Byla e2S-1186-603/2018
Dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys byloje – A. B., I. B., V. D., J. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės A. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys byloje – A. B., I. B., V. D., J. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Antstolė prašė spręsti teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, nurodant, kad leidžiama ieškovams A. B. ir I. B. už skolininką atlikti vykdomajame rašte Nr. e2-2357-871/2017 nurodytus veiksmus, t. y. „nugriauti šiuos nesudėtingus statinius: atraminę sienutę ir ant jos įrengtą užtvarą (tvorą), įrengtą servitutui priskirtoje atsakovo V. D. žemės sklypo, ( - ), dalyje, pažymėtoje 2016-08-23 geodezininko M. P. situacijos brėžinyje nuo taško 5 ( - ) iki taško 6 ( - ), bei įvažiavimą į atsakovo V. D. žemės sklypą, įrengtą servitutui priskirtoje atsakovo V. D. žemės sklypo, ( - ), dalyje, (2016-08-23 geodezininko M. P. situacijos brėžinyje tarp taškų „B“ ( - ) ir 5 ( - )), patenkantį ir į ieškovų A. B. ir I. B. žemės sklypą, ( - ), ir sutvarkyti statybvietę“, patirtas išlaidas pagal A. B. ir I. B. antstolei pateiktą sąmatą išieškant iš skolininko V. D.. Antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2357-871/2017 dėl įpareigojimo skolininkui nugriauti nesudėtingus statinius ir sutvarkyti statybvietę. 2017-09-12 surašytas sprendimo nevykdymo aktas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-2357-871/2017, vykdymo tvarką: leisti išieškotojams A. B. ir I. B. už skolininką atlikti vykdomajame rašte Nr. e2-2357-871/2017 nurodytus veiksmus, t.y. nugriauti šiuos nesudėtingus statinius: atraminę sienutę ir ant jos įrengtą užtvarą (tvorą), įrengtą servitutui priskirtoje atsakovo V. D. žemės sklypo, ( - ), dalyje, pažymėtoje 2016-08-23 geodezininko M. P. situacijos brėžinyje nuo taško 5 ( - ) iki taško 6 ( - ), bei įvažiavimą į atsakovo V. D. žemės sklypą, įrengtą servitutui priskirtoje atsakovo V. D. žemės sklypo, ( - ), dalyje, (2016-08-23 geodezininko M. P. situacijos brėžinyje tarp taškų „B“ ( - ) ir 5 ( - )), patenkantį ir į ieškovų A. B. ir I. B. žemės sklypą, ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas pagal A. B. ir I. B. antstolei pateiktą sąmatą išieškant iš skolininko V. D..
  2. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2357-871/2017 dėl įpareigojimo atsakovui V. D. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti, t. y. nugriauti šiuos nesudėtingus statinius: atraminę sienutę ir ant jos įrengtą užtvarą (tvorą), įrengtą servitutui priskirtoje atsakovo V. D. žemės sklypo, ( - ), dalyje, pažymėtoje 2016-08-23 geodezininko M. P. situacijos brėžinyje nuo taško 5 ( - ) iki taško 6 ( - ), bei įvažiavimą į atsakovo V. D. žemės sklypą, įrengtą servitutui priskirtoje atsakovo V. D. žemės sklypo, ( - ), dalyje, (2016-08-23 geodezininko M. P. situacijos brėžinyje tarp taškų „B“ ( - ) ir 5 ( - )), patenkantį ir į ieškovų A. B. ir I. B. žemės sklypą, ( - ), ir sutvarkyti statybvietę (v.b.l. 3), skolininkas V. D., išieškotojai A. B. ir I. B. 2017-08-07 antstolė patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017-08-07 skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris 2017-08-25 įteiktas skolininkui darbovietėje. Raginimu skolininkas informuotas, jog teismo nustatytas terminas nugriauti nesudėtingus statinius ir sutvarkyti statybvietę yra suėjęs, taip pat įpareigotas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą. Antstolė 2017-09-12 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. BA17-3329, kuriuo nustatė, jog įpareigojimas nėra įvykdytas, surašytas apžiūros vietoje aktas, kurio fotofiksacijos patvirtina, kad įpareigojimas nėra vykdomas ar įvykdytas. Kadangi teismo sprendime nebuvo nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas 2017-09-20 perduotas sprendimą priėmusiam teismui. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimas nėra įvykdytas, skolininkas apie pareigą įvykdyti teismo sprendimą informuotas tinkamai, todėl konstatavo, kad skolininkas sąmoningai elgiasi pasyviai ir nepateisinamai ilgą laiką nesiima priemonių sprendimo įvykdymui. Įteikus skolininkui antstolės prašymą ir teismo procesinius dokumentus, skolininkas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, jokių prašymų pratęsti sprendimo įvykdymo terminą ar kitų prašymų nereiškė. Teismas pažymėjo, jog skolininkas turėjo galimybę per protingą laiką įvykdyti teismo sprendimo įpareigojimus ekonomiškiausiu būdu, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimu nustatytų įsipareigojimų, kuriems atlikti terminas yra suėjęs, o teismo sprendime nebuvo nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, tenkino antstolės pareiškimą ir pakeitė teismo sprendimo vykdymo tvarką.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) J. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį, grąžinti bylą pirmos instancijos teismui, nustatyti terminą pateikti atsiliepimą į antstolės pateiktą prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kuris būtų ne trumpesnis kaip 14 dienų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantei nebuvo sudarytos galimybės pateikti atsiliepimą į antstolės prašymą ir pateikti poziciją dėl to, kaip prašymas gali įtakoti apeliantės teises ir teisėtus interesus. Apeliantės faktinė gyvenamoji vieta yra ( - ), tačiau dėl darbinių priežasčių darbo dienomis dėl darbo apeliantė būna išvykusi į P. Apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ). Šias adresais apeliantė negavo jokių teismo dokumentų. Faktinės gyvenamosios vietos adresu ( - ), apeliantė taip pat negavo teismo dokumentų, tačiau dokumentų galėjo nepavykti įteikti dėl apeliantės nebuvimo šiuo adresu. Taigi, procesiniai dokumentai apeliantei nebuvo įteikti, nors galėjo ir turėjo būti įteikti jos deklaruotos gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresais.
    2. Suteikus apeliantei galimybę pateikti atsiliepimą, bus pateikti įrodymai, kad ginčo dalyku esančių statinių pašalinimas ne V. D. veiksmais, padarys žalą visam gyvenamajam namui, nes namo kiemo aikštelėje, įskaitant ir prie ginčo statinių, įrengtos sniego nutirpinimo sistemos, prijungtos prie namo bendrosios vandentiekio ir nuotekų sistemos. Pažeidus šią sistemą bus nutrauktas vandens tiekimas visam namui. Be to, teismui bus pateikti įrodymai, jog atliekami namo sistemų projektavimo darbai, pagal kuriuos planuojama geranoriškai atlikti ginčo statinių griovimo darbus, tačiau tam reikalingas protingas ir pagrįstas terminas, atsižvelgiant į statybos technologinius procesus.
    3. Ginčo gyvenamasis namas įkeistas AB SEB bankui, todėl be nurodyto banko žinios ir informavimo negali būti atliekami veiksmai, kurie darytų neigiamą įtaką gyvenamajam namui, jo priklausiniams, prie kurių priskirtina ir žemės sklype esanti tvora bei kiemo statiniai.
  2. Antstolė A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Antstolei pateiktame vykdomajame rašte skolininku nurodytas V. D. – šiam asmeniui įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, apžiūros vietoje aktas. Skolininkas vykdymo procese nėra pateikęs nė vieno prašymo ar bet kokios informacijos, leidžiančios manyti, kad vykdymo veiksmai gali turėti įtakos trečiųjų asmenų – šiuo atveju sutuoktinės teisėms ir teisėtiems interesams. Taip pat nėra pateikęs prašymo atidėti vykdymo veiksmus, nenurodė, kad atliekami veiksmai, leisiantys teismo įpareigojimą įvykdyti pačiam skolininkui gera valia.
    2. Apeliantės pateiktame nekilnojamojo turto išraše, turto, adresu ( - ), savininku nurodomas V. D., įregistruotas juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“, taigi, nėra jokios objektyvios informacijos apie galimai turimus J. Ž. teisėtus interesus. Apeliantė nepateikė susitarimo su dėl jungtinės nuosavybės registravimo.
    3. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu atliekami gyvenamojo namo sistemų projektavimo darbai, todėl šis teiginys vertintinas kaip deklaratyvus. Jei šis teiginys būtų teisingas, nereiškia, jog reikia naikinti skundžiamą nutartį, nes skolininkas vis dar gali pats gera valia įvykdyti teismo įpareigojimą, tai atlikdamas protingu terminu. Apeliantė nurodo, kad teismui ankstesnėje byloje buvo pateikusi prašymų, įrodymų, taigi, žinojo ir apie priimtą teismo sprendimą.
  3. Išieškotojai A. B. ir I. B. pateiktu atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skirti J. Ž. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jos dydį parenkant teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai procesinius dokumentus ir šaukimą į teismo posėdį J. Ž. įteikė viešo paskelbimo būdu. Nagrinėjant bylą dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus nesudėtingus statinius, J. Ž. buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, pati nurodė adresą korespondencijai – ( - ), vėliau prašymo korespondenciją siųsti kitu adresu nepateikė. Antstolio prašymą teismas siuntė būtent minėtu adresu, taip pat kitais teismui žinomais J. Ž. adresais, tačiau dalis procesinių dokumentų grįžo neįteikti. Duomenų apie apeliantės darbovietę teismas neturėjo. Apeliantė žinojo, jog nei ji, nei jos sutuoktinis sprendimo neskundė, taigi, žinojo, kad jis įsiteisėjo. Apeliantei taip pat buvo žinoma apie sprendimo neįvykdymą, todėl ji turėjo žinoti ir tai, kad sprendimas bus vykdomas priverstine tvarka. Apeliantei buvo sudarytos tinkamos sąlygos dalyvauti procese ir domėtis sprendimo vykdymu bei vykdomąja byla. Be to, pati apeliantė skunde pripažįsta, kad faktiškai gyvena ( - ). Aplinkybės, kad siunčiamų procesinių dokumentų apeliantė neatsiėmė pašte, neinformavo apie adreso pasikeitimus, patvirtina, kad ji elgėsi nerūpestingai ir suvaržė savo galimybes dalyvauti procese, o tai, kad darbo metu apeliantė buvo P., nepaneigia apeliantės pareigos pašto korespondenciją atsiimti per 7 dienas jai patogiu laiku, nes apie tokios gavimą buvo informuota pranešimu. J. Ž. su sutuoktiniu V. D. nėra išsituokusi, jos sutuoktinis yra advokatas, kuris byloje siųstus procesinius dokumentus ir šaukimą į teismo posėdį gavo elektroninių ryšių priemonėmis, skolininko gyvenamoji vieta yra kartu su apeliante. Procesinių dokumentų įteikimas vienam iš kartu gyvenančių ir priešingų interesų neturinčių šeimos narių suponuoja realią galimybę kitiems šeimos nariams sužinoti apie teismo procesą. J. Ž. ir V. D. interesas byloje nėra priešingas, duomenų apie jų nesutarimus byloje nėra. Be to, teismo šaukimas į teismo posėdį J. Ž. buvo įteiktas, tačiau ji teismo posėdyje nedalyvavo, pozicijos nepateikė.
    2. Proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas galėtų būti pagrindas nutarčiai panaikinti tik tada, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas antstolio prašymas, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo. Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas ir sprendimo įvykdymo išieškotojo lėšomis nepažeis skolininko ir J. Ž. teisių ir interesų, nes bus griaunami neteisėtais pripažinti statiniai, jų griovimui išieškotojas samdys profesionalius rangovus, kuriems yra žinoma griovimo tvarka ir būdai.
    3. Apeliantė nepateikė jos minimų menamai egzistuojančių dokumentų, susijusių su menama būsima žala gyvenamajam namui ar susijusių su projektavimo darbais. Skolininkas ar J. Ž. nesikreipė į išieškotojus ar antstolį dėl geranoriško sprendimo vykdymo. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai leido įvykdyti sprendimą išieškotojoms savo jėgomis.
    4. Pateikdama nepagrįstą atskirąjį skundą apeliantė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą Vykdomosios bylos išnagrinėjimą. Nevykdant teismo sprendimo pažeidžiami išieškotojų interesai bei teisės. Pastatydami neteisėtus statinius skolininkai prisiėmė visas teisines pasekmes, įskaitant ir tokių statinių griovimą priverstine tvarka išieškotojų jėgomis. Skolininkas ir J. Ž. piktybiškai vengia įvykdyti sprendimą, o nesant sprendime numatytos teisės išieškotojams sprendimą įvykdyti patiems, išieškotojai išlieka situacijoje, kurioje jų teisės yra realiai neįgyvendinamos. Taigi, egzistuoja visos sąlygos paskirti J. Ž. baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra.

3IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas ir pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo vykdymo tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.
  3. Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą (CPK 117 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
  4. Apeliantė, nesutikdama su priimta nutartimi nurodo, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, nebuvo sudarytos galimybės pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir taip pažeistos jos teisės, todėl skundžiama nutartis naikintina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolės pareiškimas J. Ž. siųstas ( - ), tačiau grįžo su žyma „neatsiėmė pašte“. Antstolio prašymas bei teismo pranešimas J. Ž. persiųstas ( - ), tačiau taip pat grįžo neįteiktas. Pažymėtina, jog teismo šaukimas apeliantei J. Ž. į 2017 m. lapkričio 28 d., 9.00 val. vykusį teismo posėdį buvo įteiktas asmeniškai adresu ( - ), tačiau apeliantė, gavusi minėtą teismo šaukimą, prašymų teismui neteikė, į teismo posėdį neatvyko, taigi, procese elgėsi pasyviai, bylos eiga nesidomėjo, nors įstatymas numato šalims pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, aktyviai domėtis bylos eiga, operatyviai pateikti savo poziciją (CPK 42 str. 5 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog 2017-02-07 J. Ž. civilinėje byloje Nr. e2-44660-871/2016 teikė pareiškimą dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kuriame gyvenamosios vietos adresą nurodė ( - ). Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas privalėjo procesinius dokumentus siųsti apeliantei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietos adresu, nes duomenų apie apeliantės darbo vietą teismas neturėjo, be to, teismo šaukimas apeliantei buvo įteiktas asmeniškai, kaip faktinę savo gyvenamąją vietą apeliantė įvardija būtent ( - ). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylos šalims teismas nustatė pakankamą terminą atsiliepimui į antstolės pareiškimą pateikti, tačiau apeliantė šia teise nepasinaudojo, gavusi teismo šaukimą bei sužinojusi apie teismo procesą prašymų dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ar atnaujinimo neteikė, kaip jau minėta, proceso eiga nesidomėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog procesiniai dokumentai apeliantei įteikti tinkamai, todėl argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo bei J. Ž. teisių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
  5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Apeliantė, nurodydama, kad ginčo dalyku esančių statinių pašalinimas ne skolininko veiksmais padarys žalą visam gyvenamajam namui bei jog yra atliekami namo sistemų projektavimo darbai ir planuojama geranoriškai atlikti griovimo darbus, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl šiuos J. Ž. argumentus teismas vertina kaip deklaratyvius ir atmeta kaip nepagrįstus. Be to, sprendimui įvykdyti buvo nustatytas pakankamas terminas, tačiau jis nebuvo įvykdytas.
  6. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
  7. Išieškotojai A. B. ir I. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jos dydį nustatant teismo nuožiūra. CPK 7 straipsnio 2 dalyje šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė, reikšdama atskirąjį skundą, naudojosi teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, o teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, todėl šis išieškotojų prašymas netenkinamas.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai