Byla e2-1402-946/2017
Dėl pažymos pripažinimo negaliojančia ir jos pagrindu padaryto registro įrašo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisių pripažinimo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, dalyvaujant ieškovės N. O. atstovei advokatei Astai Bajorienei, atsakovei J. C., ieškovei N. O., atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovui, trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovui, trečiajam asmeniui notarei Vidai Bietkienei nedalyvaujant,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, J. C., tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centrui, notarei Vidai Bietkienei dėl pažymos pripažinimo negaliojančia ir jos pagrindu padaryto registro įrašo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisių pripažinimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė N. O. kreipėsi į teismą atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, J. C., tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centrui, notarei Vidai Bietkienei ir pradiniu ieškiniu prašė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažymą pripažinti negaliojančia ir panaikinti jos pagrindu S. K. vardu atliktą turto – statinių ( - ) registraciją Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. ( - ), kuria S. K. vardu įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. ( - ), pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto Nr. ( - ), pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus daikto Nr. ( - ); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad N. K. (O.) nuo 1982 m. iki 1990 m. lapkričio 27 d. buvo kolūkiečių kiemo ūkio, veikusio adresu ( - ), narė; pripažinti N. O. nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų, esančių ( - ) – gyvenamąjį namą 1A1/m, kuris turi 76,17 kv. m. bendro ploto, iš jo 51,18 kv. m. gyvenamo ploto su veranda 1a1/ž ir gyvenamu priestatu 2a1/m (Nekilnojamojo turto registre unikalus daikto Nr. ( - )) , taip pat ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/m (Nekilnojamojo turto registre unikalūs daiktų Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) ir šulinys kt. (Nekilnojamojo turto registre unikalus daikto Nr. ( - ) bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė, gavusi Valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimą į ieškinį ir susipažinusi su atsiliepimo argumentais, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimo dėl ginčo statinių teisinės registracijos panaikinimo, taip pat patikslino padarytus rašymo apsirikimus, nekeičiančius reikalavimų esmės, ir prašo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažymą Nr. ( - ) pripažinti negaliojančia; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K. (O.) nuo 1982 m. iki 1990 m. lapkričio 27 d. buvo kolūkiečių kiemo ūkio, veikusio adresu ( - ); pripažinti N. O. nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų, esančių ( - ) – gyvenamąjį namą 1A1/m, kuris turi 79,52 kv.m. bendro ploto, iš jo 51,18 kv.m. gyvenamo ploto su veranda 1a1/ž ir gyvenamu priestatu 2a1/m (Nekilnojamojo turto registre unikalus daikto Nr. ( - ), taip pat ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/m (Nekilnojamojo turto registre unikalūs daiktų Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) ir šulinys (Nekilnojamojo turto registre unikalus daikto Nr. ( - )); priteisti iš atsakovų advokato pagalbai atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinys grindžiamas šiais argumentais išdėstytais ieškinyje ir ieškovės atstovės patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė N. O., buvusi pavardė K., yra P. J. K. duktė ir M. K. vaikaitė. Iki ieškovės motinos B. K. mirties ieškovė su motina ir tėvu gyveno ( - ), tačiau 1982 m. mirus ieškovės motinai (tuomet ieškovė buvo 2 m. amžiaus), ieškovę pasiėmė gyventi seneliai Z. K. ir M. K., su kuriais ieškovė gyveno ( - ) Sukakusi mokyklinio amžiaus, lankė ( - ) mokyklą, buvo senelių pilnai išlaikoma, auklėjama, padėjo jiems tvarkytis ūkyje. Ieškovės tėvas liko gyventi ( - ). 1982 m. kartu su ieškove ir jos seneliu Z. K. (jis mirė ( - ) ir močiute M. K. minėtame name gyveno M. K. sūnus, ieškovės dėdė S. K.. Ieškovės močiutė M. K. mirė ( - ) kuri testamentu paliko savo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus lygiomis dalimis ieškovei ir savo sūnui S. K.. Po močiutės mirties ieškovė ir jos dėdė S. K. pasidalijo namą per pusę, ieškovės tėvas po M. K. mirties atsikraustė gyventi pas ieškovę, faktiškai padalijo namą pusiau, įrengė atskirus įėjimus ir S. K. bei ieškovė su tėvu gyveno atskirose namo dalyse iki pat ieškovės tėvo mirties ( - ) Po tėvo mirties ieškovė liko gyventi savo namo pusėje, į savo namo dalį įsivedė elektrą, mokėjo už elektrą, šiukšlių išvežimą ir jame gyveno iki pat 2011 m. gruodžio 26 d., kai išvyko gyventi į D. B.. Išvykdama paliko savo namo dalį užrakintą, ja niekas nesinaudoja iki dabar. Mirus ieškovės močiutei M. K., nei ieškovė, nei S. K. palikimo dokumentų iki galo nesutvarkė - ieškovė tuo metu buvo nepilnametė (11 metų), o jos tėvas dukters vardu pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Sukakusi pilnametystės ir supratusi, kad močiutės palikimo teisiniai klausimai nesutvarkyti, ieškovė kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal M. K. testamentą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Mirus S. K., jo palikimą priėmė dukterėčia J. C., tačiau kadangi S. K. nebuvo kreipęsis dėl jo motinos M. K. palikimo priėmimo, J. C. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad jos dėdė S. K. priėmė ½ dalį 1( - ) mirusios jo motinos M. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu šis juridinis faktas buvo nustatytas. Ieškovė byloje buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, tačiau apie bylą nežinojo (dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu). Sužinojusi apie šį faktą, ieškovė kreipėsi į advokatus, prašydama padėti teisiškai įforminti nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų adresu ( - ), iš VĮ „Registrų centras“, gauta pažyma kad nekilnojamieji daiktai – statiniai ( - ) bei daiktinės teisės į juos nėra įregistruotos. ( - ) buvo išduotas notarės Vidos Bietkienės liudijimas, kad M. K. palikimą priėmė vaikaitė N. O. ir sūnus S. K.. Po šio liudijimo gavimo, S. K. įpėdinė J. C. informavo, kad užsakė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų kadastrinius matavimus ir kad paveldėjimo byla sustabdyta, nes atsirado galimas S. K. įpėdinis – jo sūnus, todėl tolesni teisiniai veiksmai iš ieškovės pusės nebuvo atliekami. 2017 m. gegužės 19 d. ieškovės atstovai gavo notarės V. Bietkienės pranešimą, kuriuo informuota, kad po M. K. mirties paveldimo turto – statinių ( - ), nėra, šiems statiniams atlikta teisinė registracija S. K. vardu, todėl paveldėjimo byloje neliko paveldimo turto. Prie notarės pranešimo pridėta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija (statiniai registruoti S. K. vardu) ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažyma (adresuota VĮ „Registrų centro“ Kauno filialui), kurioje nurodyta, kad gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir šulinys asmeninės nuosavybės teise priklauso S. K. kaip paskutiniam kolūkinio kiemo nariui, dėl ko ieškovė neteko galimybės įregistruoti jai priklausančius (paveldėtus) statinius. S. K. nuosavybės teisė į statinius ( - ), kildinama iš jo kaip paskutinio kolūkinio kiemo nario teisių, tačiau tai neatitinka kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios nuosavybės teisės objekto, sampratos, teisinio statuso, šio kiemo narių teisių ir pareigų, kaip tai reglamentavo 1964 m. Civilinis kodeksas, o taip pat kolūkiečių kiemo nuosavybės transformavimosi į privatinę nuosavybę 1990 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Atkuriamajam Seimui priėmus įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“. Atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai pagal įrašus ūkio knygose buvo žinoma, kad ( - ) kolūkio kiemo nariais buvo ne tik S. K., bet ir tuo metu dar gyva buvusi M. K. (ūkio šeimos galva), todėl kolūkio kiemo turtas (įskaitant ginčo statinius) pagal galiojusį teisinį reguliavimą negalėjo tapti S. K. asmenine nuosavybe, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažyma, kuria nustatyta, kad ginčo pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso S. K. kaip paskutiniam kolūkinio kiemo nariui, yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia. Nuo 1982 m. (ieškovės motinos mirties) iki pat M. K. mirties 1991 m. ūkyje be M. K. ir S. K. gyveno ir ieškovė, kurią po motinos mirties 1982 m. pasiėmė auginti ir globoti močiutė M. K., su kuria ji gyveno kolūkiečių kiemo ūkyje, iš ten ėjo į ( - ), ūkyje kiek leido jos amžius ir jėgos dirbo ir buvo faktine šio ūkio nare. Pagal bendrąją kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys yra lygios. 1982 – 1990-11-27 laikotarpiu ieškovė buvo nepilnametė, tačiau tai pagal nurodytas teisės normas nekeičia jos teisės būti pripažinta kolūkio kiemo nare, nes tokiais buvo pripažįstami visi (įskaitant kartu gyvenusius nepilnamečius) šeiminio susivienijimo nariai, kurių bent vienas yra kolūkio narys (dirba kolūkyje) ir kurie savo darbu ir lėšomis prisideda prie kolūkiečių kiemo egzistavimo. 1990 m. lapkričio 27 d. priėmus įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ ieškovė buvo nepilnametė (jai buvo 10 metų), todėl negalėjo reikalauti nustatyti jos dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, to nepadarė turėję teisę jos vardu veikti įstatyminiai atstovai tėvas P. J. K. bei močiutė M. K., tačiau tai nereiškia jos kaip buvusios kolūkio kiemo narės turėtos nuosavybės teisės dalies kolūkiečio kiemo panaikinimo, atėmimo ar perėjimo kitiems asmenims nesant tam teisėto pagrindo. Kolūkinį kiemą ( - ) sudarė M. K., S. K. ir ieškovė, todėl 1990 m. lapkričio 27 d. kolūkiečių kiemo nuosavybei transformavusis į bendrąją dalinę nuosavybę, atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai nėra kreipęsi dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atidalijimo, laikytina, kad visų jų dalys į kiemo turtą (ginčo atveju statinius) buvo lygios, todėl ginčo pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/3 priklausė M. K., kuri jai priklausiusius ginčo statinius paliko lygiomis dalimis ieškovei ir S. K., todėl ieškovė turi teisę paveldėti pusę M. K. priklausiusių ginčo statinių, t. y. pusę 1/3 ginčo statinių. Ieškovė apie ginčijamą (prašomą pripažinti negaliojančia) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažymą ir prašomą panaikinti jos pagrindu S. K. vardu atliktą turto – statinių ( - ), registraciją Nekilnojamojo turto registre sužinojo 2017 m. gegužės 19 d. gavusi notarės V. Bietkienės pranešimą, todėl nėra praleidusi įstatyme nustatyto termino šiam aktui skųsti.

7Atsakovė J. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškovės ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad ieškovė N. K. (dab. O.) nuo 1982 m. iki to laiko, kol išvyko gyventi į užsienį, t. y. iki 2011 m. gyveno ( - ). Jai tvarkantis nuosavybės teisės į ginčo statinius dokumentus, notarui pareikalavus pateikti įrodymus apie S. K. gyvenimo faktą ginčo statiniuose, ji kreipėsi į seniūną dėl tokios pažymos išdavimo. Kokiais duomenimis remiantis seniūnas išdavė tokio turinio pažymą, jai nėra žinoma. Ji šiuo metu gyvena ½ dalyje ginčo statinių, kita dalis priklauso ieškovei. Mirus ieškovės mamai, ieškovės tėvas ieškovę, kuriai tuo metu buvo beveik trys metukai, t. y. 1982 metais, atsivežė į ( - ), kur ieškovė ir gyveno. Nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo ieškovės naudai.

8Atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Prašo bylą nagrinėti Savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

9Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Prašo bylą nagrinėti VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su reikalavimu, kuriuo teismo prašoma panaikinti S. K. vardu atliktą turto statinių ( - ), registraciją Nekilnojamojo turto registre, kuria S. K. vardu įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ) , patatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. ( - ), kadangi šis reikalavimas yra perteklinis - nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo ir/ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą bei daiktines teises.

10Tretysis asmuo notarė Vida Bietkienė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

11Ieškinys tenkintinas. Civilinė byla dalyje dėl ginčo statinių teisinės registracijos panaikinimo nutrauktina.

12Civiliniu ieškiniu ieškovė N. O. be kitų reikalavimų reiškė išvestinį reikalavimą ir prašė teismą panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažymos pagrindu S. K. vardu atliktą turto – statinių ( - ), registraciją Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. ( - ), registro įrašas ( - )), kuria S. K. vardu įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. ( - ), pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto Nr. ( - ), pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus daikto Nr. ( - ).

13Gavus trečiojo asmens – Valstybės įmonės Registrų centro – atsiliepimą į ieškinį ir susipažinus su atsiliepimo argumentais, kad teismui pripažinus negaliojančia Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ), buvusią pagrindu įregistruoti ginčo nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre S. K. vardu, teismo sprendimas būtų pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotus daiktus bei daiktines teises į juos, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo.

14Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažymos pagrindu S. K. vardu atliktą turto – statinių ( - ), registraciją Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. ( - ) registro įrašas 2017 m. sausio 3 d.), kuria S. K. vardu įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. ( - )), pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto Nr. ( - )), pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto Nr. ( - )), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus daikto Nr. ( - )) priimtinas ir civilinė byla šioje reikalavimo dalyje atsakovų atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15Ieškovės atstovės, atsakovės J. C. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė N. O. (buv. K,), P, J. K. duktė ir M. K. vaikaitė, iki motinos B. K. 1982 m., mirties su motina ir tėvu gyveno ( - ). Po ieškovės motinos mirties ieškovė, kuriai tuo metu buvo 2 metai, kartu su seneliais Z. K., kuris mirė ( - ) ir M. K. gyveno ( - ), sukakusi mokyklinio amžiaus lankė ( - ) mokyklą, buvo senelių pilnai išlaikoma, auklėjama, pagal amžių ir išgales padėjo jiems tvarkytis ūkyje. Ieškovės tėvas liko gyventi ( - ). Kartu su ieškove ir jos seneliais minėtame name gyveno M. K. sūnus S. K.. M. K. mirusi ( - ), savo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus testamentu lygiomis dalimis paliko ieškovei ir savo sūnui S. K.. Po M. K. mirties ieškovė ir S. K. pasidalijo namą pagal mirusiosios M. K. valią per pusę. Ieškovės tėvas po M. K. mirties atsikraustė gyventi pas ieškovę, faktiškai padalijo namą pusiau, įrengė atskirus įėjimus ir S. K. bei ieškovė su tėvu gyveno atskirose namo dalyse iki pat ieškovės tėvo mirties ( - ) Po tėvo mirties, ieškovė liko gyventi savo namo pusėje, įsivedė elektrą, mokėjo už elektrą, šiukšlių išvežimą ir jame gyveno iki pat 2011 m. gruodžio 26 d. Mirus ieškovės močiutei M. K., nei ieškovė, nei S. K. palikimo priėmimo dokumentų iki galo nesutvarkė, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Ieškovė tuo metu buvo nepilnametė (11 metų), o jos tėvas dukters vardu pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė.

16Mirus ieškovės dėdei S. K., jo palikimą priėmė jo dukterėčia J. C., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. C. dėdė S. K. priėmė ½ dalį 1991 m. liepos 1 d. mirusios jo motinos M. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. 2017 m. gegužės 19 d. ieškovė informuota, kad po M. K. mirties paveldimo turto – statinių ( - ), nėra, šiems statiniams atlikta teisinė registracija S. K. vardu, todėl paveldėjimo byloje neliko paveldimo turto. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažymoje, adresuotoje VĮ Registrų centro Kauno filialui nurodyta, kad gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir šulinys asmeninės nuosavybės teise priklauso S. K. kaip paskutiniam kolūkinio kiemo nariui.

17Ieškovė prašo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažymą Nr. ( - )pripažinti negaliojančia.

18Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai.

19Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos seniūno ( - ) pažymoje Nr. ( - ) (toliau – ir Pažyma) nurodyta, jog pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ūkinę knygą Nr. 15 namų Nr. ( - ), S. K. vardu įregistruota gyvenamas namas 1A1/m, kuris turi 76,16 kv. m. bendro ploto, iš jo 51,18 kv. m. gyvenamo ploto su veranda 1a1/ž ir gyvenamu priestatu 2a1/m, taip pat ūki pastatai 2I1/m, 3I1/m ir šulinys adresu ( - ), pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso S. K. kaip paskutiniam kolūkinio kiemo nariui. Šios Pažymos pagrindu S. K. vardu buvo atlikta turto – statinių ( - ) registracija Nekilnojamojo turto registre, t. y. ginčo statinių savininku Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodomas S. K., dėl ko ieškovė neteko galimybės įregistruoti jai priklausančius (paveldėtus) statinius. Iš Pažymos matyti, kad S. K. nuosavybės teisė į statinius ( - ), kildinama iš jo kaip paskutinio kolūkinio kiemo nario teisių, tačiau, kaip teisingai nurodoma ieškinyje, tai neatitinka kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios nuosavybės teisės objekto, sampratos, teisinio statuso, šio kiemo narių teisių ir pareigų, kaip tai reglamentavo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – ir 1964 m. CK), o taip pat kolūkiečių kiemo nuosavybės transformavimosi į privatinę nuosavybę 1990 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Atkuriamajam Seimui priėmus įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“.

20Kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m. CK 132-141 straipsnių normos. Kolūkiečių kiemas pagal 1964 m. CK buvo suvokiamas kaip darbinis šeiminis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas yra kolūkio narys (dirba kolūkyje) ir kurie visi savo darbu ir lėšomis prisideda prie kolūkiečių kiemo egzistavimo.

21Kauno apskrities archyvo ( - ) Pažymoje dėl pastatų Nr. ( - ) nurodyta, kad 1976-1979 m. Žaslių geležinkelio stoties ūkinėje knygoje, įrašytas K. Z., V. ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei. Į šeimos narių sąrašą įrašyti: K. Z., V. – šeimos galva, K. M., V. – žmona, K. S., Z. – sūnus. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas gyvenamasis namas (1973 m.); 1980-1982 metų ūkinėje knygoje įrašytas K. Z., V. ūkis. Į šeimos narių sąrašą įrašyti: K. Z., V. – šeimos galva, K. M., V. – žmona. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas gyvenamasis namas (1973 m.) ir tvartas (1973 m.); 1983-1985 metų ūkinėje knygoje įrašytas K. Z., V. ūkis. Į šeimos narių sąrašą įrašyti: K. Z., V. – šeimos galva, K. M., V. – žmona. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas gyvenamasis namas (1973 m.) ir tvartas (1973 m.); Kaišiadorių rajono Žaslių apylinkės Tarybos viršaičio dokumentų fonde, 1986-1990 metų Žaslių geležinkelio stoties ūkinėje knygoje įrašytas K. Z., V. ūkis (yra įrašas „mirė 1989.02.26“), priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei. Į šeimos narių sąrašą įrašyti: K. Z., V. – šeimos galva, K. M., V. – žmona, K. S., Z. – sūnus. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas gyvenamasis namas (1973 m.) ir tvartas (1973 m.).

22( - ) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos Pažymoje dėl pastatų Nr. ( - ) nurodyta, kad 1990-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. 16, asmeninėje sąskaitoje Nr. 1132 ūkio šeimos galva įrašyta M. K. ir šeimos narys S. K..

231990 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Atkuriamajam Seimui priėmus įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ (įsigaliojo tą pačią dieną – 1990 m. lapkričio 27 d.) buvo panaikinta kolūkiečių kiemo turto bendroji jungtinė nuosavybės teisė (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 5 straipsnyje buvo numatyta, kad netenka galios 1964 m. CK 118, 132–141 straipsniai, 254 straipsnio antroji dalis ir 601 straipsnis. Taigi, minėtu įstatymu 1990 m. lapkričio 27 d. neteko galios CK 601 straipsnis, kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad mirus kolūkiečio kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje), nariui, paveldėjimas kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos) turte neatsiranda.

24Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, iki 1990 m. lapkričio 27 d. kolūkio kiemo narių teises ir pareigas reguliavo 1964 m. CK (aktualūs 132-141 straipsniai ir 601 straipsnis), todėl 1989 m. vasario 26 d. mirus ieškovės seneliui šeimos galvai Z. K. paveldėjimas kolūkio kiemo turte neatsirado (1964 m. CK 601 straipsnis), o kolūkio kiemo turtas atiteko likusiems kolūkio kiemo nariams: M. K. ir S. K. bei ieškovei.

251990 m. lapkričio 27 d. įsigaliojus įstatymui „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ kolūkio kiemas pasibaigė, o tą dieną buvusių kolūkio kiemo narių turėta bendroji jungtinė nuosavybės teisė transformavosi į privatinę (asmeninę) nuosavybę.

26Buvę kolūkiečių kiemo nariai nuo minėto įstatymo įsigaliojimo dienos, kol nesibaigęs bendras ieškinio senaties terminas (per 3 metus), galėjo reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis 1964 m. CK 132-140 straipsniais. To nepadarius ir nuosavybės teisės santykius pradėjus reglamentuoti privatinės (asmeninės) nuosavybės teisės normomis, visų kiemo narių turėta nuosavybės teisė transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Pagal teismo praktiką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-463/2008) kolūkiečių kiemo nuosavybei transformavusis į privatinę bendrąją nuosavybę, buvę kolūkiečių kiemo nariai neprarado savo turėtos dalies, nors ir nebuvo kreipęsi dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atidalijimo.

27Pagal 1964 m. CK 136 straipsnį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto konkretus kiekvieno bendraturčio dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys lygios.

28Taigi, 1990 m. lapkričio 27 d. priėmus įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kuriuo buvo panaikinta kolūkiečių kiemo bendroji jungtinės nuosavybės teisė, kolūkiečių kiemo nuosavybė (ginčo atveju statiniai) transformavosi į privatinę visų kolūkio kiemo narių nuosavybę.

29Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai pagal įrašus ūkio knygose buvo žinoma, kad 1990 m. lapkričio 27 d. kolūkio kiemo nariais buvo ne tik S. K., bet ir tuo metu dar gyva buvusi M. K. (ūkio šeimos galva), (2015 m. gruodžio 14 d. pažyma dėl pastatų), todėl akivaizdu, kad kolūkio kiemo turtas (įskaitant ginčo statinius) pagal galiojusį aptartą teisinį reguliavimą negalėjo tapti S. K. asmenine nuosavybe. Dėl šios priežasties Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažyma, kuria nustatyta, kad gyvenamasis namas 1A1/m, kuris turi 76,17 kv. m. bendro ploto, iš jo 51,18 kv. m. gyvenamo ploto su veranda 1a1/ž ir gyvenamu priestatu 2a1/m, taip pat ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/m ir šulinys kl adresu ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklauso S. K. kaip paskutiniam kolūkinio kiemo nariui, yra neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia.

30Ieškovė taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1982 m. iki 1990 m. lapkričio 27 d. (įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ įsigaliojimo) buvo kolūkiečių kiemo ūkio adresu ( - ), narė. Kaip jau buvo nustatyta anksčiau, ieškovė, kuriai tuo metu buvo 2 metai, po motinos B. K. mirties 1982 metais kartu su seneliais Z. K., kuris mirė ( - ) ir M. K., mirusia ( - ) iki pat senelės mirties, gyveno ( - ), buvo senelių pilnai išlaikoma, auklėjama, pagal amžių ir išgales padėjo jiems tvarkytis ūkyje. Sukakusi mokyklinio amžiaus, t. y. nuo 1987 metų mokėsi ( - ) mokykloje ( - ) miestelyje. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat ieškovės atstovės, atsakovės J. C., bei teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. K., labai gerai pažinojusios ieškovę, parodymai.

31Pagal bendrąją kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys yra lygios (1964 m. CK 136 straipsnis).

32Ginčo atveju aktualiu – 1982 – 1990-11-27 laikotarpiu – ieškovė buvo nepilnametė, tačiau tai pagal nurodytas teisės normas neatima iš jos teisės būti pripažinta kolūkio kiemo nare, nes tokiais buvo pripažįstami visi (įskaitant kartu gyvenusius nepilnamečius) šeiminio susivienijimo nariai, kurių bent vienas yra kolūkio narys (dirba kolūkyje) ir kurie savo darbu ir lėšomis prisideda prie kolūkiečių kiemo egzistavimo. Tai, kad kolūkiniame kieme 1990 m. lapkričio 27 d. (kiemo narių bendrajai jungtinei nuosavybei transformavusis į bendrąją dalinę nuosavybės teisę) kartu gyvenę nepilnamečiai asmenys turi preziumuojamą lygią dalį į kolūkinio kiemo turtą, patvirtina teismų praktika (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civ. b. Nr. 2A-455-661/2016).

33Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsnius, teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

341) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

352) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

363) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

37Atsižvelgiant į tai, kad Žaslių geležinkelio stoties ūkinėse knygose ieškovė kaip kolūkiečių kiemo ūkio šeimos narė nenurodyta (t. y. ieškovė neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali jų gauti kitokia nei teismo tvarka), šio fakto pripažinimas reikštų jos kaip kolūkiečių kiemo narės nuosavybės teisę į dalį kiemo turto, pastarosios aplinkybės atitinka Civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsniuose įtvirtintas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisines prielaidas.

381990 m. lapkričio 27 d. priėmus įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ ieškovė buvo nepilnametė (jai buvo 10 metų), todėl negalėjo reikalauti nustatyti jos dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, to nepadarė turėję teisę jos vardu veikti įstatyminiai atstovai tėvas P. J. K. bei senelė M. K., tačiau, kaip teisingai nurodoma ieškinyje, tai nereiškia ieškovės, kaip buvusios kolūkio kiemo narės turėtos nuosavybės teisės dalies kolūkiečio kiemo panaikinimo ar perėjimo kitiems asmenims nesant tam teisėto pagrindo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytinas ieškovės prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė nuo 1982 m. iki 1990 m. lapkričio 27 d. buvo kolūkiečių kiemo ūkio ( - ), narė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

39Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis Nr. 3K-3-257/2010, 2010-01-22 nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009-11-02 nutartis Nr. 3K-3-464/2009).

40Ieškovė ieškiniu taip pat prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį ( - ).

41Byloje nustatyta, kad kolūkinį kiemą ( - ), 1990 m. lapkričio 27 d. (įsigaliojus įstatymui „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“) sudarė M. K., S. K. ir ieškovė, todėl 1990 m. lapkričio 27 d. kolūkiečių kiemo nuosavybei transformavusis į bendrąją dalinę nuosavybę, atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai nėra kreipęsi dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atidalijimo, laikytina, kad visų jų dalys į kiemo turtą (ginčo atveju statinius) buvo lygios. Todėl ginčo pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/3 priklausė M. K., S. K. ir ieškovei. Kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų, M. K. jai priklausiusius ginčo statinius paliko lygiomis dalimis ieškovei ir S. K.. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir atsakovė J. C.. Aplinkybę, kad ieškovė priėmė senelės M. K. palikimą patvirtina notarės V. Bietkienės išduotas liudijimas, todėl ieškovė turi teisę paveldėti pusę M. K. priklausiusių ginčo statinių, t. y. pusę 1/3 ginčo statinių. Ginčo tarp šalių dėl to nekyla, tai atitinka faktinę tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją, t. y. ginčo statinius faktiškai per pusę valdė ieškovė ir S. K., dabar valdo jo įpėdinė J. C., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad pretenduoja tik į pusę ginčo statinių, o į ieškovei priklausančią kitą dalį ginčo statinių ji reikalavimo nereiškia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų ( - ) – gyvenamąjį namą 1A1/m, kuris turi 76,52 kv. m. bendro ploto, iš jo 51,18 kv. m. gyvenamo ploto su veranda 1a1/ž ir gyvenamu priestatu 2a1/m (Nekilnojamojo turto registre unikalus daikto Nr. ( - )), taip pat ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/m (Nekilnojamojo turto registre unikalūs daiktų Nr. ( - ) ir Nr( - )) ir šulinys (Nekilnojamojo turto registre unikalus daikto Nr. ( - )) (1964 m. CK 136 straipsnio 2 dalis).

42Ieškovė, kreipdamasi į teismą, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 98,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 2473,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

43Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Teismas, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis konstatuoja, kad ieškovės ieškinyje prašomą pripažinti negaliojančia pažymą, buvusią pagrindu įregistruoti ginčo nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre S. K. vardu, išdavė atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos seniūnas), būtent šios pažymos išdavimas inspiravo ieškovės kreipimosi į teismą būtinybę. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, tiek bendraujant su administracijos atstovu ikiteisminėje stadijoje, tiek nagrinėjant bylą teisme, taikos sutarties sudarymo galimybės nesvarstė, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu visiškai sutinka. Tuo tarpu atsakovė J. C., kurios iniciatyva minėta pažyma buvo išduota, jokių duomenų, išdėstytų pažymoje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos seniūnui neteikė, taip pat niekada neginčijo ieškovės nuosavybės teisės į dalį ginčo pastatų. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog ieškovės N. O. bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos veiksmų, todėl šios išlaidos iš šios atsakovės ir priteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

44Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už ieškinio parengimą, atstovavimo teisme rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, atsižvelgęs į ieškinio turinį, apimtį, nurodytus argumentus, bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, taip pat į tai, jog ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, ginčo tarp šalių nebuvimą, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra per didelės, todėl mažintinos iki 1800,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

46Civilinę bylą dalyje dėl ginčo statinių teisinės registracijos panaikinimo nutraukti, likusioje dalyje ieškinį tenkinti.

47Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - ) pažymą Nr. ( - )pripažinti negaliojančia.

48Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K. (O.) (a. k. ( - ) nuo 1982 m. iki 1990 m. lapkričio 27 d. buvo kolūkiečių kiemo ūkio, veikusio adresu ( - ), narė.

49Pripažinti N. O. nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų, esančių ( - ) – gyvenamąjį namą 1A1/m, kuris turi 79,52 kv. m. bendro ploto, iš jo 51,18 kv. m. gyvenamo ploto su veranda 1a1/ž ir gyvenamu priestatu 2a1/m (Nekilnojamojo turto registre unikalus daikto Nr. ( - )), taip pat ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/m (Nekilnojamojo turto registre unikalūs daiktų Nr. ( - )) ir Nr. ( - )) ir šulinys (Nekilnojamojo turto registre unikalus daikto Nr. ( - )).

50Priteisti iš atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (kodas 188773916) 1898,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) ieškovės N. O. (a. k. ( - ) naudai.

51Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė N. O. kreipėsi į teismą atsakovams Kaišiadorių rajono... 5. Ieškovė, gavusi Valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimą į... 6. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais išdėstytais ieškinyje ir... 7. Atsakovė J. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su... 8. Atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo... 9. Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo... 10. Tretysis asmuo notarė Vida Bietkienė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo... 11. Ieškinys tenkintinas. Civilinė byla dalyje dėl ginčo statinių teisinės... 12. Civiliniu ieškiniu ieškovė N. O. be kitų reikalavimų reiškė išvestinį... 13. Gavus trečiojo asmens – Valstybės įmonės Registrų centro –... 14. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo panaikinti Kaišiadorių... 15. Ieškovės atstovės, atsakovės J. C. paaiškinimais, rašytine bylos... 16. Mirus ieškovės dėdei S. K., jo palikimą priėmė jo dukterėčia J. C.,... 17. Ieškovė prašo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių... 18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini... 19. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos... 20. Kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto,... 21. Kauno apskrities archyvo ( - ) Pažymoje dėl pastatų Nr. ( - ) nurodyta, kad... 22. ( - ) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos... 23. 1990 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Atkuriamajam Seimui priėmus įstatymą... 24. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, iki 1990 m. lapkričio 27... 25. 1990 m. lapkričio 27 d. įsigaliojus įstatymui „Dėl kaimo vietovėje... 26. Buvę kolūkiečių kiemo nariai nuo minėto įstatymo įsigaliojimo dienos,... 27. Pagal 1964 m. CK 136 straipsnį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 28. Taigi, 1990 m. lapkričio 27 d. priėmus įstatymą „Dėl kaimo vietovėje... 29. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina,... 30. Ieškovė taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji... 31. Pagal bendrąją kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės taisyklę buvo... 32. Ginčo atveju aktualiu – 1982 – 1990-11-27 laikotarpiu – ieškovė buvo... 33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsnius,... 34. 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;... 35. 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę... 36. 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų,... 37. Atsižvelgiant į tai, kad Žaslių geležinkelio stoties ūkinėse knygose... 38. 1990 m. lapkričio 27 d. priėmus įstatymą „Dėl kaimo vietovėje... 39. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 40. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½... 41. Byloje nustatyta, kad kolūkinį kiemą ( - ), 1990 m. lapkričio 27 d.... 42. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias... 43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 44. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 46. Civilinę bylą dalyje dėl ginčo statinių teisinės registracijos... 47. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ( - )... 48. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K. (O.) (a. k. ( - ) nuo... 49. Pripažinti N. O. nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų, esančių ( - ) –... 50. Priteisti iš atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos... 51. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno...