Byla 2-1309/2014
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4393-781/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo Ž. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4393-781/2014,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Ž. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui bankrutuojančiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, prašydamas 2013 m. sausio 31 d. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine buto, unikalus Nr. 4400-2432-5730:3732, esančio Žalioji g. 10-8, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., pirkimo-pardavimo sutartimi ir pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į minėtą butą, taip pat priteisti iš ieškovo 77 474 Lt buto kainos atsakovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“.

4Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti butą, unikalus Nr. 4400-2432-5730:3732, esantį Žalioji g. 10-8, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r.Teigė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl didelės vertės turto – buto. Ieškovo manymu, jei byloje nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas galės parduoti šį butą, tokiu atveju neliks ginčo objekto, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

7Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatė, kad atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, t.y. iki ieškinio pareiškimo teismui, iškelta bankroto byla (B2-3304-781/2014) - nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Teismas pažymėjo, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad įmonės administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja. Taip pat pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka griežtai reglamentuota (ĮBĮ 33 str.). Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes administratorius yra materialiai atsakingas už dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius. Teismas sprendė, jog ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį, dėl to nėra tikslingas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymo teismas netenkino (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas Ž. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti butą, unikalus Nr. 4400-2432-5730:3732, esantį Žalioji g. 10-8, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r.

10Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jei administratorius parduos butą, esantį Žalioji g. 10-8, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., tai administratoriui atsiras pareiga atlyginti nuostolius. Teigia, jog ginčas vyksta dėl buto nuosavybės – ieškovas reikalauja teismo priteisti šį butą kaip daiktą jam, kurį kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsirengė, t.y. apelianto teisėti lūkesčiai yra buto, o ne nuostolių priteisimas. Teigia, kad galimų nuostolių atlyginimas jau taptų visai kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir naujos civilinės bylos baigtis taptų neaiški, nes nesant apribojimo parduoti šios bylos ginčo buto, o administratoriui jį pardavus įstatymų nustatyta bankrutuojančios įmonės turto realizavimo tvarka, nuostolių atlyginimas gali tapti negalimas, nes nebus administratoriaus neteisėtų veiksmų.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovas bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“ prašo atskirąjį skundą atmesti.

12Atsakovo atstovo nuomone, ginčo buto negalima laikyti ginčo objektu, kadangi atsakovo ir trečiojo asmens (UAB „Savas kampas“) ketinimai buvo ir šalys sudarė preliminariąją buto prikimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo UAB „Savas kampas“ įsipareigojo nupirkti butą už 71 295 Lt. Taigi, sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu ir negali sukelti ieškovo reikalaujamų teisinių pasekmių (buto nuosavybės teisės pripažinimo). Atsakovo atstovo teigimu, ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės reikalauti, kad atsakovas preliminariąją sutartį-1 įvykdytų natūra ir, kad ieškovui būtų pripažinta nuosavybės teisė į butą. Pažymi, jog pagal preliminarią sutartį-2 susitarta, kad trečiajam asmeniui (UAB „Savas kampas“) nupirkus butą iš atsakovo, jis bus parduotas ieškovui, tačiau atsakovas nėra nei šios sutarties šalis, nei dalyvis, todėl preliminarioji sutartis-2 neturi ir negali turėti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

16Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo Ž. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui) įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011; ir kt.).

19Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutinka su teismo argumentu, kad jei administratorius parduos butą, esantį Žalioji g. 10-8, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., tai administratoriui atsiras pareiga atlyginti nuostolius. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl buto nuosavybės – ieškovas reikalauja teismo priteisti jam šį butą kaip daiktą, kurį kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsirengė, t.y. apelianto teisėti lūkesčiai yra buto, o ne nuostolių priteisimas.

20Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

21Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų pagrindu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi (iki ieškovo ieškinio pareiškimo teismui) atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla (B2-3304-781/2014) - nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 31 d. tarp atsakovo ir UAB „Savas kiemas“ buvo sudaryta preliminarioji ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo UAB „Savas kiemas“ įsipareigojo nupirkti butą už 71 295 Lt ir 8 proc. metines palūkanas nuo 71 295 Lt sumos, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos iki galutinio atsiskaitymo. Byloje nėra duomenų apie ginčo buto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Savas kiemas“ sudarymą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog trečiajam asmeniui UAB „Savas kiemas“ ar tuo labiau ieškovui buvo suteiktos teisės valdyti ar naudotis butu, kaip nors jį pagerinti, remontuoti ar įsirengti. Taigi šios faktinės bylos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį, dėl to nėra tikslingas.

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

23Apibendrinęs šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo ją naikinti nesudaro (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

24Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

25Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Ž. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui... 4. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovo prašymo... 7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatė, kad... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas Ž. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jei administratorius parduos... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo bankrutuojančios kredito unijos... 12. Atsakovo atstovo nuomone, ginčo buto negalima laikyti ginčo objektu, kadangi... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir... 16. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 17. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino... 18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar... 19. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutinka su... 20. Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.... 21. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų pagrindu nustatyta, kad... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai... 23. Apibendrinęs šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus,... 24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį...