Byla 2A-1451-773/2017
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 95,63 Eur neišmokėtą atlyginimo dalį už 2016 m. sausio mėnesį. Nurodė, kad pas atsakovę dirba troleibuso vairuotoja. Pažymėjo, kad troleibusų vairuotojams yra taikoma valandinė darbo apmokėjimo sistema, valandinio atlyginimo dalį sudaro dvi sudedamosios dalys: nekintamo dydžio tarifinis atlygis ir procentinė tarifinio atlygio dydžio kintamoji atlyginimo dalis, kurios dydis priklauso nuo troleibuso vairuotojo pareigų kokybinių rodiklių įvykdymo. Nurodė, kad ieškovei R. D. nustatytas 4,08 Eur dydžio valandinis atlyginimas, iš kurio 3,40 Eur yra valandinis tarifinis atlygis, o 0,68 Eur – kintamoji atlyginimo dalis. Pasak ieškovės, jai 2016 m. sausio mėnesį nėra sumokėta kintama atlyginimo dalis – 95,63 Eur. Ieškovės R. D. teigimu, jai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių buvo sumažintas darbo užmokestis, darbą ieškovė atliko kokybiškai, jokių darbo kokybės pažeidimų nebuvo padariusi. Pažymėjo, kad už darbo drausmės pažeidimą atsakovė ieškovę nubaudė ne tik paskirdama drausminę nuobaudą, bet ir sumažindama darbo užmokestį.
    2. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad darbuotojui yra užtikrinama tik 3,40 Eur valandinis atlygis, o kita dalis (kintama) priklauso nuo darbuotojo elgesio ir darbo rezultatų. Pažymėjo, kad UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu patvirtino Darbuotojų kintamo atlyginimo mokėjimo už kokybiškai atliktą darbą tvarką (toliau – Tvarka), su kuria ieškovė buvo supažindinta. Tvarkos 4 punktas numato, kad kintamas atlyginimas išmokamas tik tuo atveju, jei vairuotojas atitinka abi šias sąlygas: 1) vairuotojo elgesys darbe per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas; 2) vairuotojas įvykdo (pasiekia) rodiklius, numatytus šios tvarkos 7 punkte. Tvarkos 5 punkte numatyta, jog vairuotojo elgesys laikomas nepriekaištingu, jei vairuotojas laikėsi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir bendrovėje galiojančius vidaus norminių aktų reikalavimus, reglamentuojančių jo darbą, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojui buvo paskirta drausminė nuobauda ar ne. Nurodė, kad 2016 m. sausio 26 d. įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nes 2016 m. sausio 15 d. ji darbe pasirodė neblaivi, todėl ieškovės R. D. elgesys 2016 m. sausio mėnesį negali būti laikomas nepriekaištingu. Pasak atsakovės, ieškovei nepriklauso kintama darbo užmokesčio dalis, nes ji neįvykdė Tvarkos 4 punkte numatytų sąlygų. Pažymėjo, kad darbo užmokestis ieškovei nebuvo sumažintas, nes darbuotojui neįvykdžius darbdavio nustatytų kriterijų, darbuotojas neįgijo teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad atsakovė siekdama užtikrinti, jog darbuotojai laikytųsi UAB „Kauno autobusai“, kaip viešojo transporto paslaugos teikėjui, nustatytų reikalavimų, 2016 m. sausio 1 d. įvedė naują darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, kuria darbuotojai yra skatinami laikytis atitinkamų paslaugų teikimo standartų ir vykdyti tam tikrus rodiklius.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3 049 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
    2. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2008 m. lapkričio 19 d. sudarytoje darbo sutartyje yra nustatyta sąlyga, jog UAB „Kauno autobusai“ įsipareigoja mokėti darbuotojai 3,40 Eur valandinį atlygį, kintamą atlyginimo dalį bendrovėje nustatyta tvarka ir kitas išmokas vadovaujantis darbo apmokėjimo nuostatais. Teismas sprendė, kad ieškovės R. D. pastovioji darbo užmokesčio dalis yra 3,40 Eur valandinis atlygis, likusią darbo užmokesčio dalį sudaro kintama atlyginimo dalis, skiriama pagal bendrovėje nustatytą tvarką ir kitos išmokos vadovaujantis darbo apmokėjimo nuostatais. Teismas atmetė ieškovės R. D. argumentus, kad vairuotojams visada buvo mokama 40 procentų kintamojo dydžio darbo užmokesčio dalis, nes atsakovės 2015 m. sausio 21 d. įsakyme nurodyta, jog kintamoji atlyginimo dalis skaičiuojama už kokybiškai atliktą darbą. Pasak teismo, atsakovės nustatyta darbo apmokėjimo tvarka atitinka DK 186 straipsnio, 188 straipsnio nuostatas.
    3. Teismas sprendė, kad ieškovė R. D. buvo supažindinta su darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka. Pažymėjo, kad įmonėje buvo išplatintas pranešimas apie susirinkimą, kuriame, be kita ko, bus svarstomas klausimas apie darbo apmokėjimo tvarką, ieškovė dalyvavo 2015 m. lapkričio 10 d. susirinkime, kuriame buvo supažindinta su nurodyta tvarka. Be to, 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovė R. D. pasirašė sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Pažymėjo, kad ieškovės R. D. nurodytą jos kompiuterinio neraštingumo faktą ir nemokėjimą naudotis įmonės terminalo informacinėmis sistemomis, atsakovė paneigė pateikdama įrodymus iš ieškovės viešos socialinio tinklo facebook paskyros.
    4. Teismas konstatavo, kad ieškovei R. D. galėjo būti taikomi Tvarkoje numatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo kriterijai, t. y. kintamas atlyginimas išmokamas tik tuo atveju, jei vairuotojo elgesys darbe per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas. Pažymėjo, kad ieškovei R. D. 2016 m. sausio 26 d. buvo paskirta drausminė nuobauda, nes ji atvyko į darbą neblaivi, ieškovė pripažino padariusi darbo drausmės pažeidimą, todėl tokio ieškovės elgesio negalima laikyti nepriekaištingu. Teismo vertinimu, darbdavys, remdamasis lokaliniais aktais, teisėtai ir pagrįstai ieškovei neišmokėjo kintamos darbo užmokesčio dalies už 2016 m. sausio mėnesį. Pažymėjo, kad Tvarkos 5 punkte numatyta, jog vairuotojo elgesys gali būti nelaikomas nepriekaištingu net ir nepaskyrus drausminės nuobaudos, todėl teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nemokant kintamosios darbo užmokesčio dalies jai buvo pritaikyta drausminė atsakomybė.
    5. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovė teikia viešojo transporto paslaugas Kauno mieste ir šiai paslaugai yra keliami labai dideli kokybės bei saugumo reikalavimai ne tik iš paslaugos pirkėjo, t. y. Kauno miesto savivaldybės, tačiau ir iš keleivių. Pažymėjo, kad atsakovė, organizuodama savo įmonės ir darbuotojų veiklą, yra įpareigota laikytis ne tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, bet ir savo pačios lokalinių teisės aktų nuostatų, taip pat viešo intereso, visuomenės saugumo užtikrinant saugų keleivių pervežimą bei visų kitų eismo dalyvių saugumą, reikalavimų.
    6. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad darbuotojo buvimas darbe neblaiviam yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. Pasak teismo, tai reiškia, kad net ir nepriėmęs atitinkamų lokalinių teisės aktų ar nesupažindinęs su jais darbuotojų, darbdavys negalėtų pripažinti pageidaujamu ar skatinamu darbuotojo pareigų vykdymą būnant neblaiviam bei nustatyti už tai darbo užmokesčio priedus ar skirti kintamąją darbo užmokesčio dalį, ypač atsižvelgiant į atsakovo vykdomos veiklos pobūdį. Teismo vertinimu, vien pats darbuotojo neblaivumo faktas sudarytų savarankišką pagrindą laikyti, kad toks darbuotojo elgesys yra akivaizdžiai netinkamas darbo pareigų vykdymas. Teismas sprendė, kad reikalavimas mokėti kintamąją atlyginimo dalį už gerus darbo rodiklius, nustačius vairuotojo neblaivumo darbe faktą, vien dėl to, jog kintamo atlyginimo mokėjimo už kokybiškai atliktą darbą tvarkoje nėra tiesiogiai įrašytas neblaivumo kriterijus yra teisinio nihilizmo apraiška. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje neužsiminta apie drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo aplinkybes, drausmės pažeidimo pobūdį ir priežastis, priešingai, ieškovė nurodė, kad jokių darbo kokybės pažeidimų nebuvo padariusi. Teismo vertinimu, šis faktas taip pat parodo ieškovės R. D. neadekvatų ir formalų santykį su padarytu darbo drausmės pažeidimu ir jo reikšme vertinant ieškovės darbo kokybę.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė R. D. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismo sprendimas yra šališkas, nes teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovės UAB „Kauno autobusai“ argumentais, ignoravo ieškovės R. D. nurodytas aplinkybes, todėl pažeidė CPK 270 straipsnyje nurodytus reikalavimus teismo sprendimui.
      2. Teismas neįvertino ieškovės R. D. ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ ieškovei už vienkartinį darbo drausmės pažeidimą, ne tik paskyrė drausminę nuobaudą, bet ir neišmokėjo darbo sutartyje bei kolektyvinėje sutartyje numatytos kintamosios darbo užmokesčio dalies. Pasak apeliantės, tokiu būdu atsakovė ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą nenumatytą DK 237 straipsnyje ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pavyzdžiui, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009 ir kt.
      3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nėra ginčo, jog kintamoji darbo užmokesčio dalis yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, o ne skatinimo priemonė DK 233 straipsnio prasme. Be to, byloje neginčijamas faktas, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ ieškovei R. D. 2016 m. sausio mėnesį nesumokėjo kolektyvinėje sutartyje numatytos kintamosios atlyginimo dalies. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11066-38/2009 analogišką ieškinį tenkino. Minėtą sprendimą Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko nepakeistą.
      4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra įsipareigojusi ieškovei R. D. mokėti 4,08 Eur valandinio atlyginimo. Pažymėjo, kad ieškovės R. D. valandinis atlyginimo dydis yra numatytas darbo sutartyje ir kolektyvinės sutarties priede Darbo apmokėjimo nuostatai, t. y. darbo sutartyje nurodytas 3,40 Eur valandinis atlyginimas, o darbo apmokėjimo nuostatuose numatyta kintamoji atlyginimo dalis – 20 procentų nuo 3,40 Eur už kokybiškai atliktą darbą. Taigi, jeigu darbuotojui nėra pareiškiama pretenzijų dėl darbo kokybės, jis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, o atsakovė privalo mokėti 4,08 Eur valandinį atlyginimą, nepriklausomai nuo atsakovės valios (DK 188 straipsnis).
      5. Teismas turėjo vertinti aplinkybę, ar darbdavio sukurtoje Tvarkoje nustatyti kintamosios dalies atlyginimo kriterijai nepažeidžia galiojančių darbo įstatymų ir teismų praktikos. Apeliantės teigimu, atsakovės nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo kriterijai prieštarauja DK 237 straipsniui, nes leidžia bausti darbuotoją už grubų darbo drausmės pažeidimą nesumokant atlyginimo dalies. Apeliantės įsitikinimu, atsakovė UAB „Kauno autobusai“ neturėjo teisės lokaliniuose aktuose įtvirtinti kintamosios darbo užmokesčio dalies kriterijaus dėl nepriekaištingo elgesio ir juo remdamasi nubausti ieškovę už darbo drausmės pažeidimą. Pažymėjo, kad Tvarkos 4.1 punktas, 5 punktas pablogina ieškovės padėtį lyginant su DK 237 straipsniu.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno autobusai“, atstovaujama advokatės R. D., prašo ieškovės R. D. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Pažymėjo, kad atsakovė nėra įsipareigojusi ieškovei mokėti 4,08 Eur valandinio atlyginimo, nes darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti tik 3,40 Eur valandinį atlyginimą, o kintamojo darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbdavio nustatytų kriterijų, kurie nurodyti darbo apmokėjimo nuostatuose. Nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog kintamos atlyginimo dalies mokėjimas, susijęs su tam tikrų rodiklių išpildymu, yra teisėtas ir gali būti taikomas.
      2. Teismas įvertino atsakovės UAB „Kauno autobusai“ taikytos kintamos atlyginimo mokėjimo tvarkos teisėtumą ir jos atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas tinkamai įvertino DK nuostatas reglamentuojančias darbo užmokestį, jo nustatymo tvarką ir padarė pagrįstą išvadą, kad kintama atlyginimo dalis gali būti neišmokėta, jei darbuotojas nepasiekė jam nustatytų tikslų ar neįgyvendino darbdavio keliamų reikalavimų, apie kuriuos darbuotojas žinojo. Pažymėjo, kad darbdavys turi teisę nustatyti kintamos darbo užmokesčio apskaičiavimo kriterijus, siekdamas ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių darbuotojo darbo rodiklių. Pasak atsakovės, kintama darbo užmokesčio dalis kaip skatinimo priemonė gali būti skirta geram ir tinkamam darbuotojo elgesiui palaikyti (skatinti), o jeigu darbuotojas šio kriterijaus neatitinka, kintama darbo užmokesčio dalis gali būti nemokama, nes tokiai darbdavio pareigai neatsiranda objektyvaus pagrindo.
      3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovė sumažino ieškovei tarp šalių sulygtą 4,08 Eur valandinį darbo užmokestį. Pažymėjo, kad šalys darbo sutartyje sulygo tik dėl 3,40 Eur valandinio atlyginimo. Nurodė, kad pati ieškovė pažymi, kad ji padarė grubų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovės teigimu, net ir esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui, DK nekelia darbdaviui privalomos pareigos skirti drausminės poveikio priemonės – atleidimo iš darbo. Pažymėjo, kad kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimo pagrindai ir sąlygos yra nurodyti darbdavio patvirtintuose lokaliniuose aktuose, šie pagrindai yra susiję su darbuotojo darbo tinkamu funkcijų vykdymu ir skatinimu (o ne baudimu) už tinkamą šių funkcijų vykdymą, todėl jie pagrįsti ir teisėti.
      4. Apeliantė remiasi neaktualia teismų praktika. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3400-803/2015 konstatavo, kad „papildoma kintama atlyginimo dalis įtvirtinta darbdavio lokaliniuose teisės aktuose, ji yra skirta darbuotojų motyvavimui, Apraše numatyta minėtos dalies skyrimo ir sumažinimo tvarka, todėl nėra pagrindo darbdavio sprendimo dėl papildomos kintamos atlyginimo dalies sumažinimo sieti su įstatyme numatyta drausmine nuobauda.“

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    2. Byloje kilo ginčas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo kriterijų nustatymo darbdavio lokaliniuose teisės aktuose teisėtumo ir šios dalies neišmokėjimo pagrįstumo.
    3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės R. D. ir atsakovės UAB „Kauno autobusai“ (buvusi AB „Autrolis“) 2008 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė įdarbinta troleibuso vairuotoja. Darbo sutarties pakeitimu Nr. 5 nuo 2016 m. sausio 1 d. atsakovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti ieškovei 3,40 Eur valandinį atlyginimą ir kintamąją atlyginimo dalį bendrovėje nustatyta tvarka ir kitas išmokas vadovaujantis darbo apmokėjimo nuostatais (darbo sutarties pakeitimas Nr. 5, 1 t., b. l. 10–13). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. sausio 26 d. atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovei R. D. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, jog ieškovė 2016 m. sausio 15 d. atvyko į darbą neblaivi. Nustatyta ir tai, kad ieškovei R. D. už 2016 m. sausio mėnesį nebuvo sumokėti kintamoji darbo užmokesčio dalis (95,63 Eur).
    4. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 95,63 Eur neišmokėtą kintamąją atlyginimo dalį už 2016 m. sausio mėnesį. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ su ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ieškovė R. D. 2016 m. sausio mėnesį neįgijo teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį, nes į darbą atvyko neblaivi, todėl jos elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
    5. Apeliaciniame skunde ieškovė R. D. nurodė, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ ieškovei ne tik paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą, tačiau kartu neišmokėjo kintamosios darbo užmokesčio dalies ir taip paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą nenumatytą DK 237 straipsnyje. Be to, atsakovė UAB „Kauno autobusai“ ieškovei yra įsipareigojusi mokėti 4,08 Eur valandinį atlyginimą, atsakovės nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo kriterijai prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
    6. Darbo apmokėjimo nuostatų (kolektyvinės sutarties 4 priedas, patvirtintas 2015 m. lapkričio 27 d. susitarimu) 1.8. punkte nustatyta, kad kintamojo atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato bendrovės generalinis direktorius savo tvarkomuoju dokumentu. Pagal minėtų nuostatų 2.4. ir 2.5. punktus, vairuotojams už vieną darbo valandą maršrute mokamas 3,40 Eur valandinis atlygis, o už kokybiškai atliktą darbą papildomai mokamas iki 20 procentų nuo valandinio atlyginimo kintamas atlyginimas, kurio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato bendrovės generalinis direktorius savo tvarkomuoju dokumentu (1 t., b. l. 14–17).
    7. Nustatyta, kad UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 280 patvirtintos Transporto eksploatacijos tarnybos, Autobuso, troleibuso ir keleivinio transporto vairuotojų kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo tvarkos (toliau – Tvarka) 4 punkte įtvirtinta, jog kintama atlyginimo dalis išmokama tik tuo atveju, jei vairuotojas atitinka abi šias sąlygas: 4.1. vairuotojo elgesys per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas; 4.2. vairuotojas įvykdo (pasiekia) rodiklius, numatytus šios tvarkos 7 punkte. Tvarkos 5 punkte numatyta, kad vairuotojo elgesys laikomas nepriekaištingu, jei vairuotojas laikėsi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir bendrovėje galiojančius vidaus norminių aktų reikalavimus, reglamentuojančius vairuotojo darbą, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojui buvo paskirta drausminė nuobauda ar ne (1 t., b. l. 52–55).
    8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 186 straipsnio 2 dalyje (redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.) numatyta, jog darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pagal DK 186 straipsnio 3 dalį (redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.) darbuotojo darbo užmokestis priklauso, be kita ko, ir nuo darbo kiekio, kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys darbo sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygos gali būti įtvirtintos ne tik darbo sutartyje, bet ir nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007, 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 ir kt.). Taigi, įstatymas suteikia darbdaviui diskrecijos teisę nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies skyrimo tvarką ir kriterijus.
    9. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės R. D. argumentus, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ įsipareigojo ieškovei mokėti 4,08 Eur valandinį atlyginimą ir ji turėjo besąlyginį pagrindą tikėtis gauti šį darbo užmokestį. Kaip jau nurodyta, atsakovė darbo sutartyje įsipareigojo mokėti ieškovei 3,40 Eur valandinį atlyginimą ir kintamąją atlyginimo dalį bendrovėje nustatyta tvarka (nutarties 13 pastraipa). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė R. D. dalyvavo 2015 m. lapkričio 10 d. susirinkime, kuriame atsakovės darbuotojai buvo supažindinti su darbo apmokėjimo tvarka nuo 2016 m. sausio mėnesio (1 t., b. l. 57, 166–176). Ieškovė R. D. 2017 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtame susirinkime dalyvavo, negalėjo atsakyti ar suprato naują darbo apmokėjimo tvarką, tačiau pripažino, kad klausimų susirinkime neuždavė (2017 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 1–3 min.). Pažymėtina, kad Darbo apmokėjimo nuostatai yra sudedamoji kolektyvinės sutarties dalis ir yra suderinti su darbuotojų profesine sąjunga (b. l. 14–17). Be to, ieškovė 2015 m. lapkričio 30 d. pasirašytinai supažindinta su pranešimu dėl darbo sąlygų pakeitimo (1 t., b. l. 141). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo šalys darbo sutartyje aiškiai susitarė dėl darbo apmokėjimo tvarkos ir atsakovė įsipareigojo besąlygiškai mokėti ieškovei tik pastovų pagrindinį 3,40 Eur valandinį darbo užmokestį, o kintamąją darbo užmokesčio dalį mokėti pagal darbdavio nustatytą tvarką, ieškovė su šia tvarka buvo supažindinta. Taigi, atsakovė UAB „Kauno autobusai“ privalo mokėti ieškovei 3,40 Eur valandinį atlyginimą, o kintamąją darbo užmokesčio dalį tik tuomet, jeigu ieškovė įvykdo atsakovės nustatytus kriterijus, t. y. ieškovės teisė į kintamąją darbo užmokesčio dalį yra sąlyginė.
    10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė R. D. 2016 m. sausio mėnesį neįgijo teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį, nes neatitiko darbdavio nustatytų kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo kriterijų. Kaip nurodyta šios nutarties 17 pastraipoje, darbdavys kintamojo darbo užmokesčio mokėjimą už kokybiškai atliktą darbą susiejo su dviejų kriterijų įgyvendinimu, t. y. nepriekaištingu elgesiu ir konkrečių Tvarkoje nustatytų rodiklių pasiekimu (Tvarkos 4.1., 4.2. punktai). Vadinasi, tam, kad darbuotojo darbas būtų laikomas kokybišku ir jis įgytų subjektinę teisę į kintamąją darbo užmokesčio dalį, jis privalo įgyvendinti abu nurodytus kriterijus.
    11. Nustatyta, kad ieškovė R. D. 2016 m. sausio 15 d. atvyko į darbą neblaivi (14 val. 01 min. nustatytas 0,31 promilės alkoholio kiekis) ir buvo nušalinta nuo darbo (1 t., b. l. 68). Pagal UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo tikrinimo organizavimo tvarkos (kuri suderinta su darbuotojų profesine sąjunga) 5 punktą, darbuotojas, esantis darbe laikomas neblaiviu, kurio iškvėptame ore alkoholio koncentracija viršija 0,0 promilės (1 t., b. l. 62–66). Pagal 2015 m. balandžio 3 d. viešųjų paslaugų sutartį vežėjas (UAB „Kauno autobusai“) privalo užtikrinti, kad prieš išvykstant į reisą būtų tikrinamas vairuotojų blaivumas, taip pat, ar vairuotojai nėra apsvaigę nuo vaistų, narkotinių ar kitų medžiagų, tai turi būti pažymima kelionės lape (sutarties 6.7. punktas, 1 t., b. l. 38–44).
    12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė R. D. atvykusi į darbą neblaivi ne tik pažeidė įmonėje galiojančių lokalinių teisės aktų reikalavimus, tačiau, toks ieškovės elgesys, atsižvelgiant į atliekamų darbo funkcijų specifiką – keleivių vežimas viešuoju transportu, kelia pavojų keleivių saugumui ir akivaizdžiai neatitinka nepriekaištingo elgesio kriterijaus. Kiekvienas apdairus ir atsakingas asmuo atvykdamas į darbą neblaivus privalo suvokti, kad toks elgesys nebus laikomas nepriekaištingu. Be to, ieškovei neblaiviai vairuojant transporto priemonę būtų padarytas imperatyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 38 punkte numatyta, jog transporto priemonių, kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, vairuotojai laikomi neblaiviais, jeigu etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių. Atsižvelgiant į ieškovės R. D. padaryto pažeidimo pobūdį, kuris gali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas), darytina išvada, kad ieškovė 2016 m. sausio mėnesį neįvykdė Tvarkoje numatytų sąlygų, t. y. jos elgesys akivaizdžiai neatitiko nepriekaištingo elgesio kriterijaus, todėl ji neįgijo subjektinės teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį, kurios darbdavys neįsipareigojo mokėti besąlygiškai. Be to, ieškovę R. D. dėl jos neblaivumo nušalinus nuo darbo buvo sutrikdyta atsakovės veikla, nes ieškovė neišvyko į numatytą troleibuso maršrutą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netoleruotina situacija, kuomet darbuotojas dėl savo pavojingo visuomenei elgesio būtų nušalintas nuo darbo ir neatliktų darbo funkcijų, tačiau gautų kintamąją darbo užmokesčio dalį, kuria darbdavys siekia motyvuoti darbuotojus. Darbuotojui konkretų mėnesį neįvykdžius darbdavio nustatytų kriterijų, jam garantuojamas ir mokamas tik bazinis atlyginimas, kuris nagrinėjamoje byloje nebuvo sumažintas.
    13. Atmestini ieškovės R. D. argumentai, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ ieškovei 2016 m. sausio mėnesį nesumokėdama kintamosios darbo užmokesčio dalies paskyrė drausminę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad drausminės atsakomybės tikslas yra nubausti pažeidėją už netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Tuo tarpu, atsakovės nustatytos darbo apmokėjimo tvarkos tikslas skatinti ir motyvuoti darbuotojus dirbti kokybiškai, darbe elgtis nepriekaištingai ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių (Tvarkos 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei R. D. kintamosios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas už tai, kad ji į darbą atvyko neblaivi, yra ne drausminės nuobaudos pritaikymas, bet papildoma priemonė darbdaviui siekiant išvengti žalingo ir visuomenei pavojingo darbuotojų elgesio per darbo užmokesčio sistemą. Pažymėtina, kad darbdaviui nėra draudžiama darbo drausmę užtikrinti įvairiomis priemonėmis, tarp jų, ir skatinimo sistema.
    14. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ieškovės R. D. argumentus, kad darbdavio nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo kriterijai prieštarauja DK 237 straipsniui (redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.), reglamentuojančiam drausminių nuobaudų skyrimą. Sprendžiant dėl atsakovės lokaliniu teisės aktu nustatytos troleibuso vairuotojų darbo apmokėjimo tvarkos atitikties DK nuostatoms, atsižvelgtina į nurodyto darbo pobūdį. Pažymėtina, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, todėl siekdamas įgyvendinti šią įstatyminę pareigą turi teisę nustatyti tokią darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką, kuri ne tik skatintų darbuotojus tinkamai atlikti pavestas funkcijas, bet ir užtikrintų darbuotojų bei atsakovės teikiamų viešųjų paslaugų naudotojų – keleivių saugumą (DK 260 straipsnio 2 dalis (redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepriekaištingo elgesio kriterijus, kaip sąlyga gauti kintamąją darbo užmokesčio dalį, neprieštarauja DK 237 straipsnio nuostatoms, nes kintamas darbo užmokestis yra skatinimo sistema, kurios tikslas skatinti ir motyvuoti darbuotojus laikytis nustatytų elgesio taisyklių (Tvarkos 2 punktas).
    15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės R. D. argumentus, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai, suformuotai Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11066-38/2009, kurį Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu paliko nepakeistą. Nustatyta, kad nurodytoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl papildomų priedų skaičiavimo tvarkos, kai šalys darbo sutartyje buvo sulygę dėl valandinio atlygio ir susitarę dėl konkretaus dydžio skatinimo už kokybiškai atliktą darbą. Teismas sprendė, kad darbo sutartyje šalys nebuvo sutarę dėl konkrečių rodiklių (aplinkybių), kurioms įvykus atsakovas įgytų teisę mažinti ar visai nemokėti darbo užmokesčio dalies. Nagrinėjamoje byloje šalys darbo sutartyje sulygo dėl pagrindinės darbo užmokesčio dalies ir susitarė, kad kintama dalis buvo mokama pagal darbo apmokėjimo nuostatus, kurie yra kolektyvinės sutarties dalis. Taigi, bylose skiriasi esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos teisėtumo vertinimą, t. y. apeliantės nurodytoje nutartyje buvo ginčyta kitokia kintamos dalies skaičiavimo tvarka nei šioje byloje.
    16. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės R. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio apmokėjimą. Teismas, įvertindamas abiejų šalių argumentus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei R. D. neįvykdžius darbdavio keliamų reikalavimų, ji neįgijo teisės reikalauti nustatyto dydžio kintamosios darbo užmokesčio dalies, o atsakovė – pareigos ją sumokėti, teismo šališkumas vertinant šalių įrodymus ir argumentus nenustatytas (DK 186 straipsnis). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo padarytas teisines išvadas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

    1. Atsakovės UAB „Kauno autobusai“ atstovė advokatė R. D. 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą priteisti 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 069,64 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės ieškovės R. D. (CPK 93, 98 straipsniai).
    2. Valstybė šioje byloje patyrė 3,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš apeliantės (ieškovės) R. D. (2 t., b. l. 109, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

7Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. ( - ) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“, kodas ( - ), naudai 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

10Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. ( - ) valstybės naudai 3,69 Eur (tris eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai