Byla 2-559-577/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Mardosevič,

2sekretoriaujant R.Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei J. U.,

4atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui D. T.,

5teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

6Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų didinimo (b.l. 1-9, b.l. 149-150) prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 7 552 706 Lt dydžio nuostolius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai dėl dalies ieškovo pareikštų reikalavimų, t.y. dėl 5 676 764 Lt ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, ginčą išsprendė taikiai ir 2014-12-03 sudarė taikos sutartį (b.l. 187-189). Vilniaus apygardos teismas 2014-12-04, 2014-12-09 nutartimis šalių 2014-12-03 sudarytą taikos sutartį patvirtino, bylą dalyje dėl 5 676 764 Lt ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo nutraukė (b.l. 190-191, 197-198).

8Ginčas dėl likusios dalies ieškovo pareikštų reikalavimų, t.y. dėl 1 875 942 Lt nuostolių priteisimo, nagrinėtas iš esmės (b.l. 186).

9Ieškovo atstovė CK 6.245 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.37 str. 2 d. pagrindu prašė priteisti iš atsakovo 1 875 945 Lt nuostolių; paaiškino, jog ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovo 2010-09-28 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3-77, A45-18(3.3.1.18-SR) prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo.

10Atsakovo atstovas su ieškovo pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Bylos duomenimis nustatyta, jog 2005-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT026492 ir LT026493, kuriomis lizingo davėjas įsipareigojo iš ieškovės nurodyto subjekto įsigyti medicininę įrangą, skirtą VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ (dabar – VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), kurios savininkė buvo Vilniaus miesto savivaldybė (b.l. 105-141). Atsakovas, įgyvendindamas Vyriausybės 2009-12-07 nutarimą 1654 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ 2010-04-28 raštu Nr. 10-(4.5-14)-26 (b.l. 10) kreipėsi į ieškovą, prašydamas kuo skubiau priimti spendimus dėl VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ dalininko teisių ir pareigų perdavimo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-26 sprendimu Nr. 1-1560 (b.l.11-12) buvo nuspręsta nuo 2010-07-01 valstybei perduoti VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas bei finansinius įsipareigojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010-07-21 nutarimo Nr. 1055 1 punktu perėmė valstybės nuosavybėn Vilniaus miesto savivaldybės, kaip viešosios įstaigos „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, 4 punktu perėmė Vilniaus miesto savivaldybės finansinius įsipareigojimus pagal sudarytas finansinės nuomos (lizingo) sutartis, o 2 punktu pavedė atsakovei įgyvendinti valstybės, kaip perduodamo turto savininkės, teises bei 5 punktu įpareigojo Sveikatos apsaugos ministrą pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktus (b.l. 15-16). 2010-09-28 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3-77, A45-18(3.3.1.18-SR) atsakovė perėmė visą turtą – savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą (priėmimo-perdavimo akto 1 p. ir 2 p.); taip pat iš priėmimo-perdavimo akto 3 p. matyti, jog atsakovas priėmė ir Vilniaus miesto savivaldybės finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis Nr. LT026492 ir LT026493, sudarytas tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir savivaldybės, bei finansinius įsipareigojimus pagal su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytą lizingo sutartį Nr. 20040205 (b.l. 20-21). 2010-09-01 UAB „Swedbank Lizingas“ raštas Nr. SR-39360 (b.l. 17), 2010-09-10 raštas (b.l. 18-19), 2010-10-12 raštas Nr. 10-(13.7-282)-6399 (b.l. 22), 2010-12-01 raštas Nr. (2.34-02)5K-1025779)6K-1010753 (b.l. 23), 2010-12-raštas Nr. SL-SR-18419 (b.l.24), 2011-01-20 raštas Nr. 10-(3.1-151)-410 (b.l. 25-27), 2011-02-21raštas Nr. ((13.22-0301)5K-1101368-6K-11383 (b.l. 28), 2011-05-04 raštas Nr. 10-(3.26-151)-3394 (b.l. 31) patvirtina, kad tarp ieškovo, atsakovo, Finansų ministerijos ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo siekiama susitarti dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis Nr. LT026492 ir LT026493 perėmimo įgyvendinimo, tačiau atsakovas 2011-05-31 rašte Nr. 10(3.26-151)-4206 (b.l. 32) UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad nors ir neatsisako vykdyti nutarimo, bet negali sudaryti sutarčių, kuriomis prisiimtų palūkanų mokėjimą. 2011-11-28 UAB „Swedbank lizingas“ pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė priteisti 5 676 764,31 Lt skolos ir 632 959,22 Lt palūkanų pagal neįvykdytas lizingo sutartis Nr. LT026492 ir LT026493 ir 8,34 proc. dydžio metines procesines palūkanas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; Sveikatos apsaugos ministerija į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-746-553/2012 visa apimtimi patenkino UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį bei iš savivaldybės priteisė bylinėjimosi išlaidas: UAB „Swedbank lizingas“ naudai priteisė 30 000 Lt žyminio mokesčio ir Valstybės naudai priteisė 16,8 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-957/2013 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014 pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-04 nutartį Nr. 2A-957/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-05-14 sprendimą Nr. 2-746-553/2012 ir sumažino iš savivaldybės priteistas palūkanas nuo 632 959,22 Lt iki 527 466,02 Lt, bendrą priteistą sumą, už kurią priteistos 8,34 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-12-07 iki visiško įvykdymo – 6 309 723,53 Lt sumažino iki 6 204 230,33 Lt, Valstybės naudai priteisė 30 000 Lt žyminio mokesčio.

13Kaip minėta, dėl 5 676 764 Lt nuostolių ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo šalys susitarė taikiai; iš taikos sutarties turinio matyti, kad atsakovas sutartyje nurodytais terminais įsipareigojo ieškovui 5 676 764 Lt sumokėti. Likusioje 1 875 942 Lt nuostolių priteisimo dalyje ginčas nagrinėtas iš esmės.

14Ieškovo atstovės teigimu, atsakovas neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1055 sąlygas, vienašališkai atsisakė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus; inicijavęs turto perdavimą ir įsipareigojusi tinkamai jį perimti, po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, t.y. po susitarimo dėl skolos perkėlimo sudarymo, nusprendė vienašališkai pakeisti savo prievolės vykdymo mastą. Pažymėjo, jog dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimo vykdymo susidarė situacija, kad atsakovas perėmė tik turtą ir juo naudojasi nuo 2010 metų, tuo tarpu paskui šį turtą sekantys finansiniai įsipareigojimai faktiškai liko ieškovui. Ieškovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014, buvo įpareigotas įvykdyti šiuos įsipareigojimus bei sumokėti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; teismo įpareigojimas buvo įvykdytas dalimis (2014-04-16, 2014-06-25) (b.l. 144, 151, 152, 153). Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl atsakovo netinkamai įvykdytų įsipareigojimų patyrė nuostolių, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovo atstovas prašydamas ieškinį atmesti nurodė, jog atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija niekada nevengė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai negalint prisiimti iš lizingo sutarčių kylančių įsipareigojimų ir UAB „Swedbank lizingas“ nesutinkant pasirašyti pagal Lizingo sutartis įsigytos medicininės įrangos skolų suderinimo akto, nebuvo teisinio pagrindo Sveikatos apsaugos ministerijai, nesant Lizingo sutarčių šalimi, atlikti mokėjimus už minėtą medicininę įrangą; mano, jog Sveikatos apsaugos ministerijai nebuvo jokio teisinio pagrindo mokėti už paties ieškovo iš Lizingo sutarčių kylančių sutartinių įsipareigojimų pagrindu susidariusias palūkanas. Pažymėjo, jog ieškovas ignoruodamas CK 6.116 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta, ir keletą metų tęsdamas bylinėjimąsi, vietoje to, kad nesutikus kreditoriui dėl teisių ir pareigų perleidimo būtų vykdęs įsipareigojimus, savo rizika ženkliai padidino priteistiną sumą už Lizingo sutarčių vykdymą, todėl prašė svarstyti galimybę taikyti CK 6.248 str. 4 d. nuostatas.

15Byloje liko neišspręsti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 1 875 942 Lt (543 310, 27 EUR) nuostolių, kuriuos sudaro: a/ 527 466,02 Lt palūkanų nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki UAB „Swedbank lizingas“ kreipimosi į teismą dienos; b/ 1 288 458,87 Lt procesinių palūkanų, priteistų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei c/ 60 016,80 Lt (60 000 Lt žyminio mokesčio ir 16,80 Lt pašto išlaidų) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė nuostolių bylos, iškeltos pagal UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį ieškovui dėl įsiskolinimo pagal lizingo sutartis priteisimo, nagrinėjimo ir šioje byloje priimto sprendimo įvykdymo metu; teigia, kad minėtus nuostolius ieškovas patyrė dėl atsakovo priėmimo-perdavimo aktu perimtų įsipareigojimų nevykdymo.

16Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.) bei žalą (CK 6.249 str.).

17Nagrinėjant kilusį ginčą, visų pirma tikslinga būtų akcentuoti tai, jog Vyriausybės 2009-12-07 nutarimas 1654 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ buvo priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870); pažymėtina, jog Vyriausybė minėtu aktu nutarė ne tik patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, kur ir buvo numatytas ginčo turto – VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ (dabar – VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) perdavimas ir žinybingumo pakeitimas, bet Vyriausybė kartu įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją iki 2009 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimo priemonių planą. Tai reiškia, kad būtent Sveikatos apsaugos ministerija privalėjo, be kita ko, numatyti ne tik turto perdavimo būdą, bet ir finansinių klausimų, susijusių su turto perdavimu, sprendinius ir parengti visą perėmimo mechanizmą, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog vykdant Vyriausybės 2009-12-07 nutarimą 1654 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ būtent atsakovo 2010-04-28 raštu (b.l. 10) buvo inicijuotas VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ dalininko teisių ir pareigų perdavimas; tai Vilniaus miesto savivaldybės taryba, reaguodama į atsakovo raštą, 2010-05-26 sprendimu (b.l. 11-12) nusprendė nuo 2010-07-01 valstybei perduoti VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas bei finansinius įsipareigojimus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1055 1 punktu buvo perimtos valstybės nuosavybėn Vilniaus miesto savivaldybės, kaip viešosios įstaigos „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ savininkės, turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, 4 punktu perimti Vilniaus miesto savivaldybės finansiniai įsipareigojimai pagal sudarytas finansinės nuomos (lizingo) sutartis, 2 punktu pavesta atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip perduodamo turto savininkės, teises, o 5 punktu Sveikatos apsaugos ministras buvo įpareigotas pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktus (b.l. 15-16). Pažymėtina ir tai, kad būtent Sveikatos apsaugos ministerija buvo Vyriausybės nutarimo Nr. 1055 projekto rengėja (b.l. 13); iš numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos turinio akivaizdu, jog rengiant nutarimo projektą buvo atsižvelgta ir į Savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo perduodamas ne tik turtas, bet ir finansiniai įsipareigojimai, ir būtent atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pažymėta, jog neigiamų pasekmių nenumatoma. Įgyvendinamas aukščiau paminėtus nutarimus, 2010-09-28 priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perėmė visą turtą – savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą (priėmimo-perdavimo akto 1 p. ir 2 p.), taip pat perėmė ir Vilniaus miesto savivaldybės finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis Nr. LT026492 ir LT026493, sudarytas tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir savivaldybės, bei finansinius įsipareigojimus pagal su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytą lizingo sutartį Nr. 20040205 (priėmimo-perdavimo akto 3 p. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovui Vyriausybės nutarimu perduotų ir priėmimo-perdavimo aktu prisiimtų įsipareigojimų apimties, neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pozicija, jog 2010-09-28 aktu Sveikatos apsaugos ministerija perėmė iš Vilniaus miesto savivaldybės skolinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis nedarydama jokių išlygų. Visiškai nepagrįsti ir atmestini atsakovo argumentai, jog Sveikatos ministerija pasirašydama priėmimo-perdavimo aktą nežinojo apie susidariusį ieškovo įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“, be to Sveikatos apsaugos ministerijai nebuvo jokio teisinio pagrindo mokėti už paties ieškovo netinkamu iš lizingo sutarčių kylančių sutartinių įsipareigojimų pagrindu susidariusias palūkanas. Bylos medžiaga nustatyta, jog prie priėmimo-perdavimo akto buvo pridėti priedai, iš kurių matyti, jog 3 priede nurodyta, kad prie priėmimo-perdavimo akto pridedama Pirkimo-pardavimo sutarčių su „Swedbank lizingas“ skolos likučių patvirtinimas, o 10 ir 11 priėmimo-perdavimo akto prieduose nurodoma, kad pridedami ir turto, įsigyto pagal minėtas lizingo sutartis, priėmimo-perdavimo aktai. Todėl akivaizdu, kad Sveikatos apsaugos ministerija žinojo, kokį turtą perima, taip pat žinojo, kad su šiuo turtu yra perimami ir skoliniai įsipareigojimai, jų mastas; juos priėmė nedarydama jokių išlygų nei dėl skolos likučio, nei dėl susidariusių netesybų mokėjimo. Kita vertus, tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija pripažino perėmusi finansinius įsipareigojimus visa apimtimi, patvirtina ir atsakovo 2011-03-21 raštas Nr. 10-(3.26-15)-2057 (b.l. 56-59), kuriuo UAB ,,Swedbank lizingas“ prašomas suderinti tarpusavio atsiskaitymo 2011-03-15 aktą Nr. 38-(3.51-15)-49, sudarytą 2010-09-28 priėmimo-perdavimo akto Nr. 3-77, A45-18(3.3.1.18-SR) pagrindu, bei 2011-03-24 raštas Nr. 10-(13.5-282)-2184, adresuotas Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai (b.l. 72), kuriame nurodoma, kad vykdant 2010 m. liepos 21 d. Vyriausybės nuarimą Nr. 1055, Sveikatos apsaugos ministerijos bendras įsiskolinimas sudaro 6 929 625, 74 Lt, ir prašoma skirti papildomų biudžeto asignavimų, kad būtų galima padengti kreditinius įsiskolinimus už VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei įsigytą medicinos įrangą. Tačiau atsakovas nutarimais nustatytų bei aktu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Tuo tarpu lizingo bendrovė kreipėsi į teismą, iš savivaldybės buvo priteistas įsiskolinimas už lizinguojamą perduotą Sveikatos ministerijai turtą, be to buvo priteistos procesinės palūkanos. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog atsakovui tinkamai įvykdžius Vyriausybės nutarimais nustatytus įpareigojimus: parengti ir patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimo priemonių planą (LRV 2009-12-07 nutarimas 1654) bei perimti Vilniaus miesto savivaldybės finansinius įsipareigojimus pagal sudarytas finansinės nuomos (lizingo) sutartis (LRV 2010-07-21 nutarimas Nr. 1055), iš viso būtų išvengta bet kokių papildomų mokėjimų AB „Swedbank lizingas“, kurie yra dengiami mokesčių mokėtojų sąskaita.

18Ieškovo teigimu, atsakovo pareiga perimti finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis atsirado iš Vyriausybės nutarimo, vėliau šią pareigą atsakovas patvirtino pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad Vyriausybės nutarime ir priėmimo-perdavimo akte įtvirtinti atsakovo įsipareigojimai būtų įvykdyti; pasak ieškovo, CK 6.246 str. 1 d. nurodo, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), o tokie atsakovo veiksmai atitinka CK 6.256 str. įtvirtintą neteisėto neveikimo apibrėžimą. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau padarytą atsakovo veiksmų (neveikimo) įvertinimą bei išvadas, kurių nekartoja, neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas nevykdė jam Vyriausybės nutarimu nustatytų bei priėmimo-perdavimo aktu prisiimtų įsipareigojimų, taigi yra pagrindas konstatuoti vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsiradimą – neteisėtą neveikimą (CK 6.246 str.). Tačiau, kaip minėta, civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga nustatyti visas civilinei atsakomybei būtinas sąlygas.

19Pažymėtina, jog pagal CK 6.247 str. nuostatas atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje pažymėta, kad priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013). Ieškovo atstovės teigimu, nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėto neveikimo (perimtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo) ir ieškovo patirtų nuostolių (prievolės įvykdyti atsakovui perduotus finansinius įsipareigojimus) yra tiesioginis priežastinis ryšys, o būtent atsakovas įsipareigojo perimti finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, vėliau su lizingo davėju vedė derybas dėl finansavimo sąlygų; lizingo davėjas, atsižvelgdamas į atsakovo pageidavimus, buvo pasiruošęs pasirašyti atitinkamus susitarimus, tačiau atsakovas vienašališkai nutraukė derybas, pareikšdamas, kad nepasirašys tokių susitarimų. Tiek ieškovas, tiek lizingo davėjas, būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi subjektai, negalėjo numatyti tokios situacijos, kad atsakovas teisės aktu prisiėmė tokius įsipareigojimus, kurių pasak atsakovo, net negali prisiimti. Susidarius tokiai prieštaringai situacijai, sąžiningas ir rūpestingas subjektas būtų ėmęsis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, būtų iniciavęs nutarimo pakeitimą arba būtų panaikinęs nutarimą ir grąžinęs perimtą turtą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas jokių veiksmų, kad išspręstų susidariusias kliūtis ar bent realiai užsitikrintų/nusimatytų lėšas finansinių įsipareigojimų vykdymui, nesiėmė. Atsakovo atstovo teigimu, būtent ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų pagal lizingo sutartis prisiimtus įsipareigojimus, už kurių įvykdymą ir buvo atsakinga ieškovas, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014. Pažymėjo, jog atsakovas siekė rasti kartu ir UAB „Swedbank lizingas“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priimtiną bei teisės aktus atitinkantį lizingo sutarčių reiškiamų reikalavimų įvykdymo variantą, tačiau rezultatas nebuvo pasiektas. Pasak atsakovo atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijai negali būti keliamas neteisėtų veiksmų padarymo faktas; ieškovas neįrodė ir vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Tačiau su tokia atsakovo pozicija sutikti negalima.

20Byloje yra reikšmingi tiek Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutarčių pagrindu atsiradę prievoliniai santykiai, tiek Vilniaus miesto savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos priėmimo-perdavimo aktu prisiimtų įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo pasekmių įvertinimas ieškovo pareikšto reikalavimo kontekste. Dėl ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Swedbank lizingas“ 2005 m. tarp jų sudarytų lizingo sutarčių Nr. LT026492 ir LT026493 pagrindu atsiradusių prievolių vykdymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014, kurioje konstatavo, jog teisės ir pareigos, kylančios iš lizingo sutarčių, galėjo būti perleidžiamos tik su UAB „Swedbank lizingas“ sutikimu; kadangi UAB „Swedbank lizingas“ tokio sutikimo nedavė, teismas padarė išvadą, kad UAB „Swedbank lizingas“ visų lizingo sutarčių galiojimo laikotarpiu ir po jų nutraukimo yra finansuoto turto savininkas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip lizingo sutarties šalis, yra atsakinga už sutartimis prisiimtus ir neįvykdytus įsipareigojimus. Teismo vertinimu šioje nutartyje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais ginčytinam klausimui spręsti (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Taigi, visiškai aišku, jog nesant kreditoriaus sutikimo negalėjo įvykti skolos perkėlimas atsakovui. Tačiau pastebėtina, jog atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kurio pagrindu būtų galima spręsti, jog Sveikatos ministerijai, kuri, kaip minėta, buvo Vyriausybės nutarimais įpareigota pasirūpinti programos įgyvendinimu, t.y. ir finansine turto perėmimo puse, buvo kokių nors kliūčių nustačius finansinių įsipareigojimų už perimamą turtą mastą, vykdant Vyriausybės nutarimą, pervesti reikalingas lėšas savivaldybei atsiskaitymui su lizinguojančia bendrove ir tokiu būdu užkirsti kelią didėjančiam įsiskolinimui. Pakartotinai akcentuotina, jog tai atsakovas buvo atsakingas už programos įgyvendinimo mechanizmo paruošimą, atsakovas pats ruošė nutarimo projektą dėl ginčo turto ir turtinių įsipareigojimų perėmimo, todėl visiškai nesuprantami atsakovo argumentai dėl negalėjimo įvykdyti dėl skolos perėmimo nesuderinamumo su atsakovo, kaip biudžetinės įstaigos, veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, kaip antai Biudžetinės sandaros įstatymu, ar kt. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovui buvo kokių nors kliūčių parengti Vyriausybės nutarimą tokio turinio, dėl kurio įgyvendinimo nekiltų jokių neigiamų pasekmių. Tačiau, vėl gi, paraleliai vertinant tiek prievolinius santykius, susiklosčiusius lizingo sutarčių pagrindu tarp lizingo bendrovės ir savivaldybės, ir dėl netinkamo prievolių vykdymo atsiradusias pasekmes, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybės nutarimu bei priėmimo-perdavimo aktu nustatytų įsipareigojimų nevykdymą, tenka pripažinti, jog šioje susiklosčiusioje situacijoje negalima neįžvelgti nenuoseklumo ir pačios savivaldybės veiksmuose. Nors, ieškovo atstovės teigimu, esant Vyriausybės nutarimu bei priėmimo-perdavimo aktu atsakovui nustatytiems įpareigojimams perimti finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad su lizingo bendrovėmis turi atsiskaityti atsakovas, tačiau bendri skolos perkėlimo principai, tame tarpe ir privalomas kreditoriaus sutikimas, yra įtvirtinti Civiliniame kodekse, todėl ieškovui susiklosčiusioje situacijoje turėjo būti aišku, kad jis nėra atleistas nuo prievolių, kilusių iš lizingo sutarčių, įvykdymo ir turi atsiskaityti su lizingo bendrove, o tuo pačiu reikšti pretenzijas atsakovui dėl jo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Kita vertus, tenka pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija, kuomet turto perdavimo klausimai sprendžiami Vyriausybės lygmenyje, tačiau nėra tinkamai paruoštas turto perdavimo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis mechanizmas, yra netoleruotina. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Vyriausybės nutarimas, tiek turto priėmimo-perdavimo aktai buvo priimti ir turtas perduotas atsakovui 2010 m., 2011-12-07 pagal lizingo bendrovės ieškinį iškelta byla savivaldybei dėl įsiskolinimo pagal lizingo sutartis priteisimo, su lizingo bendrove savivaldybė atsiskaitė 2014 m. (b.l.151-153), o Sveikatos apsaugos ministerija 5 676 764 Lt turėjo sumokėti ieškovui ne vėliau nei 2015-01-15 (pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas).

21Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės bei aukščiau padarytos išvados (dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) iš lizingo sutarčių kilusių prievolių ir Vyriausybės programos, nutarimo bei perimtų įsipareigojimų įvykdymo kontekste) sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo veiksmų (neveikimo) netiesioginį priežastinį ryšį su prašomais priteisti nuostoliais, kurie atitinka nuostoliams keliamus reikalavimus, numatytus CK 6.249 str.; teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju nuostoliai ieškovui atsirado ne tiesiogiai iš atsakovo neteisėtų veiksmų, bet visiškai akivaizdu, jog aukščiau aptartas atsakovo netinkamas jam Vyriausybės nutarimu pavestų ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas yra pakankamai glaudžiai susijęs su byloje aptariamais žalingais padariniais tam, kad konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo neveikimo ir prašomų priteisti nuostolių (CK 6.247 str.).

22Kaip minėta, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai sudaro: a/ 527 466,02 Lt palūkanų nuo sutarčių nutraukimo iki UAB „Swedbank lizingas“ kreipimosi į teismą dienos; b/ 1 288 458,87 Lt procesinių palūkanų, priteistų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei c/ 60 016,80 Lt (60 000 Lt žyminio mokesčio ir 16,80 Lt pašto išlaidų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą bei į tai, kad dėl atsakovo Vyriausybės nutarimu priskirtų ir priėmimo-perdavimo aktu prisiimtų įsipareigojimų dydžio teismas jau yra pasisakęs aukščiau, spręstina, jog 152 764,72 EUR (527 466,02 Lt) suma, t.y. palūkanos, paskaičiuotos nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki UAB „Swedbank lizingas“ kreipimosi į teismą dienos, priteistina iš atsakovo visa apimtimi (CK 6.248 str.). Tačiau teismas, spręsdamas dėl 1 288 458,87 Lt procesinių palūkanų, priteistų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 60 016,80 Lt (60 000 Lt žyminio mokesčio ir 16,80 Lt pašto išlaidų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu, priteisimo, iš dalies sutinka su atsakovo atstovo argumentais, jog bylinėjimosi išlaidų dydį iš dalies lėmė ir paties ieškovo sprendimai bei veiksmai dėl nuo 2011 metų besitęsiančio bylinėjimosi su UAB „Swedbank lizingas“, nors, kita vertus, negalima nepripažinti ieškovo teisės ginti savo interesų teisme. Be to, iš dalies sutiktina ir su ieškovo pozicija, kad pati Sveikatos apsaugos ministerija jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teikdama pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei pripažino dalį įsiskolinimų, dėl ko savivaldybė turėjo pagrindo tikėtis palankios jai ginčo išsprendimo baigties. Taigi, apibendrinat byloje nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas, atsižvelgiant į ieškovo su lizingo bendrove atsiskaitymo ir Sveikatos apsaugos ministerijos dalies įsiskolinimų apmokėjimo terminus, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti CK 6.248 str. 4 d. nuostatas ir spręsti tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovo kaltės, kaltės laipsnį nustatant ieškovo – 10 procentų, o atsakovo – 90 procentų, priteisiant iš atsakovo 351 490,99 EUR (1 213 628,10 Lt) ieškovo prašomų priteisti nuostolių (procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų), t.y. iš viso 504 255,71 EUR (1 741 094,12 Lt). Esant nurodytam, spręstina, jog ieškovas įrodė visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas (CPK 178 str.); ieškovo reikalavimai tenkintini 504 255,71 EUR (1 741 094,12 Lt) dalyje, kitoje dalyje atmestini.

23Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

24Ieškinį tenkinti iš dalies.

25Priteisti iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, j.a.k. 188603472, ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, j.a.k. 18871006, 504 255,71 EUR (penkis šimtus keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 71 euro centą) nuostolių atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Mardosevič,... 2. sekretoriaujant R.Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei J.... 4. atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui D. T.,... 5. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto... 6. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškiniu ir pareiškimu... 7. Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai dėl dalies ieškovo pareikštų... 8. Ginčas dėl likusios dalies ieškovo pareikštų reikalavimų, t.y. dėl 1 875... 9. Ieškovo atstovė CK 6.245 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.37 str. 2... 10. Atsakovo atstovas su ieškovo pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 12. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2005-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės... 13. Kaip minėta, dėl 5 676 764 Lt nuostolių ir 5 procentų metinių procesinių... 14. Ieškovo atstovės teigimu, atsakovas neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos... 15. Byloje liko neišspręsti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 1 875... 16. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas sąlygas: neteisėtus... 17. Nagrinėjant kilusį ginčą, visų pirma tikslinga būtų akcentuoti tai, jog... 18. Ieškovo teigimu, atsakovo pareiga perimti finansinius įsipareigojimus pagal... 19. Pažymėtina, jog pagal CK 6.247 str. nuostatas atlyginami tik tie nuostoliai,... 20. Byloje yra reikšmingi tiek Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Swedbank... 21. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės bei aukščiau padarytos išvados (dėl... 22. Kaip minėta, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai sudaro: a/ 527 466,02 Lt... 23. Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas... 24. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 25. Priteisti iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, j.a.k.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...