Byla 1-57-446/2018
Dėl senyvo amžiaus, sulėtėjusios reakcijos, nesugebėjo pasipriešinti svetimų nepažįstamų moterų įtaigai ir apgaulei. Viską gerai apsvarsčiusi, suprato, kad moterys buvo su perukais, apibūdinti jų nesugeba, tačiau įsidėmėjo jas iš veido bruožų, balso tembro. Jas atpažino iš nuotraukų, patvirtina, kad tos pačios moterys yra teismo salėje, kaltinamųjų suole

1Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Kristinai Urbelienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui, kaltinamajai V. B., jos gynėjui advokatui Dainiui Gudui, kaltinamajai L. B., jos gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, nukentėjusiajai B. V.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. ( - ) gimusi ( - ), romė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, nedirbanti, deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista:

31. 2009-02-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 40 MGL (5 200 litų) bauda, 2009-04-03 bauda sumokėta;

42. 2010-01-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1 950 litų) bauda su 2 000 litų turto konfiskavimu, 2010-09-29 bauda išieškota;

53. 2011-03-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 MGL (2 600 litų) bauda, 2011-08-26 bauda sumokėta;

64. 2014-02-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

75. 2014-12-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 litų) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2014-02-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 100 MGL (3 765 Eur) bauda ir laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

86. 2015-01-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 24 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei iki 2016-03-01 atlyginti padarytą 2 873,03 eurų turtinę žalą; 2015-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 100 MGL bauda ir laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, kurio vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

97. 2015-05-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-02-26 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams ir 100 MGL bauda; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir iki 2015-06-01 atlyginti 2015-01-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą 2 873,03 Eur žalą;

108. 2016-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę subendrinus su 2015-05-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, įsiteisėjo 2017-05-09;

119. 2017-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.

12L. B., a. k. ( - ) gimusi ( - ), romė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti ( - ), gyvenamąją vietą deklaravusi ( - ), teista:

131. 2009-12-07 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 170 MGL bauda, bauda nesumokėta;

142. 2014-06-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję darbu ar savo bei vaikų sveikatos priežiūra, ir registruotis darbo biržoje ar dirbti, 2014-11-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 20 MGL (2 600 litų) baudą, sumokant ją per 4 mėnesius, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.

15Teismas

Nustatė

16Kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos kartu, 2017 m. vasario 23 d. apie 13 val. ( - ), B. V. gyvenamajame name, paduodamos B. V. neva kaip 180 eurų, už tariamai jai skirtus iš Ligonių kasos, 500 eurų kupiūrą ir iš jos gavusios 320 eurų grąžą, realizavo netikrą 500 eurų vertės kupiūrą ir apgaule užvaldė nukentėjusiosios B. V. kaip grąžą grąžintus tikrus 320 eurų, tuo padarydamos nukentėjusiajai 320 eurų turtinę žalą.

17Be to, kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos kartu, 2017 m. vasario 23 d. apie 13 val. ( - ), B. V. gyvenamajame name, iš piniginės, buvusios ant stalo, priklausančios B. V., pagrobė 1 180 eurų, tuo padarydamos nukentėjusiajai B. V. 1 180 eurų turtinę žalą.

18Kaltinamoji V. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog pripažįsta, kad ji su L. B. buvo Kelmėje, važiavo prekiauti, ji pardavinėjo patalynę, L. – aukso dirbinius. L. pirma užėjo į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą. L. paskambinus, ji su savo prekėmis taip pat užėjo į namą, kuriame buvo dvi moterys. Ji siūlė joms pirkti savo prekes, tačiau prekių moterys nepirko, ji išėjo.

19Išsamiau paaiškinti nurodytas aplinkybes ir atsakyti į teismo ir proceso dalyvių užduotus klausimus kaltinamoji V. B. atsisakė.

20Kaltinamoji L. B. nurodė, jog ji kaltę pripažįsta dalinai ir paaiškino, kad 2017 m. vasario 23 d. kartu su V. B. V. M. vairuojamu automobiliu buvo atvykusi į Kelmę. Užėjo į nukentėjusios gyvenamąjį namą, kuriame buvo dvi senyvo amžiaus moterys. Joms siūlė pirkti aukso dirbinius, kuriais ji prekiavo. Kadangi moterys jos prekiaujamais daiktais nesidomėjo, ji paskambino V. B., kuri atėjo į nukentėjusios gyvenamąjį namą su savo prekėmis. V. B., siūlydama pirkti patalynes komplektus, su viena iš moterų nuėjo į kambarį apžiūrėti užuolaidų. Ji būdama virtuvėje su kita moterimi, prisiminusi, kad piniginėje turi 500 eurų suvenyrinį banknotą, sugalvojo pasinaudoti susidariusia situacija ir papasakojo savo išgalvotą istoriją apie 180 eurų kompensaciją, kuri neva priklauso tai moteriai. Nukentėjusi atsinešusi piniginę iš kito kambario, padavė jai 300 ar 320 eurų grąžą. Tuos pinigus ji paėmė ir pripažįsta, kad juos neteisėtai užvaldė. Jokių kitų pinigų ji nematė ir iš piniginė pinigų nevogė. Tuo pat metu, kai ji gavo grąžą iš jos paduotų nukentėjusiajai 500 Eur suvenyrinės kupiūros, iš kambario išėjusi V. B. pasakė, kad moterys nieko neperka ir iš nukentėjusios namų jos abi išėjo. V. B. ji apie gautus pinigus iš nukentėjusiosios nesakė, pinigais su ja nesidalijo. Perukus jos buvo užsidėjusiosios norėdamos užmaskuoti savo tautybę, todėl, kad žmonės vengia pirkti prekes iš romų tautybės žmonių.

21Kaltinamųjų V. B. ir L. B. kaltė padarius sukčiavimą ir vagystę įrodyta.

22Nukentėjusioji B. V. parodė, kad kaltinamųjų ji nepažįsta, jas į jos namus atvedė sesuo E. M.. Į namo vidų kartu su seserimi įėjusios dvi jai nepažįstamos moterys, apsikabino ją, prisistatė esančios iš ligoninės - viena iš Ligonių kasų, kita iš registratūros. Ji pagalvojusi, kad tai medicinos seserys, lankančios senyvo amžiaus, neįgalius žmones. Ji nepagalvojusi nieko bloga, pakvietė jas užeiti, prisėsti prie stalo, pasiūlė kavos. Tik įėjus į vidų, moterys ėmė vaikščioti po jos namo pirmąjį aukštą, apžiūrinėti, skaityti ant sienos pakabintus jos diplomus. Moterys nuolat kalbėjo - apie jos ir sesers amžių, gražius namus. Žemesnio ūgio moteris, pasakiusi, kad kita moteris yra nėščia, paprašė duoti jai atsisėsti. Atsisėdusios prie stalo, jos išsitraukė sąsiuvinius, atsivertusios kažką rašė ir nuolat kalbėjo, pasakė, kad jai priklausanti kompensacija iš ligoninės už du mėnesius, kas mėnesį po 90 Eur. Aukštesnio ūgio moteris išsitraukė 500 eurų kupiūrą, kurią padėjo ant stalo ir paaiškino, kad ji turinti duoti jai grąžos 320 Eur. 500 eurų kupiūros ji į rankas nepaėmė, iš kito kambario atsinešė piniginę, kurioje buvo jos sutaupyti 1 500 Eur, iš kurių ji atidavė 320 Eur. Duodama nurodytą grąžą, ji aiškiai matė, kad jos sutaupyti pinigai – 1 500 Eur - piniginėje buvo. Jai padavus pinigus, aukštesnio ūgio moteris panoro apžiūrėti jos namus, atsistojo ir nuėjo į jos namo antrąjį aukštą, ji nusekė iš paskos, piniginę su likusiais pinigais – 1 180 Eur - palikusi ant stalo. Būnant antrame aukšte moteris bėgo į pirmąjį aukštą atsinešti sąsiuvinio, kuriame, joms būnant antrame aukšte, liepė jai pasirašyti. Ji mananti, kad eidama pasiimti sąsiuvinio moteris galėjusi ir jos pinigus iš piniginės paimti. Kai po kelių minučių jos sugrįžo iš antrojo aukšto, moterys paskubomis iš jos namų išėjo. Jos manymu, pinigus iš piniginės galėjo paimti ir žemesnio ūgio moteris, nes jai su aukštesniąja lipant į antrąjį aukštą, žemesnio ūgio moteris dar sėdėjo prie stalo. Kaip vėliau sužinojo iš savo sesers, ir žemesnioji buvo atsikėlusi nuo stalo, ėjusi apžiūrėti jos miegamojo kambario, kur ant palangės davusi jos seseriai, kuri sekė tos moters įkandin, pasirašyti kažkokius dokumentus. Moterims išėjus, pažvelgusi per langą, ji matė nuvažiuojantį tamsiai mėlynos spalvos automobilį, kuris buvo sustojęs priešais jos namą kitoje gatvės pusėje. Automobiliui nuvažiavus, ji apžiūrėjo 500 eurų kupiūrą ir suprato, kad ji netikra, piniginėje pasigedo pinigų, iš karto paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė, kad yra apvogta. Iš pat pradžių ji įtarė, kad kažkas negero vyksta, tačiau, kaip ji mano, dėl senyvo amžiaus, sulėtėjusios reakcijos, nesugebėjo pasipriešinti svetimų nepažįstamų moterų įtaigai ir apgaulei. Viską gerai apsvarsčiusi, suprato, kad moterys buvo su perukais, apibūdinti jų nesugeba, tačiau įsidėmėjo jas iš veido bruožų, balso tembro. Jas atpažino iš nuotraukų, patvirtina, kad tos pačios moterys yra teismo salėje, kaltinamųjų suole.

23Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamąsias teismo posėdžio metu ji mato antrą kartą, pirmą kartą su jomis buvo susitikusi 2017 m. vasario 23 d. Eidama pas savo seserį B. V., gyvenančią ( - ), pastebėjo kitoje gatvės pusėje stovintį mėlynos spalvos automobilį. Ar iš automobilio kas nors išlipo, ji nematė, tačiau prie jos priėjusi moteris, prisistačiusi medicinos seserimi, lankanti ligonius, atėjo nuo tos vietos, kur stovėjo automobilis. Joms besikalbant, įėjus į sesers kiemą, prie jų priėjo ir kita moteris, kaip ji teigė, taip pat medicinos sesuo. Kadangi ji turėjo raktą nuo sesers namų, juo atrakino duris ir viso trys užėjusios į vidų. Pirmiausi moterys apžiūrėjo pirmą aukštą, po to jos visos susėdo prie stalo, ją kalbino, prie jos sėdėjo žemesnio ūgio moteris, tą dieną buvusi su akiniais. Aukštesnio ūgio moteris kalbėjosi su jos seserimi, ji girdėjo, kaip aukštesnio ūgio moteris jos seseriai aiškino apie priklausančią kompensaciją, matė, kaip ant stalo padėjo 500 eurų kupiūrą, girdėjo, kaip paprašė grąžos. Sesuo, nuėjusi į kitą kambarį, atsinešė piniginę ir padavė grąžą aukštesnio ūgio moteriai. Tuo tarpu ji bendravo su žemesnio ūgio moterimi, kuri intensyviai jos klausinėjo apie pensiją, mokesčius. Ji nuoširdžiai pasakojo apie savo gyvenimą, gaunamas pajamas. Kiek pinigų buvo sesers piniginėje, ji nematė, kokią sumą sesuo padavė aukštesnio ūgio moteriai, ji taip pat nepastebėjo, nes tuo metu ji buvo užimta kitos moters. Atsiskaičius seseriai pinigais, moteris, kuri kalbėjosi su jos seserimi B. V., panoro apžiūrėti namo antrąjį aukštą ir su jos seserim ten užlipo. Mažesnio ūgio moteris nuėjo į miegamąjį, ji nuėjusi ten iš paskos. Miegamajame ant palangės padėjusi sąsiuvinį, liepė jai pasirašyti, ji pasirašiusi, kur buvo liepta. Nieko nesakiusi žemesnio ūgio moteris, staiga apsisukusi, išėjo į laiptinę, kur jos jau laukė antroji, nulipusi iš viršutinio aukšto. Moterys paskubomis iš sesers namų išskubėjo. Joms išėjus, sesuo pasigedo piniginėje buvusių pinigų, suprato, kad buvo apgautos. Ji sesers pinigų neskaičiuoja, prieš mėnesį laiko sesuo jai gyrėsi, kad baigia susitaupyti 1 500 Eur.

24Liudytoja V. M. parodė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio apie tris mėnesius gyveno L. B. namuose, ( - ). Nuomos mokesčio nemokėjo, už tai vežiodavo L. vaiką į mokyklą, L. ir jos draugę vežiodavo po įvairius miestus. 2017 m. vasario 23 d. V. B. tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „VW Polo“ vežė V. B. ir L. B. į Raseinius, po to per Tytuvėnus į Kelmę. Kur važiuoti, prie kurio namo sustoti, nurodydavo L. B. ir V. B.. Kelmėje jų nurodymu sustojo ties dviejų aukštų namu, esančiu pravažiavus knygyną. Į dviejų aukštų mūrinį namą, esantį kitoje gatvės pusėje nei jie buvo sustoję, pirma nuėjo Laura, jai iš paskos – V. B.. Abi moterys buvo užsidėjusios šviesių plaukų perukus, matė, kaip abi įėjo į namo vidų, nes iš tos vietos, kur jis sustojo, gerai matėsi namo laukujos durys. Abi moterys ėjo su rankinėmis, jokių daiktų nesinešė, kad jos turėtų aukso dirbinių ar kitokių prekių automobilyje, jis nematė. Name užtruko apie 20-30 minučių. Grįžusios abi atsisėdo automobilio gale ir liepė važiuoti namo. Tarpusavyje kalbėjosi romų kalba, apie ką, jis nesuprato. Iš šnaresio, jis suprato, kad jos skaičiavo pinigus. Kiek pavažiavusios, per automobilio langą jos išmetė kažkokius popierius. Jam pasirodė, kad jos išmetė SIM korteles, nes paprastai taip darydavo grįždamos iš kitų miestų, o kitą dieną važiuodamos vėl pirkdavosi naujas SIM korteles.

25Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 12-15) matyti, kad 2017 m. vasario 23 d. 13 val. 31 min bendrajam pagalbos centrui paskambinusi B. V. pranešė, kad į jos namus atėjusios dvi nepažįstamos apie 30 metų amžiaus moterys, kurios prisistatė esančios iš ligonių kasų, davė už senatvę 500 eurų kupiūrą ir paprašė grąžos, joms išėjus pastebėjo, kad kupiūra padirbta. Policijos pareigūnai į B. V. namus atvyko 2017 m. vasario 23 d. 13 val. 48 min.

26Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 16-19) užfiksuoti nukentėjusiosios B. V. parodymai, duoti iš karto po įvykio 2017 m. vasario 23 d. į jos namus atvykusiems policijos pareigūnams. Nukentėjusioji nurodė, kad moterys, prisistačiusios poliklinikos darbuotojomis, atnešusiomis jai priklausančią 180 eurų kompensaciją, padėjo ant stalo 500 eurų kupiūrą ir paprašė grąžos. Ji iš piniginės, kurioje buvo 1 500 Eur, atidavusi 320 Eur grąžą, piniginę su pinigais padėjusi ant stalo. Išėjus moterims piniginėje pasigedo likusių pinigų – 1 180 Eur, apžiūrėjusi 500 eurų kupiūrą, suprato, kad ji netikra. Įvykio vietoje apžiūrėtas B. V. priklausantis gyvenamasis namas, esantis ( - ), stalas, prie kurio sėdėjo į B. V. namus atėjusios moterys, ant kurio buvo padėta piniginė, kuri apžiūros metu buvo tuščia, įvykio vietos apžiūros metu paimta 500 eurų kupiūra.

27Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų (1 t., b. l. 25-30), kuriuose užfiksuota 500 eurų kupiūros, paimtos iš B. V., apžiūra, matyti, kad kupiūra yra netikra, suvenyrinė, ant jos rusų kalba užrašyta, kad tai suvenyrinė produkcija.

28AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ pateikė Tytuvėnų pervažos vaizdo stebėjimo sistemos 2017 m. vasario 23 d. nuo 10 val. iki 12 val. 30 min darytą įrašą (1 t., b. l. 33). Šio įrašo apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (1 t. b. l. 34-38), kuriame nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo medžiagą matyti, kad 2017 m. vasario 23 d. 11:10:44 nuo Tytuvėnų pusės atvažiuojantis tamsiai mėlynos spalvos automobilis „VW Polo“, valst. Nr. ( - ) sustoja prie STOP ženklo linijos, pervažiuoja per Tytuvėnų pervažą, važiuoja link Kelmės.

29Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo (1 t., b. l. 54-56) matyti, kad nukentėjusioji B. V. iš nuotraukų atpažino L. B. kaip vieną iš dviejų moterų, kurios buvo atėjusios į jos namus 2017 m. vasario 23 d. ir ją apvogė.

30Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu (1 t., b. l. 59-61) nukentėjusioji B. V. nurodė, kad į antrą iš jos pinigus pagrobusių moterų pagal veido bruožus panašios yra nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 5 esančios moterys. Nuotrauka Nr. 4 yra V. B..

31Teismo posėdžio metu nukentėjusioji B. V. patvirtino, parodydama, kad aukštesnio ūgio moteris, kuri buvo atėjusi į jos namus 2017 m. vasario 23 d., yra kaltinamoji V. B., žemesnio ūgio moteris, tą dieną buvusi su akiniais, – kaltinamoji L. B..

32Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu (1 t., b. l. 73-75) liudytoja E. M. atpažino V. B.kaip vieną iš dviejų jos seserį B. V. apvogusių moterų.

33Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 133-137) liudytojas V. M. parodė vietą, esančią ( - ), ties namu, pažymėtu Nr. ( - ), kur 2017 m. vasario 23 d. automobiliu "VW Polo" atvežęs L. B. ir V. B., sustojo, namą, esantį ( - ), į kurį kaltinamosios buvo nuėjusios.

34Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 161-162) matyti, kad atlikus telefonų skambučių ir celių analizę, nustatyta, jog prie ( - ) veikiančių mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių (celių) 2017 m. vasario 23 d. jungėsi telefonas Nr. ( - ), kuriuo naudojosi V. B., ir telefonas Nr. ( - ), kuriuo naudojosi L. B..

35Teismas abejoti nukentėjusiosios B. V., liudytojų E. M., V. M. parodymais neturi pagrindo, nes jie esmingose detalėse sutampa, neprieštarauja vienas kitam, jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji B. V. ir liudytoja E. M. iki įvykio nebuvo pažįstamos su kaltinamosiomis, teisme tiek kaltinamoji L. B., tiek liudytojas V. M. patvirtino, kad jie nesusipykę, todėl manyti, kad nukentėjusioji ir liudytojai, duodami nenaudingus kaltinamosios parodymus, apkalba jas, nėra pagrindo. Nors nukentėjusioji B. V. ir liudytoja E. M. - garbaus amžiaus, tačiau jų nuoseklūs parodymai teisme, išsamūs atsakymai į proceso dalyvių užduodamus klausimus, logiški paaiškinimai dėl jų pateiktų atsakymų, pačių padarytų išvadų po įvykio, nesuteikia pagrindo abejoti jų parodymais. Kad kaltinamosios 2017 m. vasario 23 d. buvo atvykusios į Kelmę ir užėjusios į nukentėjusiosios namus neneigė ir pačios kaltinamosios, tai patirtino ir jas iki nukentėjusios B. V. namų atvežęs ir jas namo parvežęs liudytojas V. M., kuris kaip matyti iš jo parodymų, kaltinamųjų buvo pasamdytas jas vežioti. Kad kaltinamosios užeidamos į nukentėjusiosios namus maskavo savo išvaizdą, siekdamos, kad nebūtų atpažintos, t. y. užsidėjo perukus, liudytojas V. M. taip pat patvirtino, šios aplinkybės nepaneigė ir kaltinamosios teisme. Priešingai, kaltinamoji L. B. pripažino, kad abi buvo užsidėjusios perukus, neva, taip atrodant, kai išvaizda mažiau panaši į romų tautybės žmones, geriau sekasi parduoti prekes. Liudytojas V. M. teisme patvirtino, kad jokių prekių – patalynės, kuri neabejotinai negalėtų tilpti į moters rankinę, automobilyje kaltinamosios nesivežė, jos į nukentėjusiosios namus ėjusios tik su rankinėmis. Iš karto o įvykio, kaltinamosioms išėjus iš nukentėjusiosios namų, nukentėjusioji pati paskambino į BPC, tiksliai nurodė aplinkybes, kuriomis ji prarado pinigus. Atvykus policijos pareigūnams išsamiai ir nuosekliai papasakojo apie padarytą apgaulę jos atžvilgiu ir prarastus pinigus. Nors skambindama nurodė, kad praradusi iš viso 2 000 eurų, tačiau pareigūnams atvykus į namus, ji patikslino sumą, kurią turėjo susitaupiusi, tiksliai nurodė, kokią sumą pinigų ji atidavusi kaip grąžą ir kokia buvo likusi piniginėje, kokios sumos pasigedo išėjus kaltinamosioms iš jos namų. Nors liudytoja E. M. ir nenurodė, kokią sumą jos sesuo buvo susitaupiusi, kiek pinigų jos sesuo atidavė vienai iš kaltinamųjų į rankas, kiek buvo piniginėje, tačiau ji, duodama parodymus teisme, patvirtino, kad sesers pinigų ji neskaičiavusi, tačiau iš sesers pasakojimų žinojusi, kad sesuo turi susitaupiusi apie 1 500 eurų, matė kaip B. V. davė pinigus vienai iš kaltinamųjų (V. B.). Kaltinamųjų elgesys išėjus iš nukentėjusios namų, apie kurį nurodė liudytojas V. M., taip pat patvirtina, kad kaltinamosios įvykdė savo nusikalstamus ketinimus, užvaldė nukentėjusiosios pinigus, nes, sugrįžusios į V. M. vairuojamą automobilį, perukus jos nusiėmė, liudytojas iš girdėto šnaresio, supratęs, kad jos skaičiavo pinigus, iš karto vyko namo, nors dar buvo tik vidurdienis, į kitus namus prekiauti (jų teigimu tokia veiklą jos vykdė), nėjo. Visuma šių aplinkybių, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad kaltinamosios, padariusios nusikalstamas veikas nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu, skubėjo išvykti iš nusikaltimo vietos, pasislėpti.

36Abi kaltinamosios buvo aktyvios nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu, bendravykdytojos, kurias siejo susitarimas daryti nusikalstamas veikas kartu ir bendra vieninga tyčia. Nei viena iš kaltinamųjų nebuvo pažįstama su nukentėjusiąja, todėl jos iš anksto nežinojo ir negalėjo žinoti apie nukentėjusiosios turimas santaupas, tačiau jų abiejų veiksmai buvo nukreipti į neteisėtą pinigų užvaldymą, siekimą neteisėtai pasipelnyti. Jos abi buvo nusikaltimo vietoje, abi prisistatė medicinos įstaigų darbuotojomis. Iš nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų galima spręsti, kad netikrą piniginį banknotą nukentėjusiajai pateikė kaltinamoji V. B., jai nukentėjusioji ir atidavusi 320 Eur kaip grąžą iš 500 Eur atskaičius jai neva priklausančią 180 Eur pašalpos sumą. Tuo pat metu kaltinamoji L. B. klausinėjo E. M. apie gaunamas pajamas, mokesčius, tokiu būdu atitraukdama liudytojos dėmesį nuo to, kas vyksta tarp jos sesers ir kitos kaltinamosios. 1180 Eur buvo pagrobti slaptai, nematant nukentėjusiajai ir liudytojai, kaltinamosios kaltomis dėl pinigų vagystės neprisipažįsta, todėl nustatyti, kuri iš kaltinamųjų pinigus išėmė iš piniginės, nėra galimybės, tačiau jų vieningi veiksmai po to, kai nukentėjusioji atidavė neva grąžą, t. y. įsitikinus, kad nukentėjusios piniginėje pinigų yra, patvirtina jų bendrus neteisėtus veiksmus, abiejų pastangas sudaryti palankias sąlygas nusikalstamai veikai įgyvendinti ir užvaldyti pinigus. Abi kaltinamosios ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nukentėjusioji ir liudytoja būtų nuviliotos nuo stalo, ant kurio nukentėjusioji pasidėjo savo piniginę, išeitų iš to kambario, kurioje buvo piniginė, kad viena iš jų galėtų pagrobti pinigus. Taigi, abi kaltinamosios veikė sutartinai, turėdamos bendrą vieningą tyčią, todėl nepriklausomai nuo to, kuriai iš jų buvo perduoti apgaule išvilioti pinigai, kuri iš jų pagrobė pinigus iš piniginės, kaip juos pasidalijo, abiejų kaltinamųjų veika paprastojo bendrininkavimo atveju kvalifikuojama vienodai.

37Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos bendrai, neteisėtai užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiosios B. V. pinigus, bendroje sumoje 1 500 eurų. Kaltinamosios nukentėjusiajai B. V. pateikė melagingą informaciją apie jai priklausančią piniginę kompensaciją, abi prisistačiusios medicinos darbuotojomis įtikino nukentėjusiąją, kad jai tokia kompensacija priklauso, imituodamos išmokamą piniginę kompensaciją – 180 Eur, pateikė netikrą 500 eurų kupiūrą, įtikino atiduoti 320 Eur grąžą. Pinigus nukentėjusioji perdavė kaltinamajai V. B., būdama suklaidinta melagingos informacijos, gautos tiesiogiai iš abiejų kaltinamųjų. Būtent kaltinamųjų apgaulė, kad jos yra medicinos darbuotojos, kad nukentėjusiajai priklauso kokia tai pašalpa, 500 Eur kupiūros pateikimas, nulėmė nukentėjusiosios apsisprendimą paduoti pinigus – 320 Eur – kaip grąžą iš 500 Eur už gautą 180 Eur pašalpą, nes žinodama, kad į nukentėjusios namus atėjusios moterys nėra medicinos darbuotojos, kad jai jokia pašalpa ar kompensacija nepriklauso, pinigų nukentėjusioji kaltinamosioms nebūtų atidavusi. Taigi, kaltinamųjų sukurta istorija apie nukentėjusiajai priklausančias išmokas buvo pinigų iš nukentėjusiosios išviliojimo būdas. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos kartu, apgaule, siekdamos turtinės naudos sau, įgijo nukentėjusiosios B. V. pinigus – 320 eurų, todėl jų veika kvalifikuojama sukčiavimu ir atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Veikdamos bendrai, neteisėtai, be savininkės sutikimo, užvaldydamos nukentėjusios pinigus - 1 180 Eur, buvusius piniginėje, kaltinamosios padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

38BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK XXXII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių rūšinis objektas – valstybės finansų sistema. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta. Papildomas objektas gali būti valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai, padarant bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų, yra pažeidžiama finansų sistema (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-301/2011). Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamosios V. B. ir L. B. nesiekė pakenkti valstybės finansų sistemai ir objektyviai to padaryti negalėjo, nes jų nukentėjusiajai pateiktas piniginis banknotas su rusišku užrašu, kad tai pavyzdys, akivaizdžiai rodo jį esant netikrą, tik kaltinamosios šį banknotą perdavė pasinaudodamos jų pačių sudarytomis aplinkybėmis, kuriomis perdavimo momentu nukentėjusiajai buvo sunku suvokti apgaulę, tokio piniginio banknoto pateikimas nesukėlė jokių finansinių prievolių nei privatiems tretiesiems asmenims, nei valstybės institucijoms, taigi jokios grėsmės valstybės finansų sistemai nesukėlė, o kaltinamųjų tikslas pateikiant netikrą piniginę 500 Eur kupiūrą buvo užvaldyti nukentėjusios pinigus. Taigi, savo nusikalstamais veiksmais kaltinamosios tiesiogiai kėsinosi į nukentėjusiosios turtą, netikrą piniginį banknotą panaudodamos kaip apgaulės priemonę, o ne į normalią pinigų apyvartą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jos dėl šios veikos išteisintinos.

39Ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena pavojinga veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu – pinigų užvaldymas apgaule ir pinigų vagystė - padarytos toje pat vietoje, abi veikas sieja vieningas tikslas – pinigų užvaldymas, tačiau jos seka viena po kitos, abi nusikalstomos veikos padarytos skirtingais veiksmais, skirtingu būdu. Pinigų apgaule užvaldymo metu, kaltinamosioms įsitikinus, kad nukentėjusioji turi ir daugiau pinigų nei jų nusprendė užvaldyti apgaule, kaltinamosios buvo priverstos atlikti pasirengimo veiksmus (nukreipti nukentėjusiosios ir liudytojos dėmesį), siekdamos įgyvendinti tuo metu kilusį sumanymą pagrobti pinigus. Tokiu būdu kaltinamųjų padarytos dvi skirtinos neteisėtos veikos yra reali nusikalstamų veikų sutaptis.

40Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

41Kaltinamoji V. B. neteisėto B. V. pinigų užvaldymo metu turėjo septynis neišnykusius teistumus, kaltinamoji L. B. - du neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, kiekvienos iš jų padaryti nauji tyčiniai nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvą, jos laikytinos recidyvistėmis (BK 27 straipsnio 1 dalis), ši aplinkybė - abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

42Kaltinamoji V. B. nusikalto ir teisiama dešimtą kartą. Nusikalstamas veikas nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu ji padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdama septynis neišnykusius teistumus už analogiškas veikas – nusikaltimus nuosavybei, jos atžvilgiu jau buvo priimtas, tačiau neįsiteisėjęs, 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ji už svetimo turto vagystę buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu yra įsiteisėjęs 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. B. pripažinta kalta už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir, bausmę subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, nuteista realia penkerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Visuma šių aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad V. B. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jos poelgis, ji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog ji nėra linkusi laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o itin švelniomis bausmėmis, kurios buvo skiriamos V. B. už ankstesnius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimu ir teismo paskirtais įpareigojimais bausmių tikslai nepasiekiami, nes ji sistemingai, vis iš naujo nusikalsta, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas V. B. asmenybei, jos daromų veikų pavojingumui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tik laisvės atėmimo bausme galima bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi V. B. kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jai skirtinos griežtesnės bausmės nei jų vidurkiai, numatyti įstatymo už jos padarytas nusikalstamas veikas BK 178 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose. Kadangi nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu buvo padarytos iki 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su bausme, paskirta ankstesniu (2017 m. lapkričio 6 d.) nuosprendžiu, BK 63 straipsnio pagrindu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Įvertinus tai, kad paskutiniu nuosprendžiu V. B. paskirta gana griežta laisvės atėmimo bausmė, bendrinamos bausmės, paskirtos už analogiškas veikas, padarytas viena po kitos, todėl manytina, kad prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjus dalį – po 6 mėnesius – bausmių, paskirtų šiuo nuosprendžiu, kaltinamoji bus nubausta už naujai padarytas veikas, griežta galutine bausme bus pasiekti bausmės tikslai.

43Kaltinamoji L. B. teisiama trečią kartą. Jos padarytas nusikalstamas veikas įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, tačiau jos padarytos veikos yra tyčinės, sudaro nusikaltimų recidyvą. Nusikalstamos veikos - sukčiavimas ir pinigų vagystė - padarytos veikiant bendrai su kita kaltinamąja, prieš garbaus amžiaus – 90 metų - sulaukusį asmenį, apgaulę vykdant atvirai, paveikiant ne tik nukentėjusiąją, bet ir panašaus amžiaus liudytoją, kas leidžia daryti išvadą, kad padarytos veikos yra itin pavojingos visuomenei, nes jos nukreiptos prieš labiau pažeidžiamus visuomenės narius. Kaltinamoji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, teisme nors iš dalies kalta prisipažino, tačiau jos paaiškinimai, prisipažinimas, kad ji viena, be V. B. žinios padavusi nukentėjusiajai netikrą piniginį banknotą ir paėmusi iš nukentėjusios pinigus, neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, jos prisipažinimas yra formalus, akivaizdžiai siekiant palengvinti kitos bendrininkės – kaltinamosios V. B. padėtį, sušvelninti savo padėtį. Nors ji ir pripažino apgaule užvaldžiusi nukentėjusiosios pinigus, tačiau pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingų padarinių nesistengė, nukentėjusiosios B. V. neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino. Už nusikaltimus nuosavybei – svetimo turto vagystes – kaltinamoji L. B. buvo teista švelniomis bausmėmis – baudomis, tačiau baudų ji nesumokėjo iki šiol. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašų matyti, kad kaltinamosios L. B. atžvilgiu yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Ji, būdama darbinga, niekur nedirba. Aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų, susidūrimų su teisėsaugos institucijomis V. B. nepadarė, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jos nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad ji nusikalto ne atsitiktinai, yra linkusi nusikalsti ir keistis neketina, o itin švelniomis bausmėmis jų tikslai nepasiekiami. Siekiant nubausti ją už padarytas nusikalstamas veikas, taip, kad paskirta bausmė paveiktų ją ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją, jai skirta griežčiausia bausmė, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose, – laisvės atėmimas. Aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jos teisinę padėtį ir būtų pagrindas neskirti jai bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nenustatyta. Kaip matyti iš nuskalstamų veikų padarymo aplinkybių, vaiko turėjimas L. B. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl aplinkybė, kad ji turi sūnų, nelengvina jos padėties.

44Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė. Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-362/2012). Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

45Aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog L. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį neleidžia teigti, jog pastaroji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, jai bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. L. B. savo elgesio kritiškai nevertina, teisme nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima manyti, kad ji pasikeis ir nedarys naujų nusikaltimą, jos antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, ji nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas L. B. realiai atliekant jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmė jai paskirta pirmą kartą, todėl paskyrus pačią griežčiausią bausmę, jos dydis skirtinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, numatytas už jos padarytus nusikaltimus. Bendrinant bausmes atsižvelgiama į tai, kad abu nusikaltimai padaryti beveik tuo pačiu laiku, prieš vieną asmenį, todėl prie griežtesnės bausmės pridedama dalis, beveik minimalios trukmės – 6 mėnesių - laisvės atėmimo bausmės.

462009 m. gruodžio 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo ir 2014 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai, kuriais kaltinamoji L. B. nuteista baudomis, seniai įsiteisėję, perduoti vykdymui, bauda kitomis bausmėmis nekeičiama (BK 65 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinti su baudomis, paskirtomis minėtais nuosprendžiais, netikslinga.

47Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 64), kurį palaikė teismo posėdžio metu, ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 1 500 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. Neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaitą tai buvo įgyta. Įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Nustačius, kad veikdamos bendrai kaltinamosios apgaule iš nukentėjusiosios įgijo 320 Eur ir vagystės būdu neteisėtai užvaldė 1 180 eurų, neteisėtai įgyti ir pagrobti pinigai nukentėjusiajai negrąžinti, todėl pagrįstas ir tenkintinas nukentėjusiosios reikalavimas priteisti iš kaltinamųjų 1 500 Eur. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

Nutarė

49V. B.:

50pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

51pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos, 5 (penkerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį - po 6 mėnesius – bausmių, paskirtų šiuo nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

53Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 21 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

54Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

55V. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

56L. B.:

57pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

58pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius - laisvės atėmimo bausmės, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

60Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.

61Kardomąją priemonę L. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

62L. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

63Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti B. V. solidariai iš V. B. ir L. B. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

64Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro A. E. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu taikytą, 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimis pratęstą nuosavybės teisės apribojimą V. B. piniginėms lėšoms sumoje 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), esančioms sąskaitoje Nr. ( - ) banke „Swedbank“, AB, palikti iki civilinio ieškinio padengimo.

65Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro A. E. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu taikytą, 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimis pratęstą nuosavybės teisės apribojimą L. B. piniginėms lėšoms sumoje 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), esančioms sąskaitoje Nr. ( - ) banke „Swedbank“, AB, palikti iki civilinio ieškinio padengimo.

66Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokus, esančius prie baudžiamosios bylos, su CD laikmenomis ir suvenyriniu 500 eurų banknotu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

67Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajai V. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.... 3. 1. 2009-02-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal... 4. 2. 2010-01-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal... 5. 3. 2011-03-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal... 6. 4. 2014-02-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1... 7. 5. 2014-12-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 180... 8. 6. 2015-01-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178... 9. 7. 2015-05-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178... 10. 8. 2016-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3... 11. 9. 2017-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178... 12. L. B., a. k. ( - ) gimusi ( - ), romė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti... 13. 1. 2009-12-07 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu,... 14. 2. 2014-06-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22... 15. Teismas... 16. Kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos kartu, 2017 m. vasario 23 d. apie 13... 17. Be to, kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos kartu, 2017 m. vasario 23 d.... 18. Kaltinamoji V. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog pripažįsta, kad ji... 19. Išsamiau paaiškinti nurodytas aplinkybes ir atsakyti į teismo ir proceso... 20. Kaltinamoji L. B. nurodė, jog ji kaltę pripažįsta dalinai ir paaiškino,... 21. Kaltinamųjų V. B. ir L. B. kaltė padarius sukčiavimą ir vagystę įrodyta.... 22. Nukentėjusioji B. V. parodė, kad kaltinamųjų ji nepažįsta, jas į jos... 23. Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamąsias teismo posėdžio metu ji mato... 24. Liudytoja V. M. parodė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio apie tris mėnesius... 25. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 12-15) matyti, kad 2017 m.... 26. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo... 27. Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų (1 t., b. l. 25-30),... 28. AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių... 29. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo (1 t., b. l. 54-56)... 30. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu (1 t., b. l. 59-61)... 31. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji B. V. patvirtino, parodydama, kad... 32. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu (1 t., b. l. 73-75) liudytoja... 33. Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 133-137) liudytojas V. M.... 34. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 161-162) matyti,... 35. Teismas abejoti nukentėjusiosios B. V., liudytojų E. M., V. M. parodymais... 36. Abi kaltinamosios buvo aktyvios nusikalstamų veikų, padarytų... 37. Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamosios V. B. ir L. B.,... 38. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 39. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas... 40. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 41. Kaltinamoji V. B. neteisėto B. V. pinigų užvaldymo metu turėjo septynis... 42. Kaltinamoji V. B. nusikalto ir teisiama dešimtą kartą. Nusikalstamas veikas... 43. Kaltinamoji L. B. teisiama trečią kartą. Jos padarytas nusikalstamas veikas... 44. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą yra teismo... 45. Aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės,... 46. 2009 m. gruodžio 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo ir 2014 m.... 47. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. pareiškė civilinį ieškinį... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 49. V. B.:... 50. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 51. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 53. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią... 54. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. paskirti kardomąją priemonę –... 55. V. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213... 56. L. B.:... 57. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 58. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 60. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią... 61. Kardomąją priemonę L. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti... 62. L. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213... 63. Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti B. V. solidariai iš V. B. ir L. B. 1... 64. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 65. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 66. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 67. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajai V. B....