Byla 2K-181/2012
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai, nuteistajam M. G., gynėjui Stasiui Lileikiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir nukentėjusiojo M. K. kasacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutarties.

2Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12. nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal:

3Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

4BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

5BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šešių mėnesių sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

8Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais ir 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirti įpareigojimai – per vienerius metus pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ir gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

9Iš M. G. priteista nukentėjusiesiems M. K. ir S. K. atitinkamai 6726,92 Lt ir 1452,85 Lt turtinės bei 15000 Lt ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

10Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nuteistojo M.G. ir nukentėjusiojo S.K. apeliaciniai skundai atmesti.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo M. K. kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo M. K. kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

12M. G. nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą:

13pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d., apie 3.14 val., prie baro – restorano „Bildukas“, esančio Mažeikiuose, P. Cvirkos g. 30/Vilties g. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, suduodamas vieną smūgį į galvą M. K., taip padarydamas veido sumušimą, muštinę kairiojo antakio žaizdą, nosies kaulų lūžimą su pertvaros deformacija, nekomplikuotus trijų dantų vainikėlių lūžius, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą;

14pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d., apie 3.14 val., prie baro – restorano „Bildukas“, esančio Mažeikiuose, P. Cvirkos g. 30/ Vilties g. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu – suduodamas M. K. vieną smūgį kumščiu į galvą, taip nukentėjusiam M. K. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį;

15pagal BK 137 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d., apie 3.14 val., prie baro – restorano „Bildukas“, esančio Mažeikiuose, P. Cvirkos g. 30/ Vilties g. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, suduodamas vieną smūgį į galvą M. K., po to jam griūnant užkliudžius ir pargriovus šalia stovėjusį S. K., kuriam griūnant atsitrenkus į kelio grindinį, buvo padarytas kaukolės pamato lūžis kairėje pusėje, vidurinės daubos srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, trauminis perforacinis kairės vidurinės ausies uždegimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, taip dėl neatsargumo M.G. sunkiai sutrikdė S. K. sveikatą.

16Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17Nuteistasis teigia, kad buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymo vertinimo taisyklių. Kasatorius nesutinka, kad teismai jo kaltę grindė apsaugos kamerų vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiųjų sumušimo faktas, nes nuteistojo manymu, šis įrodymas neįrodo jo kaltės. Skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teismuose nebuvo nustatyta, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas M. G. kaip asmuo sužalojęs nukentėjusiuosius, tą patvirtina ir specialisto išvada Nr. 140-(3110)-1S1-5158, kurioje užfiksuota, kad turimomis techninėmis ir programinėmis priemonėmis pateiktų vaizdo įrašų kokybės pagerinti taip, kad galima būtų išskirti ir įvertinti asmenų išorės bruožų apibūdinimus nėra galimybės. Ši išvada nepaneigė nuteistojo tvirtinimo, jog vaizdo įraše užfiksuotas ne jis, o kitas asmuo. Kitų įrodymų, išskyrus nukentėjusiųjų parodymus teisme, jog vaizdo įrašė yra užfiksuotas kasatorius, byloje nėra. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog tyrimo metu specialistui nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti, kad ne jis užfiksuotas vaizdo įraše, o po to remdamasis vaizdo įrašu kaip pagrindiniu kaltės įrodymu, pažeidė įrodymų sąsajumo principą ir buvo šališkas vertinant įrodymus.

18Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistos ir BPK 193 straipsnio nuostatos. Pasak kasatoriaus, atsižvelgiant į tai, kad buvo atliekama asmens, o ne daikto atpažinimo procedūra, atpažinimui nepakanka nurodyti tik asmens drabužius ir tai negali būti pagrindas išvadai, kad vaizdo įraše buvo užfiksuotas būtent nuteistasis, o ne kitas asmuo. Juolab kad iš vaizdo įrašo matyti, jog panašius drabužius tą vakarą vilkėjo ir kiti asmenys, buvę renginyje. Kasatorius pažymi, kad atpažinimo procedūra pagal BPK 191 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama, tai patvirtina, jog nukentėjusieji negalėjo nurodyti juos sumušusio asmens žymių ir ypatybių, išskyrus apibūdinti megztinį. Taigi, nuteistojo manymu, atpažinimas iš vaizdo įrašų negali būti laikomas įrodymu, nes gautas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalį.

19Kasatorius ginčija ir nukentėjusiųjų parodymų vertinimą, teigdamas, kad teismai neatsižvelgė į jų prieštaringumą, į tai, kad jų įsitikinimas, jog sveikatą sutrikdė kasatorius, grindžiamas ne matytų faktų pasakojimu, bet prielaidomis – neva mušė nuteistasis, nes buvo apsirengęs panašiais drabužiais, kaip sumušęs asmuo.

20Taip pat skunde teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl S. K. padaryto sveikatos sutrikdymo. Kasatorius nesutinka su teismų išvada dėl jo nuteisimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, kad dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo S. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Galėjimas numatyti veikos padarinius yra subjektyvusis, o turėjimas – objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus. Kasatorius teigia, kad pagal įvykio situaciją jis neturėjęs nei subjektyvių, nei objektyvių galimybių numatyti, jog po smūgio jis kliudys kitą nukentėjusįjį ir šis nugrius. Teismai neatsižvelgė ir neįvertino, kokią įtaką padariniams turėjo nukentėjusiųjų girtumas (byloje nustatyta, kad abu nukentėjusieji buvo labai girti). Dėl to, kasatoriaus nuomone, tiesioginė S. K. nugriuvimo priežastis buvo ne smūgis M. K., bet paties nukentėjusiojo girtumas, kuris lėmė jo griuvimą nuo bet kokio poveikio. Priešingai, būdamas blaivus S. K. nebūtų nugriuvęs. Be to, nuteistasis pažymi, kad tą vakarą jis su S. K. nebendravo, todėl objektyviai negalėjo numatyti, kad jis nugrius ir susižalos vos tik jį užkliudžius. Kasatoriaus manymu, teismai, vertindami S. K. sveikatos sutrikdymo aplinkybes, nenurodė nugriuvimo priežasties bei mechanizmo, nevertino, kiek nugriuvimą lėmė S. K. būsena. Negalima teigti, kad teismų išvados dėl S. K. sužalojimo yra pagrįstos, nes nuosprendyje nenurodytos griuvimo priežastys, pašalinio poveikio stiprumas, apsiribota tik išvada, kad S. K. nugriuvo kliudytas M. K.. Nuteistasis mano, kad pagal nustatytas įvykio aplinkybes S. K. sužalojimas turi būti laikomas kazusu, nes, darydamas veiką (suduodamas ranka M. K.), jis negalėjo ir neturėjo numatyti, kad bus užkliudytas girtas S.K. ir šis dėl to susižalos.

21Nuteistasis nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Jo manymu, veika turėjo būti įvertinta tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis nesutinka su teismų išvadomis, kad smurtas prieš M. K. buvo panaudotas be priežasties, demonstruojant nepagarbą aplinkai bei kartu sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Kasatorius, remdamasis vaizdo įrašu, teigia, kad jame aiškiai matyti, jog jis buvo be priežasties pastumtas, ir tai turėjo įtakos tolesniam jo elgesiui. Be to, nuteistasis nesutinka, kad suduotas M. K. smūgis sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, nes įvykio vietoje - lauke prie baro - nakties metu buvo neapšviesta, užfiksuota, kad buvo tik 5 asmenys, visi kiti susirinko jau po įvykio.

22Nuteistasis nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad buvo netinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą. Pasak jo, neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas atitinkamai M. K. iki 5000 Lt, o S. K. - iki

2315 000 Lt.

24Kasatorius teigia, kad žalos dydis nėra nei protingas, nei teisingas. Skunde nesutinkama su teismo motyvu, kad abu nukentėjusieji patyrė didelį pažeminimą, nes buvo sumušti viešoje vietoje. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis kilo nakties metu, neapšviestoje vietoje, jį matė nedaug žmonių, be to, patys nukentėjusieji buvo labai girti, todėl dėl tokios būsenos jie negalėjo pajusti kokio nors pažeminimo. Be to, M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra, kaip ir pagrindo išgyventi ir jaudintis dėl sveikatos pokyčių ateityje. Nors S. K. ir buvo sunkiai sužalotas, tačiau jo gijimo procesas vyko sklandžiai, be komplikacijų, tai, kasatoriaus manymu, sumažino dvasinius išgyvenimus, duomenų apie liekamuosius reiškinius ateityje taip pat nėra.

25Kasaciniu skundu nukentėjusysis M. K. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutartį ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą pagal BK 75 straipsnį.

26Kasatorius mano, kad nuteistajam neturėjo būti taikomas BK 75 straipsnis. Nukentėjusysis nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo pagrindas yra manymas, kad asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Pasak nukentėjusiojo, nuteistojo M. G. asmenybė yra apibūdinama itin neigiamai: jis niekur nedirba, nesimoko, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, yra baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Be to, nukentėjusysis pažymi, kad šias nusikalstamas sveikas M.G. padarė tuo metu, kai buvo teisiamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigia, kad M. G. piktybiškai nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų ir be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų tyčia smurtauja prieš kitus asmenis, sukeldamas sunkius padarinius, savo kaltės nepripažįsta ir nesigaili.

27Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė nė vieno argumento, kuriuo remiantis būtų galima teigti, jog yra prielaidos daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, išskyrus tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas sudarys galimybes atlyginti padarytas žalas. Tačiau kasatorius nesutinka ir su šiuo argumentu, teigdamas, kad M. G. nuo pirmo nuosprendžio priėmimo 2010 m. balandžio 12 d. iki pat dabar net nebandė atlyginti padarytos žalos nukentėjusiesiems M. K. ir S. K., tai leidžia daryti išvadą, kad jis neketina to daryti.

28Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad po Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kai byla buvo pirmą kartą nagrinėjama apeliacine tvarka, kuria buvo panaikintas BK 75 straipsnio taikymas, M. G. slapstėsi, vengė atlikti bausmę. Tai, nukentėjusiojo teigimu, apibūdina nuteistojo asmenybę, parodo teisinį nihilizmą, polinkį nesilaikyti teisinės tvarkos ir nevykdyti teismų sprendimų.

29Nukentėjusiojo M. K. kasacinis skundas tenkintinas visiškai, o nuteistojo M. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Dėl nuteistojo argumentų įrodymų vertinimo klausimais

31Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir jų nevertina, o tik patikrina, ar išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, ar įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltumas, gauti teisėtai.

32Nuteistasis ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, o teismai, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla. Teismai palygino tarpusavyje vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, nukentėjusiųjų parodymus, specialistų išvadas, liudytojos I. V. parodymus, kad jai išėjus į lauką ten buvę asmenys nurodė į teisiamąjį kaip smurto prieš nukentėjusiuosius kaltininką, kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo M. G. kaltumui nustatyti. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas buvo paskelbti M. G. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir nustatyta, kad tuomečiai jo parodymai byloje esančių įrodymų nepaneigia. Priešingai negu teisme, tuo metu M. G. nurodė lauke prie baro apsistumdęs su šviesiai apsirengusiu asmeniu, tik tvirtino dėl girtumo nepamenantis, kad kam nors būtų sudavęs. Taigi teismai aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nėra pažeidę, pats kasatorius nenurodo jokių bylos duomenų, į kuriuos teismai būtų neatsižvelgę. Apeliacinės instancijos teismas, pats atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismo išvadas pripažino teisingomis. Ta aplinkybė, kad specialistams nepavyko pagerinti vaizdo įrašų kokybės, kad būtų galima išskirti ir įvertinti juose užfiksuotų asmenų išorės bruožus, nepaneigia galimybės visų bylos aplinkybių kontekste vertinti juose užfiksuotus duomenis.

33Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo

34Kasatorius, remdamasis tuo pačiu jo ginčijamu vaizdo įrašu, teigia, esą jo veiksmus išprovokavo ta aplinkybė, kad lauke vykusio konflikto, kuriame jis nedalyvavo, metu jis buvęs be priežasties pastumtas, todėl jo paskatos nebuvusios chuliganiškos. Pasak jo, visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyti, nes smūgio metu įvykio vietoje užfiksuoti tik penki asmenys, kiti susirinko vėliau, buvo nakties metas, vieta neapšviesta.

35Tokie argumentai nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo teisingumo nepaneigia.

36Teismai konstatavo, kad smūgį nukentėjusiajam M. K. nuteistasis M. G. sudavė be jokios dingsties. Taigi teismai nėra nustatę kasatoriaus nurodytų aplinkybių, neva išprovokavusių tolesnius jo veiksmus. Kita vertus, pats kasatorius nenurodo buvęs pastumtas tyčia ir būtent nukentėjusiojo M. K.. Be to, tokia priežastis yra menkavertė ir ne paneigia, bet patvirtina chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011 ir kt.) pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Padarinių atsiradimo klausimas pirmiausia yra faktinių bylos aplinkybių nustatymo klausimas. Teismai konstatavo, kad nuteistojo M. G. veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Taigi, kvalifikuodami jo veiksmus, teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

37Dėl BK 137 straipsnio taikymo

38Pirmosios instancijos teismas pagal nukentėjusiojo S. K. BPK 256 straipsnio tvarka pateiktą prašymą kvalifikuoti M. G. veiksmus, kuriais sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ne pagal BK 137 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), o pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), svarstė šį klausimą. Nustatęs, kad M. G. kaltės forma buvo neatsargumas – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, teismas jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 137 straipsnį.

39Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. K. prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo M. G. nusikalstamą veiką iš BK 137 straipsnio į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. iš viso neigė padaręs nusikalstamą veiką ir prašė jį išteisinti.

40Apeliacinės instancijos teismas pripažino teisingomis pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiojo S. K. sužalojimo aplinkybes, pagal kurias nukentėjusysis buvo sužalotas ne nuo M. G. smūgio, bet dėl to, kad nukentėjusysis M. K., griūdamas nuo M. G. smūgio, užkliudė ir pargriovė šalia stovėjusį S. K., kuris nugriuvęs ant žemės galva trenkėsi į grindinį. Iš šių aplinkybių teismai nusprendė, kad nuteistojo kaltė pasireiškė neatsargumu, t. y. nusikalstamu nerūpestingumu.

41Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. teigia, kad dėl nukentėjusiojo S. K. sužalojimo jo kaltės nėra ir įvykis turėtų būti vertinamas kaip kazusas. Šį savo teiginį nuteistasis argumentuoja tuo, kad, pasak jo, nukentėjusiojo S. K. griuvimui didesnės įtakos turėjo ne M. K. kliudymas, o paties S. K. girtumas. Taigi nuteistasis pirmiausia ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, t. y. objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį (priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių), o tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Tokį ryšį teismai yra nustatę, todėl kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas yra teismų nustatytų bylos aplinkybių teisinis vertinimas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kasatorius deklaratyviai teigia, kad jis nenumatė ir negalėjo bei neturėjo numatyti kilusių padarinių. Teismas yra konstatavęs, kad pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes M. G. galėjo ir turėjo numatyti, kad stovėdamas tarp kitų žmonių nuo jo suduoto smūgio nukentėjusysis M. K. gali kristi ir kliudyti kitus šalia stovinčius žmones, taip konstatuodamas jo nusikalstamą nerūpestingumą (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nesutikti su tokia išvada kolegija neturi teisinio pagrindo.

42Dėl BK 75 straipsnio taikymo

43Nukentėjusysis M. K. kasaciniu skundu ginčija BK 75 straipsnio taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo skundo argumentais, kad BK 75 straipsnis nuteistajam M. G. pritaikytas netinkamai.

44Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45Iš bylos aplinkybių matyti, kad formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas M. G. atvejis atitinka, tačiau negalima sutikti, kad esantys bylos duomenys leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

46Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidėti bausmės vykdymą, savo išvadas pagrindė vieninteliu argumentu, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į greitesnį žalos kompensavimą. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bausmės paskyrimo, nurodė, kad palaiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog siekiant nukentėjusiesiems padarytos žalos kuo greitesnio atlyginimo bausmės vykdymo atidėjimas taikytas pagrįstai, taip suteikiant galimybę nuteistajam dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, o iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad BK 75 straipsnio taikymas susietas ne su bausmės tikslų pasiekimu, bet su aplinkybe, nenumatyta BK 41 straipsnyje. Teismai tokių aplinkybių, kurios leistų pasiekti bausmės tikslų be realaus bausmės atlikimo, nenustatė ir jomis BK 75 straipsnio taikymo nemotyvavo, taip netinkamai pritaikydami BK bendrosios dalies normą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

47Atsižvelgiant į išdėstytas argumentus, teismų sprendimai keistini, panaikinant jų dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam M. G..

48Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir vieną ar kelis iš šioje dalyje numatytų įpareigojimų.

49Skundžiamu nuosprendžiu M. G. baudžiamojo poveikio priemonė nepaskirta, tokia priemonė paskirta 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė pagal BK 63 straipsnio 9 dalį subendrinta su bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu. Tačiau BK 63 straipsnis nustato tik bausmių subendrinimo taisykles, pagal šį straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė negali būti subendrinta su bausme. Ir šiuo atveju teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normą (BPK 369 straipsnio 2 dalis), dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, taip iš dalies tenkinant nuteistojo M. G. kasacinį skundą.

50Kita vertus, panaikinus BK 75 straipsnio taikymą, iš viso nebelieka teisinio pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 3 dalis).

51Dėl nuteistojo argumentų neturtinės žalos atlyginimo klausimu

52Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, nesutinka su teismų motyvais dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.

53Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1 punktas). Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji patyrė tiek fizinės sveikatos neigiamų padarinių, tiek nevienadienių dvasinių išgyvenimų, juos aiškiai nurodė ir pagrindė civiliniuose ieškiniuose. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio išsamiai ir įtikinamai motyvavo, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tie motyvai atitinka bylos medžiagą. Teismai plačiai aptarė ir įvertino, kokių neigiamų padarinių patyrė nukentėjusysis M.K., įvertino ne tik jo patirtus nepatogumus, bet ir nuteistojo turtinę padėtį bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pasisakydami dėl nukentėjusiajam S.K. priteistinos neturtinės žalos, teismai ypatingą dėmesį atkreipė į tai, kad nusikalstama veika jam buvo sužalota gyvybiškai svarbi vieta – galva, kad padariniai dėl tokio sužalojimo buvo jaučiami ilgą laiką, ateityje gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rūpesčių. Teismai atsižvelgė ir į nuteistojo jauną amžių, jo turtinę padėtį, taigi vertino visas bylos aplinkybes ir, nustatydami neturtinės žalos dydį, nepažeidė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Teismų nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-527/2008, 2K-544/2011, 2K-29/2011). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sumažinti teismų nustatytą nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso

55382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

56Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutartį.

57Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo bei baudžiamojo poveikio priemonės 8 MGL dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą subendrinimo su nuteistajam M. G. paskirta bausme ir jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo trejiems metams atlikimo vietą nustatyti pataisos namuose.

58Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12. nuosprendžiu M. G.... 3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2... 4. BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems... 5. BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais ir 3 dalimi,... 9. Iš M. G. priteista nukentėjusiesiems M. K. ir S. K. atitinkamai 6726,92 Lt ir... 10. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, nuteistojo ir gynėjo,... 12. M. G. nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą:... 13. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 1... 14. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d., apie... 15. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d., apie... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 17. Nuteistasis teigia, kad buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymo... 18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistos ir BPK 193 straipsnio... 19. Kasatorius ginčija ir nukentėjusiųjų parodymų vertinimą, teigdamas, kad... 20. Taip pat skunde teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis... 21. Nuteistasis nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies... 22. Nuteistasis nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu,... 23. 15 000 Lt.... 24. Kasatorius teigia, kad žalos dydis nėra nei protingas, nei teisingas. Skunde... 25. Kasaciniu skundu nukentėjusysis M. K. prašo pakeisti Šiaulių apygardos... 26. Kasatorius mano, kad nuteistajam neturėjo būti taikomas BK 75 straipsnis.... 27. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė nė... 28. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad po Šiaulių apygardos teismo... 29. Nukentėjusiojo M. K. kasacinis skundas tenkintinas visiškai, o nuteistojo M.... 30. Dėl nuteistojo argumentų įrodymų vertinimo klausimais... 31. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia... 32. Nuteistasis ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, o teismai,... 33. Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 34. Kasatorius, remdamasis tuo pačiu jo ginčijamu vaizdo įrašu, teigia, esą jo... 35. Tokie argumentai nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo teisingumo... 36. Teismai konstatavo, kad smūgį nukentėjusiajam M. K. nuteistasis M. G.... 37. Dėl BK 137 straipsnio taikymo... 38. Pirmosios instancijos teismas pagal nukentėjusiojo S. K. BPK 256 straipsnio... 39. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. K. prašė pakeisti pirmosios instancijos... 40. Apeliacinės instancijos teismas pripažino teisingomis pirmosios instancijos... 41. Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. teigia, kad dėl nukentėjusiojo S. K.... 42. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 43. Nukentėjusysis M. K. kasaciniu skundu ginčija BK 75 straipsnio taikymą.... 44. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 45. Iš bylos aplinkybių matyti, kad formalias bausmės vykdymo atidėjimo... 46. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidėti bausmės vykdymą, savo... 47. Atsižvelgiant į išdėstytas argumentus, teismų sprendimai keistini,... 48. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria... 49. Skundžiamu nuosprendžiu M. G. baudžiamojo poveikio priemonė nepaskirta,... 50. Kita vertus, panaikinus BK 75 straipsnio taikymą, iš viso nebelieka teisinio... 51. Dėl nuteistojo argumentų neturtinės žalos atlyginimo klausimu... 52. Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos... 53. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos –... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso... 55. 382 straipsnio 6 punktu,... 56. Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d.... 57. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo ir... 58. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą....