Byla 2A-541/2013
Dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Rukesa ir Ko“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rukesa ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6598-823/2011, pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB lizingas ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Rukesa ir Ko“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DnB lizingas (buvęs UAB DnB NORD lizingas) (toliau – lizingo davėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. R. 397 479,58 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Rukesa ir Ko“ (toliau – lizingo gavėjas) buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 2006/08-T238 (toliau – lizingo sutartis), kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į skerdyklos įrangą, nurodytą lizingo sutarties priede, ir suteikė teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus pagal mokėjimų grafiką.

6Prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2006 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo G. R. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2006/08-T238-G1 (toliau – laidavimo sutartis).

7Trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko“ lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nemokėjo lizingo mokėjimų lizingo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Dėl šios priežasties lizingo gavėjui 2010 m. liepos 21 d. buvo pateikta pretenzija dėl įsiskolinimo Nr. 1521, raginant padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, ieškovas 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu dėl lizingo sutarties nutraukimo Nr. 30.58.37/1757 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir apie tai informavo laiduotoją. Pažymėjo, kad lizingo sutarties nutraukimo lizingo objektas ieškovui nėra grąžintas.

8Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „Rukesa ir Ko“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. liepos 22 d. Atsižvelgiant į tai, UAB „Rukesa ir Ko“ šioje byloje traukiamas trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, kad lizingo gavėjo UAB „Rukesa ir Ko“ skola lizingui iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sudarė: 278 669,16 Lt pradelsti lizingo mokėjimai; 55 568,17 Lt delspinigiai; 63 242,25 Lt bauda; viso - 397 479,58 Lt.

9Taip pat teigė, kad šiuo ieškiniu lizingas reikalauja priteisti visą skolos sumą tik iš laiduotojo G. R., o UAB „Rukesa ir Ko“ atsakomybės klausimas bus sprendžiamas restruktūrizavimo byloje.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo G. R. ieškovui AB DnB lizingas 397 479,58 Lt skolos, 9 474,17 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 397 479,58 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 637 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Spręsdamas klausimą dėl teisės reikšti ieškinį laiduotojui, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos laidavimo sutarties 2.1 punktą laiduotojas (atsakovas), kaip solidarus skolininkas, įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui (trečiajam asmeniui) atsirandančias prievoles lizingo davėjo (ieškovo) naudai tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai nevykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal lizingo sutartį. Taigi atsakovas pagal lizingo sutartį atsako kaip solidarus skolininkas. Teismas taip pat pažymėjo, jog esant tokioms aplinkybėms, ieškovas, teigdamas, kad jis, kaip kreditorius, yra laisvas pasirinkti, kam pareikšti savo reikalavimą – skolininkui, laiduotojui, ar abiem kartu, o laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad reikalavimas iš pradžių būtų pareikštas pagrindiniam skolininkui, yra teisus, todėl aplinkybė, kad pasibaigus restruktūrizavimo procesui, pagrindinis skolininkas galbūt bus pajėgus įvykdyti prievolę ieškovui, nesudaro pagrindo reikalauti, kad ieškovas nereikštų reikalavimo laiduotojui iki šio proceso pabaigos. Kadangi laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, pagrindinio skolininko teisinis statusas gali būti reikšmingas, sprendžiant laiduotojo atsakomybės klausimą tuo atveju, jei toks teisinis statusas lemtų pagrindinės prievolės pažeidimo nebuvimą. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju prievolės pažeidimas, nulėmęs tiek pagrindinio skolininko, tiek laiduotojo atsakomybę, atsirado iki restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, ieškovo reikalaujama priteisti skola paskaičiuota nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai. Taigi, trečiasis asmuo pažeidė prievolę ieškovui dar iki to momento, kol įgijo restruktūrizuojamos įmonės statusą, laikinai atleidžiantį jį nuo prievolių ieškovui vykdymo. Pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, atsiranda tiek jo, tiek laiduotojo pareiga atsakyti ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu (CK 6.82 str. 3 d.) ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei.

13Spręsdamas klausimą netesybų dydžio klausimą, teismas pažymėjo, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Teismo teigimu, CK 6.574 straipsnis, nustatydamas lizingo davėjo teisę į nuostolių atlyginimą, nereglamentuoja netesybų klausimų, tačiau tai nereiškia, kad pagal lizingo sutartis netesybos apskritai negali būti nustatomos. Lizingo sutarties 10.6 punkte numatyta trisdešimties procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio bauda, teismo vertinimu, laikytina sutartinėmis netesybomis – iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti. Taigi šiuo atveju atsakovas, siekdamas sutartinių netesybų sumažinimo, turi įrodyti egzistuojant CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas netesybų mažinimo sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovas, teigdamas, kad ieškovo reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės, ir vadovaudamasis tuo, kad ieškovo nuosavybėje lieka lizingo objektas, be to, tretysis asmuo yra sumokėjęs apie 50 proc. lizingo įmokų, nepagrįstai tapatina lizingo sutartį su pirkimo – pardavimo sutartimi. Lizingo sutarties tikslas – ne tik lizingo objekto galutinis įgijimas, tačiau ir naudojimasis juo lizingo sutarties galiojimo metu, taigi lizingo gavėjas moka ne tik už lizingo objekto išpirkimą, bet ir už jo nuomą. Lizingo davėjo tikslas nėra pasilikti lizingo objektą savo nuosavybėje. Perleidęs atsiimtą lizingo objektą kitam asmeniui, lizingo davėjas gali patirti nuostolių dėl atsiimto turto vertės sumažėjimo. Teismo vertinimu, lizingo sutartyje numatyta bauda skirta galimiems ieškovo nuostoliams dėl turto vertės sumažėjimo kompensuoti, tokiu būdu atleidžiant ieškovą nuo pareigos įrodinėti realiai patirtų nuostolių dydį. Teismas pažymėjo, kad nei absoliuti reikalaujama baudos suma (63 242,25 Lt), nei lizingo sutartyje (10.6 punkte) nustatytas baudos dydis procentine neapmokėtos turto vertės išraiška neleidžia daryti išvados, kad ieškovo reikalaujama bauda yra akivaizdžiai per didelė ir turi būti mažinama. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškiniu reikalaujamų delspinigių dydis yra laisvai nustatytas tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje, o reikalaujama jų suma (55 568,17 Lt) nėra nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į pagrindinės skolos dydį (278 669,16 Lt). Ieškovo pateikto mokėjimų pagal lizingo sutartį grafiko pagrindu teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nesumokėjo didelės dalies lizingo įmokų, nesumokėta suma pagal lizingo sutartį sudaro 494 351,28 Lt, ieškinio suma – 397 479,58 Lt. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimui, leidžia teigti, kad ieškovo reikalaujamos netesybos nėra aiškiai per didelės ir nėra pagrindo jas mažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais.

14Spręsdamas procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o 6 proc. procesinės palūkanos priteistinos tuo atveju, jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo AB DnB lizingas ir atsakovo G. R., kuris, nors yra fizinis asmuo, tačiau taip pat trečiojo asmens UAB „Rukesa ir Ko“ akcininkas bei vadovas, t. y. verslininkas CK 6.210 straipsnio 1 dalies prasme, todėl, esant atitinkamam ieškovo reikalavimui, iš atsakovo teismas priteistinos 6 proc. metinės palūkanas nuo 397 479,58 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

16Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB „Rukesa ir Ko“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybę ieškovas kildina iš 2006 m. rugpjūčio 22 d. lizingo sutarties Nr.2006/08-T238 ir 2006 m. rugpjūčio 22 d. laidavimo sutarties Nr.2006/08-T238-G l. Formaliai nurodydamas, kad jis nutraukė 2006 m. rugpjūčio 22 d. lizingo sutartį Nr.2006/08-T238, ieškovas remiasi savo 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu Nr.30.58.37/1757. Tačiau šiame dokumente akcentuojama ne viena sutartis, o kažkodėl „Sutartys“, todėl nėra aišku, apie kokios sutarties nutraukimą ieškovas siekė informuoti lizingo gavėją.

192. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad prievolės pažeidimas, nulėmęs tiek pagrindinio skolininko, tiek laiduotojo atsakomybę, atsirado dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 9 d. trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko“ turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą. Šias aplinkybes patvirtina viešai paskelbtos Vilniaus apygardos teismo (bylos Nr.B2-737-578/2010) ir Lietuvos apeliacinio teismo (bylos Nr.2-1605/2010) nutartys. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nepasibaigus restruktūrizavimo bylai, UAB „Rukesa ir Ko“ pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktą negali vykdyti savo prievolių ieškovo atžvilgiu.

203. Nei 2006 m. rugpjūčio 22 d. lizingo sutartis, nei laidavimo sutartis nepatvirtina ieškovo teiginio, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas lizingo gavėjui preziumuoja lizingo gavėjo prisiimtų prievolių nevykdymą ir lizingo davėjo teisę į laiduotoją. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.82 straipsnio 3 dalimi nepagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Rukesa ir Ko“ teisinis statusas neturi jokios teisinės įtakos laiduotojo atsakomybei.

214. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovas vadovaujantis lizingo sutarties 10.6. punkto nuostatomis, būtų informavęs RUAB „Rukesa ir Ko“, kad jis ketina atsiimti lizingo objektą. Anot apelianto, 2010 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo pranešime tik formaliai nurodoma, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas privalo sugrąžinti tvarkingą turtą. Tiek lizingo sutartis, tiek minėtas ieškovo pranešimas nedetalizuoja kaip, kur ir kada turi būti grąžinamas lizinguotas turtas. Priešingai, ieškovo ir G. R. sudaryta 2011 m. sausio 24 d. pasaugos sutartis patvirtina, kad ieškovas net neketino įgyvendinti šios savo teisės.

225. Byloje pateiktoje 2011 m. sausio 24 d. pasaugos sutartyje ieškovas vienasmeniškai nurodė, kad perduodamo saugojimui turto vertė yra 560 000 Lt. Tuo tarpu ieškinio reikalavimo suma su visomis netesybomis sudaro 398 000 Lt. Akivaizdu, kad paties ieškovo įvertintas turtas yra daugiau nei pakankamas visų RUAB „Rukesa ir Ko“ prievolių įvykdymui.

236. Teismas neteisingai aiškino CK 6.574 straipsnio nuostatas, netyrė ir nenurodė, kiek ieškovas gautų pajamų jei RUAB „Rukesa ir Ko“ tinkamai įvykdytų lizingo sutartį, bei kiek pajamų jis gauna pagal pareikštą ieškinį, priteisiant jam ir jo prašomus nuostolius ir paliekant jam lizingo objektą (t.y. 236 614,23 eurų vertės įrengimai). Lizingo sutarties priede Specialiose finansavimo sąlygose nurodyta lizingo objekto vertė 236 614,23 eurų (arba apie 813 952,95 Lt). Iš šios sumos RUAB „Rukesa ir Ko“ yra sumokėjusi 422 839, 48 Lt (arba apie 122 207,94 eurų). Tenkindamas ieškinį, teismas priteisė 397 479,58 Lt, ieškovui liko ir lizingo objektas. Tokiu būdu ieškovas lizingo sutarties įvykdymo atveju būtų gavęs 236 614,23 eurų (arba apie 813 952,95 Lt), o vadovaujantis skundžiamu teismo sprendimu net apie 1 634 272,01 Lt (t.y. teismo priteista skola 397 479,58 + RUAB „Rukesa ir Ko“ sumokėtos lizingo įmokos 422 839, 48 Lt + lizingo objektas 813 952,95 Lt). Skundžiamu teismo sprendimu ieškovui sudaromos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui.

247. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje (civ. b. Nr.B2-4072-560/2011) UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo byloje bus nagrinėjamas ir ieškovo šioje byloje keliamas turtinis reikalavimas. Patvirtinus restruktūrizavimo planą, bendrovei atsiras pareiga plane nustatytais terminais ir tvarka padengti įsiskolinimą ir netesybas ieškovui. Egzistuoja objektyviai pagrįsta galimybė, kad užbaigus restruktūrizavimo bylą, nebeliks ir ieškovo turtinio reikalavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp šios ir nurodytos Vilniaus apygardos teismo bylos egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad byla stabdytina, kol nebus išspręsta UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo byla, tačiau teismas, pažeisdamast CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismo sprendime nepasisakė ir nevertino šių argumentų.

258. Vadovaudamasis CK 6.82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas buvo pareiškęs prašymą dėl UAB „Rukesa ir Ko“ procesinės padėties pakeitimo į atsakovo, tačiau ir šio procesinio prašymo pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Anot apelianto, teismo priimtas procesinis sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, o tai yra tokio sprendimo negaliojimo pagrindas.

26Prisidėjimu prie trečiojo asmens RUAB „Rukesa ir Ko“ apeliacinio skundo atsakovas G. R. prašo apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad pritaria apeliacinio skundo dalykui ir pagrindui, t. y. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams ir reikalavimams..

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. R. prašo skundą tenkinti. teigia, kad RUAB „Rukesa ir Ko“ skunde nurodyti motyvai ir teisiniai argumentai pagrįstai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

28Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas AB DnB lizingas prašo jį atmesti. Atskiru prašymu taip pat prašo iš apelianto bei prie apeliacinio skundo prisidėjusio asmens priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

301. Tiek ieškovo 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešime Nr. 30.58.37/1757, tiek ir ankstesnėje 2010 m. liepos 21 d. pretenzijoje Nr. 1521 yra aiškiai įvardintas lizingo sutarties numeris - 2006/08-T238. Iš šių ieškovo raštų yra aišku, kokią sutartį jis turėjo omenyje. Bendrovė, teigdama, kad jai neaišku, apie kokią sutartį yra kalbama, turėjo pateikti duomenis, kad tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta daugiau sutarčių. Kita vertus, bendrovė gavusi pranešimus, nei karto nesikreipė į ieškovą su prašymu detalizuoti jų turinį. Iš to seka, kad bendrovei visą laiką buvo aiškus pranešimų turinys, o dabartiniais argumentais yra siekiama formaliais pagrindais išvengti laiduotojo atsakomybės.

312. Atsakovo, kaip laiduotojo, prievolė atsakyti už bendrovės neįvykdytas prievoles kilo dar iki jai įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą. Kaip matyti iš ieškovo 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos Nr. 1521, 2010 m. liepos 21 dienai bendrovės pradelsti lizingo mokėjimai sudarė

32225 880,42 Lt. Lyginant šią sumą su lizingo sutarties mokėjimo grafiku ir mėnesinių įmokų dydžiu, matyti, kad 2010 m. liepos 21 d. skola buvo susidariusi už maždaug pusantrų metų, t. y. skola atsirado dar iki bendrovei 2009 m. gruodžio 23 d. įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą. Taigi, ir atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė kilo iki bendrovei pirmą kartą įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą. Be to, pirmoji bendrovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta.

333. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo įmonės sudarytų sutarčių galiojimo, todėl jai restruktūrizavimo bylos metu nevykdant sutarčių (nemokant eilinių mokėjimų pagal sutartis), ieškovas nepraranda įstatymuose ir lizingo sutartyje numatyto savo pažeistų teisių gynybos būdo - teisės nutraukti lizingo sutartį. Be to, lizingo sutarties nutraukimo teisėtumas teisme nėra ginčijamas.

344. Bendrovės prievolių pagal lizingo sutartį pažeidimas nebuvo išnykęs ir laikotarpiu tarp 2009 m. gruodžio 23 d. (pirmosios restruktūrizavimo bylos nutraukimo) ir 2011 m. gegužės 31 d. (antrosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo). Atitinkamai visą šį laikotarpį nebuvo pasibaigusi ir atsakovo kaip laiduotojo prievolė atsakyti už bendrovės prievolių pažeidimą.

355. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikino bendrovės lizingo sutarties pažeidimo fakto. Po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei. Taigi ir antrosios restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikino lizingo sutarties pažeidimo fakto bei atsakovo kaip laiduotojo prievolės įvykdyti prievoles už bendrovę.

366. Atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė kyla ne tada, kai bendrovė išnaudoja visas įmanomas galimybes prievolėms įvykdyti, o tada, kai ji pažeidžia savo prievoles. Ginčo, kad bendrovė pažeidė prievoles iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šioje byloje nėra.

377. Bendrovės teiginiai, kad ieškovas neinformavo jos apie tai, kad jis ketina atsiimti turtą, nedetalizavo, kaip, kur ir kada turi būti grąžintas lizinguojamas turtas, nesudaro pagrindo naikinti sprendimą. Pagal lizingo sutarties 10.6 punkto nuostatą lizingo sutarties nutraukimo atveju bendrovė turi besąlyginę pareigą grąžinti turtą ieškovui, nepriklausomai nuo jo pranešimų turinio, t. y. ieškovui pranešus apie lizingo sutarties nutraukimą bendrovė privalo veikti aktyviai ir dėti pastangas turto grąžinimui. Ieškovas prašė priteisti 278 669,16 Lt pradelstų lizingo mokėjimų,

3855 568,17 Lt delspinigių ir 63 242,25 Lt baudos, kuri sudaro 30 proc. nuo neišpirktos turto vertes. Jeigu ieškovas traktuotų, kad lizinguotas turtas nėra grąžintas, jis reikalautų ne baudos priteisimo, o visų likusių lizingo mokėjimų anksčiau termino. Turto grąžinimo ieškovui faktą įrodo tarp jo ir bendrovės 2011 m. sausio 24 d. pasirašyta pasaugos sutartis Nr. 2006/08-T238-PASl. Aplinkybė, kad šia pasaugos sutartimi turto saugotoju paskirta bendrovė, nereiškia, kad turtas nėra grąžintas ieškovui.

398. Bendrovė, įrodinėdama CK 6.574 straipsnio pažeidimą, pateikia tikrovės neatitinkančius skaičius: teigia, kad pagal lizingo sutartį yra iš viso sumokėjusi 422 839,48 Lt įmokų, tačiau tokio dydžio jokiais įrodymais nepagrindžia. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad bendrovė iš viso sumokėjo tik 262 772,99 Lt įmokų. Taip pat bendrovė teigia, kad lizinguojamo turto vertė yra 813 952,95 Lt ir tokią vertę nurodo remdamasi lizingo sutarties specialiose finansavimo sąlygose nurodyta turto verte. Tačiau tokia verte šioje byloje negali būti vadovaujamasi, kadangi lizingo sutartis buvo sudaryta dar 2006 m. rugpjūčio 22 d.. Akivaizdu, kad per daugiau nei 5 metus turto vertė dėl nusidėvėjimo žymiai sumažėjo. Tą įrodo ir pačios bendrovės pasirašyta 2011 m. sausio 24 d. pasaugos sutartis Nr. 2006/08-T238-PAS1, kurioje turto vertė nurodyta 560 000,00 Lt. Net ir pardavus lizinguotą turtą už 560 000 Lt, ši suma nepadengtų susidariusio įsiskolinimo ir nekompensuotų visų ieškovo nuostolių. Pradelsti lizingo mokėjimai iki sutarties nutraukimo sudaro 278 669,16 Lt, o negauti lizingo mokėjimai (už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos) - 494 351,28 Lt. Taigi, bendra ieškovo negauta suma net nevertinant netesybų ir baudos sudaro 773 020,44 Lt. Iš šios sumos atėmus 560 000 Lt lieka nepadengta 213 020,44 Lt suma. Taigi lizinguoto turto vertės niekaip neužteks padengti visiems bendrovės iki lizingo sutarties nutraukimo nesumokėtiems mokėjimams bei ieškovo nuostoliams padengti.

409. Aplinkybė, kad bendrovė galbūt įvykdys prievoles restruktūrizavimo proceso metu, nesudaro pagrindo stabdyti šią bylą. Laiduotojui, įvykdžiusiam prievoles už skolininką, pereina reikalavimo teisė į skolininką. Taigi atsakovas, įvykdęs prievoles už bendrovę, galės atgauti sumokėtas sumas iš bendrovės.

4110. Bendrovės pozicija, kad jos procesinė padėtis šioje byloje keistina iš trečiojo asmens į atsakovo, yra visiškai nepagrįsta. CK 6.82 straipsnio 1 dalis nustato ne kreditoriaus, o laiduotojo pareigas. Taigi, laiduotojas, gavęs kreditoriaus ieškinį, privalo pasirūpinti pagrindinio skolininko dalyvavimu byloje. Tačiau CK 6.82 straipsnio 1 dalis neįvardina, kokia turi būti pagrindinio skolininko procesinė padėtis byloje, todėl ši nuostata turi būti taikoma kartu su CPK nuostatomis, pagal kurias tik ieškovas sprendžia, kas byloje trauktinas atsakovu ir kokie reikalavimai byloje bus nagrinėjami. Tuo tarpu laiduotojas, kaip atsakovas, turi teisę remtis tik CPK 47 straipsniu ir prašyti, kad pagrindinis skolininkas būtų įtrauktas trečiuoju asmeniu. Be to, pagrindinio skolininko įtraukimas atsakovu prieš kreditoriaus valią paneigtų laidavimo, kaip solidariosios prievolės esmę, nes tokiu atveju kreditorius būtų priverstas skolą prisiteisti ir iš pagrindinio skolininko, ir iš laiduotojo, nors esant solidariai prievolei, būtent kreditorius sprendžia, ar reikalauti prievolės įvykdymo iš abiejų solidarių skolininkų, ar tik iš kurio nors vieno.

