Byla 2-109/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rustonas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-392-210/2013 pagal ieškovo individualios įmonės „Seno dvaro sodyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rustonas“ dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rustonas“ priešieškinį ieškovui individualiai įmonei „Seno dvaro sodyba“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5Ieškovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Rustonas“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 129 380,65 Lt įsiskolinimo, 24 902,90 Lt metinių palūkanų, 2012 Lt ekspertizių atlikimo išlaidų, 8,06 % procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 154 283,55 Lt sumai atsakovui UAB „Rustonas“ nuosavybės teise priklausančius neįkeistus ir kitaip neapsunkintus nekilnojamuosius bei neįkeistus ir kitaip neapsunkintus kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas yra komercine veikla užsiimanti įmonė, todėl dėl susidariusios nepalankios ekonominės situacijos neišvengiamai patiria sunkumų – trūksta apyvartinių lėšų, atsiskaitymai tarp įmonių yra sutrikę. Todėl didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Areštavo ne daugiau kaip už 154 283,55 Lt sumą atsakovui UAB „Rustonas“ priklausantį neįkeistą ir kitaip neapsunkintą turtą (kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, vertybinius popierius ir turtines teises), esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto padėtį. Turto nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų tikėtinumu, kas reiškia, kad jei ieškinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai bylos nagrinėjimo metu pasitvirtintų, tai teismo sprendimas galėtų būti priimtas ieškovo naudai (CPK 144 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad reikalavimo suma, t.y. 154 283,55 Lt, laikytina didele, todėl tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, neįvykdymo riziką. Teismas laikė, kad pirmiausia areštuotinas neįkeistas nekilnojamasis bei kilnojamasis atsakovo turtas, tik jo nepakakus, likusi dalis areštuotina turtinių teisių, vertybinių popierių ir sąskaitose esančių lėšų.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Rustonas“ (toliau – apeliantas) prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 17-19). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas yra skolingas apeliantui 195 323,14 Lt. Ieškovas pateiktoje atliktų darbų aktų suvestinėje nuslėpė 2008 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. SS20080801, 2008 m. rugpjūčio 4 d. – 2008 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų aktą Nr. A001 bei atliktų darbų pažymą Nr. 26 121 065,12 Lt sumai. Be to, ieškinyje ieškovas pripažįsta ir sutinka, kad iš ieškinio būtų minusuota 37 091,27 Lt skola atsakovui.
  2. Ieškovo keliamos pretenzijos nėra pagrįstos, nes darbų kiekių peraktavimai atsirado pagal ieškovo norą perdarant įvairius statybos darbus, kuriuos ieškovas priėmė be jokių išlygų ar sąlygų, pasirašydamas statybos darbų aktavimus, pažymas bei PVM sąskaitas – faktūras. Apeliantas nurodo, kad atsiradusį atliktų darbų broką jis negalėjo ištaisyti, nes ieškovas kategoriškai atsisakė apmokėti savo pačių pasirašytas sąskaitas.
  3. Apeliantas yra pelningai dirbanti įmonė, neturinti jokių sunkių finansinių įsipareigojimų (finansinių metų rezultatais yra teigiami). Apeliantas teigia, kad jis yra sudaręs statybos rangos sutarčių, kurios yra finansuojamos Europos Sąjungos, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - atsiskaitomųjų banko sąskaitų areštą, neišvengiamai bus dideli ekonominiai nuostoliai.
  4. Net jeigu sutinkant su prielaida, kad ieškovas įrodys visą savo ieškinio sumą, aiškiai matyti, kad ieškinys yra niekinis, nes ieškovo įsiskolinimo suma apeliantui gerokai viršija ieškovo ieškinio sumą. Ieškovo skola apeliantui atėmus ieškinio sumą sudaro 41 039,59 Lt (195 323,14 Lt – 154 283,55 Lt).

11Ieškovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (b.l. 47-48). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas skunde dėsto nesutikimo su ieškiniu aplinkybes, o ne priežastis, dėl ko apeliantas manytų, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė būtų ydinga.
  2. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad ieškovas skolingas jam 158 156,39 Lt už neva apelianto atliktus statybos montavimo darbus, nes dalis apelianto prie atskirojo skundo pateiktų statybos darbų atlikimo aktų yra ieškovo apmokėti pagal apelianto išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovas nurodo, kad jis nepripažįsta apelianto pateikto atliktų darbų akto Nr. A001, kurio suma 121 065,12 Lt, bei šio akto pagrindu surašytos pažymos Nr. 26, neigia pasirašęs šiuos dokumentus (taip pat nepripažįsta sudaręs 2008 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. SS20080801). Ieškovas ieškinyje pripažįsta neapmokėjęs atsakovui 37 091,27 Lt sumos ir sutinka šia suma ieškinį mažinti.
  3. Apeliantas elgiasi nesąžiningai, pateikinėja teismui dokumentus dėl nesamų darbų atlikimo, vengia tiek pripažinti akivaizdžius, specialistų nustatytus jo atliktų darbų trūkumus, tiek juos ištaisyti, ieškinio suma didelė, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas būtų sunkiai įvykdomas, todėl naikinti laikinąją apsaugos priemonę nėra pagrindo.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Pagal atsakovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė juridinio asmens turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai ir lėšoms, areštą. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

15Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

16Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų ir ieškinys yra niekinis.

17Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas tik susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais, šioje proceso stadijoje neturėjo pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų tikėtinumu ir tuo pagrindu sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimumo.

18Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą areštuoti juridinio asmens lėšas, nes jis yra pelningai dirbanti įmonė, neturinti jokių sunkių finansinių įsipareigojimų (finansinių metų rezultatais yra teigiami), yra sudaręs statybos rangos sutarčių, kurios yra finansuojamos Europos Sąjungos, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - atsiskaitomųjų banko sąskaitų areštą, neišvengiamai bus dideli ekonominiai nuostoliai.

19Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei reikia teisėtam tikslui pasiekti. Teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias jų, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visų pirma taikė laikinąsias apsaugos priemones neįkeistam ar kitaip neapsunkintam turtui (kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams, vertybiniams popieriams, turtinėms teisėms) ir, tik turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė už trūkstamą sumą areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas kitus trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių šaliai, kurios turtui jos yra taikomos, kilimu, tačiau šiuo atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pritaikė tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

20Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai), todėl skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 5. Ieškovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą... 6. Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi prašymą tenkino... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Rustonas“ (toliau – apeliantas) prašo... 11. Ieškovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Pagal atsakovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos... 15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovas... 17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą,... 18. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą areštuoti... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Teismas gali... 20. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti...