Byla 2-1775/2014
Dėl restruktūrizavimo plano nepatvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto žemės ūkio bendrijos „Gražionių bekonas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-760-153/2014 buvo atsisakyta priimti žemės ūkio bendrijos „Gražionių bekonas“ skundą dėl restruktūrizavimo plano nepatvirtinimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo bylą, o restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (nutartis įsiteisėjo 2014 m. sausio 17 d.).

42014 m. birželio 20 d. vykusio RUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkimo metu antruoju klausimu buvo nutarta patvirtinti RUAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo plano projektą ir įpareigoti RUAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo administratorių pateikti jį Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti.

52014 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas RUAB ,,Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymas patvirtinti restruktūrizavimo planą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo planą.

62014 m. liepos 7 d. gautas kreditorių ŽŪB „Gražionių bekonas“, UAB „Dainiai“, UAB „Berka“, UAB „Rosideta“ prašymas dėl plano nepatvirtinimo, kuriuo kreditoriai prašė restruktūrizavimo administratoriaus pateikto RUAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo plano netvirtinti, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. išsiuntė ŽŪB „Gražionių bekonas“, UAB „Dainiai“, UAB „Berka“, UAB „Rosideta“ pranešimą, kad 2014 m. liepos 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino UAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo planą, o jų (kreditorių) prašymas buvo gautas 2014 m. liepos 7 d.

8Kreditorius ŽŪB „Gražionių bekonas“ 2014 m. liepos 22 d. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl plano nepatvirtinimo, kuriuo prašė teismo panaikinti 2014 m. birželio 20 d. RUAB „Stragutės“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju klausimu, kuriuo buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas, nes jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ŽŪB „Gražionių bekonas“ skundą dėl RUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkimo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo. Nurodė, kad teismas, spręsdamas asmens pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti procesinį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas RUAB „Stragutės mėsa“ kreditoriumi, nesutiko su RUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkimo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo antruoju klausimu priimtu sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas UAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo planas ir prašo jį panaikinti. Pažymėjo, kad pagal ĮRĮ 24 str. 7 p. kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Paskutinė skundo pateikimo teismui diena buvo 2014 m. liepos 4 d. (CPK 73 str. 3 d.), o pareiškėjo skundas per EPP pateiktas 2014 m. liepos 22 d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą, svarbių priežasčių praleisti terminą nenustatyta (ĮRĮ 24 str. 7 p., CPK 75 str. 1 d., 78 str. 1 d.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas ŽŪB „Gražionių bekonas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo ŽŪB „Gražionių bekonas“ patikslintą prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantas 2014 m. liepos 22 d. pateikė ne naują skundą ar prašymą, o tikslino 2014 m. liepos 2 d. prašymą, kuris buvo išsiųstas 2014 m. liepos 3 d. ir kuris teisme buvo gautas 2014 m. liepos 7 d. Abu prašymai (tiek 2014 m. liepos 2 d., tiek patikslintas prašymas) yra laikytini procesiniais dokumentais, nes juose yra pareikšti byloje dalyvaujančių asmenų prašymai (CPK 111 str.). Proceso įstatymas nedraudžia byloje dalyvaujantiems asmenims tikslinti jų teikiamus prašymus, skundus ar kitus dokumentus, priešingai, įstatymas numato galimybę tikslinti procesinius dokumentus (CPK 141 str.) bei šalinti jų trūkumus (CPK 115 str.). Patikslintas prašymas nėra naujai kreditoriaus teikiamas procesinis dokumentas, o yra ankstesnio procesinio dokumento patikslinimas, todėl jie laikytini vieningu procesiniu dokumentu, pateiktu pirminio prašymo pateikimo dieną (2014 m. liepos 3 d.), t.y. nepraleidus ĮRĮ 24 str. 7 p. nustatyto 14 dienų termino.
  2. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 2 d. prašymo priėmimo klausimo neišsprendė iki šiol. Kreditorius ŽŪB „Gražionių bekonas", pagal analogiją vadovaudamasis CPK 141 str., taip pat CPK 115 str., 2014 m. liepos 22 dieną pateikė patikslintą prašymą, kuriuo tik tikslino prašymo reikalavimą, visą kitą prašymo dalį iš esmės paliko nepakeistą. Be to, kreditorius patikslintame prašyme pažymėjo, kad 2014 m. liepos 22 d. patikslintu prašymu nereiškia naujų reikalavimų, o tikslina pradinį prašymą, kuris iki šios dienos nėra išspręstas. Taigi, apeliantas patikslintą prašymą pateikė iki 2014 m. liepos 2 d., todėl akivaizdu, kad kreditorius nepraleido termino patikslintam prašymui pateikti, kas tuo pačiu reiškia, kad kreditorius, teikdamas tokį prašymą, nepažeidė proceso normų, nevilkino proceso ir nepiktnaudžiavo procesu, todėl pirmosios instancijos teismui pagrindo atsisakyti priimti patikslintą prašymą nebuvo.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Stragutės mėsa“ prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2014 m. liepos 22 d. prašymą (skundą dėl atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo) apeliantas pateikė praleidęs ĮRĮ 24 str. 7 p. numatytą 14 dienų terminą, juo labiau kai prašyme nenurodyta jokių jo praleidimo priežasčių.
  2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2014 m. liepos 22 d. teismui pateiktas prašymas turėtų būti laikomas patikslintu 2014 m. liepos 2 d. teismui teiktu procesiniu dokumentu, nes iš tiesų teismui buvo pateikti du savarankiški procesiniai dokumentai. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 2014 m. liepos 2 d. prašymą pirmosios instancijos teismui pateikė keturi kreditoriai ir juo buvo prašoma netvirtinti RUAB „Stragutės mėsa" restruktūrizavimo plano, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tuo tarpu 2014 m. liepos 22 d. prašymas yra pateiktas tik vieno kreditoriaus, teismo prašant panaikinti 2014 m. birželio 20 d. RUAB „Stragutės mėsa" kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju klausimu, kuriuo buvo patvirtintas restruktūrizavimo administratoriaus pateiktas RUAB „Stragutės mėsa" restruktūrizavimo planas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Taigi, teismui pateiktų aukščiau minėtų procesinių dokumentų savarankiškumą rodo tiek skirtingi juos teikiantys asmenys, tiek visiškai skirtingi reikalavimai. Minėtų procesinių dokumentų savarankiškumą suponuoja ir skirtingas jais siekiamas tikslas, kurį, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, parodo jų surašymo datos. 2014 m. liepos 2 d. prašymu kreditoriai pasirinko savo teisių įgyvendinimo būdą - pateikė teismui savo samprotavimus ir argumentus dėl atsakovo restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismui juos informavus, kad restruktūrizavimo planas jau patvirtintas, apeliantas 2014 m. liepos 22 d. prašyme išdėstė naują reikalavimą, siekdamas įgyvendinti kitą savo procesinę teisę - apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą. Tačiau apeliantui nesilaikius įstatymuose numatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014 m. liepos 22 d. prašymą atsisakė priimti.
  3. 2014 m. liepos 2 d. ir 2014 m. liepos 22 d. prašymai Klaipėdos apygardos teismui buvo išsiųsti po nutarties dėl atsakovo restruktūrizavimo plano patvirtinimo priėmimo dienos, t.y. po 2014 m. liepos 3 d. ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalis numato, kad teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama, todėl abiejų prašymų padavimas nebeturėjo reikšmės, kadangi klausimas dėl restruktūrizavimo plano jau buvo išspręstas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ŽŪB „Gražionių bekonas" patikslintą prašymą (skundą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Atskirasis skundas netenkintinas

18Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiuosiuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Įstatymų leidėjas taip pat įtvirtino teisę ieškovui keisti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 141 str.).

19Bendri visiems procesiniams dokumentams keliami reikalavimai yra nustatyti CPK 111 str., o ieškiniui papildomai ir CPK 135 str. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 141 str. ieškovas turi teisę pakeisti vieną iš ieškinio elementų – ieškinio dalyką arba pagrindą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu ieškovas keičia abu ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą, teisiškai laikoma, kad jis ne keičia ieškinio elementus, o reiškia naują ieškinį (CPK 141 str.). Teisės normos suteikia teisę ieškovui įstatymų nustatyta tvarka ginti subjektines teises bei teisėtus interesus ir reikšti naujus reikalavimus, kurie susiję su kitoje byloje jau nagrinėjamais reikalavimais (CPK 5 str.). Dėl naujų reikalavimų priėmimo teismas sprendžia vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis. Suprantama, jog dalyvaujantys byloje asmenys naujus ieškinio reikalavimus turėtų reikšti atskirame procesiniame dokumente. Teismas, klausimą, ar dalyvaujantys byloje asmenys tikslina pirminius reikalavimus, keičia ieškinio pagrindą ar dalyką, ar reiškia naują ieškinį, turi spręsti ne pagal procesinio dokumento pavadinimą, o pagal jo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-297/2009). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui 2014 m. liepos 22 d. pateikė ne naują skundą ar prašymą, o tiesiog tikslino pirminį 2014 m. liepos 2 d. prašymą, todėl abu prašymai laikytini vieningu procesiniu dokumentu, pateiktu pirminio prašymo pateikimo dieną, t.y. nepraleidus ĮRĮ 24 str. 7 p. nustatyto 14 dienų termino. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar apelianto 2014 m. liepos 22 d. pateiktas procesinis dokumentas laikytinas ankščiau pateikto prašymo keitimu. Iš bylos duomenų matyti, jog 2014 m. liepos 4 d. (t. 7., b.l. 10) ŽŪB „Gražionių bekonas“, UAB „Dainiai“, UAB „Berka“, UAB „Rosideta“ išsiuntė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriuo prašė RUAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikto 2014 m. birželio mėnesio RUAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo plano netvirtinti, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Vėliau (2014 m. liepos 22 d.) pateiktu procesiniu dokumentu „Patikslintas prašymas“ jau tik vienas apeliantas ŽŪB „Gražionių bekonas“ teikė prašymą panaikinti 2014 m. birželio 20 d. RUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju klausimu, kuriuo buvo patvirtintas RUAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo planas. Kaip matyti iš 2014 m. liepos 22 d. patikslinto prašymo, apeliantas pateikė visiškai naują reikalavimą, t.y. panaikinti 2014 m. birželio 20 d. RUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju klausimu bei nurodė kitas bylos šalis, t.y. liko tik vienas pareiškėjas (kreditorius), teikiantis prašymą, nors pirminį prašymą teikė keturi kreditoriai. Taigi, šiuo atveju apelianto pateiktame teismui procesiniame dokumente yra išdėstyti ne tik anksčiau pareikšto prašymo patikslinimai, bet kartu ir suformuluotas visiškai naujas reikalavimas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad tiek 2014 m. liepos 2 d. prašymas, tiek 2014 m. liepos 22 d. patikslintas prašymas yra laikytini vieningu procesiniu dokumentu, pateiktu pirminio prašymo pateikimo dieną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas ŽŪB „Gražionių bekonas“ skundą dėl 2014 m. birželio 20 d. RUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju klausimu panaikinimo pirmosios instancijos teismui pateikė ne 2014 m. liepos 4 d.

20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuluotos taisyklės dėl teismo vaidmens restruktūrizavimo bylose nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Šiuose procesuose skundą nagrinėjančio teismo vaidmuo apsiriboja procedūrinio pobūdžio patikros atlikimu, t. y. teismas nagrinėja, ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio-komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 str.). Taigi, tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Kartu pažymima, kad tikrinant kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą ir nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką restruktūrizavimo procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-218/2014). Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui.

21Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūrą sudaro tarpiniai veiksmai (įmonės valdymo organo veiksmai pateikiant projektą dalyvių susirinkimui ir šio susirinkimo pritarimas, projekto pateikimas restruktūrizavimo administratoriui, restruktūrizavimo administratoriaus išvada ir kreditorių susirinkimo organizavimas, kreditorių susirinkimo pritarimas, projekto pateikimas tvirtinti teismui) ir galutinis patvirtinimas teismo nutartimi. Jei plano tinkamumo aspektu būtų leidžiama ginčyti tarpinius veiksmus, tai plano patvirtinimo ir apskritai viso restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo praktinės galimybės taptų teisiškai neapibrėžtomis, o procedūrų sparta nepatenkinama, tai iš esmės paneigtų įmonės restruktūrizavimo tikslus, atitinkamai – restruktūrizavimo paskirtį. Kreditorius, prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui, prieštaravimus dėl plano projekto gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, po to restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

22Nagrinėjamoje byloje atsakovo RUAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo plano projektui nepritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 20,913 % visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Pažymėtina, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Toks šių interesų derinimas vyksta pasiekiant prievolės šalių susitarimą dėl prievolių vykdymo įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu. Nesant tokio susitarimo ir reikiamos kreditorių valios daugumos dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė tokiu atveju turi būti teikiama restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių valios daugumai. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią, vadovaujantis ĮRĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, yra kreditorių prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012). Taigi, tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui pritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, nesant procedūrinių kreditorių susirinkimo tvarkos (kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos) pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą ar jų prieštaravimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, negalimas tokio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas ar pripažinimas negaliojančiu. Pažymėtina, kad apeliantas 2014 m. liepos 22 d. skunde (patikslintame prašyme) nenurodo jokių aplinkybių ar pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą ar jų prieštaravimą konkretiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

23ĮRĮ 24 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ĮRĮ 24 str. 1 d. 7 p. numatytas 14 kalendorinių dienų terminas restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus yra ne ieškinio senaties terminas, o - procesinis terminas (CPK 3 str. 6 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami materialiosios teisės normų ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį). Procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą. Taigi ieškinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2014 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir išreiškė savo nuomonę balsuodamas (t. 6, b.l. 99, 104). Taigi apie skundžiamą priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą apeliantas sužinojo 2014 m. birželio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paskutinė diena apskųsti minėtą restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimą buvo 2014 m. liepos 4 d., tačiau apeliantas skundą pateikė tik 2014 m. liepos 22 d. CK 1.131 str. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, o jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tačiau šios teisės nuostatos yra aktualios tik tuo atveju, jei ieškinys yra priimamas ir nagrinėjamas iš esmės. Tuo tarpu, kaip žinoma šioje byloje teismas atsisakė priimti apelianto skundą dėl 2014 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta, tik grindžiama netinkamais argumentais, kadangi pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą sudaro ne termino skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą pasibaigimas, bet aplinkybė, jog tarpiniais klausimais priimti sprendimai dėl pritarimo įmonių restruktūrizavimo planui nėra atskirai skundžiami, o jie turi būti įvertinti teisme svarstant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi jau yra išsprendęs restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą ir restruktūrizavimo planą patvirtinęs, ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮRĮ 14 str. 6 d.). Tai reiškia, kad pats skundo (prašymo) dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pateikimas praranda teisinę prasmę, kadangi klausimas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

24Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kreditoriams neatimama galimybė toliau aktyviai ginti savo teises, jei patvirtintas restruktūrizavimo planas nebus tinkamai vykdomas ar iš viso nebus vykdomas, t.y. kreditoriai turi teisę svarstyti klausimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų; kreiptis į teismą dėl įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimo ir nurodyti, kam perduotinos šios funkcijos; motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo administratoriaus atstatydinimo ir siūlyti teismui restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrą; pritarti restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu tam pritaria kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos ir pan. (ĮRĮ 25 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais.

25Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl atkirai teismas dėl jų nepasisako.

26Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė UAB... 4. 2014 m. birželio 20 d. vykusio RUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių... 5. 2014 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas RUAB ,,Stragutės... 6. 2014 m. liepos 7 d. gautas kreditorių ŽŪB „Gražionių bekonas“, UAB... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. išsiuntė ŽŪB... 8. Kreditorius ŽŪB „Gražionių bekonas“ 2014 m. liepos 22 d. pateikė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas ŽŪB „Gražionių bekonas“ prašo... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Stragutės mėsa“ prašo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 17. Atskirasis skundas netenkintinas... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatytas konstitucinis... 19. Bendri visiems procesiniams dokumentams keliami reikalavimai yra nustatyti CPK... 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra... 21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano projekto... 22. Nagrinėjamoje byloje atsakovo RUAB „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo... 23. ĮRĮ 24 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai... 24. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog... 25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo... 26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 27. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 28. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą....