Byla 2A-200/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nerūdijantis pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-428-124/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nerūdijantis pasaulis“ ieškinį atsakovams L. Z. individualiai įmonei ir G. P. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas juridinio asmens numanomo atstovavimo ir solidariosios atsakovų sutartinės civilinės atsakomybės klausimas.

5Ieškovas BUAB „Nerūdijantis pasaulis“ 2009 m. spalio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pagal 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000061 priteisti iš atsakovo L. Z. IĮ 2 950 Lt skolą už pagamintus vartus ir 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1, 4).

6Atsakovas L. Z. IĮ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 9) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovo L. Z. IĮ, jokių teisinių santykių su ieškovu jis neturėjo, vartų iš nerūdijančio plieno už 2 950 Lt neužsakinėjo ir jų negavo. G. P. , pasirašęs 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000061 kad prekes priėmė, pas atsakovą L. Z. IĮ niekada nedirbo.

7Ieškovas 2009 m. lapkričio 27 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: jeigu atsakovas L. Z. IĮ patvirtins pirkimo-pardavimo sutartį, 2 950 Lt skolą ir 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovo L. Z. IĮ (CK 2.133 str. 6 d.); jei atsakovas L. Z. IĮ pirkimo-pardavimo sutarties nepatvirtins - 2 950 Lt skolą ir 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovo G. P. , kuris sudarė sandorį atsakovo L. Z. IĮ vardu, neturėdamas tam įgaliojimų ir be teisinio pagrindo kito asmens vardu įgijo turtą (CK 6.237 str.) (b. l. 27-28).

8Ieškovas 2009 m. gruodžio 1 d. paduotu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų L. Z. IĮ ir G. P. solidariai 2 950 Lt skolą ir 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 2.133 str. 8 d., 6.237 str., 6.305 str.) (b. l. 36-37).

9II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu (b. l. 83-84) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo G. P. 2 950 Lt skolą bei 5 % procesines palūkanas.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000061, pagal kurią už 2 950 Lt parduoti nerūdijančio plieno vartai, atsakovas L. Z. IĮ nurodytas kaip pirkėjas. VSDFV duomenimis (b. l. 22, 46), atsakovas G. P. 2005 m. liepos 8 d. ar vėliau nedirbo nei pas atsakovą L. Z. IĮ, nei pas ieškovą. Atsakovas L. Z. IĮ neigia užsakęs šį gaminį ir/ar jį gavęs. 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000061 neįtraukta į atsakovo L. Z. IĮ PVM sąskaitų registracijos žurnalą, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis minėtą sąskaitą faktūrą atsakovui L. Z. IĮ išsiuntė. Daugiau sutartinius santykiuos su atsakovu L. Z. IĮ patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.

12Teismo vertinimu, ieškovo 2005 m. liepos 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 000061 neįrodo pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo L. Z. IĮ buvimo, nes sąskaitoje faktūroje neatsispindi pirkimo-pardavimo sutarties atributai: atsakovo L. Z. IĮ įsipareigojimas priimti daiktą ir už jį sumokėti suderėtą kainą (CK 6.305 str.). Kadangi atsakovas G. P. 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000061 savo parašu patvirtino vartus gavęs, teismas laikė, jog sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai faktiškai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo G. P. . Todėl nesant įrodymų, kad atsakovas G. P. atsiskaitė už prekę, teismas iš pastarojo priteisė ieškovui skolą ir procesines palūkanas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas BUAB „Nerūdijantis pasaulis“ apeliaciniu skundu (b. l. 92-93) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria reikalavimai atsakovui L. Z. IĮ atmesti, ir priteisti iš atsakovų L. Z. IĮ ir G. P. 2 950 Lt skolą bei 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad iš 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 000061 matyti, jog pirkėju yra įvardintas atsakovas L. Z. IĮ, o jam atstovavo atsakovas G. P. . Jeigu asmuo (atsakovas L. Z. IĮ) savo elgesiu duoda rimtą pagrindą trečiajam asmeniui (ieškovui) protingai manyti ir sąžiningai tikėtis, kad jis tretįjį asmenį (atsakovą G. P. ) skyrė savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai privalomi atstovaujamajam – atsakovui L. Z. IĮ (CK 2.133 str. 2 d.). Ieškovas atsakovui G. P. , veikusiam atsakovo L. Z. vardu, perdavė vartus, tokiu būdu sukurdamas atsakovui L. Z. IĮ prievolę sumokėti už juos (CK 6.305 str.).

15Atsakovas L. Z. IĮ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96-97) skundo nepripažįsta ir prašo skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Neigia kada nors turėjęs sutartinių santykių su ieškovu, įgaliojęs atsakovą G. P. veikti įmonės vardu. Abejoja, ar vartai, už kuriuos ieškovas prašo sumokėti, buvo pagaminti ir/ar perduoti.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Byloje nustatyta, kad ieškovas 2005 m. liepos 8 d. išrašė atsakovui L. Z. IĮ, kaip pirkėjui, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000061 sumokėti 2 950 Lt už vartų iš nerūdijančio plieno pagaminimą. Atsakovas L. Z. IĮ pirkimo-pardavimo sutarties žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais nepatvirtino (CK 1.71 str.).

19Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas iš atsakovo L. Z. IĮ elgesio turėjo rimtą pagrindą protingai manyti ir sąžiningai tikėtis, kad atsakovas G. P. veikė atsakovo L. Z. IĮ vardu ir ar atstovas gali atsakyti solidariai su atstovaujamuoju.

20Dėl numanomo atstovavimo. Civilinių teisinių santykių subjektai sandorius sudaro patys arba per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tik asmeniškai (CK 2.132 str. 1 d.). Juridinių asmenų ypatumas yra tas, kad teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie visada veikia per atstovą; atstovai gali būti dviejų rūšių: atstovai pagal įstatymą, atstovai pagal pavedimą (įgaliojimą).

21Įstatymas nenustato, kad atstovavimas gali susiklostyti tik išdavus įgaliojimą; įgaliojimas gali būti išduotas jau susiklosčius atstovavimo teisiniams santykiams, todėl įgaliojimas turi tik ribotą materialiąją teisinę reikšmę. Vienas tokių atvejų, kai pripažįstama egzistuojant atstovavimo prievolinius teisinius santykius, nesant išduoto įgaliojimo, – numanomas atstovavimas (CK 2.133 str. 2 d.). Šis, skirtingai nuo aiškiai išreikšto atstovavimo, suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pvz., kasininkė parduotuvėje, rūbininkė bibliotekos/teatro rūbinėje ir t. t.). Nepaisant to, kad numanomas atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teises ir pareigas, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Šiuo atveju skiriasi tik įrodinėjimo dalykas: aiškiai išreikšto atstovavimo atveju atstovavimui patvirtinti reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą; numanomo atstovavimo atveju daugiausia netiesioginiais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių atstovavimo santykius, nors specialus įstatymų nustatyta tvarka susitarimas dėl atstovavimo ir nesudarytas arba jo sudarymą įrodyti sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).

22Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad tarp jo ir atsakovo G. P. , kaip vartų pirkėjo atsakovo L. Z. IĮ atstovo, susiklostė numanomo atstovavimo teisiniai santykiai. Bet pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovą ir atsakovą L. Z. IĮ būtų siejusi pirkimo-pardavimo sutartis, o ieškovas, kuriam bylos nagrinėjimo metu atstovauja bankroto administratorius, to neginčija. Todėl atsakovo L. Z. IĮ, kaip pirkėjo, numanomo atstovavimo santykiai paneigiami per tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo L. Z. IĮ nebuvo vartų pirkimo-pardavimo sutarties.

23Numanomo atstovavimo atveju reikia aiškintis, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, jog protingas asmuo analogiškoje situacijoje patikėtų esant atstovavimo santykius, kitaip tariant, ar buvo objektyvių aplinkybių, sudarančių ieškovui rimtą pagrindą atsakovą G. P. traktuoti kaip atsakovo L. Z. IĮ atstovą. Atsakovo L. Z. IĮ rekvizitai, nurodyti ieškovo 2005 m. liepos 8 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000061, kaip antai: pirkėjo pavadinimas, įmonės kodas, adresas, PVM mokėtojo kodas, yra vieša, nekonfidenciali informacija, tad ją gali sužinoti bet kuris subjektas. Todėl aplinkybė, kad ieškovas 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000061 nurodė atsakovo L. Z. IĮ rekvizitus, neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, jog juos ieškovas gavo iš atsakovo L. Z. IĮ ar jo įgaliotų atstovų. Ieškovas nenurodė, juo labiau neįrodė (pvz., nepateikė išklotinių telefonu, susirašinėjimo paštu, e-paštu, faksu, kt.), kad atsakovas L. Z. IĮ iki 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 000061 išrašymo ir/ar po to kontaktavo su ieškovu dėl tam tikrų paslaugų teikimo už tam tikrą kainą. Ieškovas teisingai nurodė, kad PVM sąskaita faktūra – tai Pridėtinės vertės įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas, paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 2 str. 29 d.). Bet asmens, prisistačiusio G. P. , parašas ant 2005 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 000061, jog prekes jis priėmė, daugiau nesant jokių sutartinius pirkimo-pardavimo santykius tarp ieškovo ir atsakovo L. Z. IĮ patvirtinančių įrodymų ar aplinkybių, nesuponuoja išvados, kad atsakovas G. P. , paimdamas iš ieškovo vartus, veikė kaip atsakovo L. Z. IĮ atstovas.

24Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas L. Z. IĮ savo elgesiu nedavė rimto pagrindo ieškovui protingai manyti ir sąžiningai tikėtis, kad jis atsakovą G. P. paskyrė savo atstovu, todėl atsakovo G. P. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nėra privaloma atsakovui L. Z. IĮ.

25Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Ieškovas prašė priteisti 2 950 Lt skolą iš atsakovų L. Z. IĮ, kurį jis laiko pirkėju, ir G. P. , kurį jis laiko pirkėjo atstovu, solidariai. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje aiškiai sakoma, kad vieno asmens (atstovo) kito asmens (atstovaujamojo) vardu sudarytas sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina civilines teises ir pareigas atstovaujamajam. Taigi atstovo sudarytas sandoris teisines pasekmes sukelia, pakeičia ar panaikina atstovaujamajam, kurio vardu sandoris sudaromas, o ne atstovui. Dėl šios priežasties solidari sutartinė atstovaujamojo ir jo atstovo civilinė atsakomybė iš principo negalima.

26Be to, CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Prievolę, susijusią su paslaugų teikimu, teikė (t. y. gamino vartus) ieškovas, ne atsakovai. Kadangi ieškovo pusėje asmenų daugėto nėra, o ir reikalavimo jam niekas nereiškia, vadinasi, solidari skolininkų pareiga negalėjo atsirasti.

27Atsižvelgiant į tai, jog, be ieškovo 2005 m. liepos 8 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 000061, daugiau byloje nėra jokių įrodymų ir/ar aplinkybių, kurios rodytų, jog atsakovas L. Z. IĮ užsakė ieškovui pagaminti atitinkamo dizaino vartus iš nerūdijančio plieno už 2 950 Lt kainą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas G. P. veikė ne atsakovo L. Z. IĮ, o savo vardu, ir pagrįstai priteisė iš jo ieškovui nesumokėtą paimtų vartų pagaminimo kainą.

28Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Todėl pagal CPK 79 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 96 straipsnį iš apelianto turėtų būti priteisiamos su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos valstybei. Kadangi 4,35 Lt (b. l. 105) dydžio pašto išlaidų išieškojimo sąnaudos bus ženkliai didesnės už išieškomą sumą, remiantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos (CPK 7 str.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.