Byla 2A-503-553/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-87-647/2014 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovams A. P. ir P. B. dėl nuostolių atlyginimo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo P. B. 2 425,00 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės A. P., 2 425,00 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovų P. B. ir A. P. visas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2010-12-21 mirė ieškovo žmona, kuri visą savo turtą paliko vaikams, t.y. atsakovams. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovas ½ ir atsakovai atitinkamai po ¼ valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. 4197-5058-5058, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 201101-01 iki 2013-07-08 (ieškinio padavimo dienos) mokėjo išlaikymo ir komunalinius mokesčius ir įmokas vienas, nors prašė atsakovų šią pareigą taip pat vykdyti. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę į dalinį nuostolių atlyginimą už sumokėtus mokesčius ir įmokas. Ieškovas nurodė, kad atsakovai privalo atitinkamai proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas kiekvienas.

6Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.

7Atsiliepime nurodė, kad butu, adresu (duomenys neskelbtini), nuo paveldėjimo momento naudojasi faktiškai tik ieškovas ir atsakovas P. B.. Atsakovė taip pat nesinaudoja nei sodo sklypu, nei garažu. Atsakovė sutinka, kad ji privalo mokėti tik tuos mokesčius, kurie yra neatsiejami nuo paties turto, o mokesčius, kurie atsiranda vien tik dėl naudojimosi turtu ir betarpiškai atsirandantys dėl naudotojo asmens, turi mokėti tik tas, kas šiuos resursus naudoja. Ieškovo reikalaujama suma už buto remontą neįrodyta leistinais įrodymais. Ieškovas nepagrįstai reikalauja mokesčių pagal 2010 metų spalio mėn. kvitą, nes tuo metu atsakovai dar nebuvo paveldėję sodo sklypo. Nepagrįstas reikalavimas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų mokėjimo, nes šių darbų rezultato nėra, atlikti tik preliminarūs matavimai.

8Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.

9Nurodė, kad neturi pagrindo mokėti mokesčius už žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nes ieškovas neleidžia naudotis sklypu. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo būtini ir turėjo būti suderinti su bendrasavininkiais, kas nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo atsakovui už tai mokėti. Atsakovas neturi pareigos mokėti mokesčius ir už garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi neturi galimybės juo naudotis. Atsakovas sutinka mokėti tik tuos mokesčius, kurie yra neatsiejami nuo paties turto. Ieškovo reikalavimas dėl buto remonto išlaidų atlyginimo nėra įrodytais jokiais dokumentais, o reikalavimas dėl mokesčių pagal 2010 metų spalio mėn. kvitą nepagrįstas, kadangi turtas dar nebuvo paveldėtas. Ieškovas nuslepia faktą, kad atsakovas prisidėjo prie buto išlaikymo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės A. P. ieškovui I. B. 1 803,00 Lt išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 426,02 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo P. B. ieškovui I. B. 1 999,61 Lt išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 472,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad pagal CK 4.82 str. 2 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kadangi atsakovai iš esmės neginčijo savo pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl buvo sprendžiamas klausimas tik dėl išlaidų dydžio. Ieškovas nurodė, jog už šildymą ir kitas paslaugas 2011-2013 metais nurodytais laikotarpiais sumokėjęs 5 981,62 Lt, o atsakovai nurodomos bendros sumokėtos sumos neginčijo. Ieškovo atliktus mokėjimus įrodė mokėjimo patvirtinimai ir kvitai. Teismas nusprendė, kad atsakovai turi pareigą mokėti atitinkamus mokesčius po ¼ dalį. Teismas atsisakė priteisti atitinkamą dalį mokesčio už žemės sklypą, kadangi vienas iš pateiktų kvitų buvo išduotas tuo momentu, kai buvo gyva palikėja, o atsakovai nebuvo bendrosios nuosavybės dalininkai. Teismas priteisė tik dalį ieškovo prašomų išlaidų už remontą, kurias nustatė būtinomis ir jas padalino atsakovams proporcingai ¼ daliai, kadastrinių matavimų išlaidas priteisė proporcingai turimoms bendrosios dalinės nuosavybės dalims.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė A. P. apeliaciniu skundu prašo: iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą ir atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 97,00 Lt buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), mazgo remontui, 325,00 Lt žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir sodo pastato (namelio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio aukščiau nurodytame žemės sklype, kadastriniams matavimams atlikti ir 371,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atitinkamai sumažinti iš atsakovės ieškovo naudai priteistą žyminį mokestį.

13Nurodo, kad:

  1. Teismas, priteisdamas iš atsakovės 97,00 Lt remonto išlaidų, vadovavosi ne leistinais įrodymais, o ieškovo pažyma, kuri nelaikytina rašytiniu įrodymu, ir kurios turinys nebuvo pagrįstas vieninteliu ir galimu įrodymu – ieškovo išlaidas patvirtinančiais buhalterinės apskaitos dokumentais, taigi ieškovas neįrodė jo neva patirtų išlaidų dydžio. Ieškovo pateikta į bylą medžiaga negali būti laikoma įrodymu – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, turinčiu įrodomąją galią, nes byloje nėra dokumento, kuris įforminamas įstatymo nustatyta tvarka, konstatavus faktines aplinkybes, be to teisės aktai nesuteikia teisės advokatui, kitam asmeniui, išskyrus antstolius, atlikti procesinį veiksmą, kurio pavadinimas – faktinių aplinkybių konstatavimas. Ieškovo pateiktą dubliką negalima vadinti dubliku, nes jis neatitinka dublikui keliamų reikalavimų, be to teismas nebuvo įpareigojęs ieškovą pateikti dubliką. Tad šis dokumentas neįrodo ieškovo išlaidų, neva patirtų įsigyjant statybines medžiagas ir santechninę įrangą, jų kainas, šios aplinkybės gali būti įrodytos buhalterinės apskaitos dokumentais;
  2. Teismo išvada, kad ieškovo atlikti kadastriniai matavimai ir patirtos išlaidos buvo būtini yra grindžiama ne bylos medžiaga, įrodymais, o prielaidomis. Atsakovai nustatyta tvarka nepaveldėjo sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nėra jo formaliais savininkais ir neprivalo šio turto išlaikyti. Šio sodo pastato naudotoju viešėjame registre yra nurodytas tik ieškovas, todėl jis ir privalo šį nekilnojamojo turto objektą išlaikyti. Nėra įrodymų, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti. Net jeigu laikyti, kad sodo namas yra bendroji šalių nuosavybė, šis objektas turi būti valdomas, naudojamas, tvarkomas, įskaitant sprendimą dėl jo kadastrinių matavimų būtinumo, tvarkos, kainos ir pan., bendraturčių sutikimu (CK 4.75 str.). Taigi ieškovo patirtos išlaidos sodo pastato kadastriniams matavimams atlikti buvo patirtos vien tik ieškovo iniciatyva. Analogiška situacija yra su kitu sodo namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors šis sodo namas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau atsakovai negavo jokio ieškovo pasiūlymo susitarti dėl sodo sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir apmokėjimo.
  3. Teismo sprendimas dėl dalies ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovės (apeliantės) yra naikintinas, kadangi ieškovas nepagrįstai sumokėjo jį atstovavusiam advokatui 2 000,00 Lt honorarą. Ieškovo advokatas 2006-07-01 su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudarė Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. 18, kuria įsipareigojo nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose. Tai reiškia, kad advokatas negali užsiimti jokia kita apmokama/neapmokama teisine praktika. Ieškovo atstovas negalėjo būti ieškovo atstovu civiliniame procese. Ieškovo advokatas šioje byloje pirmosios instancijos teisme atstovavo ne pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, sutartį su Tarnyba ar pagal partnerystės sutartį, o individualiai, kaip pavienis advokatas, įregistravęs savo kontorą. Taigi, ieškovo advokatas šioje byloje veikė kita veiklos forma, nei jis yra įregistravęs savo veiklą ir galintis veikti, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 21 str. 2 d. Honoraras sumokėtas be teisinio pagrindo neturi būti priteisiamas ieškovui.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Nagrinėjamuoju atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai dalį jo patirtų išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymu.

20Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistų sumų už buto remontą, žemės sklypo ir sodo pastatų kadastrinius matavimus bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

21Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės dalį išlaidų už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė nesinaudoja šiuo butu, be to ieškovas savo reikalavimų neįrodė leistinais įrodymais, todėl teismas neturėjo remtis ieškovo pateiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pirmosios instancijos teismas pripažino būtinomis turto išlaikymo ir saugojimo išlaidomis vamzdžių, ventilių, ventilių rozečių, trišakių alkūnių, cemento išlaidas (388,00 Lt suma), vertindamas, kad šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais - nuotraukomis ir išlaidų suvestine. Sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių leistinų objektyvių įrodymų, kad remonto darbai buvo būtini, kad jie buvo atlikti ir kad už remonto darbus ieškovas sumokėjo būtent 2 000 Lt. Ieškovo į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (dublike į pateiktą atsiliepimą) nurodytas prekių sąrašas su kainomis nepatvirtinta, kad šios prekės iš viso buvo pirktos ir kad už jas buvo sumokėta nurodyta suma. Nesant išlaidas pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai reikalaujamos sumos už buto remontą.

22Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos ieškovo naudai išlaidų dalį už kadastrinius sklypo ir sodo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), matavimus. Apeliantė nurodo, kad dėl žemės sklypo kadastrinių matavimo atlikimo turėjo būti bendraturčių sutikimas, tačiau ieškovas nesiūlė atsakovams susitarti dėl to, o sodo namo atsakovė nėra paveldėjusi, todėl neturi jokios pareigos mokėti už šio objekto kadastrinius matavimus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės pozicija. Byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaidų priteisimo už kadastrinius žemės ir sodo pastato matavimus. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Taigi, kadastriniai matavimai atliekami, siekiant įregistruoti duomenis apie turtą viešajame registre, kas palengvina savininkų turto disponavimą, naudojimą ir valdymą. Teismo įsitikinimu, kadastrinių matavimų atlikimas yra naudingas tiek ieškovui, tiek atsakovei (apeliantei), o kadangi pagal Nekilnojamo turto registro 2013-02-20 duomenis atsakovė yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė, todėl turi pareigą apmokėti dalį išlaidų už kadastrinius matavimus. Tai, kad kadastriniai matavimai nėra atlikti ir neįregistruoti viešėjame registre, nepanaikina atsakovės pareigos mokėti už juos, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina pradėta procesą dėl kadastrinių matavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ji neturi pareigos mokėti išlaidų už kadastrinius sodo pastato matavimus. Iš Nekilnojamojo turto registro 2013-02-20 išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepriklauso, šio objekto naudotoju nurodytas ieškovas nuo 1987-07-05. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė ir priešingų įrodymų teismui nepateikė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neįrodė atsakovės prievolės mokėti išlaidų už kadastrinius sodo pastato matavimus. Todėl iš atsakovės priteisiama tik ¼ išlaidų už kadastrinius žemės sklypo matavimus, t.y. 175,00 Lt (700 * 0,25).

23Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi ieškovo atstovas neturėjo teisės su ieškovu sudaryti atstovavimo sutarties ir veikti individualiai kaip advokatas, nes yra sudaręs Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Atsakovės teigimu, pagal šios sutarties nuostatas advokatas įsipareigojo nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, be to sutartyje nustatyta advokato pareiga teikti tik antrinę teisinę pagalbą ir neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą bei jokia forma neimti atlygio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovės nuomone, ieškovas savo iniciatyva ir rizika sumokėjo honorarą advokatui, nors to jis neprivalėjo daryti. Todėl esą atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovo nepagrįstai sumokėto honoraro išlaidų advokatui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti motyvai nėra pagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas Mansuras Muksinovas ieškovą I. B. atstovavo 2013-07-07 sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, suteikė jam teisines paslaugas, už kurias ieškovas advokatui sumokėjo 2 000 Lt (b. l. 6,71). Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, atstovavimo sutartis yra galiojanti. Advokato Mansuro Muksinovo ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sutartiniai santykiai ir iš jos bei teisės aktų kylančios advokato teisės, pareigos bei apribojimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tiesiogiai neįtakoja ieškovo ir jo atstovo santykių bei CPK 98 straipsnyje numatytos ieškovo teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą.

24Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies turi būti keičiamas, sumažinant iš atsakovės ieškovui priteisiamą sumą dalyje dėl buto remontų išlaidų ir išlaidų už kadastrinius sodo pastato matavimus.

25Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą iš dalies ir sumažinus iš atsakovės priteistą sumą, proporcingai sumažinamas priteistas ieškovo naudai iš atsakovės žyminis mokestis – iki 46,83 Lt sumos.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jį atsakovės A. P. atžvilgiu išdėstyti sekančiai:

28„Priteisti iš atsakovės A. P. (a. k. ( - ) ieškovui I. B. (a. k. ( - ) 1 556 Lt (450,65 Eur) išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121,23 Eur (418,58 Lt) bylinėjimosi išlaidų.“

29Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė... 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus... 5. Nurodė, kad 2010-12-21 mirė ieškovo žmona, kuri visą savo turtą paliko... 6. Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.... 7. Atsiliepime nurodė, kad butu, adresu (duomenys neskelbtini), nuo paveldėjimo... 8. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.... 9. Nurodė, kad neturi pagrindo mokėti mokesčius už žemės sklypą, adresu... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.82 str. 2 d. butų ir kitų patalpų savininkai... 12. Atsakovė A. P. apeliaciniu skundu prašo: iš dalies panaikinti Vilniaus... 13. Nurodo, kad:
  1. Teismas, priteisdamas iš atsakovės 97,00 Lt... 14. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 17. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Nagrinėjamuoju atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 20. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl... 21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš... 22. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos ieškovo naudai... 23. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 25. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą iš dalies ir sumažinus iš... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 27. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti... 28. „Priteisti iš atsakovės A. P. (a. k. ( - ) ieškovui I. B. (a. k. ( - ) 1... 29. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....