4211. Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai kvalifikavimo teisinius santykius bei taikė tinkamas teisės normas. Skundžiamo sprendimo turinys aiškiai patvirtina tai, kad sprendime yra išdėstyti motyvai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė patenkinti ieškinį.

43Teisėjų kolegija konstatuoja:

44Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

45IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

47Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojo atsakovo G. R. atsakomybės už pagrindinio skolininko RUAB „Rukesa ir Ko“ prievolę, kilusia iš lizingo sutarties.

48Ieškovo AB DNB lizingas (buvęs UAB DnB Nord Lizingas) ieškinį atsakovo G. R. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas patenkino, nustatęs, kad atsakovas UAB „Rukesa ir Ko“ lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku nemokėjo lizingo mokėjimų, ir tuo pagrindu padaręs išvadą, kad pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, atsiranda tiek jo, tiek laiduotojo pareiga atsakyti ieškovui bei konstatavęs, jog po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei.

49Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, trečiasis asmuo RUAB „Rukesa ir Ko“ savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad ieškovas, formaliai nurodydamas, kad jis nutraukė 2006 m. rugpjūčio 22 d. lizingo sutartį Nr.2006/08-T238, remiasi savo 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu Nr.30.58.37/1757, tačiau šiame dokumente akcentuojama ne viena sutartis, o kažkodėl „Sutartys“, todėl nėra aišku, apie kokios sutarties nutraukimą ieškovas siekė informuoti lizingo gavėją.

50Atsižvelgdama į šiuos bei kitus trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.).

51Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Rukesa ir Ko“, atstovaujamu direktoriaus G. R., sudarė lizingo sutartį Nr.2006/08-T238, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į skerdyklos įrangą, nurodytą lizingo sutarties priede, ir suteikė teisę lizingo gavėjui UAB „Rukesa ir Ko“ lizingo termino metu į turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus pagal mokėjimų grafiką (5-12 b. l.).

52Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Rukesa ir Ko“ prievolių, kylančių iš lizingo sutarties, įvykdymo užtikrinimui 2006 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo G. R. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2006/08-T238-G1 (13-14 b. l.), kuria laiduotojas G. R., kaip solidarinis skolininkas, įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui (UAB „Rukesa ir Ko“) atsirandančias prievoles lizingo davėjo naudai tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal minėtą lizingo sutartį (laidavimo sutarties 2.1. p., 13 b. l.).

53Teisėjų kolegija pažymi, kad esant esminiam sutarties pažeidimui, šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška.

54Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad lizingo gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartį, lizingo davėjas siunčia laiduotojui rašytinį pranešimą, kuriame nurodoma lizingo gavėjo įsiskolinimo pagal lizingo sutartį suma, kurią privalo padengti laiduotojas (13 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. liepos 21 d. ieškovas išsiuntė apeliantui, kurio vadovas buvo laiduotojas atsakovas G. R., pretenziją dėl įsiskolinimo, kurioje aiškiai nurodė lizingo sutarties, kurios sąlygas pažeidė lizingo gavėjas, numerį - Nr. 2006/08-T238, susidariusias pradelstų mokėjimų bei priskaičiuotų delspinigių sumas, bendrą skolos sumą, pasiūlė sumokėti įsiskolinimą bei įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą (19 b. l.). 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu Nr. 30.58.37-1757, kuriame taip pat aiškiai nurodytas lizingo sutarties numeris - Nr. 2006/08-T238, ir jokios kitos sutarties numeris nėra nurodytas (20 b. l.), ieškovas informavo apie lizingo sutarčių nutraukimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad lizingo gavėjas ar laiduotojas būtų kreipęsis į lizingo davėją dėl pranešimo turinio išaiškinimo, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens būtų buvusi sudaryta kokia nors kita lizingo sutartis, apie kurios nutraukimą galėtų būti pranešama. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog nėra aišku apie kokios sutarties nutraukimą ieškovas siekė informuoti lizingo gavėją.

55Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog prievolės pažeidimas, nulėmęs tiek pagrindinio skolininko, tiek laiduotojo atsakomybę, atsirado dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Anot apelianto, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 9 d. trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko“ turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą ir šias aplinkybes patvirtina viešai paskelbtos Vilniaus apygardos teismo (bylos Nr. B2-737-578/2010) ir Lietuvos apeliacinio teismo (bylos Nr.2-1605/2010) nutartys. Pasak apelianto, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nepasibaigus restruktūrizavimo bylai, UAB „Rukesa ir Ko“ pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktą negali vykdyti savo prievolių ieškovo atžvilgiu.

56Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

57Oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Rukesa ir Ko“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi, nepateikus teismui restruktūrizavimo plano, UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta; Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

58Byloje esančios ieškovo 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos Nr. 1521 turinys patvirtina, kad 2010 m. liepos 21 d. UAB „Rukesa ir Ko“ pradelsti lizingo mokėjimai sudarė 225 880,42 Lt (19 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, jog palyginus šią sumą su byloje esančiu lizingo sutarties mokėjimo grafiku ir jame nurodytu mėnesinių įmokų dydžiu, aišku, kad jau 2008 m. gruodžio 30 d. lizingo gavėjas sumokėjo lizingo davėjui mažesnę sumą, nei buvo nustatyta mokėjimų grafike, o nuo 2009 m. sausio 30 d. – įmokų nemokėjo visiškai (74-75 b. l.). Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad lizingo gavėjo skola atsirado dar iki jam įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą2009 m. gruodžio 23 d. Taigi, ir atsakovo kaip laiduotojo prievolė kilo iki lizingo gavėjui pirmą kartą įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą.

59Kaip jau minėta šioje nutartyje, Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad lizingo gavėjui antroji restruktūrizavimo byla Vilniaus apygardos teismo buvo iškelta 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi. Taigi šios faktinės bylos aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad UAB „Rukesa ir Ko“ pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktą negalėjo vykdyti savo prievolių ieškovo atžvilgiu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nepasibaigus restruktūrizavimo bylai. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo bylą, iki Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria lizingo gavėjui restruktūrizavimo byla buvo iškelta antrą kartą, nei lizingo gavėjas, nei laiduotojas nevykdė savo prievolių ieškovo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo dėl pagrindinės prievolės pažeidimo fakto byloje nėra. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Nagrinėjamu atveju 2008 m. rugpjūčio 22 d. laidavimo sutartis Nr. 2006/08-T238-G1, pagal kurią atsakovas G. R. prisiėmė laidavimo prievolę, įtvirtina solidarią skolininko UAB „Rukesa ir Ko“ ir laiduotojo atsakomybę (laidavimo sutarties 2.1 punktas, 13 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; ir kt.). Taigi, pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, atsiranda tiek jo, tiek ir laiduotojo pareiga atsakyti ieškovui, o po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindiniu skolininku ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei.

60Trečiasis asmuo RUAB „Rukesa ir Ko“ savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, ar ieškovas, vadovaudamasis lizingo sutarties 10.6 punkto nuostatomis, informavo, kad jis ketina atsiimti lizingo objektą. Apelianto teigimu, ieškovo 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešime tik formaliai nurodoma, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas privalo sugrąžinti tvarkingą turtą. Tiek lizingo sutartis, tiek minėtas ieškovo pranešimas nedetalizuoja kaip, kur ir kada turi būti grąžinamas lizinguotas turtas. Ieškovo ir

61G. R. sudaryta 2011 m. sausio 24 d. pasaugos sutartis, apelianto vertinimu, patvirtina, kad ieškovas net neketino įgyvendinti šios savo teisės.

62Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto teiginiai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatą, tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

63Šalių laisva valia sudarytos ir galiojančios lizingo sutarties 10.6. punkte, be kita ko, nustatyta: „<...kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 (trisdešimt) procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Be to, lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo padengti visas su lizingo sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.). Lizingo gavėjas privalo grąžinti lizingo davėjui lizingo objektą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą...>“ (12 b. l.). Taigi, šiame lizingo sutarties punkte aiškiai nustatyta lizingo gavėjo besąlyginė pareiga lizingo sutarties nutraukimo atveju grąžinti turtą lizingo davėjui, nepriklausomai nuo ieškovo pranešimų turinio, t.y. lizingo davėjui (ieškovui) pranešus apie lizingo sutarties nutraukimą, lizingo gavėjas privalo veikti aktyviai ir dėti pastangas turto grąžinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešime Nr. 30.58.37/1757 „Dėl lizingo sutarčių nutraukimo“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nutraukus sutartis, lizingo gavėjas privalo sugrąžinti tvarkingą turtą, nurodytą lizingo sutartyse Nr. 2006/08-T238. Šiuo pranešimu ieškovas taip pat informavo, kad po sutarties nutraukimo nesugrąžinus turto, lizingo gavėjas privalės sumokėti visus pradelstus eilinius lizingo mokėjimus, visus likusius lizingo mokėjimus prieš terminą, netesybas, t.y. įvykdyti visus įsipareigojimus pagal sutartis (20 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 278 669,16 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 55 568,17 Lt delspinigių ir 63 242,25 Lt baudos, kuri sudaro 30 proc. nuo neišpirktos turto vertes. Taigi, jei ieškovas traktuotų, kad lizinguotas turtas nėra grąžintas, jis reikalautų ne baudos priteisimo, o visų likusių lizingo mokėjimų anksčiau termino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginius, jog ieškovas neketino įgyvendinti savo teisės dėl turto susigrąžinimo, paneigia byloje esanti tarp lizingo davėjo ir atsakovo G. R. 2011 m. sausio 24 d. pasirašyta pasaugos sutartis Nr. 2006/08-T238-PASl (15-18 b. l.). Šios sutarties turinys patvirtina, kad saugotojas (G. R.) įsipareigoja neatlygintinai saugoti davėjo (UAB DnB NORD lizingas) perduotą įrangą (1.1. punktas, 15 b.l.). Vien Aplinkybė, kad pasaugos sutartimi turto saugotoju paskirtas G. R., nesudaro pagrindo teigti, kad turtas nėra grąžintas ieškovui. Pats šios sutarties sudarymo faktas įrodo, kad ieškovas šiuo turtu faktiškai disponuoja.

64Apeliantas taip pat teigia, kad 2011 m. sausio 24 d. pasaugos sutartyje ieškovas vienasmeniškai nurodė, jog perduodamo saugojimui turto vertė yra 560 000 Lt, todėl, pasak jo, akivaizdu, kad paties ieškovo įvertintas turtas yra daugiau nei pakankamas visų RUAB „Rukesa ir Ko“ prievolių įvykdymui. Apelianto teigimu, teismas neteisingai aiškino CK 6.574 straipsnio nuostatas, netyrė ir nenurodė, kiek ieškovas gautų pajamų, jei RUAB „Rukesa ir Ko“ tinkamai įvykdytų lizingo sutartį, bei kiek pajamų jis gauna pagal pareikštą ieškinį, priteisiant jam ir jo prašomus nuostolius ir paliekant jam lizingo objektą (t.y. 236 614,23 eurų vertės įrengimai). Pasak apelianto, lizingo sutarties priede Specialiose finansavimo sąlygose nurodyta lizingo objekto vertė 236 614,23 eurų (arba apie 813 952,95 Lt), iš šios sumos RUAB „Rukesa ir Ko“ yra sumokėjusi 422 839, 48 Lt (arba apie 122 207,94 eurų). Tenkindamas ieškinį teismas priteisė 397 479,58 Lt, ieškovui liko ir lizingo objektas. Tokiu būdu ieškovas lizingo sutarties įvykdymo atveju būtų gavęs 236 614,23 eurų (arba apie 813 952,95 Lt), o vadovaujantis skundžiamu teismo sprendimu net apie 1 634 272,01 Lt (t.y. teismo priteista skola 397 479,58 + RUAB „Rukesa ir Ko“ sumokėtos lizingo įmokos 422 839, 48 Lt + lizingo objektas 813 952,95 Lt). Apeliantas daro išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu ieškovui sudaromos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui.

65Su tokiais apelianto argumentais taip pat sutikti nėra pagrindo.

66Kaip jau minėta, 2011 m. sausio 24 d. tarp lizingo davėjo ir atsakovo G. R. buvo pasirašyta pasaugos sutartis Nr. 2006/08-T238-PASl (15-18 b. l.), kurios turinys patvirtina, jog perduodamo saugojimui turto vertė 560 000 Lt (1.4. punktas, 15 b. l.). Pasaugos sutartis pasirašyta abiejų šalių, ji nėra nuginčyta, todėl darytina išvada, kad atsakovas G. R. sutiko su perduodamo saugojimui turto verte ir šios aplinkybės paneigia apelianto teiginį, jog lizinguojamo turto vertė yra 813 952,95 Lt, neva būtent tokia vertė yra nurodyta lizingo sutarties specialiose finansavimo sąlygose. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog tokia verte šioje byloje negalima vadovautis, kadangi lizingo sutartis buvo sudaryta dar 2006 m., taigi akivaizdu, kad daugiau nei per 5 metus turto vertė dėl nusidėvėjimo žymiai sumažėjo.

67Vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija, pažymi, jog pagal CK 6.574 straipsnio nuostatą, tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

68Savo teiginiams, kad lizingo davėjui yra sumokėjęs 422 839, 48 Lt, pagrįsti jokių įrodymų apeliantas nepateikė. Pagal ieškovo pateiktą skolos paskaičiavimą, jog UAB „Rukesa ir Ko“ lizingo davėjui iš viso sumokėjo 262 772,99 Lt lizingo įmokų (62, 76 b. l.). Šio paskaičiavimo turinys taip pat patvirtina, kad pradelsti lizingo mokėjimai iki sutarties nutraukimo sudaro 278 669,16 Lt, o negauti lizingo mokėjimai (už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos) sudaro 494 351,28 Lt. Taigi, bendra ieškovo negauta suma, net nevertinant netesybų ir baudos, sudaro 773 020,44 Lt ir iš šios sumos atėmus 560 000 Lt lieka nepadengta 213 020,44 Lt suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad net ir pardavus lizinguotą turtą už

69560 000 Lt, ši suma nepadengtų susidariusio įsiskolinimo ir nekompensuotų visų ieškovo nuostolių. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiamu teismo sprendimu ieškovui sudaromos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui.

70Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pasak jo, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje (civ. b. Nr. B2-4072-560/2011) UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo byloje bus nagrinėjamas ir ieškovo šioje byloje keliamas turtinis reikalavimas, o patvirtinus restruktūrizavimo planą, bendrovei atsiras pareiga plane nustatytais terminais bei tvarka padengti įsiskolinimą ir netesybas ieškovui. Apelianto teigimu, egzistuoja objektyviai pagrįsta galimybė, kad užbaigus restruktūrizavimo bylą, nebeliks ir ieškovo turtinio reikalavimo. Todėl, pasak apelianto, tarp šios ir nurodytos Vilniaus apygardos teismo bylos egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys ir dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad byla stabdytina, kol nebus išspręsta RUAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo byla, tačiau pažeisdamas CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas nevertino šių argumentų.

71Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo teismui pratęsus UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminą (LR ĮRĮ 14 str. 5 d.), tačiau iki teismo paskirtos termino pabaigos (2012 m. vasario 22 d.) įstatymo nustatyta tvarka nepateikus UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo plano projekto, 2012 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta (LR ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Taigi, nėra pagrindo spręsti šios bylos sustabdymo klausimo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

72Teisėjų kolegija atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

73Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl skolos priteisimo iš solidariai pagal prievolę atsakingo atsakovo-laiduotojo G. R. patenkino pagrįstai. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

74Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).

75Ieškovas AB DnB lizingas atskiru prašymu prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kartu su prašymu pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos jis patyrė 968 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (133-134 b. l.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šis ieškovo prašymas tenkinamas (CPK 98 str.).

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

77Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

78Priteisti iš trečiojo asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rukesa ir Ko“ (j. a. k. 123811753, adresas – Švenčionių g. 114, Nemenčinė, Vilniaus rajonas) ieškovui akcinei bendrovei DnB lizingas (j. a. k. 124385737, adresas – Žalgirio g. 92, Vilnius) 968 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DnB lizingas (buvęs UAB DnB NORD lizingas) (toliau – lizingo... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. su trečiuoju asmeniu UAB... 6. Prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2006 m. rugpjūčio... 7. Trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko“ lizingo sutartimi prisiimtus... 8. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 31... 9. Taip pat teigė, kad šiuo ieškiniu lizingas reikalauja priteisti visą skolos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 12. Spręsdamas klausimą dėl teisės reikšti ieškinį laiduotojui, pirmosios... 13. Spręsdamas klausimą netesybų dydžio klausimą, teismas pažymėjo, kad už... 14. Spręsdamas procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų klausimą,... 15. III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į... 16. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB „Rukesa ir Ko“... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 18. 1. Atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybę ieškovas kildina iš 2006 m.... 19. 2. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad prievolės pažeidimas,... 20. 3. Nei 2006 m. rugpjūčio 22 d. lizingo sutartis, nei laidavimo sutartis... 21. 4. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovas vadovaujantis... 22. 5. Byloje pateiktoje 2011 m. sausio 24 d. pasaugos sutartyje ieškovas... 23. 6. Teismas neteisingai aiškino CK 6.574 straipsnio nuostatas, netyrė ir... 24. 7. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje (civ. b. Nr.B2-4072-560/2011) UAB... 25. 8. Vadovaudamasis CK 6.82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas buvo... 26. Prisidėjimu prie trečiojo asmens RUAB „Rukesa ir Ko“ apeliacinio skundo... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. R. prašo skundą tenkinti.... 28. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas AB DnB lizingas... 29. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 30. 1. Tiek ieškovo 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešime Nr. 30.58.37/1757, tiek... 31. 2. Atsakovo, kaip laiduotojo, prievolė atsakyti už bendrovės neįvykdytas... 32. 225 880,42 Lt. Lyginant šią sumą su lizingo sutarties mokėjimo grafiku ir... 33. 3. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo įmonės sudarytų... 34. 4. Bendrovės prievolių pagal lizingo sutartį pažeidimas nebuvo išnykęs ir... 35. 5. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikino bendrovės lizingo... 36. 6. Atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė kyla ne tada, kai bendrovė... 37. 7. Bendrovės teiginiai, kad ieškovas neinformavo jos apie tai, kad jis ketina... 38. 55 568,17 Lt delspinigių ir 63 242,25 Lt baudos, kuri sudaro 30 proc. nuo... 39. 8. Bendrovė, įrodinėdama CK 6.574 straipsnio pažeidimą, pateikia tikrovės... 40. 9. Aplinkybė, kad bendrovė galbūt įvykdys prievoles restruktūrizavimo... 41. 10. Bendrovės pozicija, kad jos procesinė padėtis šioje byloje keistina iš... 42. 11. Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai kvalifikavimo teisinius... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 44. Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio... 45. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 46. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 47. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojo atsakovo G. R.... 48. Ieškovo AB DNB lizingas (buvęs UAB DnB Nord Lizingas) ieškinį atsakovo G.... 49. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, trečiasis asmuo RUAB... 50. Atsižvelgdama į šiuos bei kitus trečiojo asmens apeliacinio skundo... 51. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d.... 52. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Rukesa ir Ko“ prievolių,... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant esminiam sutarties pažeidimui, šalis... 54. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad... 55. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog prievolės... 56. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.... 57. Oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad... 58. Byloje esančios ieškovo 2010 m. liepos 21 d. pretenzijos Nr. 1521 turinys... 59. Kaip jau minėta šioje nutartyje, Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m.... 60. Trečiasis asmuo RUAB „Rukesa ir Ko“ savo apeliaciniame skunde taip pat... 61. G. R. sudaryta 2011 m. sausio 24 d. pasaugos sutartis, apelianto vertinimu,... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto teiginiai pirmosios instancijos... 63. Šalių laisva valia sudarytos ir galiojančios lizingo sutarties 10.6. punkte,... 64. Apeliantas taip pat teigia, kad 2011 m. sausio 24 d. pasaugos sutartyje... 65. Su tokiais apelianto argumentais taip pat sutikti nėra pagrindo.... 66. Kaip jau minėta, 2011 m. sausio 24 d. tarp lizingo davėjo ir atsakovo G. R.... 67. Vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų... 68. Savo teiginiams, kad lizingo davėjui yra sumokėjęs 422 839, 48 Lt, pagrįsti... 69. 560 000 Lt, ši suma nepadengtų susidariusio įsiskolinimo ir nekompensuotų... 70. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo... 71. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą teismas privalo sustabdyti... 72. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentą,... 73. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 74. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas... 75. Ieškovas AB DnB lizingas atskiru prašymu prašo priteisti apeliacinės... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 77. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti... 78. Priteisti iš trečiojo asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės...