Byla 2A-889-622/2013
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. S. ieškinį atsakovei N. S., institucijai, teikiančiai byloje išvadą – Pagėgių savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad jis nėra L. S., o ji nėra jo dukra bei priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tik nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, atsakovė pripažino, kad L. S. nėra jo duktė.

4Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo valstybei – 22 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išklausęs vaiko, liudytojų, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovo ir mergaitės yra susiklostę tėvo ir vaiko santykiai. Vėlesnė įvykių seka – kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei šešiolikai metų nuo vaiko gimimo, patvirtina, jog ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi ne dėl to, jog jam būtų aktualus dukters L. tėvystės klausimas, bet dėl to, kad nesutinka mokėti jai išlaikymą. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, jog ieškovo kreipimasis į teismą būtų sąlygotas kitų aplinkybių nei ieškovo abejonės, ar jis yra tikrasis tėvas, šių abejonių jis visuomet turėjo. Ieškovas, visą laiką abejodamas dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo teisių. Įvertinęs nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį su vaiku, teismas konstatavo, jog tėvystės nuginčijimas šioje civilinėje byloje neatitiktų vaiko interesų. Nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė apskritai likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas, įvertinus atsakovės paaiškinimus teismo posėdyje yra neaiškus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir įvertinęs tai, kad nuo ieškovo susižinojimo yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas taikė ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo

62013 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad jis nėra L. S., a/k ( - ) tėvas, o L. S. nėra jo duktė bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog informaciją, kad L. gali būti ne jo duktė, jis žinojo nuo pat jos gimimo. Atsakovė visuomet neigė, kad L. yra ne jo duktė, todėl jis ir nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Ir tik nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos su atsakove nutraukimo, atsakovė pripažino, kad L. S. yra ne jo duktė. Todėl tik tuomet paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad jis nėra L. tėvas ir atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nuginčijus tėvystę atsakovė būtų priversta pasakyti L. kas yra jos biologinis tėvas. Dėl to jis siekia apginti ne tik savo teises, bet ir L. S. teises ir teisėtus interesus. Teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senatį. Atsakovės parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes ji siekia lengviausiu būdu gauti dukters išlaikymui pinigų, visiškai nepaisydama pačios dukters teisės žinoti kas yra jos biologinis tėvas, o liudytojos – dukros L. ir N. bei M. A. yra suinteresuotos teikti atsakovei palankius parodymus. Todėl jų parodymus dėl subjektyvumo teismas taip pat turėjo vertinti kritiškai.

7Atsiliepimu atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus ir ar pagrįstai pritaikė ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo ieškinio senatį.

10Siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatymas numato trumpą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas pagal du kriterijus. Pirmiausia, jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovas sužino, kad vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys yra ginčijami. Kitas kriterijus yra paaiškėjusios aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnis). Nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas atmeta ieškinį, jeigu šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 131 straipsnio 1, 2 dalys).

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

12Byloje yra notaro patvirtinti ieškovo ir atsakovės sūnaus N. S. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovas nėra L. S. biologinis tėvas, jis ir visa šeima žino nuo pat sesers L. S. gimimo (b. l. 17,18). Aplinkybę, kad ieškovas nuo L. S. gimimo žinojo, kad ji gali būti ne jo vaikas, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos N. M., M. A., L. S.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apklaustos liudytojos būtų davusios neteisingus parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas sprendimą. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad asmuo turi elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Kilus abejonėms dėl tėvystės, ieškovas turėjo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau ieškovas to nepadarė ir ženkliai praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas pateikė tik po santuokos su atsakove nutraukimo, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei L. S.. Ieškinio senaties termino atnaujinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmetė.

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir ieškinio senaties taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai