administravimo išlaidų dengimo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo; panaikino nutarties dalį, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sėkmės mokesčio mokėjimo bankroto administratoriui; panaikino 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta priimti administratoriaus ataskaitą žinion; likusią nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad kai yra nesutinkama su protokolo turiniu, dėl protokolo gali būti reiškiamos pastabos ir nurodomi nesutikimo motyvai. Kreditorių susirinkimo protokolas – tai rašytinis įrodymas, patvirtinantis kreditorių susirinkimo valią dėl susirinkimo metu svarstomų darbotvarkės klausimų ir susirinkime priimtų nutarimų turinio. Teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo klausimą dėl kreditorių susirinkimo protokolo, nes vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas turėjo atsisakyti dėl šios dalies priimti skundą, kaip dėl ginčo, kuris nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Todėl dėl šios dalies apeliacinį procesą teismas nutraukė. Teisėjų kolegija laikė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl atsiskaitymo su įkaito turėtoju bei administravimo išlaidų dengimo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta pervesti įkaito turėtojui priklausančią sumą, atskaičius administravimo išlaidas, ir mokėti administratoriui vienkartinį sėkmės mokestį už parduotą įkeistą turtą 50000 Lt įskaitant mokesčius. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byloje esantys kreditorių komitetų posėdžių protokolai patvirtina, jog kas kartą būdavo svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo konkrečiam laikotarpiui, laikytina, kad ir 2011 m. sausio 25 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo tinkamai, t. y. pagal kreditoriams įstatymo suteiktą teisę, nuspręsta dėl administratoriaus atlyginimo konkrečiam laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apelianto argumentai dėl sėkmės mokesčio mokėjimo bankroto administratoriui laikytini pagrįstais; laikė, kad kreditorių susirinkimui įstatymo suteikta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei paskirti administratoriui atlyginimą, todėl panaikino teismo nutarties dalį dėl 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo. Teisėjų kolegija nesutiko su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą dėl uždraudimo dalyvauti kreditorių susirinkime bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ vadovui V. Č.. Galiausiai teisėjų kolegija nurodė, kad, atsižvelgiant į įstatyme numatytą reglamentavimą, susirinkimas turėjo arba patvirtinti, arba atsisakyti tvirtinti administratoriaus ataskaitą, todėl nutarimas „priimti ataskaitą žinion“ yra naikintinas.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje dalį, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl atsiskaitymo su įkaito turėtoju bei administravimo išlaidų dengimo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo; 2) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje dalį, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sėkmės mokesčio mokėjimo bankroto administratoriui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas nutartį skundžiamojoje dalyje, prioritetiškai vadovavosi tik ĮBĮ nuostatomis, suteikiančiomis išskirtinę kreditorių susirinkimo teisę nustatyti bankroto administratoriui mokėtiną atlyginimą bei jį keisti (ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 9 punktai, 36 straipsnio 2 dalis). Šis teisinis reglamentavimas buvo visiškai suabsoliutintas, ignoruojant CK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su sutartinų teisinių santykių privalomumu (CK 6.158, 6.189 ir 6.200 straipsniai). Nemokėti sėkmės mokesčio už praeityje įvykdytus sandorius, kai sėkmės mokestis jau išmokėtas, kreditorių susirinkimas nusprendė tik 2011 m.sausio 25 d. bei 2011 m. kovo 22 d. priimtais nutarimais, t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai 2010 m. rugpjūčio 24 d. administratorius įvykdė paskutinį įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Nors pardavimo sandorių rezultatai kreditoriams (ir ypač didžiausią balsų skaičių turinčiam Bankui) buvo visą laiką žinomi iki nurodytų kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo, o Bankas, kurio naudai įkeistas turtas buvo pardavinėjamas, visą laiką sekė turto pardavimo rezultatus ir bet kada galėjo inicijuoti susirinkimo (komiteto) posėdį dėl jo interesų galbūt netenkinančiomis turto pardavimo sąlygomis.

172. Remiantis ĮBĮ nuostatomis (11 straipsnio 5 dalis), tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo santykiai. Nors ĮBĮ įtvirtina kreditorių susirinkimo teisę nustatyti ir keisti administratoriaus atlyginimo dydį, tačiau, įvertinant, kad teisėtos ir galiojančios sutarties nuostatos sutartį sudariusioms šalims įgauna įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), pavedimo sutarties sąlygos dėl administratoriui mokėtino atlygio vienašalis pakeitimas, net ir pasinaudojant ĮBĮ numatyta teise, privalo būti pagrįstas ir motyvuotas bei negali būti priimamas siekiant paneigti ankstesnių kreditorių sprendimų sukurtus teisinius padarinius, kartu ir subjektų suformuotus teisėtus lūkesčius.

183. Bendrovės įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas laikantis susirinkimuose kreditorių iškeltos sąlygos (bei kreditorių lūkesčius netgi viršijant) – Bendrovės turtas iš varžytynių parduotas ne mažesne nei jo likvidacinė vertė. Atsižvelgdamas į išvardytas aplinkybes bei įvertindamas Bendrovės bankroto bylos sudėtingumo laipsnį, administratorius mano, kad kreditorių ir (ar) kreditorių komiteto susirinkimų patvirtintas ir administratoriui sumokėtas atlygis, įskaitant 6 proc. sėkmės mokestį (131 583,00 Lt + 368 369,01 Lt), atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus bei užtikrina tiek administratoriaus, tiek bendrovės kreditorių interesų pusiausvyrą, yra proporcingas administratoriaus atliktam darbui. Taigi administratorius buvo įvykdęs visas sąlygas, su kuriomis siejamas sėkmės mokesčio mokėjimas ir turėjo pagristų teisėtų lūkesčių, jog toks mokestis kreditorių sprendimų pagrindu turi būti mokamas. Administratoriaus tinkamą pareigų ir kreditorių nutarimų vykdymą patvirtina faktas, kad visos administratoriaus veiklos ataskaitos yra patvirtintos, o kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai, kuriais jos patvirtintos, niekada nebuvo panaikinti ir yra galiojantys.

194. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik formaliu ĮBĮ nuostatų, nustatančių kreditorių susirinkimo teises, taikymu. Formalus teisingumo įgyvendinimas lemia tai, kad nutartyje buvo pateikti visiškai neišsamūs motyvai, kurie negali sudaryti pagrindo neabejoti tokiu procesiniu sprendimu, juolab tokį procesinį sprendimą laikyti tinkamai motyvuotu CPK reikalavimų prasme. Motyvavimo pareigos nevykdymas lėmė esminių bylos argumentų neįvertinimą, tai lėmė ir nepagrįsto bei neteisėto teismo procesinio sprendimo priėmimą.

20Kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame iš esmės palaikoma apeliacinės instancijos teismo nutartis ir prašoma netenkinti kasacinio skundo, be kita ko, nurodant, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas įstatymo yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 9 punktai kreditorių susirinkimui suteikia teisę ne tik tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, bet ir ją keisti. Sėkmės mokesčio skaičiavimas nuo visų iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Administratorius nepagrįstai bando sudaryti įspūdį, kad jo administruota bankroto byla esą buvo ypač sudėtinga ir jo lūkestis gauti pusės milijono litų dydžio atlyginimą bei visų patirtų administravimo išlaidų atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nėra pagrindo administratoriaus lūkestį gauti premiją iškelti aukščiau kreditorių intereso gauti savo reikalavimų patenkinimą.

21Teisėjų kolegija konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

24Dėl bankroto administravimo santykių teisinio kvalifikavimo, administratoriaus atliekamų pareigų pobūdžio ir sėkmės mokesčio teisinės prigimties

25Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 2 dalį bankroto administratorių skiria teismas. Teismo nutartis – tai procesinis administratoriaus įgaliojimo pagrindas, sukuriantis leidimą administruoti konkrečią nemokią įmonę. Ši nutartis sudaro prielaidas atsirasti materialiesiems teisiniams bankroto administratoriaus santykiams, kuriuos reglamentuoja ne tik ĮBĮ, bet ir CK. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra kito asmens turto administratorius CK 4.237 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Slovis“, bylos Nr. 3K-3-447/2011). CK 4.236 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu, administraciniu aktu ir sandoriu. Vienas iš sutartinio turto administravimo atvejų nustatytas CK 6.757 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius inter alia su įgaliotojo turto administravimu. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Teisėjų kolegija sistemiškai vertindama šias nuostatas konstatuoja, kad tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra pavedimo sutartis. Nors pavedimo sutartis sudaroma kiek vėliau nei paskiriamas administratorius, šios sutarties teisiniai padariniai taikomi ex tunc, t. y. nuo pat teismo nutarties skirti teismo administratorių įsiteisėjimo dienos.

26Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. K. B., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Atsižvelgdama į nurodytą bankroto administratoriaus pareigų pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratoriaus, kaip ir bet kokio kito profesinės veiklos subjekto, pareigos yra ne pareigos pasiekti konkretų rezultatą, bet pareigos siekti geriausių pastangų. Tai reiškia, kad administratorius gali būti atsakingas už konkretaus rezultato nepasiekimą tik tuo atveju, jei dėl to konkrečiai susitarta. Tačiau kreditorių susirinkimui nedraudžiama skatinti bankroto administratorių siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis mokestis nekeičia vykdomos prievolės prigimties – ji ir toliau lieka prievole siekti geriausių pastangų, tačiau nustatomas papildomas atlyginimas už nustatytų rezultatų pasiekimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jei CPK nustatyta procesine tvarka įrodyta, kad administratorius ir įmonės vardu pavedimo sutartį su juo sudaręs kreditorių susirinkimas papildomai susitarė dėl sėkmės mokesčio, toks susitarimas tampa šios pavedimo sutarties sąlyga.

27Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas laikė, kad kreditorių susirinkimui įstatymo suteikta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei paskirti administratoriui atlyginimą, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, t. y. nepripažino sėkmės mokesčio. Kasatorius skundžia šią nutartį teigdamas, kad nors ĮBĮ įtvirtina kreditorių susirinkimo teisę nustatyti ir keisti administratoriaus atlyginimo dydį, tačiau, įvertinant, kad teisėtos ir galiojančios sutarties nuostatos sutartį sudariusioms šalims įgauna įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), pavedimo sutarties sąlygos dėl administratoriui mokėtino atlygio vienašalis pakeitimas, net ir pasinaudojant ĮBĮ numatyta teise, privalo būti pagrįstas ir motyvuotas bei negali būti priimamas siekiant paneigti ankstesnių kreditorių sprendimų sukurtus teisinius padarinius, o kartu ir subjektų suformuotus teisėtus lūkesčius.

28Vertindamas šiuos argumentus kasacinis teismas pažymi, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas Įmonių bankroto įstatymu priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta likviduojamos J. K. gamybinės komercinės firmos ,,Kajus“ byloje, bylos Nr. 3K-3-440/2004), tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. UAB GlaxoSmithKline Lietuva, bylos Nr. 3K-3-112/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB ,,Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Tai reiškia, kad dėl sėkmės mokesčio valią išreiškęs kreditorių susirinkimas yra saistomas šio įmonės įsipareigojimo ir negali jo atsisakyti teigdamas, kad tik jis sprendžia dėl atlyginimo administratoriui mokėjimo, nes teise nustatyti atlyginimą įmonės administratoriui kreditorių susirinkimas jau pasinaudojo. Šios išvados sudaro pagrindą sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad susitarimas dėl sėkmės mokesčio teisiškai saisto kreditorių susirinkimą ir riboja jo galimybes pakeisti anksčiau išreikštą ir sutarties su administratoriumi dalimi tapusią šio susirinkimo valią, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš esmės buvo nuspręsta nepripažinti bankroto administratoriaus teisės į sėkmės mokestį šioje byloje ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

29Dėl sėkmės mokesčio dydžio

30Kreditorius AB SEB bankas byloje argumentuoja, kad sėkmės mokesčio skaičiavimas nuo visų iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams; administratorius nepagrįstai bando sudaryti įspūdį, kad jo administruota bankroto byla esą buvo ypač sudėtinga ir jo lūkestis gauti pusės milijono litų dydžio atlyginimą bei visų patirtų administravimo išlaidų atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas. Savo ruožtu kasatorius teigia, kad 2009 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime ir 2010 m. kovo 8 d. bei 2010 m. birželio 15 d. kreditorių komiteto susirinkimo sprendimais buvo nutarta laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 10 d. mokėti bankroto administratoriui 6 procentų sėkmės mokestį nuo išieškotų įsiskolinimų ir parduoto turto, jei bus įvykdytos iškeltos sąlygos. Pagal kreditorių susirinkimo nutarimus šios sąlygos yra tokios: įkeistas nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas ne mažiau kaip už likvidacinę vertę, o atsargos ne mažiau nei už balansinę jų vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta kreditorių susirinkimo nutarimo nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), ji negali būti aiškinama taip, kad lemtų kasatoriaus nepagrįstą praturtėjimą. Akivaizdu, kad įkeisto nekilnojamojo turto pardavimas už likvidacinę vertę, o atsargų – už balansinę jų vertę, savaime neturi būti laikomas „sėkme“ sėkmės mokesčio prasme, bet įprastiniais normaliais rezultatais. Tačiau turto pardavimas už didesnę nei nurodyta kaina reiškia pridėtinę vertę bankrutuojančios įmonės kreditoriams, todėl gali būti laikomas „sėkme“ sėkmės mokesčio prasme. Sėkmės mokestis tokiu atveju apskaičiuotinas nuo skirtumo tarp kreditorių susirinkimo nutarimuose nurodytos vertės (nekilnojamojo turto pardavimas už likvidacinę vertę, o atsargų už balansinę jų vertę) ir ją viršijančios pardavimo kainos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas sėkmės mokesčio apskritai nemokėti, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik tai, ar bankroto administratorius turi teisę gauti sėkmės mokestį ir nuo kokių sumų jis gali būti skaičiuojamas, o konkretus sėkmės mokesčio dydis šioje byloje nebuvo įrodinėjimo ir skaičiavimo dalykas. Siekdamas pripažinti administratoriaus veiksmus išsimokant sėkmės mokestį neteisėtais ir jį prisiteisti kreditorius AB SEB bankas pareiškė ieškinį, pagal kurį Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta byla Nr. 2-302-372/2012, todėl nurodyti fakto klausimai susiję su konkrečia administratoriui priklausančia sėkmės mokesčio suma gali būti nustatyti nurodytoje byloje.

31Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas kasacine tvarka panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nepripažinta bankroto administratoriaus teisė į sėkmės mokestį, šioje byloje yra, todėl kasacinį skundą tenkina ir naikina nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šiuo klausimu palikdama galioti instancijos teismo nutartį.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33Kasaciniame procese valstybė patyrė 99,09 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš kreditoriaus AB SEB banko.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Panaikinti atitinkamą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalį ir palikti galioti: 1). Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje dalį, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ 2011 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl atsiskaitymo su įkaito turėtoju bei administravimo išlaidų dengimo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo; 2). nutarties dalį, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutavusios UAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sėkmės mokesčio mokėjimo bankroto administratoriui.

36Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš AB SEB banko (j. a. k. 112021238) 99,09 (devyniasdešimt devynis litus 09 ct) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 6. BUAB „Antkona“ administratorius UAB „Verslo valdymo ir... 7. Kreditorė R. K. prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 25 d.... 8. Kreditorius Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prašė... 9. Kreditoriaus AB SEB banko atstovai prašė bankroto administratoriaus skundą... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi pripažino... 12. Teismas pasisakydamas dėl 2011 m. sausio 25 d. protokolo ir nutarimų nurodė,... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos... 16. 1. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas nutartį skundžiamojoje dalyje,... 17. 2. Remiantis ĮBĮ nuostatomis (11 straipsnio 5 dalis), tarp bankroto... 18. 3. Bendrovės įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas laikantis... 19. 4. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik formaliu ĮBĮ... 20. Kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 24. Dėl bankroto administravimo santykių teisinio kvalifikavimo,... 25. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 2 dalį bankroto... 26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo... 27. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas laikė, kad kreditorių... 28. Vertindamas šiuos argumentus kasacinis teismas pažymi, kad teismų praktikoje... 29. Dėl sėkmės mokesčio dydžio... 30. Kreditorius AB SEB bankas byloje argumentuoja, kad sėkmės mokesčio... 31. Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą,... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 33. Kasaciniame procese valstybė patyrė 99,09 Lt procesinių dokumentų įteikimo... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Panaikinti atitinkamą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d.... 36. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalį... 37. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...