Byla e2A-2047-230/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „City Service“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8954-894/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „City Service“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė AB „City Service“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės V. Š. 1 420 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 32 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 54,45 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas paslaugas rengiant ieškinį. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ieškovė 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-7 pagrindu yra paskirta namo, esančio ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Atsakovė yra buto, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuomininkė. Ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name ( - ), kuriame atsakovė nuomojasi aukščiau nurodytą butą ir jai tenka pareiga prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo ir jos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2014-12-30 siekia 1 420 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

7Teismas byloje nustatė, kad butas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio adresu ( - ), nuomininkė, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuomos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės sudarymą. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1 420 Eur skolą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2014-12-30, tačiau nepateikė duomenų, įrodančių, jog būtent šiuo laikotarpiu atsakovė gyveno bute ir jai atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų (2015 m. sausio 29 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. 53-2-175 priedo) sprendė, kad atsakovės nuomotos patalpos laisvos, 2014-07-18 šios patalpos užsandarintos, šiose patalpose gyveno atsakovė, o deklaravimo duomenys panaikinti 2014-10-06. Duomenų apie tai, nuo kada atsakovė gyveno minėtame bute, nepateikta. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik faktą, kad patalpos, kuriose gyveno atsakovė, buvo atlaisvintos nuo 2014-07-18. Atitinkamai, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą iki 2014-12-30, jei atsakovė minėtose patalpose nuo 2014-07-18 negyvena. Teismas sprendė, kad nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, nuo kada atsakovė, kaip nuomininkė, apsigyveno bute, esančiame adresu ( - ), nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovei ieškovės paslaugos buvo teikiamos nuo 2009-06-01. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. nuo 2009-06-01 iki 2014-12-30 gyveno minėtame bute, teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti įsiskolinimo už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas dydžio. Todėl ieškinį atmetė, kaip neįrodytą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo spendimą už akių ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą. Taigi teismas, gavęs ieškinį, pirmiausia individualizuoja ieškinio pobūdį ir patikrina, kokie ieškinio įrodymai yra būtini (esminiai). Jei nustato, jog esminiai įrodymai nepateikti, nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas gali atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu. Teismas, nustatęs, kad tokio pobūdžio įrodymai kartu su ieškiniu nepateikti, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, ieškinys grąžintinas ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuomos sutarties sudarymą, ir duomenų apie nuomos terminą, teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, kadangi tai esminis bylai įrodymas, patvirtinantis ieškovės teisę kreiptis į teismą. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, jog patalpos atlaisvintos ir iš buto išsideklaruota anksčiau nei ieškinyje nurodomas skolos susidarymo periodas, dėl šios priežasties teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės teisę reikalauti skolos už ieškinyje nurodytą laikotarpį. Teismui nepriėmus nutarties trūkumams pašalinti ir atmetus ieškinį, ieškovė prarado galimybę susigrąžinti skolą, kurią prašo priteisti visiškai pagrįstai.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „City Service“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės V. Š. 1 420 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė yra buto, esančio adresu ( - ), nuomininkė. Ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuomojasi nurodytą butą ir jai tenka pareiga prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuomos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės sudarymą, taip pat duomenų, įrodančių, jog būtent laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2014-12-30 atsakovė gyveno bute ir jai atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka ir skųsdama tokį teismo sprendimą nurodo, kad teismas turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti ieškovei terminą trūkstamiems įrodymams pateikti.

13Dėl įrodinėjimo pareigos ir trūkumų šalinimo instituto

14Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pripažįsta, jog visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, tačiau teismas, nustatęs, kad tokio pobūdžio įrodymai kartu su ieškiniu nepateikti, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, ieškinys grąžintinas ieškovui. Kadangi ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuomos sutarties sudarymą ir duomenų apie nuomos terminą, teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, kadangi tai esminis bylai įrodymas, patvirtinantis ieškovės teisę kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Taigi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).

15Teismų praktikoje nurodoma, jog ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nepriimti ieškinio (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes, kaip jau minėta, ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų (ne)pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

16Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civilinis procesas yra pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kokius įrodymus pateikti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Įrodymus būtina pateikti kuo operatyviau, užtikrinant kitai šaliai ir teismui galimybę kuo skubiau su jais susipažinti. Jei šalys nepasinaudoja teise laiku pateikti įrodymus, joms gali kilti dvejopo pobūdžio neigiamų procesinių padarinių: 1) teismas, manydamas, kad tam tikros faktinės aplinkybės yra neįrodytos, gali atmesti ieškinį; 2) teismas gali atsisakyti priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Tačiau dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka tokia praktika, kai teismas nutartimi pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima atsakovo funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją.

17Nagrinėjamu atveju apeliantė nepasinaudojo jai įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis teikti įrodymus arba prašyti teismo juos išreikalauti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas iniciatyvos teisės rinkti įrodymus neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, šalys, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdamos ieškinį pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Taigi, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, esminius civilinio proceso principus bei aktualią teismų praktiką, spręstina, jog ieškovė, pareikšdama teismui ieškinį, minėtų civilinio proceso principų nesilaikė ir kartu su ieškiniu visų jį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Įrodymų nepateikimas su ieškiniu šiuo atveju negalėjo būti laikytinas ieškinio trūkumu, kadangi, kaip jau minėta, įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nepriimti ieškinio. Įrodymus ieškovė, vadovaudamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, turėjo galimybę pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškinį priėmė bei nagrinėjo iš esmės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, jai, kaip juridiniam asmeniui, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai nei fiziniam asmeniui. Be to, ieškovė yra verslininkė, vykdanti profesinę ūkinę ir komercinę veiklą, namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia ilgą laiką ir, manytina, jog ne pirmą kartą susiduria su tokio pobūdžio teisiniais ginčais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė, pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, naudojosi kvalifikuota teisine pagalba pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Skolos LT“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė privalėjo pateikti teismui tinkamai paruoštus procesinius dokumentus su visais pridėtais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais jos materialiuosius ir procesinio pobūdžio reikalavimus.

18Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, keliančių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, kurie įgalintų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

19Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepažeidė CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, atskleidė bylos esmę, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

22Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė AB „City Service“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių ieškinį... 7. Teismas byloje nustatė, kad butas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - )... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „City Service“ pirmosios instancijos... 13. Dėl įrodinėjimo pareigos ir trūkumų šalinimo instituto... 14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 15. Teismų praktikoje nurodoma, jog ieškinio trūkumų šalinimo instituto... 16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civilinis procesas yra... 17. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepasinaudojo jai įstatyme numatytomis... 18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį... 19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas,... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 21. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos... 22. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 23. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių palikti...