Byla 2K-405/2012
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal:

3Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2008 m. liepos 30 d. veika) 60 parų areštu;

4138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2009 m. liepos 8 d. veika) trejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimu;

5284 straipsnio 1 dalį (2009 m. liepos 8 d. veika) vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimu.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimas.

7Iš A. A. nukentėjusiajam G. J. priteista 882,81 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš A. A. priteista 1237,73 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 2679,83 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui turtinės žalos atlyginimo.

8Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

Nustatė

10A. A. nuteistas už tai, kad:

112008 m. liepos 30 d., apie 7.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., tyčia viešoje vietoje grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Panevėžio r., ( - ), I. Č. individualios įmonės sandėlyje ir prie sandėlio metė alaus butelį į minėtos šios duris ir jas sugadino, padarė I. Č. įmonei 400 Lt žalą, liepė A. S. mesti alaus butelį į I. Č., kartu su A. S. mėtė akmenis į D. Č., R. P., I. Č. automobilį „Opel Vivaro“ (valst. Nr. ( - )), apgadino jo stogą bei šoną, taip padarydamas I. Č. įmonei turtinę 2000 litų žalą, bei vartojo prieš D. Č. ir R. P. necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti, sugadinti turtą, demonstravo jiems savo lytinius organus;

122009 m. liepos 8 d., apie 16.45 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: Panevėžyje, prie Nemuno g. 31c namo, dėl chuliganiškų paskatų kartu su minėtais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas G. J., sulaužė jam nosies kaulus, taip pat sugadino jo turto už 450 Lt (sulaužyti 350 Lt vertės akiniai, suplėšyti 100 Lt vertės marškiniai, sugadintos kelnės).

13Nuteistasis A. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2009 m. liepos 8 d. veika) ir dėl šios dalies jį išteisinti arba skirti galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2008 m. liepos 30 d. veika) ir paskirti bausmę, nesusijusią su arešto bausme.

14Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas pagal BK

15284 straipsnio 1 dalį (2008 m. liepos 30 d. veika), nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savo noru atlygino turtinę žalą. Pripažinus atsakomybę lengvinančia aplinkybe turtinės žalos atlyginimą, būtų nustatytos dvi, o ne viena lengvinančios aplinkybės. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes teismas ir skyrė didesnę nei šios rūšies vidurkis bausmę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeista BK 61 straipsnio norma, nes teismas parinko nepagrįstai griežtą bausmės rūšį – areštą, nustatė bausmę, žymiai griežtesnę nei bausmės vidurkis, parodė išankstinį ir šališką požiūrį į teisiamąjį, todėl jis buvo diskriminuojamas. Kasatoriaus manymu, teismai tinkamai neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (nesunkus nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (veika nesukėlė sunkų padarinių, padarytą turtinę žalą atlygino, susitaikė su nukentėjusiaisiais), kaltininko asmenybę (jauno amžiaus, neteistas) ir paskyrė bausmę, kuri neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties ir jo asmenybės. Kasatoriaus teigimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes: baudą arba laisvės apribojimą.

16Nuteisdamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2009 m. liepos 8 d. veika) teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes sprendimų išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o įrodymų vertinimas vienpusis ir logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų, teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Pasak kasatoriaus, teismas nepagrįstai patikėjo vien nukentėjusiojo G. J. ir liudytojos E. B. parodymais, juos įvertino vienpusiškai, nelygino jų su byloje esančiais duomenimis, išanalizavo tik tuos įrodymus, kurie yra kaltinantys, šališkai vertino nuteistojo parodymus. Kasatoriaus manymu, nėra pagrindo tikėti nukentėjusiuoju, nes jis siekia turtinės naudos, o E. B. yra jo draugė, todėl taip pat suinteresuota bylos baigtimi. Nuteistasis teigia, kad kai buvo mušamas G.J. jis stovėjo atokiau, vėliau norėjo nutraukti konfliktą, tačiau liudytoja E. B. pradėjo šaukti, kad atvažiuoja policija, ir jis pabėgo.

17Nuteistasis nesutinka ir su teismo nustatytomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis: nusikaltimo padarymu apsvaigus nuo alkoholio, turėjusio įtakos nusikaltimui ir veikos padarymu bendrininkų grupe. Kasatoriaus manymu, nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis įvykio metu vartojo alkoholį, jis teigia alkoholio nevartojęs, o G. J. ir E. B. apie girtumą sprendė iš visų su juo buvusių asmenų elgesio. Byloje nėra jokių specialisto išvadų apie nustatytą girtumą, teismas rėmėsi tik liudytojų parodymais, tačiau to neužtenka pripažinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Byloje turi būti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip kasatoriaus teigimu, buvo netinkamai taikytas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šios aplinkybės, nors apeliaciniame skunde jis prieštaravo sunkinančios aplinkybės konstatavimui.

18Kasatorius nesutinka ir su atsakomybę sunkinančios aplinkybės veikos padarymo bendrininkų grupe nustatymo. Tą prieštaravimą jis nurodė apeliaciniame skunde, tačiau, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl bendrininkų asmenų pakaltinamumo ar pakankamo amžiaus neturėjimo, nepagrįsta įrodymais. Byloje yra tik prielaidomis paremti duomenys apie kitų dviejų veikos padaryme dalyvavusių asmenų amžių ir visai nėra jokių duomenų apie šių asmenų sąmoningumo laipsnį. Nei nuosprendyje, nei nutartyje nėra nustatyta, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš jų atliko. Kasatorius nurodo, kad remiantis liudytojų parodymais galima padaryti prielaidą apie asmenų amžių, tačiau jokiu būdu negalima spręsti apie šių asmenų pakaltinamumą.

19Kasatorius taip pat skunde nurodo, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, nes nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo praėjo dveji su puse metų, per tą laiką jis nepadarė naujų įstatymo pažeidimų, todėl yra pagrindas manyti, kad ir toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Kasatoriaus teigimu, jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, kurio vykdymas neigiamai paveiktų teigiamus socialinius ryšius ir atsilieptų pablogėjusiai sveikatos būklei.

20Atsiliepimu į nuteistojo A. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

21Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie, prokurorės manymu, yra tapatūs kasacinio skundo argumentams.

22Prokurorė teigia, kad kasatoriaus argumentai dėl šališkumo, susiję su bausmės dydžio ir rūšies parinkimu, negali būti vertinami kaip teismo šališkumo patvirtinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sunkinančią aplinkybę, kad A. A. nusikalto būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jo girtumas patvirtintas nukentėjusiojo, liudytojos E. B., mačiusių, kad jis vartojo alkoholį, parodymais, be to, ir pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino, kad 2008 m. liepos 30 d. veikos padarymui įtakos turėjo alkoholis. Taip pat prokurorė atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos pobūdis, susijęs su nepagrįstais smurtiniais veiksmais, nemotyvuota agresija, lytinių organų demonstravimu, liudija, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pagrįstai nustatyta ir kita sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupe. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. J. ir liudytoja E. B. apibūdino asmenis, kurie naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, nurodė apytikslį galimą jų amžių (23-25 metai), paaiškino, kad jie gėrė alkoholinius gėrimus, kad prašė G. J. juos pavežti, ketino važiuoti į kavinę, dėl to teismams nekilo abejonių dėl asmenų amžiaus ir pakaltinamumo.

23Prokurorės manymu, nuteistajam paskirta bausmė (60 parų areštas, kuris artimas šios bausmės rūšies vidurkiui), atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra pagrįsta. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta, kad nuteistasis atlygino 2008 m. liepos 30 d. veikos metu padarytą turtinę žalą, tačiau neatlygino neturtinės ir turtinės žalos padarytos G. J., Valstybinei ligonių kasai, todėl teisingai jam nebuvo pripažinta lengvinanti aplinkybė žalos atlyginimas. Prokurorės teigimu, teismas, skirdamas bausmę už veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalį padarymą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Viešosios tvarkos pažeidimą ir sveikatos sutrikdymą A. A. padarė jau būdamas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą 2008 m. liepos 30 d. Nors nusikalstamų veikų metu A. A. teistumas už prieš tai padarytas veikas buvo išnykęs, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir teismai, jo antivisuomeninės nuostatos nėra pasikeitusios, jis du kartus teistas už analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, nusikalto praėjus nedideliam laiko tarpui po teistumo pasibaigimo, darė administracinius teisės pažeidimus tiek prieš nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tiek po jų padarymo. Taigi prokurorė mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimus.

24Atsiliepimu į nuteistojo A. A. kasacinį skundą nukentėjusysis G. J. prašo nuteistojo skundą atmesti.

25Nukentėjusysis teigia, kad teismai teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino faktines veikos aplinkybes ir taikė įstatymus, priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą, teisėtą nuosprendį ir nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai nesivadovavo nuteistojo parodymais, kurie prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojos parodymams, nes nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs, o jo melu grįsta gynybinė taktika kaltę verčiant savo bendrininkams ir slepiant jų tapatybes yra patogi nuteistajam, tačiau prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

26Nukentėjusysis nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad nepagrįstai nustatytos sunkinančios aplinkybės. Bendrininkavimo faktas nustatytas vadovaujantis byloje esančiais įrodymais. Nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai dėl to, kad G. J. mušė trijų asmenų grupė, sutampa, o tai, kad byloje nėra duomenų apie bendrininkų amžių ir pakaltinamumą, jokiu būdu nepaneigia paties bendrininkavimo fakto. Nukentėjusysis pažymi, kad nuteistasis visiškai nebendradarbiavo su teisėsauga, atsisakė atskleisti bet kokius duomenis, kurie padėtų nustatyti bendrininkų tapatybes, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių suabejoti bendrininkų pakankamu amžiumi ir pakaltinamumu. Nuteistojo neblaivumą patvirtino nukentėjusiojo, liudytojos ir paties nuteistojo parodymai, o teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad bendrininkai vartojo alkoholį iki nusikaltimo padarymo, jog jis su bendrininkais buvo kartu, po nusikaltimo padarymo visi kartu šventė kavinėje. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis yra pripažinęs, kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o pretenzijos, kad nėra jokių narkologų išvadų ar alkotesterių parodymų apie jo girtumą, yra nepagrįstos, nes jis pats pripažino, kad sąmoningai pasišalino (pabėgo) iš įvykio vietos, todėl nebuvo galimybės dėl nuteistojo kaltės gauti narkologų išvados dėl girtumo.

27Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad nuteistasis iki šiol neatsiprašė, neatlygino padarytos žalos, nebendradarbiavo su pareigūnais, nepadėjo išaiškinti padaryto nusikaltimo, slėpė bendrininkų tapatybes, keitė parodymus, nesilaikė paskirtų kardomųjų priemonių – slapstėsi, šiuo metu vengia atlikti paskirtą bausmę. Taigi nuteistasis yra pavojingas visuomenei, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam nedarytų jokio teigiamo poveikio, bet priešingai, skatintų nebaudžiamumo jausmą.

28Kasacinis skundas atmestinas.

29Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo

30Kasatorius prašo jį išteisinti dėl 2009 m. liepos 8 d. veikų, teigdamas, kad teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Kasatorius šį pažeidimą argumentuoja nesutikimu su teismų atliktu nukentėjusiojo G. J. ir liudytojos E. B. duotų parodymų vertinimu, nes mano, kad šių asmenų parodymai abejotini, šališki, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, todėl jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

31Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo nustatymo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Toks įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti fakto klausimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis), iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų ar nepripažintų bylos aplinkybių. Taigi ginčai, ar pakanka įrodymų, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia įvykio aplinkybes, o kokie - ne, nuorodos, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

32Nuteistasis siekia paneigti kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo teigdamas, kad jį kaltinantys atskirų asmenų parodymai yra niekiniai ir negali būti pripažinti įrodymais. Tačiau iš teismų sprendimų turinio matyti, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. J. ir liudytojos E. B. parodymų teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje aiškiai, išsamiai ir motyvuotai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl A. A. kaltumo, pagrindė, kodėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, sutampančiais su kitais bylos duomenimis. Teismas taip pat motyvavo, kodėl negalima remtis vien nuteistojo parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs ir kurių daugiau niekas nepatvirtina. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas nekelia abejonių, yra nuoseklus, logiškas ir detalus, pagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

33Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktų taikymo

34Bendrininkavimas yra ta tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

35Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog A. A. nusikalstamas veikas darė ne vienas, kitų asmenų buvimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų realizavimui, visų dalyvių demonstratyvūs smurtiniai veiksmai buvo vieningai nukreipti į G. J. sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir tas aplinkybes, kaip ji buvo įgyvendinta, darytina išvada, kad visi smurtaujantys asmenys negalėjo nesuprasti bendrai daromos veikos pavojingumo. Nukentėjusysis nuo pat pirmųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, jog jį mušė bendroje kompanijoje buvę trys apie 25-erių metų asmenys, kad konfliktas prasidėjo su vienu iš jų, iš karto po to prisijungė kiti šalia buvę draugai ir visi kartu jį mušė, nuo A. A. spyrio jam buvo padarytas nosies lūžis. Liudytoja E. B. taip pat nuo pirminės apklausos tvirtino, kad ji mačiusi, jog jos draugą spardo trys 23-25-erių metų asmenys, atpažino vieną iš jų vardu A., tą patį patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi teismai nustatė, kad nukentėjusįjį mušė ne vienas, bet trys asmenys, kad kiti du patys įsitraukė į konfliktą, vieningai pritardami prieš G. J. pradėtam smurtui, jį tęsė. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad veika tokiu atveju įgavo didesnį pavojingumo laipsnį, nes nukentėjusiojo galimybė priešintis ir gintis prieš tris asmenis buvo daug labiau sumažėjusi, o nuteistasis A. A. neabejotinai jautėsi saugesnis, palaikomas ir ryžtingesnis tęsti smurtinius veiksmus. Tai leidžia teigti, kad kitų asmenų buvimas ir veikimas kartu visiems realizuojant nusikalstamos veikos požymius sudarė sąlygas pavojingesnio pobūdžio nusikalstamai veikai, todėl tai pagrįstai laikytina aplinkybe, sunkinančia baudžiamąją atsakomybę.

36Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ir kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio - pripažinta neteisingai, remiantis tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių specialistų duomenų, kurie patvirtintų, jog jis veikos darymo metu buvo neblaivus.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi būti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Šioje byloje nuteistojo girtavimo aplinkybes iki nusikalstamos veikos ir jo apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu patvirtino nukentėjusysis ir įvykį mačiusi liudytoja, jų parodymai teismų yra pripažinti patikimu įrodymu. Tam, kad būtų inkriminuota ši sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktą, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje nustatytas veikos mechanizmas, padarymo pobūdis, t. y. kad nuteistojo agresyvūs veiksmai kilo dėl menkavertės priežasties, jis elgėsi iššaukiančiai, puolė taikiai automobilyje sėdėjusį nukentėjusįjį, elgėsi neadekvačiai, patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino savikontrolę ir suteikė nuteistajam nevaldomos agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

38Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktų nuostatos A. A. baudžiamojoje byloje taikytos netinkamai.

39Dėl BK 75 straipsnio taikymo

40Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistajam A. A. yra visos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, atmestinas kaip nepagrįstas.

41Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą („Teismų praktika“ Nr. 28. Teismų praktikos taikant bausmės vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) 3.3. punktas).

42Pagrindinis skundo motyvas, kodėl galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, yra aplinkybė, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo praėjo dveji su puse metų ir kasatorius nepadarė naujos nusikalstamos veikos, be to, realus laisvės atėmimas pakenktų jo sveikatos būklei, kuri šiuo metu nėra gera. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad A. A. praeityje jau buvo teistas už panašaus pobūdžio smurtines veikas ir nors teistumas išnykęs, tačiau šie faktai prisideda prie bendro asmenybę apibūdinančio vaizdo. Taip pat svarbu ir tai, kad A. A. nuteistas už kelias veikas, kurios buvo padarytos per vienerius metus, abi veikos panašaus pobūdžio, susijusios su įžūliu elgesiu, visuomenės rimties trikdymu, nepagarba aplinkiniams jų turtui ir sveikatai. Nors A. A. buvo suteikta proga įrodyti, kad jis pasiryžęs nebenusikalsti, jam buvo taikytos BK 38 straipsnio nuostatos dėl 2008 m. liepos 30 d. padarytos veikos, tačiau per metus jis neparodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nusikalstamų veikų pobūdis, padarymo aplinkybės, kaltinamojo elgesys po veikos padarymo (jokios pagalbos nukentėjusiajam nesuteikimas, po smūgio sudavimo į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą), slapstymasis nuo ikiteisminio tyrimo, akivaizdus nenoras atskleisti kartu su juo nusikalstamą veiką dariusių asmenų, žalos neatlyginimas suponuoja išvadą, kad A. A. antivisuomeniškos nuostatos nepasikeitė, jis visiškai nepripažįsta ir nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų. Visi šie faktai rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

43Kasatoriaus apgrumentas, kad jam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2008 m. liepos 30 d. veika) paskirta per griežta 60 parų arešto bausmė, nenagrinėtinas. Kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas nėra paskirtos bausmės griežtumo ar švelnumo įvertinimas, jei tai nėra susiję su baudžiamojo įstatymo netinkamu taikymu. Nors nuteistasis ir nurodo, kad buvo netinkamai taikyti BK 41 ir 61 straipsniai, tačiau baudžiamojo įstatymo netinkamą pritaikymą sieja su aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės paskyrimui, vertinimu. Pažymėtina tik tiek, kad iš teismų sprendimų matyti, jog bausmės dydžio klausimas buvo išsamiai apsvarstytas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vertinimas ir reikšmė bausmės dydžiui pakankamai aiškiai argumentuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo netinkamai pritaikytos kasaciniame skunde nurodytos BK bendrosios dalies normos.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1... 4. 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2009 m. liepos 8 d. veika) trejų metų... 5. 284 straipsnio 1 dalį (2009 m. liepos 8 d. veika) vienerių metų trijų... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65... 7. Iš A. A. nukentėjusiajam G. J. priteista 882,81 Lt turtinės žalos ir 10 000... 8. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,... 10. A. A. nuteistas už tai, kad:... 11. 2008 m. liepos 30 d., apie 7.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,... 12. 2009 m. liepos 8 d., apie 16.45 val., veikdamas bendrininkų grupe su... 13. Nuteistasis A. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto... 14. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas pagal... 15. 284 straipsnio 1 dalį (2008 m. liepos 30 d. veika), nepagrįstai nepripažino... 16. Nuteisdamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2009 m. liepos 8 d. veika) teismas... 17. Nuteistasis nesutinka ir su teismo nustatytomis atsakomybę sunkinančiomis... 18. Kasatorius nesutinka ir su atsakomybę sunkinančios aplinkybės veikos... 19. Kasatorius taip pat skunde nurodo, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį,... 20. Atsiliepimu į nuteistojo A. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 21. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos... 22. Prokurorė teigia, kad kasatoriaus argumentai dėl šališkumo, susiję su... 23. Prokurorės manymu, nuteistajam paskirta bausmė (60 parų areštas, kuris... 24. Atsiliepimu į nuteistojo A. A. kasacinį skundą nukentėjusysis G. J. prašo... 25. Nukentėjusysis teigia, kad teismai teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai... 26. Nukentėjusysis nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad nepagrįstai nustatytos... 27. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad nuteistasis iki šiol neatsiprašė,... 28. Kasacinis skundas atmestinas.... 29. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo... 30. Kasatorius prašo jį išteisinti dėl 2009 m. liepos 8 d. veikų, teigdamas,... 31. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei... 32. Nuteistasis siekia paneigti kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo... 33. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktų taikymo... 34. Bendrininkavimas yra ta tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai... 35. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog A. A. nusikalstamas veikas darė... 36. Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ir kita atsakomybę sunkinanti... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi... 38. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio... 39. Dėl BK 75 straipsnio taikymo ... 40. Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistajam A. A. yra visos sąlygos taikyti BK... 41. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima... 42. Pagrindinis skundo motyvas, kodėl galėtų būti taikomas bausmės vykdymo... 43. Kasatoriaus apgrumentas, kad jam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2008 m.... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti....